Byla 2A-28-524/2009

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovui V. D., jo atstovui adv. Vidmantui Žylei, atsakovui R. D., jo atstovui adv. Sauliui Tamošaičiui, trečiojo asmens atstovei J. L., žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui R. D., tretiesiems asmenims O. D., notarei Vaidai Meškienei dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2004-06-21 buto, esančio ( - ), dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui butą, pripažinti iš dalies negaliojančia 2004-06-21 garažo, esančio ( - ), dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo, O. D. ir atsakovo, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui ½ dalį garažo, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovo V. D. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui R. D. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, 1166 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad atsakovas prieš ieškovą veikė smerktinai geros moralės požiūriu. Pripažino, kad ieškovo teiginiai, jog atsakovas grasino negrąžinti skolos ir išvaryti iš buto, yra neįrodyti. Nustatė, jog ieškovas tiek iki dovanojimo sutarčių sudarymo, tiek po jų sudarymo netrukdomai gyvena ginčo bute. Ištyręs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas apgaulės, kuri lemtų ieškovo apsisprendimą sudaryti ginčo sandorius, nenustatė. Įvertinęs šias aplinkybes konstatavo, jog tenkinti ieškinio nėra pagrindo.

4Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ? ieškinį tenkinti. Apeliantas pažymi, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad ieškinio reikalavimų esmė ir sandorių panaikinimo pagrindas yra tas, jog apdovanotasis prieš dovanotoją atliko veiksmus, kurie geros moralės atžvilgiu yra smerktini. Pažymi, jog atsakovas neužtikrino jam teisės į būstą iki gyvos galvos, o grasino negrąžinti skolos, išvaryti iš buto, įkeitė dovanotą būstą kredito įstaigai. Konstatuoja, jog negavo to, ko tikėjosi pagal ginčijamus sandorius, o nukrypimas nuo sandorio turinio yra esminė atsakovo apgaulės išraiška.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesiekė ieškovo išvaryti iš buto, o priešingai ? juo rūpinosi, padėjo sutrikus jo sveikatai. Pažymi, kad būdamas buto savininkas turi teisę nevaržomai disponuoti dovanotu turtu, todėl buto įkeitimas nėra neteisėtas. Teigia, kad prievoles bankui vykdo sąžiningai ir nustatytu laiku, be to, ieškovas neįrodė buto įkeitimo sandorio neteisėtumo. Nurodo, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, be to, pareikštas praleidus vienerių metų senaties terminą.

6Apeliacinis skundas atmestinas .

7Ginčo sandoriais 2004-06-21 V. D. padovanojo savo sūnui R. D. butą, esantį ( - ), ir garažą, esantį ( - ). Šiuos sandorius ieškovas prašo naikinti CK 1.80 str. 3 d. ir 1.91 str. nustatytais pagrindais bei nurodo faktines aplinkybes tokias, kad šiuos pagrindus papildo ir dėl suklydimo, ir geros moralės požiūriu. Tačiau pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti, jog sandorių sudarymo metu jo valia formavosi ydingai dėl atsakovo apgaulės, suklydimo ar atsakovas atliko tokius veiksmus prieš dovanotoją, kurie geros moralės požiūriu yra smerktini. Pagal civilinių įstatymų galiojimo laike taisyklę ginčo sandorio teisėtumas turi būti nustatytas pagal jo sudarymo metu galiojusias teisės normas, t.y. būtina nustatyti, ar sandorio turinys, jo subjektų veiksnumas, valia ir forma atitiko jo sudarymo metu galiojusių įstatymų reikalavimus.

8Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Be to, tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta – teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CK 1.90 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu.

9Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Be to, suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio sudarymo faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Taigi suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. T. P., bylos Nr. 3K-3-150/2007, kt.). Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos. Suklydimo sąlygos, nors ir nulemtos įvairių sandorio aplinkybių, turi būti susijusios su sandorio turiniu. Jeigu suklystama dėl to, kas neįeina į sandorio turinį, pavyzdžiui, dėl sandorio motyvų, tai nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Ieškinyje ieškovas nurodo aplinkybes, jog klydo dėl sandorio teisinio pagrindo, t.y. jo vidinė valia formavosi taip, kad iš tikrųjų jis siekė sudaryti rentos sandorį, nes dovanodamas butą sūnui tikėjosi iš jo išlaikymo iki gyvos galvos. Tačiau šiam žodiniam susitarimui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, bylos medžiaga įrodo, kad sandorių sudarymo metu jam materialinės paramos nereikėjo. Visų pirma sandoriai sudaryti 2004-06-21 ir jų sudarymo metu ieškovas buvo 62 metų amžiaus. Iš jo paaiškinimo nustatyta, kad tuo metu jis buvo užsienyje dirbantis jūrininkas ir jam grėsė didelė mokesčių suma valstybei nuo uždirbtų pinigų užsienyje. Ši aplinkybė pašalina po sandorio sudarymo jo pateiktą argumentą, kad jam buvo reikalingas išlaikymas, nes dar iki sandorio sudarymo 2004-03-16 ieškovas rašytine sutartimi skolina atsakovui 19512 Lt (b.l.13) dvejiems metams, o 2005-08-23 kvitu Klaipėdos valstybinei mokesčių inspekcijai sumoka 2500 Lt pajamų mokestį ( b.l. 128), todėl šie rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo argumentus dėl jo suklydimo nurodant sandorio teisinį pagrindą, nes vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Jokių įrodymų dėl ieškovo silpnos sveikatos sandorio sudarymo metu nėra, priešingai, tuo metu jo aktyvi darbinė veikla leidžia padaryti išvadą, kad jis žinojo tikrąją reikalų padėtį.

10Panašiai sandorio šalių valia analizuojama ir visais kitais sandorių negaliojimo pagrindais, kuriais įrodinėjamas vienos iš šalies valios ydingumas jo sudarymo metu, t. y. ieškovo įrodinėjamu kitu CK 1.91 str. nurodytu pagrindu – apgaule. Apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulė, formuojant šalių valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Tokiu atveju vienos sandorio šalies valia sudaryti sutartį suformuojama dėl kitos sandorio šalies nesąžiningų veiksmų įtakos. Iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, kad šiuo atveju jis, sudarydamas ginčo dovanojimo sandorius, turėjo tikslą apgauti valstybę, t.y. nemokėti didelio pajamų mokesčio valstybei nuo pajamų, gautų užsienyje (b. l.77), o ne atsakovas apgavo jį. Ieškovas nurodo, kad atsakovas jį apgavo, nes žadėjo šiuos sandorius anuliuoti, kada susimokės mokesčius, tačiau šis motyvas neįrodo, kad atsakovo valia sandorio sudarymo metu formavosi ydingai, priešingai, jo paaiškinimas įrodo, kad jis siekė sudaryti dovanojimo sandorius, nenurodydamas sandoriuose jokios sąlygos pagal CK 6.472 str. nuostatas. Ieškovo poziciją paneigia tai, kad jis pajamų mokestį sumokėjo 2005-08-23(b.l.128), ieškinį pareiškė tik 2007-11-05. Tai paneigia, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas grąžinti ieškovui dovaną, nes ieškovas tuoj po mokesčių sumokėjimo nesiekė susigrąžinti dovaną. Todėl šiuo atveju įvertinus apgaulės pobūdį ir subjektą negalima padaryti išvados, kad ieškovą atsakovas apgavo dėl esminių sandorio aplinkybių: sandorio teisinio tikslo, dalyko.

11Pagal CK 6.472 str. 1 d. dovanotojas gali kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, šalių asmenines savybes, jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Reikalauti panaikinti dovanojimą šiuo pagrindu dovanotojas gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą pagal CK 6.472 str. 4 d. taisykles. Tačiau šio pagrindo taikymą kiekvienu atveju lemia konkrečios situacijos aplinkybės. Šiuo atveju ieškovas nurodo atsakovo veiksmus dėl buto įkeitimo ir jo galimo iškeldinimo. Hipotekos lakštu (b.l. 91-101) įrodyta, kad jis sudarytas 2006-06-15, nors ieškovas nenurodo tikslios datos, kada sužinojo apie įkeitimą, iš jo paaiškinimo (b.l.78) nustatyta, kad jis apie tai sužinojo tik iškėlęs bylą teisme, todėl darytina išvada, kad jo prašymas naikinti šiuos sandorius nėra susijęs su turto įkeitimu kaip aplinkybe, vertintina geros moralės požiūriu. Buto įkeitimas nėra tas veiksmas, kuris vertinamas kaip griežtai smerktinas geros moralės požiūriu dovanotojo požiūriu, nes visų pirma CK 4.181 str. numato galimybę įkeisti svetimą daiktą, t.y. svetimo daikto hipoteką. Tai, kad atsakovui buvo reikalingi pinigai namo statybai ir ieškovas tai žinojo, įrodo ir šalių paminėta paskolos sutartis, kurios dalį atsakovas padengė geranoriškai, o likusią dalį -2007-09-28 padavus ieškovui pareiškimą, po kurio atsirado šis ieškinys. Tačiau ir paminėtos skolos dalies prisiteisimas nelaikytinas šiuo atveju atsakovo veiksmu griežtai smerktinu geros moralės požiūriu.

12Paskolos sutartimi( b. l. 13) įrodyta, kad ieškovas buvo paskolinęs atsakovui 19512 Lt dvejiems metams, tačiau iš ieškovo paaiškinimo teisme nustatyta, kad ieškovas buvo sutikęs pratęsti šios sutarties įvykdymo terminą, tačiau persigalvojo (b.l.80) ir iš atsakovo paaiškinimo nustatyta(b.l.115), kad ieškovas kreipėsi į teismą jam nepranešęs. Įvertinus tai, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tarp artimų asmenų, nes iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, kad jis su atsakovu visada gerai sutarė (b.l.79), jos įvykdymo terminas ieškovo sutikimu buvo pratęstas, tačiau šis pratęsimas jo iniciatyva ir anuliuotas, todėl paskolos dalies priteisimas nelaikytinas veiksmu, smerktinu geros moralės požiūriu. Bylos medžiaga įrodo, kad teismo įsakymą, kuriuo ieškovui buvo priteista paskolos dalis atsakovas įvykdė, t.y. grąžino visą paskolą, ir tuo ieškovo interesų nepažeidė. Ieškovo veiksmai dėl skolos dalies išsiieškojimo teismine tvarka įrodo, jog šalių santykiai pablogėjo, tačiau atsakovo veiksmai pagal CK 6.472 str.1d. nuostatas privalo būti įrodyti tokie, kurie būtų griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Visų pirma įvertintina tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas keldino ieškovą iš jam dovanoto buto , šią aplinkybę pripažino ir ieškovas apeliacinės instancijos teisme. Iš ieškovo paaiškinimo teismuose (b.l. 114) nustatyta, kad jis nuo pat dovanojimo sutarties sudarymo nuolat gyveno ir gyvena šiame bute iki šiol, moka komunalinius mokesčius, todėl darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė panaudos santykiai ginčo bute. Iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, kad jo tikroji valia yra tokia, kad jis po dovanojimo sutarties sudarymo galėtų gyventi šiame bute. Byloje nėra įrodymų, kad ši jo valia būtų atsakovo pažeidžiama. Įvertinus atsakovo paaiškinimą, teisinius santykius, susiklosčiusius dėl ginčo buto tarp trečiojo asmens ir atsakovo, darytina išvada, kad ieškovo teisės nėra pažeistos, o panaikinus ginčo sandorį būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumo principas. Visų pirma įvertintina tai, kad atsakovas laiku dengia paskolą bankui, byloje nėra įrodymų, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Bylos medžiaga, šalių paaiškinimai įrodo, kad apdovanotasis, t.y. atsakovas, vykdo visas pareigas dovanotojui, t.y. ieškovui, laikosi jų susitarimo, buvusio sandorių sudarymo metu, užtikrinti gyvenamąją vietą ieškovui.

13Remiantis paminėtais motyvais darytina išvada, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovo vidinė valia atitiko jos išorinę išraišką-padovanoti butą ir garažą atsakovui, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).

14Apeliantui 2008-06-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas 1165, 80 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant apeliacinį skundą, tačiau šiame prašyme išdėstyti motyvai faktiškai atitinka prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą. CPK 83 str.3d. nenumato galimybės visiškai atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl apeliantas įpareigotinas sumokėti 100 Lt žyminį mokestį valstybei paduodant apeliacinį skundą, o nuo 1065,80 Lt mokėjimo jis atleistinas atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, senatvės pensijos dydį.

15Iš ieškovo atsakovui priteistini 200 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (CPK 93, 98).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18Iš V. D. priteisti 100 Lt žyminio mokesčio valstybei paduodant apeliacinį skundą, nuo 1065,80 Lt žyminio mokesčio mokėjimo atleisti.

19Iš V. D. R. D. priteisti 200 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovo... 4. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. D. prašo apeliacinį skundą... 6. Apeliacinis skundas atmestinas .... 7. Ginčo sandoriais 2004-06-21 V. D. padovanojo savo sūnui R. D. butą, esantį... 8. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali... 9. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai... 10. Panašiai sandorio šalių valia analizuojama ir visais kitais sandorių... 11. Pagal CK 6.472 str. 1 d. dovanotojas gali kreiptis į teismą dėl dovanojimo... 12. Paskolos sutartimi( b. l. 13) įrodyta, kad ieškovas buvo paskolinęs... 13. Remiantis paminėtais motyvais darytina išvada, kad ginčo sandorių sudarymo... 14. Apeliantui 2008-06-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo... 15. Iš ieškovo atsakovui priteistini 200 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai... 16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas... 17. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą palikti... 18. Iš V. D. priteisti 100 Lt žyminio mokesčio valstybei paduodant apeliacinį... 19. Iš V. D. R. D. priteisti 200 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės...