Byla 2A-294

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alės Bukavinienės (pranešėja), kolegijos teisėjų: Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno, sekretoriaujant Ernestai Jevaitytei, dalyvaujant prokurorei Sonatai Galentienei, atsakovo atstovėms adv. Jurgitai Judickienei, Jolantai Ribokienei, viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr.2-1061-52/2005 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, ginant viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Utenos apskrities viršininko administracijai, Valstybiniam žemėtvarkos institutui, Irenos Stankevičienės individualiai įmonei, V.J., S.Ž., M.I., O.I., N.I., Z.J., tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, dėl išvadų, įsakymų, sprendimų, teisinės registracijos panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas LR Generalinė prokuratūra, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:

41. Panaikinti šias Utenos apskrities išvadas: 2000 m. rugsėjo 18 d. Nr.3286, 2000 m. spalio 27 d. Nr.3464, 2000 m. rugsėjo 18 d. Nr.3282, 2000 m. rugpjūčio 17 d. Nr.3106, 2000 m. rugpjūčio 17 d. Nr.3107, 2000 m. rugpjūčio 17 d. Nr.3105, 2000 m. rugpjūčio 17 d. Nr.3104, 2000 m. rugpjūčio 17 d. Nr.3108, 2000 m. rugpjūčio 25 d. Nr.3169; panaikinti šias Vilniaus apskrities išvadas: 2000 m. rugpjūčio 3 d. Nr.3530, 2000 m. rugpjūčio 3 d. Nr.3528, 2000 m. rugpjūčio 3 d. Nr.3527, 2000 m. rugpjūčio 3 d. Nr.3510, 2000 m. rugpjūčio 3 d. Nr.3509;

52. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus: 2001 m. birželio 29 d. sprendimą Nr.79-9546, 2000 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 79-8751, 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 79-8924;

63. Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2003 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr.64-433 dalyje dėl 2000 m. rugsėjo 18 d. išvados Nr. 3286;

74. Panaikinus Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 79-9546 kaip neteisėtą, panaikinti sklypo (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją paimti šį sklypą į laisvos žemės fondą, o iš V.J. S.Ž. naudai priteisti 25 000 Lt;

85. Panaikinus Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 79-8751, panaikinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją, įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją priimti šį sklypą į laisvos žemės fondą, o iš V.J. M.I. naudai priteisti 25 000 Lt, įpareigoti V.J. grąžinti M.I. juvelyrinius dirbinius, kuriuos jis gavo mainais pagal 2003 m. lapkričio 14 d. sutartį Nr. 1-4164, šių dirbinių natūra neturint, priteisti iš V.J. M.I. jų vertę, kuri yra nurodyta sutartyje – 30 000 Lt. Panaikinti žemės sklypo ( duomenys neskelbtini) teisinę registraciją, įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją paimti šį sklypą į laisvos žemės fondą, o iš V.J. priteisti O.I. naudai 8 000 Lt. Iš V.J. priteisti O.I. naudai 20 000 Lt, kuriuos jis gavo pardavęs žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 2002 m. gegužės 7 d. sutartimi Nr. 1-1643, o iš O.I. į valstybės biudžetą 51 300 Lt, kuriuos jis gavo iš T.B., R.K. ir B.K. bei V.P.B. ir A.B. pagal 2002 m. birželio 10 d. sutartį Nr. 2-3347, pardavęs šį sklypą, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Priteisti iš V.J. O.I. naudai 5 000 Lt, kuriuos jis gavo pardavęs žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 2002 m. gegužės 7 d. sutartimi Nr. 1-1642, o iš O.I. priteisti 3 000 Lt į valstybės biudžetą, kuriuos jis gavo pagal 2002 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-3353 iš T.B., V.P.B. ir A.B., bei R.K. ir B.K. Panaikinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją, įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją paimti šiuos sklypus į laisvos žemės fondą. Priteisti iš V.J. 20 000 Lt į valstybės biudžetą, kuriuos jis gavo iš R.S. pagal 2001 m. rugpjūčio 31 d. sutartį Nr. 1-3602 (15 000 Lt) parduodamas žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 2001 m. rugpjūčio 31 d. sutartį Nr. 1-3601 (5000 Lt), parduodamas žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą;

96. Panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 79-8924, panaikinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją, įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją paimti šį sklypą į laisvos žemės fondą, o iš V.J. priteisti N.I. naudai

1035 000 Lt;

117. Priteisti iš VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas 1623 Lt į valstybės biudžetą, pinigus pervedant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą;

128. Priteisti iš I.Stankevičienės IĮ 509 Lt į valstybės biudžetą, pinigus pervedant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybei.

13Nurodė, kad LR Generalinė prokuratūra iš Ministro Pirmininko 2003 m. birželio 25 d. potvarkiu Nr. 135 sudarytos darbo grupės valstybės tarnautojų žemės įsigijimo nuosavybėn ir sprendimų priėmimo teisėtumui patikrinti 2004 m. sausio 19 d. gavo 2004 m. sausio 14 d. raštą, kuriame nurodomi galimi pažeidimai atkuriant nuosavybės teises V.J. LR Generalinė prokuratūra patikrino šioje informacijoje nurodytus faktus ir nustatė teisės aktų pažeidimus priimant administracinius aktus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, mišką ir vandens telkinius atsakovui V.J.

14Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau-VAVA) 2001 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 79-9546 V.J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusių savininkų K.K., O.S., M.G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 18,02 ha žemės (duomenys neskelbtini), vietoj turėto 16,94 ha vandens telkinio perduodant neatlygintinai nuosavybėn bendrą 16,70 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini). Utenos apskrities 2000 m. spalio 27 d. išvadoje Nr. 3464, esančioje V.J. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančios Utenos apskrities 2000 m. spalio 27 d. išvada Nr. 3464, 2000 m. rugsėjo 18 d. išvada Nr. 3282, 2000 m. rugsėjo 18 d. išvada Nr. 3286 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn prieštarauja tuo metu galiojusiems Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 9 punkto (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija) reikalavimams, kadangi buvo nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra su įrengtais tvenkiniais, pramoninės žuvininkystės tvenkiniais ir jeigu ją susigrąžinti pagal šio įstatymo 4 straipsnio 12 dalį, atsisako savininkai. Utenos apskrities viršininkas 2003 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 64-433 padarė pakeitimus išvadose. VAVA 2001 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. 79-9546 prieštarauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 9 punkto (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-I 181 redakcija) nuostatoms. Įstatyme nustatyta, kad perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį galima tik už išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį. Tačiau visi buvę savininkai nuosavybės teise valdė tik žemę, o ne vandens telkinį. Ginčijamas sprendimas prieštarauja ir LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 (1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 49 punktui. VAVA 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 3179-79 patvirtino žemės reformos žemėtvarkos projektų, tame tarpe ir Bijūnų kadastrinėje vietovėje, rengimui parinktų teritorijų ribas, nurodė pradėti žemės reformos žemėtvarkos projektų parengiamuosius darbus ir juos baigti iki 2000 m. vasario 1 d., o projektus baigti iki 2000 m. gruodžio 31 d. 2000 m. Bijūnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tekstinės dalies dokumentuose yra pretendentų, kuriems projekto rengimo metu suprojektuoti sklypai, sąrašas, kuriame nėra V.J. pavardės. Todėl darytina išvada, kad jam žemėnaudos šiame projekte nebuvo suprojektuotos. Be to, V.J. sklypas Nr. 572 ir negalėjo būti suprojektuotas tame projekte, kadangi viena iš šių išvadų, kuri patvirtino, kad jis turi teisę atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko K.K. žemę, Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje buvo gauta 2000 m. spalio 30 d., tai yra po to, kai apskrities viršininkas įsakymu jau buvo patvirtinęs projektą. Taigi, V.J. žemėnauda buvo suprojektuota ne pagal nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą, o tai prieštarauja Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai. Kadangi apskrities viršininko įsakymu nebuvo patvirtintas likęs po projekto patvirtinimo 2000 m. laisvos žemės plotas ir viešai nepaskelbta apie projekto (jo papildymo) rengimo pradžią ir parengimo terminus. Todėl priėmus ginčijamą sprendimą buvo pažeistas Žemės reformos įstatyme 10 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, pagal kurį visi pretendentai, laikantis nustatyto eiliškumo, turi lygias teises pretenduoti į visą laisvos valstybinės žemės fondą. Ginčijamu sprendimu atkūrus nuosavybės teises V.J. į 16,70 ha ploto žemės sklypą, V.J. 2002 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jį S.Ž.

15VAVA 2000 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 79-8751 V.J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusių savininkų M.Č., G.P., Z.O., B.A., A.G., J.U., V.P., A.K., P.S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 44,22 ha žemės, 1,29 ha miško ir 27,14 ha vandens telkinį, vietoj turėto 42,36 ha žemės, 1,29 ha miško, 27,14 ha vandens telkinio perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 76,45 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, bendrą 18,40 žemės sklypą miškų ūkio veiklai, bendrą 25,40 ha žemės sklypą žuvininkystei, esančius (duomenys neskelbtini), V.J. nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra 10 išvadų: Utenos apskrities 2000 m. rugpjūčio 17 d. išvada Nr. 3106, 2000 m. rugpjūčio 17 d. išvada Nr. 3107, 2000 m. rugpjūčio 17 išvada Nr. 3105, 2000 m. rugpjūčio 17 d. išvada Nr. 3104, 2000 m. rugpjūčio 17 d. išvada Nr. 3108, 2000 m. rugpjūčio 25 d. išvada Nr. 3169 ir Vilniaus apskrities 2000 m. rugpjūčio 3 d. išvada Nr. 3530, 2000 m. rugpjūčio 3 d. išvada Nr. 3528, 2000 m. rugpjūčio 3 d. išvada Nr. 3527, 2000 m. rugpjūčio 3 d. išvada Nr. 3510, dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Visos apskrities išvados yra pasirašytos ne apskrities viršininko, o Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos, tai prieštarauja LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkai. Buvę savininkai vandens telkinių nuosavybės teise neturėjo, o šiuo metu jų turėta žemė yra užlieta vandeniu ir įrengti UAB ,,Birvėtos tvenkiniai“. Todėl visos V.J. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančios Utenos apskrities išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn prieštarauja tuo metu galiojusio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 9 punkto (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-I 181 redakcija) reikalavimams.

16Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 3879-79 buvo patvirtintos Onuškio kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto rengimui parinktos teritorijos ribos bei nurodyta pradėti parengiamuosius darbus ir juos baigti iki 2000 m. vasario 1 d. V.J. VAVA 2000 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3006-79 buvo įrašytas į sąrašą piliečių, pateikusių prašymus po parengiamųjų darbų pabaigos, kaip to reikalauja LR Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 5 p. Sąraše nurodoma, kad V.J. išvadas pateikė 2000 m. rugpjūčio 18 d., o 2000 m. rugsėjo 1 d. jis įrašytas į 9 ir 10 eiliškumo grupes, tai prieštarauja Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 įsakymu Nr. 207 (ŽŪM 2000 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 108 redakcija) 23.1 p. reikalavimams, kadangi pretendentus sugrupuoti pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nustatytą eiliškumą privalo projekto autorius. Nors prašymą Trakų rajono žemėtvarkos skyriui V.J. parašė tik 2000 m. rugsėjo 10 d., tačiau jau 2000 m. rugpjūčio 5 d. (ar 2000 m. rugsėjo 5 d.) jam jau buvo suprojektuoti 6 sklypai, kaip 4 eiliškumo grupės pretendentui, o 2000 m. rugsėjo 13 d. jam buvo suprojektuoti dar 3 sklypai. Tokiu būdu priimant ginčijamą sprendimą buvo nesilaikoma Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyto eiliškumo. Tuo buvo pažeisti teisėti interesai tų pretendentų, kurie neturėjo galimybės pasirinkti iš laisvos žemės fondo, kadangi anksčiau, negu numatyta įstatymo, V.J. jau buvo suprojektuotos žemėnaudos. Atkuriant nuosavybės teises buvo padaryta kitų pažeidimų. Ginčijamas sprendimas prieštarauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo16 straipsnio 9 dalies 9 punktui ir LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 49 punktui. Ginčijamu sprendimu atkūrus nuosavybės teises V.J., dalį sklypų jis perleido.

17VAVA 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr.79-8924 V.J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusių savininkų P., J. ir Š. S. bei M.Š. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį 15,37 ha žemės ir 0,22 ha miško, duodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 149,60 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini) V.J. 2000 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas ,,atmatuoti perkeliamą žemę į (duomenys neskelbtini)“. Toks prašymas tuo metu negalėjo būti tenkinamas, kadangi Trakų rajono Onuškio kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimas jau buvo įvykęs 2000 m. rugsėjo 18 d. ir tai prieštarauja Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 VI skyriui ,,Projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas“. V.J. nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra Vilniaus apskrities 2000 m. rugpjūčio 3 d. išvada Nr. 3509 ir Utenos apskrities 2000 m. rugpjūčio 25 d. išvada Nr. 3167 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Vilniaus apskrities išvada yra pasirašyta ne apskrities viršininko, o Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos, tai prieštarauja LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057, patvirtintai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkai, todėl ji yra naikintina. V.J. žemėnauda buvo suprojektuota ne pagal nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą, o tai prieštarauja Žemės reformos įstatymo 4 straipsniui ir piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai. Kadangi apskrities viršininko įsakymu nebuvo patvirtintas likęs po projekto patvirtinimo 2000 m. laisvos žemės plotas ir viešai paskelbta apie projekto (jo papildymo) rengimo pradžią ir parengimo terminus, V.J. Onuškio kadastrinėje vietovėje negalėjo būti projektuojama žemėnauda ir atkurtos nuosavybės teisės. Priėmus ginčijamą sprendimą buvo pažeistas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis. V.J. 2001 m. kovo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi 149,6 ha žemės sklypą pardavė N.I.

18Priimant neteisėtus sprendimus atkurti nuosavybės teises V.J. valstybė patyrė nuostolius, kadangi žemės reformos žemėtvarkos projektus rengę VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas ir I.Stankevičienės IĮ netinkamai įvykdė savo sutartines prievoles pagal žemė reformos žemėtvarkos darbų atlikimo sutartis, todėl iš I.Stankevičienės IĮ priteistina 509 Lt, o iš VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 1623 Lt valstybei (CK 6.256 str.). Panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės atkūrimo, taip pat turi būti panaikinta ir jų sukeltos teisinės pasekmės (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str., 6.146 str.) bei taikyta restitucija, paimant sklypus į laisvos žemės fondą.

19Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovo reikalavimą panaikinti Utenos ir Vilniaus apskričių išvadas teismas paliko nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Nurodė, kad šių išvadų atitikimo teisės aktų reikalavimams klausimas nebuvo nagrinėjamas Žemės reformos 18 straipsnio antrosios dalies nustatyta tvarka (apskrities viršininko administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos), todėl reikalavimas panaikinti išvadas negali būti laikomas savarankišku nagrinėjamo ieškinio dalyku. Be to, teismo teigimu, net ir nustačius tam tikrus pažeidimus, susijusius su ginčijamomis išvadomis ir jas panaikinus, ši aplinkybė negali sukelti teisinių pasekmių, nes teismas šioje byloje taiko senatį ir jos pagrindu atmeta ieškovo reikalavimus dėl apskrities viršininko sprendimų panaikinimo, kuriais atkurtos nuosavybės teisės V.J.

20Teismas ieškinį dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų 2001 m. birželio 29 d. Nr. 79-9546, 2000 m. lapkričio 7 d. Nr. 79-8751, 2000 m. gruodžio 21 d. Nr. 79-8924 panaikinimo, kuriais atsakovui V.J. buvo atkurtos nuosavybės teisės, atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas yra praleidęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą ir nenurodo tokį praleidimą pateisinančių svarbių priežasčių bei neprašo ieškinio senaties termino atnaujinti, o atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.131 str. 1 d.). Teismo teigimu, ieškovui teisė į ieškinį atsirado 2004 m. sausio 19 d., nes būtent šią dieną prokuratūra gavo raštą apie galimus pažeidimus, šią aplinkybę pripažino pats ieškovas ieškinyje (t. 1, b.l. 10), tuo tarpu į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi 2004 m. gegužės 20 d., praleidęs įstatymo nustatytą 30 d. sprendimo apskundimo terminą, kadangi CK 1.125 straipsnio antroji dalis numato, kad atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus, o Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio pirmoji dalis numato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųstas teismui per 30 d. nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Suinteresuotų asmenų ieškiniams dėl sprendimų panaikinimo pagal įstatymo analogiją (CPK 3 str. 5 d.) taip pat taikytina minėto įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties termino trukmę.

21Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti ir Utenos apskrities viršininko 2003 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 64-433 dalyje dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 18 d. išvados Nr. 3286 pakeitimo, kadangi byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog priimant įsakymą būtų buvęs pažeistas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 ar kitas straipsnis. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 70 p. numato, kad valstybės išperkamiems žemės sklypams priskiriami tie, kurie yra su įrengtais tvenkiniais, pramoninės žuvininkystės tvenkiniais. Atsižvelgiant į tai, kad LR Vyriausybė 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 826 Birvėtos tvenkinius priskyrė pramoninių tvenkinių kategorijai, atitinkamai buvo pakoreguota ir Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 18 d. išvada Nr. 3286, pažymint atkuriamos žemės statusą. Be to, nurodyta išvada nebuvo apskųsta neteismine tvarka ir yra nepanaikinta teismo. Todėl ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir naikinti pagrindo nėra.

22Teismas taip pat netenkino ieškovo reikalavimų panaikinti žemės sklypų teisinę registraciją ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją paimti šiuos sklypus į laisvos žemės fondą, bei taikyti restituciją. Nurodė, kad tokie reikalavimai gali būti patenkinami tik tuomet, jeigu būtų panaikinti aktai, kurių pagrindu atsakovai įgijo nuosavybės teises į ginčijamą nekilnojamąjį turtą. Tačiau žemės perleidimo kitiems asmenims sandorių ieškovas pripažinti negaliojančiais neprašė. Be to, net ir panaikinus teisinę registraciją šis faktas savaime nepaneigia asmens nuosavybės teisės į žemės sklypą, nes pagal CK 4.47 straipsnį nuosavybės teisės įgijimas nesiejamas su teisine daikto registracija. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą atsiranda sutarties pagrindu ir pereina nuo daikto perdavimo (CK 4.49 str. 2 d., 6.393 str. 4 d.). Todėl nenuginčijus sandorių, kurių pagrindu atsakovai įgijo žemę, nėra teisinio pagrindo panaikinti ir žemės sklypų teisinę registraciją. Ieškovas taip pat nenurodė jokių pažeidimų ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie pagrįstų, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai būtent atliekant žemės sklypų teisinę registraciją (CPK 178 str.). Teismo teigimu, tuo pačiu atmestini ir ieškovo reikalavimai taikyti atsakovų atžvilgiu restituciją, nes pagal CK 6.145 straipsnio prasmę restituciją galima taikyti tuomet, kai panaikinamas turto įsigijimo pagrindas, tai yra sandoris. Todėl iš atsakovų S.Ž., M.I., O.I., N.I. ir S.J. negali būti atimta nuosavybės teisė nepanaikinus šios teisės įsigijimo pagrindo. Ieškovas šių sandorių panaikinimo pagrindą nurodė tik CK 1.80 straipsnį, tačiau nenurodė kokiai konkrečiai imperatyviai įstatymo normai jie prieštarauja, bei neįrodė sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovo teiginį, kad atsakovai, įgydami nuosavybės teises į ginčo turtą, buvo nesąžiningi, nes jie yra susiję giminystės ryšiais, todėl negalėjo nežinoti, kad visa nuosavybės teisių atkūrimo procedūra yra ydinga, prieštaraujanti teisės aktų reikalavimams, teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovo nurodomi duomenys apie atsakovų giminystės ryšius nepaneigia atsakovų sąžiningumo prezumpcijos, kadangi pagal CK 3.135 straipsnį V.J. ir kitų atsakovų (išskyrus Z.J. bei S.Ž.) nesieja artimų giminaičių ryšys, dėl ko jų sudarytų sandorių atžvilgiu netaikoma CK 6.67 straipsnyje numatyta nesąžiningumo prezumpcija. Teismo teigimu, bylos medžiaga rodo, kad V.J. atliko visus veiksmus, reikalingus atkurti nuosavybę ir laikyti, kad jis nesąžiningai įgijo ar perleido turtą kitiems asmenims pagrindo nėra. Be to, teismui net ir panaikinus ginčijamus sprendimus bei pritaikius restituciją, V.J. turėtų teisę reikalauti, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra. Teismo manymu, vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo principais, tokiu atveju būtų netikslinga naikinti V.J. atžvilgiu priimtų sprendimų, nes priešingu atveju analogiški darbai, susiję su nuosavybės atkūrimu, turėtų būti atlikti iš naujo, eikvojant tam valstybės lėšas ir žmogiškuosius resursus. Taip pat panaikinus ginčijamą aktą ir pritaikius restituciją atsakovo V.J. padėtis nepagrįstai pablogėtų, nes jis pats negalėjo įtakoti ir neįtakojo jo atžvilgiu priimtų administracinių aktų.

23Ieškovas LR Generalinė prokuratūra apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

241. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto normą ir ieškovo reikalavimą panaikinti Utenos bei Vilniaus apskričių išvadas paliko nenagrinėtu. Pagal CPK 24 straipsnio pirmąją dalį teismas turėjo šiuos reikalavimus nagrinėti. Be to, teismo argumentas, kad šių išvadų atitikimo teisės aktų reikalavimams klausimas nebuvo nagrinėjamas Žemės reformos 18 straipsnio antrosios dalies nustatyta tvarka, prieštarauja CPK 3 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintam protingumo principui.

252. Teismas neteisingai išaiškino Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio pirmąją dalį ir CK 1.125 straipsnio antrąją dalį. Minėto įstatymo 19 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas 30 dienų terminas kreiptis į teismą dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises. Tokio sprendimo panaikinimo klausimas nagrinėjamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.). Tačiau atsakovas V.J. ieškinio pateikimo metu jau buvo perleidęs didžiąją dalį sklypų, į kuriuos jam nuosavybės teisės buvo atkurtos ginčijamais sprendimais. Ginčas dėl administracinio akto panaikinimo, kai jis yra susijęs su jo pagrindu atsiradusių civilinių teisių gynimu, yra civilinio teisinio pobūdžio ir vyksta civilinio proceso, o ne administracinių bylų teisenos tvarka. Todėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio pirmojoje dalyje (tuo pačiu ir CK 1.125 str. 2 d.) nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas šiuo atveju netaikytinas. Be to, teismas visiškai nepasisakydamas apie ieškinio reikalavimų šioje dalyje pagrįstumą, taikė ieškinio senatį, tuo nukrypdamas nuo teismų praktikos.

263. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą panaikinti Utenos apskrities viršininko 2003 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 64-433 dalyje dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 18 d. išvados Nr. 3286, taikė ne tą teisės normą, kurią turėjo taikyti, kadangi vandens telkinių priskyrimą valstybės išperkamų kategorijai reglamentuoja ne Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 70 p., o šio įstatymo 71 p. Birvėtos tvenkinių įrašymas į pramoninių žuvininkystės tvenkinių sąrašą nereiškia, kad jie yra priskirti valstybės išperkamų vandens telkinių kategorijai. LR Vyriausybė 1998 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 22, o ne 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 826, patvirtino valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą ir jų plotus, kurie pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnį yra priskiriami valstybės išperkamų vandens telkinių kategorijai, tačiau šiame sąraše nėra įrašyti Birvėtos tvenkiniai.

274. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimų panaikinti žemės sklypų teisinę registraciją ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją paimti šiuos sklypus į laisvos žemės fondą, bei taikyti restituciją, motyvuodamas tuo, kad tokie reikalavimai gali būti patenkinami tik tuomet, jeigu būtų panaikinti aktai, kurių pagrindu atsakovai įgijo nuosavybės teises į ginčijamą nekilnojamąjį turtą. Pagal CK 6.145 straipsnį restitucija taikoma ne tik tada, kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintinas negaliojančiu, bet ir tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą. Taigi pagal šią normą restituciją galima taikyti ir nepanaikinus sandorio, kuriuo įgytas turtas. Neteisinga teismo išvada, kad V.J. ir kitų atsakovų (išskyrus Z.J. bei S.Ž.) nesieja artimų giminaičių ryšys, dėl ko jų sudarytų sandorių atžvilgiu netaikoma CK 6.67 straipsnyje numatyta nesąžiningumo prezumpcija. V.J. ir Z.J. nesieja giminystės ryšys, nes jie yra sutuoktiniai. Nors nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas įregistruotas V.J. vardu, tačiau šis turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir yra nesvarbu kurio sutuoktinio artimiesiem giminaičiams jis vėliau buvo perleistas. Restitucijos taikymas taip pat turi būti grindžiamas sąžiningumo principu plačiąja prasme, visi V.J. ir jo žmonos giminaičiai negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais, kadangi nėra pagrindo teigti, kad jie nežinojo ir neturėjo žinoti, kad įgijo nekilnojamąjį turtą iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn.

285. Teismas nurodė, kad net ir panaikinus ginčijamus sprendimus bei pritaikius restituciją, V.J. turėtų teisę reikalauti, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės, vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo principais netikslinga būtų naikinti V.J. atžvilgiu priimtus sprendimus. Tačiau vieno asmens teisė negali būti ginama ignoruojant kito asmens teisę, todėl teismas, vykdydamas teisingumą, privalo siekti šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, atsižvelgti tiek į teisės ir teisės principų, tiek į moralės reikalavimus. Ieškiniu nėra ginčijama V.J. teisė atkurti nuosavybės teisę, kurią jis įgijo sandorių pagrindu, bet ginčijama tai, į kokį nekilnojamąjį turtą (žemę ar vandens telkinius) ši teisė turi būti atkurta, ir tai, kad vykdant šiuos procesus būtų laikomasi įstatymų.

29Atsakovas VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad iš esmės sutinka su ieškovo ieškiniu, išskyrus reikalavimą VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui atlyginti žalą, padarytą valstybei rengiant dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi sprendimus priėmė Vilniaus apskrities viršininkas.

30Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

32Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 330 str.).

33Ieškinio pareiškimu Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Utenos apskrities viršininko administracijos administracinius aktus, kuriais pretendentui V.J. atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir vandens telkinius. Kiti ieškinio reikalavimai yra išvestiniai iš šių reikalavimų, todėl teisėjų kolegija pasisako, visų pirma, dėl pagrindinių reikalavimų sprendimo.

34Šiuos ieškinio reikalavimus, išskyrus reikalavimus panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos išvadas, pirmosios instancijos teismas atmetė, atsakovo V.J. atstovės prašymu taikydamas ieškinio senatį (CK 1.131 str. 1 d.).

35Teismas nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnį, apskrities viršininko sprendimai gali būti apskųsti teismui per 30 dienų. Teismas laikė, kad apie neva neteisėtus sprendimus prokuratūrai buvo pranešta 2004 m. sausio 19 d. Vyriausybės įgaliotos institucijos raštu, apie tai pati prokuratūra nurodė savo ieškinio pareiškime, tačiau per įstatymo nustatytą 30 dienų terminą ieškinio nepadavė, todėl praleido ieškinio senaties terminą ir tai teismas laikė pakankamu pagrindu ieškiniui atmesti.

36Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

37Ieškinio senatį reglamentuoja Civilinio kodekso normos. CK 1.125 straipsnio 2 dalis leidžia ne tik CK, bet ir kitiems įstatymams nustatyti trumpesnius ieškinio senaties terminus. Tokiu įstatymu, kaip teisingai nurodė teismas, yra šiuo aspektu ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokių subjektų atžvilgiu šis įstatymas nustato 30 dienų terminą institucijų sprendimams apskųsti. Minėto įstatymo 19 straipsnio pirmoje dalyje pasakyta, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Taigi, akivaizdu, kad įstatymo leidėjas turėjo omenyje asmenis, dalyvaujančius nuosavybės teisių atkūrimo procese, ir būtent jiems numatė minėtą terminą ginčyti jiems nepalankius sprendimus. Kiti ieškovai, ginantys kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, tame tarpe ir prokurorai, ginantys viešąjį interesą, nėra subjektai, dalyvaujantys šiame procese, todėl jų teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, ginančiu viešąjį interesą, reglamentuoja Civilinio kodekso normos, ir teismas privalėjo vadovautis šio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senatį.

38Pažymėtina, kad tokią praktiką analogiškose bylose formuoja ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas. Šio teismo teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A7-585-05 pagal Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Utenos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S.Z., teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 dalyje nustatytos teisės normos taikomos tik piliečiams, kurių atžvilgiu priimtinas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir kitiems asmenims, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

39Kita svarbi aplinkybė ieškinio senaties institute – ieškinio senaties termino eigos pradžia. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Ši taisyklė taikytina ir ieškinį kitų asmenų vardu paduodantiems asmenims, tame tarpe ir prokurorams, ginantiems viešąjį interesą.

40Prokuroras viešąjį interesą ginti gali tiek savo iniciatyva, tiek ir pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos pranešimą, skundą ir pan. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą tik patikslinęs gautus duomenis ir įsitikinęs, kad viešasis interesas yra pažeistas. Tam prokuroras turi atlikti atitinkamą darbą – padaryti patikrinimus, kviesti ir apklausti asmenis ir tokiu būdu nustatyti, ar yra pagrindas, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą. Todėl ieškinio senaties terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad institucijų sprendimai pažeidžia viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismas, ieškinio senaties termino eigos pradžią siedamas su prokuroro nurodomu 2004-01-19 raštu, kuriuo buvo pavesta patikrinti priimtų sprendimų teisėtumą, padarė neteisingas išvadas, netinkamai išaiškino, nuo kada skaičiuotina ieškinio senatis.

41Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 ,,Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 20.7 punktą, teismas įrodymų, susijusių su ieškinio senaties termino eigos pradžia ir pabaiga, ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, savo iniciatyva nerenka, tačiau turi atkreipti į tai šalių dėmesį ir pasiūlyti pateikti visus su tuo susijusius įrodymus (CPK 158 str. 3 d., 159 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas į šią nuostatą neatkreipė dėmesio ir nepasiūlė Generalinei prokuratūrai pateikti įrodymus, su kuriais ji sieja ieškinio senaties eigos pradžią.

42Minėto Senato 21 p. yra konstatuojama, kad pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu.

43Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį.

44Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys nepagrįstas ir apie tai nepasisakė, o tik taikė ieškinio senatį. Todėl pagal minėtas nuostatas, pažeista teisė negalėjo būti ginama tik dėl ieškinio senaties. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl prokuroro pareikšto ieškinio pagrįstumo, neanalizavo prokuroro ieškinyje nurodytų teisės normų ir nenustatinėjo, ar jos buvo pažeistos skundžiamais institucijų sprendimais, teisėjų kolegija, konstatuodama, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį, neturi galimybės išspręsti bylą iš esmės, dėl to panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 2 d.).

45Kiti ieškinio reikalavimai – paimti žemės sklypus į laisvos žemės fondą, žemės pirkėjams priteisti atitinkamas pinigines kompensacijas, panaikinti žemės sklypų teisinę registraciją, o taip pat reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Utenos apskrities viršininko administracijos išvadas, yra glaudžiai susiję su pagrindiniu reikalavimu, todėl grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija dėl šių reikalavimų pagrįstumo plačiau nepasisako.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas LR Generalinė prokuratūra, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi... 4. 1. Panaikinti šias Utenos apskrities išvadas: 2000 m. rugsėjo 18 d. Nr.3286,... 5. 2. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus: 2001... 6. 3. Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2003 m. gegužės 28 d. įsakymą... 7. 4. Panaikinus Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. birželio... 8. 5. Panaikinus Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m.... 9. 6. Panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. gruodžio 21 d.... 10. 35 000 Lt;... 11. 7. Priteisti iš VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas 1623 Lt į valstybės... 12. 8. Priteisti iš I.Stankevičienės IĮ 509 Lt į valstybės biudžetą,... 13. Nurodė, kad LR Generalinė prokuratūra iš Ministro Pirmininko 2003 m.... 14. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau-VAVA) 2001 m. birželio... 15. VAVA 2000 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 79-8751 V.J. buvo atkurtos... 16. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 20 d.... 17. VAVA 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr.79-8924 V.J. buvo atkurtos... 18. Priimant neteisėtus sprendimus atkurti nuosavybės teises V.J. valstybė... 19. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 20. Teismas ieškinį dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 21. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti ir Utenos apskrities... 22. Teismas taip pat netenkino ieškovo reikalavimų panaikinti žemės sklypų... 23. Ieškovas LR Generalinė prokuratūra apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 24. 1. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė CPK 296 straipsnio pirmosios... 25. 2. Teismas neteisingai išaiškino Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 26. 3. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą panaikinti Utenos apskrities... 27. 4. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimų panaikinti žemės... 28. 5. Teismas nurodė, kad net ir panaikinus ginčijamus sprendimus bei pritaikius... 29. Atsakovas VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas atsiliepime į apeliacinį... 30. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į... 31. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 32. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas netinkamai... 33. Ieškinio pareiškimu Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašė... 34. Šiuos ieškinio reikalavimus, išskyrus reikalavimus panaikinti Vilniaus... 35. Teismas nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 36. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.... 37. Ieškinio senatį reglamentuoja Civilinio kodekso normos. CK 1.125 straipsnio 2... 38. Pažymėtina, kad tokią praktiką analogiškose bylose formuoja ir Lietuvos... 39. Kita svarbi aplinkybė ieškinio senaties institute – ieškinio senaties... 40. Prokuroras viešąjį interesą ginti gali tiek savo iniciatyva, tiek ir pagal... 41. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2002 m. gruodžio 20 d.... 42. Minėto Senato 21 p. yra konstatuojama, kad pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį... 43. Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista,... 44. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys... 45. Kiti ieškinio reikalavimai – paimti žemės sklypus į laisvos žemės... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 47. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir...