Byla Iv-104-426/2011
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui K. L. K., jo atstovui advokatui Edmundui Rusinui, atsakovės atstovės atstovams advokatui Tadui Blažiui ir advokato padėjėjai Renatai Jankutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. K. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjas K. L. K. prašo iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos: 1) priteisti 928 857 Lt turtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti iš atsakovės 2 071 Lt išlaidų už nekilnojamojo turto vertinimą bei bylinėjimosi išlaidas.

4Patikslintame skunde (t. II, b. l. 138-149) paaiškino, kad 2003 m. gegužės 20 d. L. K. įgaliojo savo sūnų K. L. K. įgyvendinti visas jos, kaip žemės sklypo, esančio ( - ) k., Vilniaus r. sav. (kadastrinis Nr. ( - )), savininkės teises ir pareigas - sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, savo nuožiūra ir aptartomis sąlygomis mainyti turtą, būti atstovu visose teismo instancijose, vesti civilines bylas naudojantis visomis įstatymų suteiktomis teisėmis. 2005 m. gegužės 23 d. įgaliojimu L. K. įgaliojo K. L. K. valdyti, tvarkyti ir disponuoti visu jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu bei piniginėmis lėšomis, pasirašyti sutartis, pratęsti ar nutraukti senas sutartis, gauti pinigus ir palūkanas, gauti ir pateikti reikalingus dokumentus. Pareiškėjui kreipusis į Vilniaus rajono savivaldybę, Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2004 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą Nr. T3-139 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav., detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“, kuriuo nusprendė patvirtinti L. K. 4,13 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav., padalijimo į 22 sklypus ir 21 sklypo žemės naudojimo paskirties pakeitimo į kitą paskirtį (privačioms namų valdoms išdėstyti) detalųjį planą. Detaliuoju planu buvo nustatytas ir patvirtintas teritorijos tvarkymo režimas ir statybos reglamentai, išnagrinėtos gretimos teritorijos. 2005 m. balandžio 14 d. Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu Nr. Nk-308 patvirtino kvartalo infrastruktūros projektą ir 2005 m. balandžio 29 d. buvo išduotas leidimas gyvenamųjų namų kvartale įrengti inžinerinius tinklus - vandentiekį, kanalizaciją, elektrą, dujas, pajungiant centralizuotus ( - ) gyvenvietės tinklus. Patvirtintame detaliajame plane sklypas Nr. 2 (plotas 0,6440 ha, namų valda, iš jos 0,1440 ha servitutas) suprojektuotas neracionaliai, pažeidžiant ekonomiškumo principą (neišnaudojant viso sklypo ploto). Todėl, priešingai nei kiti detaliajame plane numatyti namų valdos sklypai, kurių plotas buvo nuo 0,1130 ha iki 0,1965 ha, 0,6440 ha ploto namų valdos sklypas rinkoje neturėjo paklausos - 2005 metais pardavinėjant kvartalo sklypus paaiškėjo, kad pirkėjai domisi 0,6640 ha sklypu, bet prašo jį padalinti į mažesnius. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių su 2005 m. rugpjūčio 11 d. ir 2005 m. rugpjūčio 23 d. prašymais dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei sutarties detaliajam planui keisti (nekeičiant žemės paskirties) žemės sklype, esančiame ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav., sudarymo 0,6440 ha namų valdos sklypą padalinant į 6 namų valdos sklypus.

5Nesutinka su atsakovės teiginiu, jog žemės sklypas rinkoje neturėjo paklausos, vertintina kaip hipotetinė, nes į bylą nėra pateiktas nė vienas įrodymas, pagrindžiantis tokį argumentą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 58 str. 1 d. įtvirtintą teisės normą nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis. Vadovaujantis šia teisės norma mano, kad aplinkybė, jog 0,6440 ha ploto namų valdos sklypas yra suprojektuotas neracionaliai ir, priešingai nei žemės sklypai nuo 0,1130 ha iki 0,1965 ha ploto, yra nepatrauklus rinkoje, turi būti pripažinta visuotinai žinoma, kadangi paklausiausi namų valdos žemės sklypai yra apie 10 arų. Negana to, parduoti 0,6440 ha ploto žemės sklypą būtų ekonomiškai netikslinga, kadangi vertė yra mažesnė nei jau padalintų žemės sklypų. Pvz., nekilnojamojo turto registro centro pažymėjime vidutinė sklypo rinkos vertė 2007 m. sausio 19 dienai buvo 1 074 643 Lt, vėliau kilo - UAB „Impeksservis“ 2009 m. rugpjūčio 28 d. nekilnojamojo turto ataskaitoje konstatuota, kad 0,6440 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė 2007 m. rugpjūčio mėn. – 1 400 000 Lt, tuo tarpu sąlyginio 0,1000 ha - 2007 m. rugpjūčio mėn. – 24 600 Lt. Taigi, 0,6440 ha sklypo vertė (jeigu jis būtų padalintas) 2007 m. rugpjūčio mėn. būtų buvusi 1 584 240 Lt (24 600 Lt x 64,4 arų). Priežastis, dėl kurios buvo prašoma 0,6440 ha namų valdos sklypo padalinimo į 6 namų valdos sklypus, buvo žinoma ir atsakovei. Pabrėžia, kad 2005 m. rugpjūčio 23 d. prašyme pareiškėjas nurodė, kad „sklypo plotą 0,6440 ha vienam savininkui naudoti ekonomiškai nenaudinga, todėl sklypą privalu išskaidyti į šešis sklypus nekeičiant žemės paskirties patikslinant detalųjį projektą <...>“. 2006 m. sausio 7 d. L. K. sudarė preliminarią sutartį su A. L. dėl padalinto 0,6440 ha ploto žemės sklypo pardavimo už 1 500 000 Lt.

6Atkreipia dėmesį, kad laiko tarpas nuo 2005 m. balandžio 14 d., kai buvo patvirtintas infrastruktūros projektas, iki 2005 m. rugpjūčio 11 d. ir 2005 m. rugpjūčio 23 d., kai pareiškėjas, atstovaudamas L. K., kreipėsi į atsakovę su prašymais dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei sutarties detaliajam planui keisti (nekeičiant žemės paskirties) žemės sklype, esančiame ( - ) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., sudarymo 0,6440 ha namų valdos sklypą padalinant į 6 namų valdos sklypus, negali būti laikomas ilgu L. K. delsimu, sudarančiu pagrindą teigti, kad L. K. nebuvo suinteresuota operatyviu prašymų pateikimu bei susiklosčiusios situacijos išsprendimu. Pareiškėjas, atstovaudamas L. K., vadovaudamasis protingumo principu, siekė visapusiškai įvertinti rinkos galimybes bei pasirinkti tinkamiausią variantą jo teisių realizavimui, todėl tokie sprendimai negalėjo būti priimami spontaniškai.

7Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant atsakovės civilinės atsakomybės klausimą yra svarbu ne kreipimosi į atsakovę terminas, bet paties atsakovės atlikto pažeidimo trukmė, sudariusi pagrindą turtinės ir neturtinės žalos atsiradimui per pažeidimo laikotarpį. Pažymi, kad atsakovės neteisėti veiksmai prasidėjo nuo 2005 m. rugsėjo 6 d., kai Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2005 m. rugsėjo 6 d. dienos raštu Nr. A53-2863-(4.9) „Dėl teritorijos planavimo bei planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“ nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo remdamasi Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d. ir nurodydama, kad tik patvirtinus bendrąjį planą bus galima rengti daugiau nei trijų gyvenamųjų namų kvartalo teritorinio planavimo dokumentus.

82005 m. spalio 27 d. L. K. kreipėsi į Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentą su prašymu išaiškinti, ar ji turi teisę sudaryti planavimo organizatoriaus sutartį su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, supaprastinta tvarka keisti detalųjį projektą siekiant padalinti 0,6440 ha ploto sklypą Nr. 2 vadovaudamasi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T3-139 nepaisant to, kad Vilniaus rajono bendrasis planas nepatvirtintas. Aplinkos ministerija 2005 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. (14-3)-D8-9081 pažymėjo, kad patvirtintu detaliuoju planu jau yra numatyta paskirtis individualiems namams statyti, taigi šioje teritorijoje individualių namų kvartalas jau yra suformuotas. Todėl 0,6440 ha žemės sklypo detaliojo plano rengimas bendra Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, patikslinant teritorijų tvarkymo ir statybos reglamentus bei kompleksiškai išsprendžiant kelių, privažiavimų, infrastruktūros klausimus, būtų galimas.

92005 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, reikšdamas pakartotinį prašymą ir pateikdamas papildomą dokumentą - nurodytą Aplinkos ministerijos atsakymą. Tačiau Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2006 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 433-109-(4.9) vėlgi nesutiko sudaryti sutarties dėl detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, motyvuodama, jog vadovaujantis Aplinkos ministerijos raštu detaliojo plano sprendinių (sklypų skaičiaus) keitimas negalimas.

10Kadangi 2006 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. 433-109-(4.9) buvo neteisėtas ir nepagrįstas, L. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, reikšdama prašymą įpareigoti Vilniaus savivaldybės administraciją sudaryti su ja sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T3-139, keitimui atlikti bei išduoti sąlygas detaliojo plano keitimui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 1 d. sprendimu L. K. skundą atmetė. L. K. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau LVAT), prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti jos skundą. 2008 m. kovo 7 d. LVAT priėmė nutartį, kurios rezoliucinėje dalyje nutarė apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti planavimo sąlygas kitos paskirties (individualiems namams (statiniams) statyti ir eksploatuoti) žemės sklypo detaliojo planavimo dokumentams rengti ir sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, panaikinti ir šiuos reikalavimus tenkinti. Apeliacinio teismo nutartyje taip pat buvo nustatyti įvykdymo terminai - per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su pareiškėja sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo detaliajam planui rengti bei per dvidešimt darbo dienų nuo sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo išduoti pareiškėjai planavimo sąlygų sąvadą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiama (ABTĮ 145 str.), LVAT nutartis įgijo res judicata galią nuo jos priėmimo momento 2008 m. kovo 7 d.

112008 m. balandžio 8 d. tarp pareiškėjo ir Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos administracijas direktorės L. K., buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. ( - ). Šios sutarties objektas - detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas sklypuose, esančiuose ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r., sklypo plotas 0,6440 ha, kitos paskirties žemė: gyvenamoji teritorija - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (sutarties 4 p.). Planavimo tikslas - atlikti žemės sklypų padalijimą atidalijimą ar sujungimą, jeigu toks padalijimas, atidalijimas ar sujungimas neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams bei keisti bent vieną iš privalomų nustatytų žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų vykdant LVAT 2008 m. kovo 7 d. nutartį (sutarties 6.3, 6.4 p.). 2008 m. balandžio 29 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius išdavė planavimo sąlygas vietovės lygmens detaliojo teritorijų planavimo dokumentams rengti Nr. ( - ). Tačiau 2008 m. gruodžio 4 d. atsakovė parengė Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolą Nr. 1794, kuriame savivaldybės administracijos komisijos narė vyr. architektė D. P. nemotyvuotai ir nepagrįstai nepritarė detaliajam planui. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. kovo 4 d. priėmė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-69, kuriame nurodė, kad komisijos atsisakymas derinti projektą laikytinas nepagrįstu.

122009 m. gegužės 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl kitos paskirties individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav., detaliojo plano“, kuriuo patvirtinta 0,6440 ha kitos paskirties žemės individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti žemės sklypo, esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav., detalųjį planą. 2009 m. gruodžio 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-05-22 sprendimo Nr. T3-181 „Dėl kitos paskirties individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. detaliojo plano“ dalinio pakeitimo“ pagal pareiškėjo 2009 m. gruodžio 8 d. skundą Nr. D1-694. Visa tai atskleidžia atsakovės tyčią atliekant sistemingus norminių teisės aktų ir pareiškėjo teisėtų bei pagrįstų interesų pažeidimus.

132009 m. liepos 21 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui prašymą dėl 6 žemės sklypų bylų suderinimo. 2009 m. spalio 27 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 2.3.-16910 dėl kadastro duomenų patvirtinimo. Suderinti dokumentai buvo gauti 2009 m. lapkričio 23 d.

14Tvirtina, kad neteisėtus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmus kitose panašaus pobūdžio situacijose su pareiškėju atskleidžia šie procesiniai dokumentai: 1) 2006 m. balandžio 5 d. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymas teismą įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių pateikti pareiškėjui susipažinti teritorijų planavimo dokumentus; 2) 2007 m. kovo 9 d. LVAT nutartis, kuria paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, įpareigojantis Vilniaus rajono savivaldybės administraciją perduoti pareiškėjui detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti su juo sutartį dėl šių teisių bei pareigų perdavimo, įpareigoti priimti sprendimą dėl planavimo sąlygų išdavimo šio žemės sklypo detaliajam planui rengti; 3) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria nustatytas naujas įvykdymo terminas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai.

15Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau CK) 6.248 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Vienas iš civilinės atsakomybės atvejų nesant kaltės yra įtvirtintas CK 6.271 str. 1 d. - žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad žala pareiškėjams atsirado dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojų neteisėtų veiksmų, pareiga ją atlyginti tenka savivaldybei nepaisant darbuotojų kaltės. Daro išvadą, kad savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmas ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-95/2009, 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartis adm. byloje Nr. A442-978/2009 ir kt.).

16CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.271 str. civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtam (prieštaraujančiam bet kuriam teisės aktui) savivaldybės aktui. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas taip pat nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. sausio 11 d. individualaus akto Nr. 433-109-(4.9), kuris neatsiejamas nuo 2005 m. rugsėjo 6 d. individualaus akto Nr. A53-2863-(4.9), neteisėtumas buvo konstatuotas LVAT 2008 m. kovo 7 d. nutartyje. Taigi, atsakovė atliko tokius neteisėtus veiksmus - nepriėmė sprendimo sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, nepasirašė sutarties bei neišdavė sąvado per teisės aktų nustatytus terminus (Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 13 p., Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 25 ir 26 p.).

17LVAT 2008 m. kovo 7 d. nutartimi konstatavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumą - Vilniaus rajono savivaldybės administracija nepagrįstai atsisakė išduoti L. K. projektavimo sąlygas bei sudaryti sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Apeliacinio teismo sprendimas yra prejudicinis, todėl faktai, nustatyti įsiteisėjusia teismo nutartimi adm. byloje Nr. A248-313/2008, iš naujo neturi būti įrodinėjami nagrinėjant šią administracinę bylą, kurioje dalyvauja tie patys asmenys (pareiškėjas, kaip mirusiosios L. K. teisių perėmėjas, o atsakovė yra atstovaujama neteisėtus veiksmus atlikusios Vilniaus rajono savivaldybės administracijos) (ABTĮ 58 str. 2 d.).

18Pareiškėjo nuomone, atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumas pareiškėjo teisių atžvilgiu negali būti konstatuojamas, nes nei vienas iš pareiškėjų, nei teismas vykstančiame procese nepasirūpino procesinių teisių perėmimu. Į LVAT kreipėsi L. K., kurios teisės buvo pažeistos, atitinkamai teismas priėmė sprendimą dėl pažeidimo pašalinimo ir įpareigojo atsakovę sudaryti sutartį su L. K.. Tačiau tam tikrų veiksmų, susijusių su procesinių teisių perėmimu, neatlikimas nepašalina atsakovės atliktų veiksmų neteisėtumo fakto ir pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas reikalavimo teises iš L. K. perėmė nuo 2007 m. sausio 25 d. dovanojimo sutartimi, taigi nuo šio momento teismo sprendimu nustatytos teisinės pasekmės atsirado ir pareiškėjui. Todėl 2008 m. kovo 7 d. LVAT konstatuotas atsakovo atliktų veiksmų neteisėtumas sąlygojo ne tik L. K., bet ir pareiškėjo teisių pažeidimą. Nepaisant to, kad šalių procesinių teisių perėmimas nebuvo išspręstas teismo proceso metu, sutarties sudarymo metu šalimi galėjo būti tik K. L. K., kuriam žemės sklypas pagal dovanojimo sutartį buvo perleistas nuo 2007 m. sausio 25 d. Be to, atsakovė 2008 m. balandžio 7 d. raštu Nr. A33-1446-(4.9) kreipėsi būtent į pareiškėją, informuodama, kad pagal teismo sprendimą yra parengta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis ir prašydama atvykti į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrių. Taigi, pati atsakovė 2008 m. balandžio 7 d. raštu Nr. A33-1446-(4.9) pripažino reikalavimo teisių perleidimą ir pakvietė pareiškėją sudaryti sutartį. Sutartis buvo sudaryta tarp pareiškėjo ir atsakovės 2008 m. balandžio 8 d.

19CK 6.249 str. 1 d. žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Atsižvelgiant į tai, pažymi, kad dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų atsiradusią žalą būtina atlyginti visiškai - atlyginant tiek tiesioginius nuostolius, tiek negautas pajamas.

20L. K., kuriai nuosavybės teise priklausė visas 4.13 ha žemės sklypas, esantis ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav, dėl senyvo amžiaus (75 metų) ir prastos sveikatos nebūdama pajėgi vykdyti ūkinės veiklos, kartu su savo sūnumi nusprendė parduoti 4,13 ha žemės sklypą. Todėl, kaip jau buvo minėta, 2003 m. gegužės 20 d. L. K. įgaliojo savo sūnų įgyvendinti visas jos, kaip žemės sklypo, esančio ( - ) k., Vilniaus r. sav. (kadastrinis Nr. ( - )), savininkės teises ir pareigas - sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, savo nuožiūra ir aptartomis sąlygomis mainyti turtą, būti atstovu visose teismo instancijose, vesti civilines bylas naudojantis visomis įstatymų suteiktomis teisėmis. Pareiškėjas užsiima nekilnojamojo turto pardavimo veikla, todėl atstovaudamas L. K. interesams, nedelsiant ėmėsi visų būtinų veiksmų tam, kad 4,13 ha ploto žemės sklypas būtų padalintas taip, kad atitiktų rinkos poreikius ir būtų paklausus pirkėjams. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. individuali veikla apibrėžta kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Pareiškėjo nekilnojamojo turto pardavimo veiklą nuo 2007 m. birželio 1 d. patvirtina Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. gegužės 18 d. pranešimas Nr. (21.26)-89-1493, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo 2007 m. birželio 5 d. pažyma Nr. ( - ) ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 2 d. pažyma Nr. (21.26)-47-10229 „Dėl individualios veiklos“.

21Atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 metais ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav. buvo sklypų trūkumas, kurį sąlygojo Vilniaus rajono bendrojo plano nebuvimas. Tai patvirtina ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. ( - ), kurioje nurodoma, kad „turto vertintojo ir UAB „Impeksservis“ nuomone nuo 2006 metų pradžios iki 2007 metų pabaigos vyravo aiškus šalies ekonominės padėties gerėjimas, buvo aiškiai pastebimas investicijų į nekilnojamąjį turtą intensyvus didėjimas, buvo sąlyginis jų trūkumas, todėl kainos ir vertė turėjo tendenciją augti, o nuo 2008 metų pradžios pastebėtas ir jau aiškus bei realus atvirkštinis procesas: nekilnojamojo turto kainos ir vertės akivaizdžiai sumažėjo ir mažėja, t.y. pasiūla iš esmės smarkiai viršija paklausą“ (12 psl.). Pagal Turto vertinimo pagrindų įstatymo 6 str. 1 d. turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais. Taigi, tokia turto vertintojo ir UAB „Impeksservis“ nuomonė yra pagrįsta ekonomikos logika ir nekilnojamojo turto rinkos vertės tyrimais. Be to 4,13 ha žemės sklypas, padalintas į 22 mažesnius sklypus, buvo ( - ) k. centre, o sklype suprojektuotos ir privestos visos komunikacijos, sutvarkyta infrastruktūra už sklypo ribų (patogus privažiavimas, netoliese mokykla, parduotuvės ir kita), todėl buvo patrauklus pirkėjams. Laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 26 d. (Vilniaus rajono savivaldybės tarybai priėmus sprendimą Nr. T3-139 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav., detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“) iki 2006 m. pabaigos L. K., tuo metu atstovaujama pareiškėjo, pardavė 20 naujai suformuotų žemės sklypų 4,13 ha žemės sklype. Ši teisiškai reikšminga aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas užsiėmė nekilnojamojo turto pardavimo veikla, kuri pasižymi individualiai veiklai būdingu požymiu - tęstinumu (pareiškėjas atliko ne vienkartines ūkines operacijas, o jo veiksmams yra būdingas pasikartojamumas bei motyvas ir galimybės nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, tame tarpe dėl padalinto 0,6440 ha namų valdos žemės sklypo, sudaryti ir ateityje). Todėl mano, kad atsakovės argumentai, jog pareiškėjo pajamos nebuvo numatytos gauti ir nesitikėta jas gauti iš anksto, nėra reikšmingi, kadangi byloje turi būti vertinamas ne individualios veiklos įregistravimo fakto buvimas/nebuvimas, bet pajamų gavimo numatymo aplinkybės, kurias atskleidžia veiksmų tęstinumas (pareiškėjas, atstovaudamas L. K. pardavė 20 sklypų), tolimesni aktyvūs veiksmai, tame tarpe kreipimasis į teismą, siekiant padalinti 0,6440 ha ploto žemės sklypą su tikslu po padalinimo jį parduoti ir gauti ekonominę naudą. Neparduoti liko miškų ūkio paskirties 0,6325 ha ploto žemės sklypas ir 0,6440 ha namų valdos žemės sklypas. Pareiškėjas ir L. K. siekė padalinti 0,6440 ha žemės sklypus į 6 mažesnius ir parduoti, kadangi tokiu būdu būtų buvęs užtikrintas maksimalus ir geriausias žemės sklypo panaudojimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu patvirtintos Turto vertinimo metodikos 2.15 p. maksimalus ir geriausias panaudojimas apibrėžtas kaip labiausiai tikėtinas ir pateisinamas, įstatymų leidžiamas ir finansiškai naudingas turto fizinis panaudojimas, kada vertinamas turtas įgauna didžiausią vertę (panaudojimas, kuris nėra leistinas teisiniu požiūriu, bet įmanomas fiziniu, negali būti laikomas maksimaliu ir geriausiu). Atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. ( - ) nurodoma, kad žemės sklypo masyvo maksimalus ir geriausias panaudojimas yra padalinant į racionalaus ploto ir konfigūracijos sklypus nuo 10 iki 15 arų (12 psl.). Tačiau pareiškėjas ir L. K. negalėjo parduoti iš 0,6440 ha žemės sklypo suformuotų atskirų 6 žemės sklypų dėl neteisėtų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmų. Nesant Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų L. K. ir pareiškėjas neabejotinai būtų pardavę 0,6440 ha ploto sklypą, padalintą į 6 mažesnius namų valdos žemės sklypus, 2007 m. trečią - ketvirtą ketvirtį - taigi nepatyrę žemiau nurodytos žalos. Visa tai patvirtina būtinojo priežastinio ryšio tarp Vilniaus rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos buvimą (CK 6.247 str.). Atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas, padalinus 0,6440 ha žemės sklypą, pardavė 0,1025 ha žemės sklypą už 100 000 Lt (vidutinė rinkos vertė 120 000 Lt), 0,1158 ha (vidutinė rankos vertė 135 000 Lt) už 100 000 Lt, 0,1009 ha už 90 000 Lt (vidutinė rinkos vertė 118 000 Lt). Tai taip pat atskleidžia pareiškėjo intenciją parduoti 0,6440 ha žemės sklypą po padalinimo, jo atliekamų veiksmų, susijusių su sklypų pardavimais, tęstinumą. Tačiau žemės sklypų rinkos vertė, lyginant su 2007 m. 08 mėn., žymiai nukrito.

22Pareiškėjo teigimu, nėra svarbūs atsakovės argumentai, jog byloje nepateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas būtų aktyviai ieškojęs žemės sklypo pirkėjų ir kad jų nebuvo rasta, nes parduoti visą nepadalintą sklypą pareiškėjui būtų buvę ekonomiškai nenaudinga dėl aukščiau nurodytų priežasčių. Todėl pareiškėjas dėjo visas pastangas ieškodamas žemės sklypo pirkėjų, kurie galės įsigyti jau padalintus žemės sklypus. Numatyta preliminari pardavimo data - 2007 m. trečias - ketvirtas ketvirtis, todėl buvo pradėta pirkėjų paieška. Be to, 2006 m. sausio 7 d. tarp L. K., kaip pardavėjos, ir pirkėjo A. L. buvo pasirašyta preliminari sutartis, pagal kurią L. K. įsipareigojo iki 2007 m. kovo 1 d. parduoti 0,6440 ha žemės sklypą, prieš tai jį padalinus detaliuoju planavimu į šešis sklypus, skirtus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai už 1 500 000 Lt. Tačiau žemės sklypo pagrindinė pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, ko pasekoje sklypo padalinimo procesas truko žymiai ilgiau nei turėjo.

23Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 13 p. įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos išnagrinėja pateiktą medžiagą, priima sprendimą dėl sutarties sudarymo ir apie tai praneša raštu pareiškėjui, nurodydamas sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Sutartis turi būti sudaroma per vieną mėnesį nuo sprendimo sudaryti ją priėmimo dienos. Remiantis Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 25 ir 26 p. sąvadas išduodamas arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos po to, kai yra sudaryta sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas daro išvadą, kad sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir planavimo sąlygų sąvado turėjo būti išduota apytiksliai 2005 m. lapkričio mėn. Pagal susiklosčiusią praktiką pareiškėjui atliekant analogiškus veiksmus rengiant detaliuosius planus kitiems žemės sklypams, visi detaliojo plano paruošiamieji, keitimo rengimo, suderinimo, viešo svarstymo, tvirtinimo ir kiti veiksmai būtų trukę iki 2007 m. antrojo ketvirčio. Atkreipia dėmesį į tai, kad detaliojo plano rengimo, tvirtinimo, naujai suformuotų sklypų įregistravimas ir kiti su tuo susiję veiksmai trunka nuo vienerių iki pusantrų metų. LVAT priėmus sprendimą 2008 m. balandžio 8 d. tarp pareiškėjo ir Vilniaus rajono savivaldybės buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. ( - ), 2008 m. balandžio 29 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius išdavė planavimo sąlygas vietovės lygmens detaliojo teritorijų planavimo dokumentams rengti Nr. ( - ), 2009 m. gegužės 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl kitos paskirties individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav., detaliojo plano“, 2009 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas gavo suderintus žemės sklypų kadastrinius matavimus. Taigi, visas procesas užtruko apie pusantrų metų. Pabrėžia, jog vietoj 2007 m. trečio - ketvirto ketvirčio dėl neteisėtų Vilniaus savivaldybės administracijos veiksmų detaliojo teritorijų planavimo visas procesas buvo baigtas tik 2009 m. gruodžio 23 d. (pradžia 2008 m. kovo 7 d.). Taigi, truko apie dvidešimt vieną mėnesį.

24Europos sutarčių teisės principų 3.301 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu šalis derybose dėl sutarties sudarymo derasi pažeisdama sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principus, ji atsako už antrosios šalies patirtus nuostolius. UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 2.1.15 str. numatyta ikisutartiniuose santykiuose šalies atsakomybė ribojama kitos šalies patirtais nuostoliais. Taigi, šaliai gali būti atlyginta prarasta galimybė sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu (tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz., civ. byla Nr. 3K-P-382/2006). Nors dėl sutarties sudarymo į atsakovę kreipėsi L. K., o pareiškėjas buvo tik jos atstovas, tačiau po 2007 m. sausio 25 d. atlikto žemės sklypo, tame tarpe reikalavimo teisės, perleidimo dovanojimo sutartimi pareiškėjui, būtent pareiškėjas pasirašė su atsakove 2008 m. balandžio 8 d. sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Todėl tarp pareiškėjo ir atsakovės susiklostę santykiai taip pat yra vertintini kaip ikisutartiniai, o pareiškėjui turi būti atlyginta dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neteisėto atsisakymo sudaryti sutartį padaryta žala.

25Pareiškėjo prašymu atlikus 0,6440 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav., turto vertinimą laikotarpiams 2006 m. 01 mėn., 2007 m. 08 mėn., 2009 m. 08 mėn. 2009 m. rugpjūčio 28 d. nekilnojamojo turto ataskaitoje Nr. ( - ) daroma išvada, kad viso 0,6440 ha bendro ploto žemės sklypo vertė 2007 m. 08 mėn. (numatytai preliminariai pardavimo datai) buvo 1 400 000 Lt, o sąlyginio 0,1000 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio 0,6440 ha žemės sklypo masyve, sąlyginio vieno aro priimama rinkos vertė 24 600 Lt. Taigi, 0,6440 ha bendro ploto žemės sklypo priimama rinkos vertė 2007 m. 08 mėn. buvo 1 584 240 Lt (24 600 Lt x 64,4 arų). Kaip jau buvo minėta, 2006 m. sausio 7 d. pasirašytoje preliminarioje sutartyje su A. L. žemės sklypo, padalinto į šešis žemės sklypus, kaina buvo 1 500 000 Lt - taigi, atitinkanti rinkos kainą. Tačiau už nurodytą kainą sklypų pardavimas pagal pagrindinę pirkimo -pardavimo sutartį nebuvo galimas, nes sklypai 2007 m. kovo 1 d. nebuvo padalinti dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Tik 2010 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas, padalinus 0,6440 ha žemės sklypą, pardavė 0,1025 ha žemės sklypą už 100 000 Lt, 0,1158 ha už 100 000 Lt R. K., 0,1009 ha už 90 000 Lt T. Š. ir A. S. (iš viso 290 000 Lt). Kiti žemės sklypai (0,1214 ha, 0,1031 ha, 0,1000 ha) ploto dar neparduoti, tačiau 2009 m. lapkričio 25 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 09/11-25:01 0,01214 ha sklypo ploto rinkos vertė yra 141 000 Lt, 0,1031 ha - 131 000 Lt, 0,1000 ha -131 000 Lt (iš viso šių trijų žemės sklypų vertė yra lygi 403 000 Lt). Pareiškėjas vadovaujasi būtent šia nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ir rinkos verte 2009 m. lapkričio 24 d., bet ne 2009 m. rugpjūčio 28 d. turto vertinimo ataskaita todėl, kad 2009 m. lapkričio 25 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje yra pateikta kiekvieno tiksliai suformuoto žemės sklypo, kurie sudaro pradinį 0,6440 ha ploto žemės sklypą, rinkos vertė ir bendra šių sklypų vertė, todėl rinkos vertė nustatyta tiksliai ir neginčijamai jau po žemės sklypo padalijimo. Atsakovė, nors ir ginčija žemės sklypo vertę, tačiau nepateikia jokių įrodymų. Taigi, pareiškėjo prarastos galimybės piniginė vertė ir negautos pajamos yra lygios 807 000 Lt (1 500 000 Lt -(290 000 Lt + 403 000 Lt).

26Vidutinės rinkos vertės pagal VĮ Registrų centro verčių žemėlapius, kuriais rėmėsi turto vertintojai atlikdami turto vertinimą ir išdėstydami jį 2009 m. rugpjūčio 28 d. nekilnojamojo turto ataskaitoje Nr. ( - ), kitimas (nuo 2007 m. 08 mėn. iki 2008 m. 07 mėn. nesikeitė, o nuo 2008 m. 07 mėn. - kainų kritimas žemyn) yra užfiksuotas ir minėtoje ataskaitoje (12 psl.). Atsižvelgiant į tai, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 31 p. įtvirtinta, kad neapmokestinamosios pajamos yra sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, atlyginti, teismų priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti, taip pat išlaidų, susijusių su socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlyginimas pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas, 15 proc. gyventojų pajamų mokestis nuo 807 000 Lt negautų pajamų neatskaičiuojamas, kadangi jį reikės sumokėti, kai bus priimtas teismo sprendimas dėl negautų pajamų priteisimo. Tačiau nuo 807 000 Lt sumos skaičiuojamas 15,1 proc. infliacijos pokyčio dydis - 2009 m. 10 mėn. palyginti su 2007 m. 08 mėn. padidėjęs vartotojų kainų indeksas, todėl prarastos galimybės piniginė vertė ir negautos pajamos už iš viso yra lygios 928 857 Lt (807 000 Lt x 1,151).

27Atkreipia dėmesį ir į tai, kad negautos pajamas skaičiuojamos remiantis prarastos galimybės pinigine verte (sklypo kainos, kuri būtų gauta, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų, ir sklypų kainos juos pardavus skirtumas) bei remiantis kainomis, pagrįstomis rinkos verte, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 9 p. individualus turto ar verslo vertinimas apibrėžtas „kaip toks turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nustatoma atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes“. Atsižvelgiant į tai, kad vietoj 2007 m. trečio - ketvirto ketvirčio dėl neteisėtų Vilniaus savivaldybės administracijos veiksmų detaliojo teritorijų planavimo visas detaliojo planavimo procesas buvo baigtas tik 2009 m. lapkričio 23 d., pareiškėjo patirti konkretūs nuostoliai yra skaičiuojami remiantis preliminaria sutartimi bei 2010 m. lapkričio 25 d. sudarytomis pagrindinėmis sutartimis bei rinkos vertėmis, buvusiomis tuomet, kai L. K. ir pareiškėjas galėjo parduoti žemės sklypus, sudarydami komercinius sandorius - 2007 m. 08 mėn. (jeigu nebūtų buvę Vilniaus savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų) ir 2009 m. 11 mėn. (data, kai, nustačius veiksmų neteisėtumą, buvo baigtas detaliojo planavimo procesas). Todėl negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra turto rinkos vertės sumažėjimas, o jas priteisus, būtų pritaikyta restitutio in integrum - pareiškėjas būtų grąžintas į tokią padėtį, lyg pažeidimo nebūtų buvę (LVAT 2009 m. gegužės 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A756-73/2009). Be to, vertinant sąvokų „turto vertė“ ir „turto kaina“ santykį pabrėžia, kad nepriklausomai nuo to, jog turto kaina gali didėti arba mažėti, būtent turto vertė konkrečiais laikotarpiais atskleidžia L. K. ir pareiškėjo patirtų nuostolių (negautų pajamų) dydį. Atsakovės argumentai, jog žemės sklypų vertę sąlygoja objektyvūs veiksniai, nepriklausantys nuo šalių valios, atmestini, nes jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, pareiškėjas nebūtų patyręs žalos - atsakovės neteisėti veiksmai, bet ne ekonominiai procesai, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pareiškėjo žala.

28Pažymi, kad dėl neteisėtų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmų L. K. ir pareiškėjas negalėjo parduoti atskirai suformuotų 6 žemės sklypų, todėl patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą - dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją, nuolatinę įtampą, netikrumą dėl ateities, nepastovumo jausmą. Tai ypač įtakojo ir L. K. bendrą fizinę būklę, sveikatą, kadangi ji buvo senyvo amžiaus, todėl tokie sukrėtimai, nuolatinė įtampa bei nežinia, teisių ir teisėtų interesų pažeidimas dar labiau pablogino jos sveikatą. Neturtinė žala taip pat kilo dėl ženkliai sumažėjusio pasitikėjimo vietos savivaldos, o kartu ir valstybės institucijomis (pažeistas teisėtų lūkesčių principas, numatantis, kad vietos savivaldos institucija veiks taip, kaip yra nustatyta jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose). Priešingai nei nurodo atsakovė, teisminiai procesai taip pat turėjo įtakos neturtinės žalos atsiradimui - jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, L. K. nebūtų turėjusi kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, kartu su pareiškėju būtų galėjusi kuo greičiau realizuoti žemės sklypą ir nebūtų patyrusi neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo ir L. K. patirta neturtinė žala atsižvelgiant į turtinės žalos dydį, atsakovės kaltę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, yra lygi 10 000 Lt.

29CK 6.249 str. 4 d. nustatyta, kad į nuostolius taip pat įskaičiuojamos „protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu“. Siekdamas pagrįsti negautų pajamų dydį ir nekilnojamojo turto rinkos vertės pokytį, pareiškėjas kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintojus. Turto vertinimas iš viso kainavo 2 071 Lt. Šios patirtos išlaidos taip pat turėtų būti pripažintos nuostoliais ir atsakovė turėtų juos atlyginti.

30Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d. įtvirtintomis teisės normomis 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo reikalaujamos priteisti žalos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo įvykdymo. Taip formuojama ir LVAT praktika nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo patirtos dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, kuri be kita ko, atitinka LAT praktiką nagrinėjant kitas civilines bylas dėl žalos atlyginimo esant deliktinei atsakomybei. Pvz., LVAT 2009 m. gegužės 21 d. nutartis adm. byloje Nr. A756-73/2009.

31Atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės atstovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32Atsiliepime į skundą (t. III, b. l. 4-11) paaiškino, kad potencialių pirkėjų interesai įsigyti didesnio ar mažesnio ploto žemės sklypus priklauso tiek nuo potencialių pirkėjų interesų, tiek nuo jų finansinių galimybių, todėl teigti, jog 0,6440 ha ploto namų valdos sklypas yra nepatrauklus rinkoje, nėra jokio pagrindo. Atsakovė nesutinka su skunde nurodomu argumentu neva 4 mėnesių laikotarpis, skaičiuojamas nuo infrastruktūros projekto patvirtinimo iki pareiškėjo kreipimosi į atsakovę su prašymais dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei sutarties detaliajam planui keisti sudarymo, negali būti laikomas ilgu L. K. delsimu. Atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju susiklosčiusi situacija privalėjo būti sprendžiama operatyviai, todėl 4 mėnesių laikotarpis privalo būti laikomas ganėtinai ilgu, leidžiančiu pagrįstai teigti, jog susiklosčiusios situacijos sprendimas, priklausęs nuo L. K. valios, nebuvo operatyvus.

33Tvirtina, kad su L. K. nesudarė sutarties tik todėl, kad, remdamasi Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d., padarė išvadą, jog tik patvirtinus bendrąjį planą bus galima rengti daugiau nei trijų gyvenamųjų namų kvartalo teritorinio planavimo dokumentus. Atkreipia dėmesį į tai, jog 2007 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė L. K. skundą, motyvuodamas tuo, jog nėra įstatyminio pagrindo sudaryti su L. K. sutartį. Taigi, ne tik atsakovės atstovė, bet ir ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė analogiškas išvadas. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovės manymu, teigtina, jog galiojusi teisinė taisyklė buvo neaiški ir jos tikrasis turinys buvo išaiškintas tik aukščiausios instancijos administraciniam teismui priėmus galutinį ir neginčytiną sprendimą. CK 6.271 str. 4 d. numato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybė, kad teisinė taisyklė, kuria rėmėsi atsakovės atstovė, priimdama sprendimą nesudaryti sutarties bei neišduoti L. K. projektavimo sąlygų, buvo neaiški ir nevienareikšmiškai įvertinta net ginčą nagrinėjant administraciniuose teismuose, suponuoja išvadą, kad nenustatytinas atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumas CK 6.271 str. 4 d. prasme.

34LVAT 2008 m. kovo 7 d. priimta nutartimi atsakovė buvo įpareigota sudaryti sutartį būtent su L. K., nors L. K. 2007 m. sausio 25 d. dovanojimo sutartimi nuosavybės teisę į žemės sklypą perleido pareiškėjui, todėl nuo dovanojimo sutarties sudarymo dienos neteko teisinio suinteresuotumo su atsakovės atstove sutartį sudaryti. Nei L. K., nei pareiškėjas, nei teismas vykstančiame teisminiame procese nepasirūpino procesinių teisių perėmimu (ABTĮ 55 str. 1 d.). Todėl daro išvadą, jog atsakovės atstovės atliktų veiksmų neteisėtumas pareiškėjo teisių atžvilgiu negalėtų būti konstatuotas ir dėl šios priežasties. Tačiau atsakovės atstovė, siekdama bendradarbiauti su pareiškėju, būtent su juo sudarė sutartį, nors LVAT nutarties rezoliucinėje dalyje atsakovės atstovė nebuvo įpareigota to daryti. Tokiu būdu, nesant pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų, pareiškėjas apskritai netenka teisės reikšti skundo dėl neva patirtos žalos atlyginimo, o neteisėtus veiksmus bylą nagrinėjančiam teismui nustačius L. K. atžvilgiu (su kuo atsakovės atstovė, kaip išdėstyta aukščiau, irgi nesutinka), šis faktas savaime neleidžia daryti prielaidos, jog dėl neteisėtų veiksmų L. K. patyrė žalos.

35Pažymi, kad L. K. jokios žalos apskritai negalėjo patirti dėl to, kad ji padovanojo žemės sklypą pareiškėjui dar 2007 m. sausio 25 d. Pagal CK 6.465 str. 1 d. dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise. Taigi, pagal sudarytą sandorį L. K. pinigų ar kito turto negavo ir nesiekė gauti. Todėl, netgi darant prielaidą, kad atsakovės atstovė jos atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, nėra jokio pagrindo išvadai, kad dėl tokių veiksmų L. K. patyrė žalos negautų pajamų forma, nes matyti, kad L. K. neturėjo jokio ekonominio intereso, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą dėl žalos padarymo.

36Kaip nurodyta skunde bei įtvirtinta teisės doktrinoje ir teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų priteisimo, turi būti nustatyta: pirma, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; antra, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; trečia, ar pajamos negautos dėl skolininko neteisėtų veiksmų. Remiantis Lietuvos teismų praktika, negautomis pajamomis yra pripažįstama ne visa nauda, kurią turėjo gauti nukentėjusysis, o tik ta suma, kuria būtų padidėjęs nukentėjusiojo turtas, t. y. grynosios negautos pajamos, kurios gaunamos iš gautų pajamų atskaičius būtinas išlaidas (pvz.,. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2A-301/2009). Tik įvertinus šiuos požymius, galima daryti pagrįstą išvadą, ar viena iš šalių planuotų gauti pajamų iš tiesų negavo dėl kitos šalies atliktų neteisėtų veiksmų. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog „vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo - ekonominės naudos siekimo - buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardintoms veiklos rūšims“ (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimas adm. byloje Nr. A5-902/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 44-56.; LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendimas adm. byloje Nr. A14-916/2006; Administracinių teismų praktika Nr. 10, p. 99-116). Atsižvelgiant į tai, jog individualiai veiklai būdingas versliškumas, daro išvadą, jog individualia veikla besiverčiantis asmuo pripažintinas verslininku, o tai reiškia, jog verslininkui keliami didesni atidumo bei rūpestingumo standartai. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 11d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-135/2009). Verslo santykiuose sunku iš anksto numatyti pajamų dydį, kurios bus gaunamos ateityje. Pajamų dydį gali lemti daugelis faktorių, pvz., objektyvūs rinkos pokyčiai, kontrahentų veiksmai, paties verslininko įgūdžiai, pastangos bei kiti veiksniai. Dėl šių priežasčių, atsakovės įsitikinimu, teigti, jog pareiškėjo pajamos buvo numatytos gauti ir tikėtasi jas gauti iš anksto, nėra jokio pagrindo. Negana to, sprendžiant klausimą, ar pajamos negautos dėl skolininko neteisėtų veiksmų, svarbu nustatyti priežastinį ryšį, t. y. įvertinti, ar vien dėl skolininko neteisėtų veiksmų kita šalis negalėjo gauti pajamų. Atsakovės nuomone, privalu atsižvelgti ne tik į tai, jog viena iš šalių atliko neteisėtus veiksmus (jeigu teismas tai konstatuotų), tačiau privalu vertinti taip pat ir verslininko prisiimtą verslo riziką.

37Akcentuoja, kad byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, patvirtinančio L. K. teisę verstis individualia veikla, todėl, atsakovės įsitikinimu, L. K. apskritai tokios teisės neturėjo. Taip pat nėra aišku, ar pareiškėjas nurodytu laikotarpiu turėjo teisę verstis individualia veikla. Kita vertus, nors pareiškėjui ir pateikus įrodymus, patvirtinančius tokios teisės turėjimą, šis faktas visgi negalėjo atleisti L. K. nuo pareigos individualią veiklą įregistruoti savo vardu, kadangi materialiniai teisiniai santykiai tokiu atveju pareiškėjo su kitomis sandorio šalimis nesaisto, kadangi jis veikia tik kaip atstovas. Vadinasi, šiuo atveju nėra jokio teisėto bei pagrįsto pagrindo teigti neva L. K. ar pareiškėjas patyrė žalą negautų pajamų, kurias tikėjosi gauti kaip verslininkas(-ė), forma. Be to, šis pareiškėjo nurodomas argumentas taip pat paneigia paties pareiškėjo teiginį neva jo vykdoma veikla laikytina tęstine: jis veikė tik kaip L. K. atstovas.

38Remiantis minėta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, paties pareiškėjo nurodytoje citatoje aiškiai nurodoma, jog tai yra tik turto vertintojo bei UAB „Impeksservis“ eksperto nuomonė, todėl, nesant kitų patikimų įrodymų, atsakyti į klausimą, ar padalintą žemės sklypą iš tiesų būtų pavykę parduoti, galima tik hipotetiškai. Pareiškėjas, remdamasis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, taip pat teigia, jog žemės sklypo masyvo maksimalus ir geriausias panaudojimas yra sudalinant į racionalaus ploto ir konfigūracijos sklypus nuo 10 iki 15 arų, tačiau atsakovė pažymi, jog šis teiginys vėlgi paremtas tik turto vertintojo ir eksperto nuomone. Nei turto vertintojas, nei ekspertas nenurodė, kad didesnio ploto žemės sklypas negalėjo būti racionaliai panaudotas.

39Pareiškėjo argumentas neva tarp jo ir atsakovo atstovės susiklostę santykiai vertintini kaip ikisutartiniai, atsakovės nuomone, laikytinas nepagrįstu. Visų pirma, ne pareiškėjas kreipėsi į atsakovę dėl sutarties sudarymo, tačiau šiuos veiksmus atliko L. K., veikdama per pareiškėją (savo sūnų), kaip atstovą (CK 2.( - ) str. 1 d.). Ši aplinkybė, atsakovės manymu, laikytina itin reikšminga, leidžianti atskirti susiklosčiusių santykių subjektus. Negana to, nors ir pripažįstant, kad L. K. (ar teismui nusprendus pareiškėjas) minėtus veiksmus atliko, susiklosčiusių santykių traktuoti ikisutartiniais visgi nėra jokios galimybės. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog „iki sutarčių sudarymo civilinių santykių subjektams tenka vis dažniau ilgai derėtis dėl jų sąlygų. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais“ (civ. byla Nr. 3K-P-3 82/2006). Remiantis nurodyta teismų praktika, atsakovė daro išvadą, jog vienas iš ikisutartinių santykių bruožų - faktas, jog santykiai turi susiklostyti tarp civilinių santykių subjektų. Akcentuoja, jog šiuo atveju L. K. ir atsakovės atstovė negali būti tokiais laikomi, kadangi atsakovės atstovė laikytina administracinių teisinių santykių subjektu. Be to, kaip minėta, ikisutartiniams santykiams būdingos tarp šalių vykstančios derybos, tačiau šiuo atveju derybos apskritai negalėjo būti vedamos, kadangi sutartis gali būti sudaroma ar atsisakoma ją sudaryti remiantis norminiuose teisės aktuose įtvirtintais pagrindais. Vadinasi, tarp šalių susiklostę santykiai traktuotini kaip administraciniai, o tokio pobūdžio santykiuose derybų vedimas apskritai nėra galimas. Atsakovė kategoriškai nesutinka su pareiškėjo atliekamais skaičiavimais, kadangi kainų skirtumo principas gali būti taikomas tik tarp šalių egzistuojant ikisutartiniams santykiams, kai viena iš šalių nepagrįstai vengia sudaryti pagrindinę sutartį (pvz., LAT 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-82/2010). Šiuo atveju jokie ikisutartiniai santykiai pareiškėjo ir atsakovės nesieja, todėl taikyti kainų skirtumo principą nėra jokio pagrindo.

40Iš skundo matyti, jog pareiškėjas iš esmės nukritusią žemės sklypo vertę sieja su vienintele aplinkybe - sutarties su atsakovės atstove nesudarymu. Atsakovei sunku suvokti, kaip nurodyto veiksmo neatlikimas galėtų sąlygoti tokius kilusius padarinius. Pareiškėjas visiškai neatsižvelgia į tai, jog žemės sklypų vertę sąlygoja objektyvūs veiksniai, nepriklausantys nuo šalių valios - valstybėje vykstantys ekonominiai procesai, pvz., sparti ir ne visada prognozuojama kainų kaita, ypač nekilnojamojo turto rinkoje. Tai pabrėžiama ir Lietuvos teismų praktikoje (civ. byla Nr. 3K-P-382/2006). Vadinasi, atsakovė negali būti laikomas atsakinga dėl tokių veiksnių, kurie objektyviai negalėjo priklausyti nuo atsakovės atstovės valios bei nėra susiję priežastiniu ryšiu.

41Nors ir laikantis pareiškėjo nurodyto skaičiavimo būdo, atsakovei kyla pagrįstos abejonės dėl preliminariojoje sutartyje nurodytos žemės sklypo, padalinto į šešis žemės sklypus, kainos dydžio pagrįstumo (1 500 000 Lt). Kaip nurodo pats pareiškėjas, pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis privalėjo būti sudaryta iki 2007 m. kovo 1 d. Visgi jos nesudarius, pareiškėjas turėjo visas galimybes ieškoti potencialių žemės sklypo pirkėjų ir jiems parduoti visą žemės sklypą. Į bylą nepateiktas nei vienas įrodymas, pagrindžiantis tokius pareiškėjo atliekamus veiksmus. Dėl šių priežasčių, atsakovės manymu, preliminariojoje sutartyje nurodytą žemės sklypo, padalinto į šešis žemės sklypus, kainą būtų visiškai nepagrįsta laikyti atspirties tašku vertinant pareiškėjo neva patirtą žalą. Dar daugiau, vertinant pareiškėjo 2010 m. lapkričio 25 d. sudarytose sutartyse nurodytas žemės sklypų kainas, privalu atsižvelgti ne tik į sutarties šalių sutartą kainą, tačiau taip pat į ekspertų atliktą nekilnojamojo turto vertinimą objektyvius rinkos veiksnius, paties pareiškėjo pastangas parduoti žemės sklypus kuo aukštesne kaina ir kt. Atsakovė pažymi, jog pagal 2009 m. rugpjūčio 28 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. ( - ) (19 psl.) žemės sklypo vertė 2009 m. rugpjūčio mėn. sudarė 1 004 640 Lt (15 600 Lt x 64,4 arų), todėl daro išvadą, jog pats pareiškėjas padalintus žemės sklypus pardavė nepagrįstai maža kaina. Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, jog žemės sklypai buvo parduoti praėjus daugiau nei metams nuo 6 žemės sklypų bylų suderinimo ir jų gavimo dienos (2009 m. lapkričio 23 d.), kas galimai turėjo įtakos žemės sklypų vertės dydžiui.

42CK 6.247 str. įtvirtinta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Atsakovės manymu, nėra logiška iš jos reikalauti priteisti sklypų kainų skirtumą, kadangi šiuo atveju nėra įmanoma konstatuoti priežastinio ryšio. Remiantis pareiškėjo logika, atrodytų, jog sutarties nesudarymas sąlygojo per kelerius metus nukritusią sklypo vertę, nors, kaip teigia bei nurodo pareiškėjas, jis galėjo būti parduotas dar 2007 m. už gana didelę kainą, tačiau dėl atsakovei nesuprantamų priežasčių tai nebuvo padaryta.

43Nors, atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju nėra galimybės konstatuoti nei neva patirtos žalos, nei priežastinio ryšio, tačiau, jei teismas manytų priešingai, atsakovė prašo atsižvelgti į kitus reikšmingus aspektus bei juos tinkamai įvertinti. Tarp pareiškėjo ir atsakovės atstovo kilęs ginčas dėl sutarties sudarymo teismuose nagrinėtas beveik dvejus metus. Atsakovė, suprasdama teismų itin didelį darbo krūvį, yra linkusi manyti, kad ši aplinkybė traktuotina kaip objektyvi, nepriklausanti nuo atsakovės atstovės valios, todėl šią aplinkybę privaloma tinkamai įvertinti.

44Atsakovės įsitikinimu, atsižvelgiant į susiklosčiusios situacijos aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovės atstovės atliekami veiksmai neva buvo intensyvūs, sukeliantys emocinę depresiją nuolatinę įtampą ar kitus skunde nurodytus neva patirtus neigiamus išgyvenimus. Priešingai, atsakovės nuomone, nelogiška teigti, jog dėl sutarties nesudarymo galėtų kilti tokios neigiamos pasekmės, kurias nurodo pareiškėjas, ypač atkreipiant dėmesį į tai, jog ilgai užsitęsę teisminiai procesai vertintini kaip nepriklausantys nuo atsakovės atstovės valios. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, visuomet privalo atsižvelgti į gyvenimišką riziką įvertinti šalių elgesį bei neleisti vienai iš šalių nesąžiningai pelnytis kitos šalies sąskaita, remiantis vien tik formaliu pažeidimo pagrindu. Tai visiškai neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

45Atsakovei nėra suprantama, kokią neturtinę žalą galėjo patirti L. K. Kaip minėta anksčiau, ji 0,6440 ha bendro ploto žemės sklypą padovanojo pareiškėjui, todėl po šio sandorio sudarymo L. K. nebeturėjo jokio teisinio bei ekonominio suinteresuotumo žemės sklypo perleidimu tretiesiems asmenims. Nors pareiškėjas, įgijęs žemės sklypą nuosavybės teise, yra L. K. sūnus, tačiau, atsakovės įsitikinimu, teisiškai ši aplinkybė vertintina, kaip neturinti reikšmės. Kita vertus, šiuo atveju pareiškėjas neturtinės žalos taip pat nepatyrė, kadangi, kaip minėta, LVAT 2008 m. kovo 7 d. nutartimi įpareigojo atsakovę sutartį sudaryti su L. K.. Todėl laikytina, kad priimta nutartis neturėjo įtakos pareiškėjo teisėms ar pareigoms.

46Sprendžiant klausimą ar šalis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją, taip pat svarbu atsižvelgti ir į gydytojų išrašytas pažymas, patvirtinančias vienos iš šalių sveikatos pablogėjimą, kuris galimai galėjo atsirasti dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų. Šioje byloje tokie įrodymai nepateikti. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas apskritai nepatyrė jokios žalos, turėtų būti atmestinas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo įvykdymo.

47Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

48Atsakovės atstovės atstovai teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

49Skundas tenkintinas iš dalies.

50Nagrinėjamos bylos dalykas – ar Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmai lėmė turtinės ir neturtinės žalos padarymą pareiškėjui.

51Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. gegužės 20 d. L. K. įgaliojo savo sūnų K. L. K. įgyvendinti visas jos, kaip žemės sklypo, esančio ( - ) k., Vilniaus r. sav. (kadastrinis Nr. ( - )), savininkės teises ir pareigas - sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, būti atstovu visose teismo instancijose, vesti civilines bylas ir kt. (t. I, b. l. 12-13).

52Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2004 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą Nr. T3-139 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav., detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“ (t. I, b. l. 15-16) kuriuo nusprendė patvirtinti L. K. 4,13 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav., padalijimo į 22 sklypus ir 21 sklypo žemės naudojimo paskirties pakeitimo į kitą paskirtį (privačioms namų valdoms išdėstyti) detalųjį planą.

53L. K. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių su 2005 m. rugpjūčio 11 d. ir 2005 m. rugpjūčio 23 d. prašymais dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei sutarties detaliajam planui keisti (nekeičiant žemės paskirties) žemės sklype, esančiame ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav., sudarymo 0,6440 ha namų valdos sklypą padalinant į 6 namų valdos sklypus (t. I, b. l. 17-18).

54Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. A53-2863-(4.9) (t. I, b. l. 19) pareiškėjos prašymų iš esmės netenkino.

55L. K. su 2005 m. spalio 27 d. paklausimu kreipėsi į Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentą, prašydama paaiškinti, ar, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teisės aktai leidžia sklypo savininkei sudaryti planavimo sutartį su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, supaprastinta tvarka keisti detalųjį projektą su tikslu padalinti sklypą Nr. 2 (0,644 ha ploto), atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajono bendrasis planas nepatvirtintas, bet gyvenamojo kvartalo teritorija ir gretimybės išnagrinėtos detaliuoju planu Nr. ( - ) (t. I, b. l. 20).

56Aplinkos ministerija 2005 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. (14-3)-D8-9081 (t. I, b. l. 21) paaiškino, kad patvirtintu detaliuoju planu pagal pateiktus priedus minėtame sklype, išnagrinėjus gretimybes, šiuo metu jau yra numatyta paskirtis individualiems namams statyti, taigi šioje teritorijoje individualių gyvenamųjų namų kvartalas jau yra suformuotas. Įvertinus tai, mano, kad būtų galimas šio 0,644 ha žemės sklypo detaliojo plano rengimas bendra Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, patikslinant teritorijų tvarkymo ir statybos reglamentus bei kompleksiškai išsprendžiant kelių, privažiavimų ir infrastruktūros klausimus.

572005 m. lapkričio 29 d. K. L. K., atstovaudamas L. K., kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti planavimo sąlygas (t. I, b. l. 22).

58Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2006 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. A33-109-(4.9) (t. I, b. l. 23) nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T3-139 patvirtinti detaliojo plano sprendiniai (sklypų skaičius) nebus keičiami. Pažymėjo, kad detaliojo planavimo procedūra, norint padalyti žemės sklypą į šešis sklypus, nebus pradedama, todėl sutartis dėl detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo nebus sudaroma.

59L. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą sudaryti su ja sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T3-139, keitimui atlikti bei išduoti sąlygas detaliojo plano keitimui.

60Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 1 d. sprendimu L. K. skundą atmetė.

61K. L. K. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė 2007 m. birželio 14 d. prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo (t. I, b. l. 33), 2007 m. birželio 14 d. prašymą sąlygoms detaliojo planavimo dokumentui rengti (t. I, b. l. 34) bei 2007 m. birželio 14 d. prašymą dėl teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo bei planavimo sąlygų išdavimo (t. I, b. l. 35).

62LVAT 2008 m. kovo 7 d. nutartimi (adm. byla Nr. A(248)-313/2008) L. K. apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti planavimo sąlygas kitos paskirties (individualiems namams (statiniams) statyti ir eksploatuoti) žemės sklypo detaliojo planavimo dokumentams rengti ir sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, panaikino ir šiuos reikalavimus tenkino. Įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su pareiškėja L. K. sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 0,6440 ha žemės sklypo, kurio kadastro numeris ( - ), detaliajam planui rengti. Įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo išduoti L. K. planavimo sąlygų sąvadą dėl 0,6440 ha žemės sklypo, kurio kadastro numeris ( - ), detaliojo plano rengimo. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą (t. I, b. l. 30-32).

632008 m. balandžio 8 d. tarp pareiškėjo ir Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos administracijos direktorės, buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. ( - ). Šios sutarties objektas - detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas sklype, esančiame ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r., sklypo plotas 0,6440 ha, kitos paskirties žemė: gyvenamoji teritorija - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (sutarties 4 p.). Planavimo tikslas - atlikti žemės sklypų padalijimą atidalijimą ar sujungimą, jeigu toks padalijimas, atidalijimas ar sujungimas neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams; keisti bent vieną iš privalomų nustatytų žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų vykdant LVAT 2008 m. kovo 7 d. nutartį (sutarties 6.3, 6.4 p.).

642008 m. balandžio 29 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius išdavė planavimo sąlygas vietovės lygmens detaliojo teritorijų planavimo dokumentams rengti Nr. ( - ) (t. I, b. l. 38).

652008 m. gruodžio 4 d. Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole Nr. 1794 buvo nepritarta detaliajam planui (t. I, b. l. 39).

66Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. kovo 4 d. priėmė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-69 (t. I, b. l. 41), kuriame išreikštas siūlymas tvirtinti projektą „Žemės sklypo (kad. Nr. ( - )) ( - ) k., Vilniaus raj. detalusis planas“.

67Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą Nr. T3-181 „Dėl kitos paskirties individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav., detaliojo plano“ (t. I, b. l. 43), kuriuo patvirtinta 0,6440 ha kitos paskirties žemės individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti žemės sklypo, esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav., detalųjį planą (skl. Nr. 1,1158 ha, skl. Nr. 2-01214 ha, skl. Nr. 3-1025 ha, skl. Nr. 4- 0,1031 ha, skl. Nr. 5-0,1009 ha, skl. Nr. 6-0,1000 ha; mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos).

68K. L. K. 2009 m. birželio 4 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydamas patikslinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. T3-181 2.3, 2.4 ir 4 p. (t. I, b. l. 44).

69Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2009 m. liepos 20 d. rašte Nr. A33-2956-(25.3.1) nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. ZT3-181 patvirtintas pareiškėjui priklausančio žemės sklypo detalusis planas, parengti pagal detalųjį planą sklypų geodezinių matavimų planai, 2009 m. liepos 3 d. pareiškėjo prašymu suderinti, todėl minėtą savivaldybės tarybos sprendimą tikslinti būtu netikslinga.

702009 m. liepos 21 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui prašymą dėl 6 žemės sklypų bylų suderinimo (t. I, b. l. 48).

71Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. spalio 27 d. priėmė įsakymą Nr. 2.3.-16910 dėl kadastro duomenų patvirtinimo (t. I, b. l. 50).

72Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmų jis patyrė tiek turtinę (928 857 Lt dydžio), tiek neturtinę žalą (10 000 Lt dydžio).

73Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti CK. CK 6.245 str. 1 d. civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų nustatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 str., kurio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 str. numatytais atvejais savivaldybės atsakomybė atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

74Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad sprendžiant Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo duotoje situacijoje klausimą, turi būti padaromos atitinkamos išvados dėl šios institucijos veiksmų teisėtumo, nagrinėjant prašymus sudaryti su savivaldybe sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 26 d. Nr. T3-139, keitimui bei išduoti sąlygas detaliojo plano keitimui, o būtent: ar nebuvo pažeista šių prašymų nagrinėjimo tvarka, ar kompetentinga institucija tinkamai išnagrinėjo prašymus bei priėmė dėl jų teisėtus ir pagrįstus sprendimus ir pan. Pagal 6.247 str. priežastinio ryšio buvimas tarp atsiradusių nuostolių ir skolininko veiksmų yra būtina sąlyga atsirasti atsakomybei dėl žalos atlyginimo. Tai taip pat lemia, kad turi būti tiriama, kurie iš paminėtų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmų ir kokia apimtimi yra priežastiniame ryšyje su pareiškėjui atsiradusiais nuostoliais.

75Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

76Kaip matyti iš byloje esančio VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (t. I, b. l. 24-25), 0,6440 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) ( - ) k. v., paskirtis kita (individualiems namams statyti ir eksploatuoti), adresas Vilniaus r. sav., ( - ) k., pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 2007 m. sausio 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Iki to momento K. L. K., atlikdamas tam tikrus veiksmus (kreipdamasis su 2005 metais prašymais į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, veikė tik kaip L. K. atstovas, todėl konstatuoti, kad iki 2007 m. sausio 25 d. buvo pažeidinėjamos jo teisės ar teisėti interesai nėra pagrindo (jis iki to momento nebuvo turto savininku). Tačiau tokia išvada (dėl teisių pažeidimo) galima po minėtos datos, t. y. K. L. K. tapus ginčo sklypo teisėtu savininku ir įgyvendinant jam teisės aktų suteikiamas teises (2007 m. birželio 14 d. prašymas dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo, 2007 m. prašymas sąlygoms detaliojo planavimo dokumentams rengti ir kt.).

77Teismo vertinimu, šiuo atveju Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų faktas pilnai yra nustatytas. LVAT 2008 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A(248)-313/2008, nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija nepagrįstai atsisakė išduoti L. K. projektavimo sąlygas bei sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Kadangi ginčo sklypo savininku pareiškėjas tapo iki LVAT priimant sprendimą, konstatuotina, kad, nepriklausomai nuo to, kad proceso metu nebuvo išspręstas procesinių teisių perėmimo klausimas (pagal ABTĮ 55 str. 1 d.), pareiškėjas po 2007 m. sausio 25 d. dovanojimo sutarties sudarymo turi pagrindo teigti, kad atsakovė neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus. Atsižvelgus į minėtoje LVAT nutartyje išdėstytas išvadas, teigtina, kad neteisėtų veiksmų faktas yra nustatytas. Sudarydama detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. ( - ) ir išduodama planavimo sąlygas vietovės lygmens detaliojo teritorijų planavimo dokumentams rengti Nr. ( - ), Vilniaus rajono savivaldybės administracija iš esmės patvirtino, kad atitinamų prašymų nagrinėjimo metu veikė netinkamai L. K. atžvilgiu, o po 2007 m. sausio 5 d. dovanojimo sutarties sudarymo – ir K. L. K. atžvilgiu. Tačiau vien šio civilinės atsakomybės taikymo elemento prašomai priteisti turtinei žalai nepakanka.

78Kaip matyti iš byloje esančios 2006 m. sausio 7 d. sutarties (t. III , b. l. 25), pardavėja L. K., kuriai atstovavo K. L. K., įsipareigojo iki 2007 m. kovo 1 d. parduoti žemės sklypą 0,6440 ha, kitos paskirties žemės, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ) km., ( - ) sen. Vilniaus raj., prieš tai ji padalinus detaliuoju planavimu į šešis sklypus, skirtus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Sutartyje nurodyta kad sklypas parduodamas už kainą 1500 000Lt. Avansu sumokamas 1 000 000 Lt, kuriuos pardavėja gavo prieš pasirašant šią sutartį (1 p.). Pagal sutarties 2 p. pirkėjas (A. L.) įsipareigojo likusią pinigų sumą 500 000 Lt sumokėti iki 2007 m. kovo 1 d. sudarius pirkimo pardavimo sutartį, perdavus šešis naujai suformuotus sklypus jo nuosavybėn. Pagal sutarties 3 p. šalys susitaria, kad pardavėjas įsipareigoja sumokėti vidutines bankines palūkanas, už sumokėtą 1 000 000 Lt nuo sutarties sudarymo dienos iki naujai suformuotų šešių sklypų perdavimo pirkėjui nuosavybėn dienos. Palūkanos bus išskaičiuojamos iš nesumokėtos 500 000 Lt sumos, kurią pirkėjas sumokės pirkdamas šešis naujai suformuotus sklypus sklype kad. Nr. ( - ) esančio ( - ) km., ( - ) sen. Vilniaus raj. K. L. K. pasirašytinai patvirtino, kad pinigus (1000000 Lt) gavo.

79Remiantis 2007 m. sausio 25 d. sutartimi (t. III, b. l. 26), L. K. pagal 2006 m. sausio 7 d. sutartį, pasirašytą su pirkėju A. L. dėl žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ) k. Vilniaus r., perleidžia sūnui K. L. K. teises ir pareigas numatytas sutartyje. K. L. K. priima teises ir pareigas, numatytas 2006 m. sausio 7 d. sutartyje. A. L. neprieštarauja dėl teisių ir pareigų perdavimo pagal 2006 m. sausio 7 d. sutartį.

80Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti dokumentai (t. I, b. l. 26-29) patvirtina, kad K. L. K. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriuje yra registravęs ir vykdo individualią veiklą (kodas 13- statybos, remonto darbai; kodas 18 – finansinis tarpininkavimas, nekilnojamasis turtas, nuoma, kita verslo, konsultacinė veikla) pagal pažymą nuo 2007 m. birželio 1 d.

81Teismo vertinimu, 2006 m. sausio 7 d. sutartis, 2007 m. sausio 25 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartis nagrinėjant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nėra tie pakankami įrodymai (ABTĮ 57 str. 6 d.), kurie patvirtintų atsiradusią turtinę žalą pareiškėjui. Byloje nėra patikimų įrodymų apie realų preliminarios sutarties vykdymą. Kaip pažymėjo Vilniaus rajono savivaldybė, minėta preliminari sutartis nebuvo registruota Nekilnojamo turto registre, todėl visiškai pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo sutartyje nurodyta žemės sklypo pardavimo kaina remtis prieš trečiuosius asmenis (šiuo atveju Vilniaus rajono savivaldybę). Iš kitos pusės, pagal bylos duomenis 0,6440 ha žemės sklypą padalinus į 6 žemės sklypus, pareiškėjas nėra pardavęs visų mažesnių žemės sklypų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos yra patyręs konkrečius nuostolius (kaip pagrįstai pažymėjo Vilniaus rajono savivaldybė, neparduotų žemės sklypų vertė gali būti kur kas didesnė nei jų rinkos vertė).

82Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Impeksservis“ pagal pareiškėjo prašymą 2009 m. rugpjūčio 28 d. parengė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. ( - ) (t. I, b. l. 52-69), kurioje buvo vertintas turtas – 0,6440 ha bendro ploto žemės sklypo masyvas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) ( - ) k. v., paskirtis kita (individualiems namams statyti ir eksploatuoti), adresas Vilniaus r. sav., ( - ) k. Pagal šią ataskaitą galima tik hipotetiškai spręsti apie turto rinkos kainos kitimą, kas, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl visų šešių sklypų nepardavimo, taip pat paneigia galimybę konkrečiai apibrėžti patirtą turtinę žalą. Taip pat hipotetinio lygmens skundo teiginys apie tai, kad 0,6440 ha ploto namų valdos žemės sklypas yra nepatrauklus rinkoje. Atskirų nekilnojamojo turto pirkėjų interesai, poreikiai ir galimybės skiriasi, todėl neatmestina, kad rinkoje buvo ir tokių asmenų, kurie domėjosi didesnio ploto namų valdos žemės sklypais.

83Sutiktina su tuo Vilniaus rajono savivaldybės argumentu, kad sudarydamos 2006 m. sausio 7 d. preliminariąją sutartį, šalys turėjo įvertinti, kad savivaldybei galimai atsisakius atlikti prašomus veiksmus, bylinėjimasis pirmos ir antros instancijos teismuose gali užtrukti iki 1,5-2 metų, todėl atitinkamas kilusias pasekmes turi prisiimti ir žemės sklypo pardavėjas.

84Atsižvelgęs į pareiškėjo skunde ir teisminio nagrinėjimo metu išreikštus argumentus, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos konkrečios turtinės žalos, tuo pačiu ir priežastinio ryšio, todėl nėra pagrindo priteisti 928 857 Lt turtinei žalai atlyginti. Dėl šios priežasties netenkintinas ir išvestinis prašymas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei prašymas dėl 2 071 Lt išlaidų už nekilnojamojo turto vertinimą, kadangi teismas nenustatė, kad aukščiau minėtos turto vertinimo ataskaitos pagrindu galima konstatuoti turtinės žalos padarymą pareiškėjui (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

85CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

86Įvertinus nagrinėjamą situaciją, t. y., kad Vilniaus rajono savivaldybės veiksmai nagrinėjant prašymus sudaryti su ja sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 26 d. Nr. T3-139, keitimui bei išduoti sąlygas detaliojo plano keitimui buvo aiškiai netinkami (kaip jau buvo minėta, LVAT 2008 m. kovo 7 d. nutartyje nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai projektavimo sąlygas bei sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo), kitus skundo argumentus, pareiškėjui iš Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, dėl patirtų išgyvenimų ir neigiamų emocijų, kurie asmeniui tikrai turėjo kilti žinant, kad dovanoto sklypo atžvilgiu jis, kaip žemės sklypo savininkas, negali atlikti norimų veiksmų juo disponuojant, pilna apimtimi įgyvendinti savo, kaip turto savininko, teises, vykdyti žemės sklypo detaliojo planavimo procedūrų ir tai neabejotinai pažeidė teisėtų lūkesčių principą, sumenkino pasitikėjimą savivaldos institucijomis, ko pasekoje tęsėsi teisminis bylinėjimasis dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atsižvelgiant į tai, kad tik praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo to momento, kada pareiškėjas tapo ginčo sklypo savininku, galutinai paaiškėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija veikė netinkamai, priteistina 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tokia suma, teismo vertinimu, yra pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti. Priteisti visą prašomą piniginę sumą nėra pagrindo teismui pripažinus, jog byloje nėra duomenų, kad patirti dvasiniai išgyvenimai/neigiamos emocijos buvo tokie stiprūs, kad pareiškėjas turėjo kreiptis į medikus, vartoti atitinkamus vaistus ar pan. Todėl kitoje dalyje K. L. K. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

87Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės patirtas 3 420 Lt bylinėjimosi išlaidas.

88Kadangi byla iš dalies buvo išspręsta pareiškėjo naudai, darytina išvada, kad jis turi teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų jo patirtas teismo išlaidas (ABTĮ 44 str. 1 ir 6 d.). Pareiškėjo nurodytos teismo išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą, yra įrodytos byloje esančiais dokumentais (sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. ( - ) išrašas, 2011 m. vasario 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ( - ), 2011 m. gegužės 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ( - ), sąskaitos išrašas, pinigų priėmimo kvitas Nr. ( - )). Šios išlaidos pareiškėjui priteistinos, tačiau priteistina ne visa nurodyta išlaidų suma.

89Kaip matyti, pareiškėjas už skundo surašymą advokatui sumokėjo 2 450 Lt. Už skundo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio advokatui dydis yra 3 MMA, t. y. 2 400 Lt (Rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1-85 (toliau Rekomendacijos) 8.2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, t. y. reikalavimas priteisti patirtą 928 857 Lt turtinę žalą ir procesines palūkanas buvo visiškai atmestas, priteista tik dalis neturtinės žalos, darytina išvada, kad 1 000 Lt suma už skundo surašymą, atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, šiuo atveju yra pakankama.

90Advokatas atstovavo pareiškėją teismo posėdyje, vykusiame 2011 m. gegužės 9 d. Atstovavimas šioje byloje faktiškai truko 55 min., kas pagal Rekomendacijų 9 p. prilyginama 1 val. Už 1 val. trukusį advokato atstovavimą galėtų būti priteista 120 Lt (0,15 x 1 val. x 800).

91Tokiu būdu, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 1 120 Lt teismo išlaidų (1 000 Lt + 120 Lt).

92Byloje yra pateiktas 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis 2010 m. vasario 12 d. mokėjimo kvitas (t. I, b. l. 11). ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p. numato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Kadangi pareiškėjas skunde prašė priteisti žalą, atsiradusią, dėl jo nuomone, viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, darytina išvada, kad toks skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Tokiu būdu Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti K. L. K. 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

93Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą (t. III, b. l. 4-11) prašė priteisti iš pareiškėjo turėtas teismo išlaidas, tačiau nenurodė, kokias išlaidas patyrė, nepateikė teismo išlaidų paskaičiavimo, todėl teismas neturi galimybės įvertinti, ar prašymas atlyginti teismo išlaidas yra pagrįstas. Dėl šios priežasties atsakovės prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio ne vėliau kaip 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paduoti prašymus su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

94Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 5 p., 127 str. 2 d., teisėja

Nutarė

95pareiškėjo K. L. K. skundą tenkinti iš dalies.

96Iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteisti pareiškėjo K. L. K. naudai 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

97Kitoje dalyje pareiškėjo K. L. K. skundą atmesti kai nepagrįstą.

98Iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteisti pareiškėjo K. L. K. naudai 1 120 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

99Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui K. L. K. 100 Lt (vieną šimtą litų) sumokėto žyminio mokesčio.

100Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

101Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėjas K. L. K. prašo iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės,... 4. Patikslintame skunde (t. II, b. l. 138-149) paaiškino, kad 2003 m. gegužės... 5. Nesutinka su atsakovės teiginiu, jog žemės sklypas rinkoje neturėjo... 6. Atkreipia dėmesį, kad laiko tarpas nuo 2005 m. balandžio 14 d., kai buvo... 7. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant atsakovės civilinės... 8. 2005 m. spalio 27 d. L. K. kreipėsi į Aplinkos ministerijos Teritorijų... 9. 2005 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus rajono... 10. Kadangi 2006 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. 433-109-(4.9) buvo neteisėtas ir... 11. 2008 m. balandžio 8 d. tarp pareiškėjo ir Vilniaus rajono savivaldybės,... 12. 2009 m. gegužės 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė... 13. 2009 m. liepos 21 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus apskrities viršininko... 14. Tvirtina, kad neteisėtus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos... 15. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau CK) 6.248 str. 1 d. civilinė... 16. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad savivaldybės civilinė atsakomybė pagal... 17. LVAT 2008 m. kovo 7 d. nutartimi konstatavo Vilniaus rajono savivaldybės... 18. Pareiškėjo nuomone, atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad atsakovės... 19. CK 6.249 str. 1 d. žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba... 20. L. K., kuriai nuosavybės teise priklausė visas 4.13 ha žemės sklypas,... 21. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 metais ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r.... 22. Pareiškėjo teigimu, nėra svarbūs atsakovės argumentai, jog byloje... 23. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo... 24. Europos sutarčių teisės principų 3.301 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu šalis... 25. Pareiškėjo prašymu atlikus 0,6440 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - )... 26. Vidutinės rinkos vertės pagal VĮ Registrų centro verčių žemėlapius,... 27. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad negautos pajamas skaičiuojamos remiantis... 28. Pažymi, kad dėl neteisėtų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos... 29. CK 6.249 str. 4 d. nustatyta, kad į nuostolius taip pat įskaičiuojamos... 30. Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d. įtvirtintomis teisės... 31. Atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės atstovė Vilniaus rajono savivaldybės... 32. Atsiliepime į skundą (t. III, b. l. 4-11) paaiškino, kad potencialių... 33. Tvirtina, kad su L. K. nesudarė sutarties tik todėl, kad, remdamasi... 34. LVAT 2008 m. kovo 7 d. priimta nutartimi atsakovė buvo įpareigota sudaryti... 35. Pažymi, kad L. K. jokios žalos apskritai negalėjo patirti dėl to, kad ji... 36. Kaip nurodyta skunde bei įtvirtinta teisės doktrinoje ir teismų praktikoje,... 37. Akcentuoja, kad byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, patvirtinančio L. K.... 38. Remiantis minėta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, paties pareiškėjo... 39. Pareiškėjo argumentas neva tarp jo ir atsakovo atstovės susiklostę... 40. Iš skundo matyti, jog pareiškėjas iš esmės nukritusią žemės sklypo... 41. Nors ir laikantis pareiškėjo nurodyto skaičiavimo būdo, atsakovei kyla... 42. CK 6.247 str. įtvirtinta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 43. Nors, atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju nėra galimybės konstatuoti nei... 44. Atsakovės įsitikinimu, atsižvelgiant į susiklosčiusios situacijos... 45. Atsakovei nėra suprantama, kokią neturtinę žalą galėjo patirti L. K. Kaip... 46. Sprendžiant klausimą ar šalis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus,... 47. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė remdamiesi jame... 48. Atsakovės atstovės atstovai teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo... 49. Skundas tenkintinas iš dalies.... 50. Nagrinėjamos bylos dalykas – ar Vilniaus rajono savivaldybės... 51. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. gegužės 20 d. L. K.... 52. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2004 m. gegužės 26 d. priėmė... 53. L. K. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių su... 54. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimu... 55. L. K. su 2005 m. spalio 27 d. paklausimu kreipėsi į Aplinkos ministerijos... 56. Aplinkos ministerija 2005 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. (14-3)-D8-9081 (t. I,... 57. 2005 m. lapkričio 29 d. K. L. K., atstovaudamas L. K., kreipėsi į Vilniaus... 58. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2006 m. sausio 11 d. sprendimu Nr.... 59. L. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 60. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 1 d. sprendimu L.... 61. K. L. K. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė 2007 m.... 62. LVAT 2008 m. kovo 7 d. nutartimi (adm. byla Nr. A(248)-313/2008) L. K.... 63. 2008 m. balandžio 8 d. tarp pareiškėjo ir Vilniaus rajono savivaldybės,... 64. 2008 m. balandžio 29 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos... 65. 2008 m. gruodžio 4 d. Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo... 66. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009... 67. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 22 d. priėmė... 68. K. L. K. 2009 m. birželio 4 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės... 69. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2009 m. liepos 20 d. rašte Nr.... 70. 2009 m. liepos 21 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus apskrities viršininko... 71. Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. spalio 27 d. priėmė įsakymą Nr.... 72. Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų Vilniaus rajono savivaldybės... 73. Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir... 74. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad sprendžiant Vilniaus rajono... 75. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie... 76. Kaip matyti iš byloje esančio VĮ Registrų centro Vilniaus filialo... 77. Teismo vertinimu, šiuo atveju Vilniaus rajono savivaldybės administracijos... 78. Kaip matyti iš byloje esančios 2006 m. sausio 7 d. sutarties (t. III , b. l.... 79. Remiantis 2007 m. sausio 25 d. sutartimi (t. III, b. l. 26), L. K. pagal 2006... 80. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti dokumentai (t.... 81. Teismo vertinimu, 2006 m. sausio 7 d. sutartis, 2007 m. sausio 25 d. teisių ir... 82. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Impeksservis“ pagal pareiškėjo... 83. Sutiktina su tuo Vilniaus rajono savivaldybės argumentu, kad sudarydamos 2006... 84. Atsižvelgęs į pareiškėjo skunde ir teisminio nagrinėjimo metu... 85. CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 86. Įvertinus nagrinėjamą situaciją, t. y., kad Vilniaus rajono savivaldybės... 87. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės patirtas 3 420 Lt... 88. Kadangi byla iš dalies buvo išspręsta pareiškėjo naudai, darytina išvada,... 89. Kaip matyti, pareiškėjas už skundo surašymą advokatui sumokėjo 2 450 Lt.... 90. Advokatas atstovavo pareiškėją teismo posėdyje, vykusiame 2011 m. gegužės... 91. Tokiu būdu, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 1 120 Lt teismo išlaidų... 92. Byloje yra pateiktas 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis 2010... 93. Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą (t. III, b.... 94. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 95. pareiškėjo K. L. K. skundą tenkinti iš dalies.... 96. Iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto... 97. Kitoje dalyje pareiškėjo K. L. K. skundą atmesti kai nepagrįstą.... 98. Iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto... 99. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui K. L.... 100. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi... 101. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...