Byla N-575-2746-11
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties T. M. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties T. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi T. M. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. F 274151 (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo jam už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda T. M. buvo paskirta už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 3 d., apie 10 val. 23 min., Žuvėdrų-Gaidžių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Passat” nelygiareikšmių kelių sankryžoje, šalutiniu keliu, neatsižvelgė į matomumą, nepasirinko važiavimo greičio, nedavė kelio automobiliui „VW Caddy“, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, su juo susidūrė ir sugadino abu automobilius, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3, 133 ir 158 punktų reikalavimus. Teismas, patikrinęs T. M. skundą, konstatavo, jog T. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai. Nurodė, jog iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad Gaidžių gatvėje, prieš sankryžą su Žuvėdrų gatve, stovi kelio ženklas Nr. 553 „Gyvenamosios zonos pabaiga“, o T. M. administracinė nuobauda paskirta pripažinus, jog jis važiavo šalutiniu keliu, t. y. išvažiavo iš gyvenamosios zonos. Pažymėjo, jog KET 3.34 punkte numatyta, kad pagrindiniu keliu taip pat laikomas kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklu „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu, o vadovaujantis KET 182 punktu, transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms. Pridūrė, jog KET 1 priedo kelio ženklo Nr. 553 paaiškinimuose nurodyta, kad šis kelio ženklas reiškia vietą, nuo kurios negalioja eismo tvarką gyvenamosiose zonose nustatantys šių taisyklių reikalavimai, o byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad Žuvėdrų gatvė yra dengta asfaltu tik ties susikirtimo vieta su Gaidžių gatve, tuo tarpu Gaidžių gatvė yra kelias su danga visoje jo atkarpoje. Padarė išvadą, kad remiantis kelio ženklų išdėstymo schema, matyti, jog kelio ženklai Nr. 553 žymi gyvenamosios zonos atkarpą Gaidžių gatvėje, o duomenų, kad Žuvėdrų gatvėje būtų įrengti kelio ženklai, žymintys susikirtimą su šalutiniu keliu, nėra. Taip pat pažymėjo, jog remiantis 2010 m. rugsėjo 28 d. antstolio D. S. surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 32-10-229 (toliau – ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), kelio ženklas Nr. 553 „Gyvenamosios zonos pabaiga“ įrengtas 7 metrų 80 centimetrų atstumu nuo Gaidžių ir Žuvėdrų gatvių susikirtimo linijų, tačiau vertinant faktinę situaciją, vadovaujantis protingumo kriterijumi, akivaizdu, kad kelio ženklas negalėtų būti įrengtas prie pat gatvių susikirtimo linijų, nes ties jų susikirtimo vieta yra gatvių išplatėjimas. Taip pat pažymėjo, jog KET 3.34 ir 182 punktai patvirtina, kad išvažiuodami iš gyvenamosios zonos vairuotojai turi duoti kelią kitu keliu artėjančiai transporto priemonei. Konstatavo, jog atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės normų analizę, darytina išvada, kad T. M., išvažiuodamas iš Gaidžių gatvės, t. y. išvažiuodamas iš gyvenamosios zonos ribų, turėjo duoti kelią transporto priemonei, artėjančiai Žuvėdrų gatve, tačiau to nepadarė, o jam nenustačius jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, pagrįstai paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti administracinė nuobauda.

5II.

6T. M., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 76 – 79), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį pakeisti: Institucijos Nutarimą panaikinti, o bylą jo atžvilgiu nutraukti bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjant bylą nebuvo nustatytos visos būtinos pratraukimo administracinėn atsakomybėn sąlygos. Teigia, jog byloje nebuvo nustatyta, kad jis būtų viršijęs leistiną greitį, be to, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė KET 3.34 punktą ir KET 1 priedo kelio ženklą Nr. 553 „Gyvenamosios zonos pabaiga“, dėl ko nepagrįstai nusprendė, kad jis pažeidė KET 158 punktą. Mano, jog apygardos teismas neatsižvelgė į esminę aplinkybę ir nevertino byloje surinktų įrodymų, kad kelio ženklas „Gyvenamosios zonos pabaiga“ Gaidžių gatvėje stovi 7,8 metrų atstumu iki Gaidžių ir Žuvėdrų gatvių sankryžos. Pažymi, jog kirtus ribą, pažymėtą ženklu „Gyvenamosios zonos pabaiga“, toliau tebesitęsiantis kelias yra nebegyvenamoje zonoje, todėl kertant toliau esančią sankryžą turi būti vadovaujamasi KET XVIII skyriuje „Važiavimas per sankryžas“ reglamentuotomis taisyklėmis, o ne taisyklėmis, numatytomis KET XXI „Eismas gyvenamojoje zonoje“ skyriuje. Mano, jog, atsižvelgus į tai, jis neprivalėjo vadovautis KET 182 punktu ir duoti kelio Žuvėdrų gatve važiavusiam automobiliui. Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą nustatančias taisykles, kadangi nevertino jo pateikto 2009 m. balandžio 29 d. eismo įvykio protokolo Nr. 581510, kuriuo analogiškoje situacijoje atsidūręs vairuotojas nebuvo baustas už analogišką eismo įvykį. Pabrėžia, jog nelaikytina, kad jis kirsdamas sankryžą išvažinėjo iš gyvenamosios zonos ir pažeidė KET. Pažymi ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu didžiausiu atstumu turėtų būti pastatytas minėtas ženklas, kad vairuotojas turėtų manyti, jog važiuoja šalutiniu keliu ir duoti kelią kitu keliu artėjančioms transporto priemonėms. Mano, jog pirmosios instancijos teismo pateikta argumentacija nėra logiška, nes, vadovaujantis ja, konstatuotina, jog taisyklės, nustatančios eismo tvarką gyvenamosiose zonose, pradeda galioti ne nuo vietos, kur pastatytas šis ženklas, o nuo sankryžos, esančios iki ženklo Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ pradžios. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas taip pat neatskleidė priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių – eismo įvykio, taip pat nevertino jo kaltės. Mano, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo, o dėl kito vairuotojo – A. N. veiksmų. Pažymi, jog šis vairuotojas, matydamas dideliu greičiu artėjantį automobilį, turėjo ir, važiuodamas tik 20 km/h greičiu, galėjo sustabdyti savo automobilį ir išvengti pasekmių – eismo įvykio. Priduria, jog Gaidžių gatvė yra dengta asfaltu, o Žuvėdrų gatvė yra miško kelias be dangos, todėl ji, atsižvelgus į KET 3.34 punktą, laikytina šalutiniu keliu Gaidžių gatvės atžvilgiu, dėl ko A. N. turėjo jo automobilį praleisti, o to nepadaręs pažeidė KET 158 punktą. Pažymi ir tai, kad Žuvėdrų gatvėje prieš sankryžą su Gaidžių gatve A. N. važiavimo kryptimi nebuvo jokio ženklo, kas vairuotoją informuoja, jog sankryžoje besikertantys keliai laikytini lygiareikšmiais ir vairuotojas privalo duoti kelią jam iš dešinės važiuojančiam automobiliui, tačiau A. N., kirsdamas sankryžą, neįsitikino, kad iš dešinės neatvažiuoja kitas automobilis, nedavė jam kelio ir pažeidė KET 159 punktą, dėl ko ir įvyko eismo įvykis.

7A. N. atsiliepimu į T. M. apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o šį apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime, be kita ko, pažymi, kad iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog Gaidžių gatvė per visą jos matomą ilgį yra padengta asfalto danga, o Žuvėdrų gatvė yra grįsta smėlio – žvyro danga, todėl akivaizdu, kad abi gatvės yra su danga. Taip pat pažymi, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad nėra „VW Caddy“ išilginių sugadinimo pėdsakų, o tai patvirtina, kad automobilis eismo įvykio metu buvo sustojęs.

8Institucija atsiliepimu į T. M. apeliacinį skundą prašo šio apeliacinio skundo netenkinti.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10III.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12T. M. Institucijos Nutarimu administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, tačiau jis su tuo nesutinka, teigdamas, jog dėl sukelto eismo įvykio nepagrįstai kaltu buvo pripažinta jis, o ne kitas eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas. T. M. taip pat prašo jo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalis bei

14144 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju apeliacinio skundo teisingam išsprendimui pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, todėl bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.

15ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį klausimą, turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio

162 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Nustatinėjant tokį priežastinį ryšį nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar T. M. veika, t. y. KET reikalavimų nesilaikymas sąlygojo eismo įvykio kilimą.

17Pagal ATPK 257 straipsnį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

18Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, jog T. M. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis, o būtent jo neleistini veiksmai, t. y. KET pažeidimas tiesiogiai nulėmė eismo įvykio kilimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta motyvuota ir pagrįsta išvada, jog T. M., išvažiuodamas iš Gaidžių gatvės, kurioje stovi kelio ženklas Nr. 553 „Gyvenamosios vietos pabaiga“, nagrinėjamu atveju privalėjo duoti kelią Žuvėdrų gatve artėjusiam A. N. automobiliui, t. y., be kita ko, paisyti KET 182 punkto, kuris numato, jog transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms. T. M. taip pat turėjo laikytis KET 158 punkto, kuris numato, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tačiau to nepadarė. Pridurtina, jog teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog nagrinėjamu atveju Gaidžių gatvė KET prasme buvo šalutinis, o Žuvėdrų gatvė – pagrindinis kelias, nes KET 3.34 punktas inter alia įtvirtina, kad pagrindiniu keliu laikomas yra kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklu „Gyvenamosios zonos pabaiga“ atžvilgiu, o byloje ginčas dėl to, kad Gaidžių gatvė buvo pažymėta kelio ženklu Nr. 553 „Gyvenamosios zonos pabaiga“ nekyla. Šios aplinkybės nepaneigia ir tai, kad, kaip nurodo T. M., Gaidžių gatvė yra dengta asfaltu, o Žuvėdrų gatvė yra miško kelias be dangos, nes KET 3.34 punkte kriterijai, apibrėžiantys, kas yra laikoma pagrindiniu keliu, yra įvardyti eilės tvarka, o kelio su danga pirmenybės prieš kelią be dangos atvejis eina po analizuotojo. Tuo tarpu tai, kad šis ženklas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, buvo 7,8 metrų atstumu nuo sankryžos, teisėjų kolegijos nuomone, bylos baigčiai reikšmės nedaro, nes apeliantas, būdamas atidžiu ir rūpestingu vairuotoju, galėjo ir privalėjo suvokti, kad kelio ženklo „Gyvenamosios zonos pabaiga“ reguliuotina situacija buvo taikytina sankryžai. Teigti priešingai ir tvirtinti, kad T. M. duotuoju atveju, kirsdamas sankryžą, neišvažinėjo iš gyvenamosios zonos, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų nepagrįsta, juo labiau, kad, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, atsižvelgiant į faktinę situaciją bei vadovaujantis protingumo kriterijumi, akivaizdu, kad kelio ženklas negalėtų būti įrengtas prie pat gatvių susikirtimo linijų, nes ties jų susikirtimo vieta yra gatvių išplatėjimas.

19Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą nustatančias taisykles, kadangi nevertino jo pateikto 2009 m. balandžio 29 d. eismo įvykio protokolo Nr. 581510, kuriuo analogiškoje situacijoje atsidūręs vairuotojas nebuvo baustas už analogišką eismo įvykį. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog, pirma, byloje nėra jokių duomenų, ar šiuo protokolu užfiksuotos aplinkybės buvo vėliau patvirtintos teismo nutarimu, todėl teismo šis eismo įvykio protokolas (b. l. 62) nesaisto, o, antra – iš jame esančios eismo įvykio schemos matyti, kad joje nėra užfiksuota kelio ženklo „Gyvenamosios zonos pabaiga“ Nr. 553, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina T. M. teiginį, kad tai buvo analogiška situacija.

20Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Institucijos Nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Nutarė

22T. M. apeliacinio skundo netenkinti.

23Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi... 5. II.... 6. T. M., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m.... 7. A. N. atsiliepimu į T. M. apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos... 8. Institucija atsiliepimu į T. M. apeliacinį skundą prašo šio apeliacinio... 9. Teisėjų kolegija... 10. III.... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. T. M. Institucijos Nutarimu administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127... 13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2... 14. 144 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų... 15. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad KET pažeidimas,... 16. 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Nustatinėjant tokį priežastinį... 17. Pagal ATPK 257 straipsnį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo... 18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą,... 19. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas... 20. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 22. T. M. apeliacinio skundo netenkinti.... 23. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį... 24. Nutartis neskundžiama....