Byla e2-1115-450/2019

Dėl vadovo teisių apribojimo paliktas nenagrinėtu, bankrutavusios individualios įmonės „Centrion“ bankroto byloje Nr. eB2-135-856/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties, kuria prašymas dėl vadovo teisių apribojimo paliktas nenagrinėtu, bankrutavusios individualios įmonės „Centrion“ bankroto byloje Nr. eB2-135-856/2019.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Talša“ kreipėsi į teismą su prašymu bankrutavusios individualios įmonės (toliau – BIĮ) „Centrion“ buvusiam vadovui ir savininkui A. (A.) S. apriboti teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodė, kad įmonės vadovas nevykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neteikė valstybės įmonei (toliau - VĮ) „Registrų centras“ įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų, todėl toks vadovo požiūris ne tik nulėmė įmonės bankrotą, tačiau ir apsunkino patį bankroto procesą.

8II.

9Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

102.

11Šiaulių apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Talša“ prašymą dėl BIĮ „Centrion“ buvusio vadovo A. S. teisių apribojimo paliko nenagrinėtu.

123.

13Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtintas trečios eilės kreditorės UAB „Talša“ finansinis reikalavimas 1 803,81 Eur sumai, bendra BIĮ „Centrion“ teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 11 657,49 Eur, todėl pareiškėjos finansinis reikalavimas vertine išraiška sudaro mažiau nei pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalimi, sprendė, kad pareiškėjai nesuteikta teisė reikšti reikalavimo BIĮ „Centrion“ vadovui ir akcininkui A. S. apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, todėl pareiškėjos prašymą paliko nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

154.

16Pareiškėja UAB „Talša“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, išsiaiškinant ar ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma, numatanti išimtį tik kreditoriui, turinčiam daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos kreiptis į teismą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

174.1.

18Kreditoriaus ribojimas kreiptis į teismą pagal procentine išraiška turimo reikalavimo dydį yra neproporcingas ir skatina vadovą turėti kuo daugiau kreditorių, jog šių reikalavimai būtų kuo mažesni procentine išraiška, todėl toks ribojimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintam lygybės prieš teismą principui.

194.2.

20Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad BIĮ „Centrion“ vadovas ir savininkas A. S. ne tik nevykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau niekada nėra vykdęs pareigos pateikti VĮ „Registrų centras“ pelno (nuostolių) ataskaitos, kas abiem atvejais užtraukia administracinę atsakomybę, todėl teismas turi pareigą, o ne teisę įvertinti tokio asmens elgesį ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalies prasme.

215.

22BIĮ „Centrion“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Ex Ante“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimą grindžia šiais atskirtimais:

235.1.

24Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2- 11970-650/2018 nustatė prejudicinį faktą, kad A. S. pavėlavo inicijuoti nemokiai BIĮ „Centrion“ bankroto bylą ir tokiu būdu sukėlė kreditoriams žalą, todėl egzistuoja teisinis pagrindas apriboti A. S. teisę eiti vadovo pareigas.

25Teismas

konstatuoja:

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

276.

28Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs, kad pareiškėjai nesuteikta teisė reikšti reikalavimo BIĮ „Centrion“ vadovui ir akcininkui A. S. apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, pareiškimą dėl vadovo teisių apribojimo paliko nenagrinėtu. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

297.

30ĮBĮ straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

318.

32Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad įstatyme nurodyti asmenys pagal kompetenciją turi teisę teikti teismui motyvuotą prašymą apriboti įmonės vadovui teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu bet kurioje įmonės bankroto bylos stadijoje, įskaitant ir bankroto bylos iškėlimą, t. y. įstatymo įgalioti asmenys prašymą dėl teisių įmonės vadovui apribojimo gali teikti tiek kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (bankroto bylos kėlimo stadijoje), tiek bet kurioje kitoje bankroto bylos stadijoje iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016; 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-219/2016).

339.

34Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės pareiškimo priėmimo klausimą, konstatavo, kad pareiškėjai nesuteikta teisė reikšti reikalavimo BIĮ „Centrion“ vadovui ir akcininkui A. S. apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, t. y. pareiškėjos finansinis reikalavimas vertine išraiška sudaro mažiau nei pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

3510.

36ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, turinčių teisę teikti teismui motyvuotą prašymą apriboti įmonės vadovui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtintas trečios eilės kreditorės UAB „Talša“ finansinis reikalavimas 1 803,81 Eur sumai. Tuo tarpu bendra BIĮ „Centrion“ teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 11 657,49 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantei nesuteikta teikti prašymą dėl nuobaudos skyrimo buvusiam įmonės vadovui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė taip pat neatitinka ir kitų ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintų asmenų statuso, turinčių teisę teikti teismui motyvuotą prašymą skirti buvusiam įmonės vadovui nuobaudą.

3711.

38Apeliantė nurodo, kad jai pateikus duomenis, jog BIĮ „Centrion“ vadovas ir savininkas A. S. ne tik nevykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau niekada nėra vykdęs pareigos pateikti VĮ „Registrų centras“ pelno (nuostolių) ataskaitos, teismas turėjo pareigą įvertinti tokio asmens elgesį. Viena vertus, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, įstatymų leidėjas ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytos sankcijos taikymo galimybes susiejo ne tik su bankroto byloje dalyvaujančių asmenų (bankroto administratoriaus ir / ar kreditoriaus (kreditorių)) kreipimusi į teismą dėl jos taikymo, bet ir su teismo teise ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl įmonės vadovui teisės nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo. Toks šios nuostatos aiškinimas reiškia, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą sankciją teismas turi teisę taikyti ir savo iniciatyva, tačiau tik jeigu nustato, jog įmonės vadovas nevykdo pareigų, kurias pagal įstatymus privalo vykdyti. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, įstatymo leidėjas teismo teisę ex officio taikyti aptariamą sankciją buvusiam įmonės vadovui susiejo su paties teismo nustatymu, kad įmonės vadovas nevykdo pareigų, kurias pagal įstatymus privalo vykdyti, o ne su apeliantės subjektyviu aplinkybių nurodymu ir vertinimu. Be to, pažymėtina, kad teismas tiek įstatymo įgaliotų asmenų prašymo pagrindu, tiek ir savo iniciatyva klausimą dėl ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyto teisių ribojimo įmonės vadovui taikymo gali nagrinėti ir dėl jo spręsti bet kurioje bankroto bylos stadijoje iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, apeliantės argumentus, susijusius su teismo pareiga vertinti buvusio BIĮ „Centrion“ vadovo elgesį, atmeta kaip nepagrįstus.

3912.

40Atskirajame skunde prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus. Vadinasi, pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu ar konkretaus procesinio klausimo sprendimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl ginčo teisės normos konstitucingumo nekyla, todėl tenkinti prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad subjektų, kurie turi teisę teikti motyvuotą prašymą dėl teisių apribojimo įmonės vadovui taikymo, sąrašo įvardijimas ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nėra nei teisinės valstybės, nei lygybės prieš teismą principų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks subjektų sąrašo įtvirtinimas aptariamoje normoje atitinka bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą ir reikalavimą aiškintis bei šalinti įmonių bankroto priežastis, taip pat bankroto procedūras vykdyti ne tik nuosekliai, bet ir kuo operatyviau. Teismui nekyla abejonių dėl ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies atitikties apeliantės minimiems principams.

4113.

42Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino prašymo dėl įmonės vadovo teisės apribojimo eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu priėmimą reglamentuojančias teisės normas, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.