Byla 1A-271-557-2010

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Stasio Valužio ir Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei, nuteistajai R. K. ir jos gynėjai Danguolei Žilinskienei, nukentėjusiajai V. S. ir jos įgaliotajam atstovui adv. Dariui Sauliūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteista pagal BK 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. R. K. paskirta BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemonę.

2Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiosios V. S. civilinys ieškinys, ir nukentėjusiajai V. S. priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ 213,71 Lt turtinės ir 3212,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bei iš nuteistosios R. K. 1547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš nuteistosios R. K. taip pat priteista V. S. 1900 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei 352,50 Lt išlaidų dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo.

3Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

4R. K. nuteista už tai, kad 2009 m. liepos 10 d. apie 15.50 val. Plungėje, pagrindinėje J. Tumo-Vaižganto gatvėje, Mozūrų - A. Vaišvilos - J. Tumo-Vaižganto gatvių sankryžoje, ties J. Tumo-Vaižganto g. namu Nr. 53, vairuodama automobilį “Renault Laguna”, v/n ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų asmenims bei jų turtui, nepraleido nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ėjusios pėsčiosios V. S., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu V. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – ji patyrė nosies sumušimą, lydimą nosies kaulo lūžio, odos nubrozdinimą smakre, galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimą dešinės alkūnės ir dešinio kelio sąnarių srityse.

5Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo nuosprendį pakeisti ir sumažinti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat sumažinti priteistą ieškinio dalį ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nurodo, jog ji yra neįgali, pagal išgales prižiūri savo sergančią mamą ir neįgalų sergantį brolį, dažnai tenka juos vežti į ligonines Plungėje ir Klaipėdoje, važiuoti jų lankyti. Todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai apsunkins ne tik jos, bet ir jos artimųjų gyvenimą, kadangi samdyti tam reikalui kito žmogaus jie neturi finansinių galimybių, o tai reiškia, kad jie nebegalės pasiekti gydymo įstaigų. Ji alkoholio ir psichotropinių medžiagų nevartoja, kelių eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, šis pažeidimas nėra grubus, jo pasekmės nėra sunkios. Todėl jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemonę vieneriems metams - yra per griežta. Jos materialinė padėtis yra sunki, pragyvena tik iš gaunamos neįgalumo pašalpos, todėl iš jos nukentėjusiajai priteistos 1547,20 Lt neturtinės žalos ir 1900 Lt išlaidų advokato paslaugoms atlyginti sumos yra pernelyg didelės lyginant su jos pajamomis.

6Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

7Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

8Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg griežtai nubaudė nuteistąją, uždrausdamas jai vieneriems metams naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. BK 67 str. 1 d. nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama kartu su bausme, o BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

9Kasacinėje byloje Nr. 2K-200/2010 atkreiptas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir grubiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios KET pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek). Šioje kasacinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, jog nuteistasis vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), po eismo įvykio suteikė nukentėjusiajai pagalbą, nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji sveiksta ir labai tikėtina, kad visiškai pasveiks ir padarytas sveikatos sutrikdymas neatsilieps jos galimybei gyventi visavertį gyvenimą, nuteistojo veiksmus (šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 72, 61.3 punktų reikalavimus, t .y. neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, sukdamas į kairę, nedavė kelio ir partrenkė pėsčiąją D. K., pėsčiųjų perėja kertančią važiuojamąją dalį, į kurią jis suko, ko pasekoje D. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), nevertino kaip grubaus eismo taisyklių pažeidimo.

10Šioje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas nenustatė, kad nuteistoji kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi rizikingai, priešingai, nustatė, kad R. K. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo - nesusiorientavo susidariusioje eismo situacijoje, kai kiti vairuotojai sustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiosios, nesugebėjo pėsčiosios pamatyti, elgėsi nerūpestingai, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Ji vairavo blaivi, nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių, t. y. itin neatsiliepė nukentėjusiosios galimybei gyventi visavertį gyvenimą.

11Kolegija negali sutikti su apylinkės teismo išvada, jog nuteistosios neatsargus nusikaltimas yra sistemingų kelių eismo taisyklių pažeidimų pasekmė. Iš bylos matyti (b. l. 97), kad nuteistoji nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, anksčiau buvo administracine tvarka bausta pagal ATPK 134 str. 1 d. už vairavimą neprisisegus saugos diržų, padarytą 2008 m. vasario 20 d. (paskirta bauda sumokėta) ir pagal ATPK 123 str. 1 d. už vairavimą transporto priemonės be valstybinės techninės apžiūros, padarytą 2008 m. balandžio 16 d. (paskirta bauda sumokėta). Akivaizdu, kad aptarti pažeidimai savo pobūdžiu nėra tokie, kurie įgalintų juos sieti su nuteistosios nesugebėjimu tinkamai vertinti susidariusias eismo situacijas ir atitinkamai grėsmės eismo saugumui sudarymu. Taigi išdėstytos aplinkybės rodo, kad šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis, kurį padarė R. K., nėra loginė jos gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio pasekmė, tai labiau atsitiktinis įvykis jos gyvenime. Pirmosios instancijos teismas taipogi nustatė, kad R. K. teisiama pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojama teigiamai, yra neįgali, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

12Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad vienas iš apylinkės teismo kriterijų paskirti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę (motyvuojant siekiu tokiu būdu apsaugoti visuomenę nuo dar sunkesnių padarinių) buvo tai, kad nuteistajai yra nustatytas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas. Beje, atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas taip pat nurodo, kad tokios sveikatos būklės asmeniui, kaip R. K., ne tik tikslinga, bet ir būtina uždrausti vairuoti transporto priemonę, siekiant apginti viešą interesą bei visuomenės saugumą. Su tokiais argumentais kolegija negali sutikti, kadangi tokia BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo motyvacija yra nesuderinama su šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtimi. Kaip jau minėta, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tuo tarpu sprendimo dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo iš asmens dėl jo sveikatos būklės priėmimas priklauso ne baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo, o kitų atsakingų valstybės institucijų, privalančių užtikrinti, kad šia teise galėtų naudotis tik teisės aktų nustatytus cenzus (amžiaus, sveikatos būklės, atitinkamų žinių turėjimo ir pan.) atitinkantys asmenys, kompetencijai.

13Tokiu būdu įvertinusi šioje byloje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajai R. K. paskyrė jos asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio neatitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vieneriems metams naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė naikinama.

14Kolegijos nuomone, keisti nukentėjusiajai V. S. skundžiamu nuosprendžiu priteisto 4760 Lt (iš AB „Lietuvos draudimas“ 3212,80 Lt bei iš nuteistosios R. K. 1547,20 Lt), o įvertinus AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai jau atlygintą 240 Lt sumą, iš viso 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Iš specialisto 2009 m. rugpjūčio 7 d. išvados Nr. G 225/09 (07) aprašomosios dalies matyti, kad V. S. po 2009 m. liepos 10 d. eismo įvykio buvo nuvežta į ligoninę, kur jai buvo nustatyta diagnozė: smakro, dešinės alkūnės ir dešinio kelio nubrozdinimai, abiejų kelių sumušimas. Tačiau 2009 m. liepos 17 d. V. S. papildomai kreipėsi į medikus, skųsdamasi smakro, nosies skausmu, bloga nuotaika, jautrumo padidėjimu. Jai buvo atlikta nosies kaulų rentgenograma ir nustatyta diagnozė: nosikaulio lūžimas be poslinkio ir paskirtas atitinkamas gydymas. 2009 m. liepos 23 d. V. S. buvo pakartotinai apžiūrėta LOR gydytojos, šios apžiūros metu V. S. skundėsi galvos svaigimu, tvinkčiojimu kairėje ausyje. Gydymas pratęstas iki 2009 m. liepos 28 d. Šią dieną V. S. vėl buvo apžiūrėta LOR gydytojos, ir jai buvo nustatyta diagnozė: kairės ausies tinitas. Beje, tą pačią dieną V. S. buvo kosultuota neurologo, šios apžiūros metu V. S. skundėsi galvos skausmu ir svaigimu, koordinacijos sutrikimu. Jai buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija (židininių pakitimų smegenyse nenustatyta), nustatyta diagnozė: galvos smegenų sutrenkimas ir paskirtas atitinkamas gydymas. 2009 m. rugpjūčio 3 d. dėl ūžesio ausyje vėl buvo apžiūrėta LOR gydytojos, kuri nustatė, kad klausa susilpninta kauliniu laidumu, o tą pačią dieną oftalmologas nustatė diagnozę: abiejų akių miopija. Taigi nekyla abejonių, jog nukentėjusioji V. S. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, jai atsirado klausos ir regos sutrikimų, svaigo galva, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – jai sutriko emocinė būklė, miegas, pablogėjo nuotaika, dėl sumušto veido sumažėjo bendravimo galimybės, be to, išlieka galvos smegenų sukrėtimo pasekmių ateityje grėsmė, o tokia nežinomybė neabejotinai slegia ir kelia nerimą dėl ateities.

15Iš kasacinės bylos Nr. 2K-401/2009 matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam, kuriam eismo įvykio metu, t. y. esant neatsargiai nuteistojo kaltei, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – galvos sumušimas su potraumine tarpšonkauline neuralgija, dešinio peties sumušimas, priteisė iš nuteistojo 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (įvertinęs, kad 1740 Lt neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, jog nukentėjusiajam jokių atvirų ar uždarų kaulų lūžimų, žaizdų nepadaryta, po kelių eismo įvykio nukentėjusysis toliau dirbo, gavo pajamas, taip pat į tai, kad nuteistasis nebedirba, jo pajamas sudaro tik senatvės pensija, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad apylinkės teismas atlygintinos nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį iki 2000 Lt (prašė 10000 Lt) sumažino pagrįstai. Kasacinėje instancijoje ginčo dėl pačio neturtinės žalos dydžio nebuvo, nuteistasis prašė jam priteistą neturtinę žalą priteisti draudimo bendrovei įstatymo ribose, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nuteistojo kasacinio skundo motyvai nepagrįsti įstatymų nuostatomis, todėl jo prašymas mažinti iš jo priteistos neturtinės žalos dydį netenkintinas. Iš kasacinės bylos Nr. 2K-171/2008 matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam, kuriam eismo įvykio metu, t. y. esant neatsargiai nuteistojo kaltei, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – plyšo kairės kojos blauzdos jungiamasis raištis, dėl to jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui, priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas šį priteistą neturtinės žalos dydį padidino iki 4000 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajam, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką. Kolegija pažymi, jog už nesunkų sveikatos sutrikdymą neatsargiais veiksmais teismai mažesnių nei aptartų neturtinės žalos dydžių nėra priteisę, paprastai šios sumos siekia iki 10000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-382/2008, 2K-423/2008, 2K-44/2008, 2K-821/2008, 2K-179/2009, 2K-168/2010, 2K-200/2010), o esant ilgalaikėms tokio sveikatos sutrikdymo pasekmėms netgi ir 40000 Lt (kasacinė byla Nr. 2K-68/2008). Įvertinus nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos dydį aptartos teismų praktikos kontekste nekyla abejonių, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str., vertino visumą aplinkybių, be to, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiosios V. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai V. S. nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

16Kolegija, iš dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nuteistosios R. K. nukentėjusiajai V. S. priteisė visą jos prašomą priteisti 1900 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti sumą. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. rugsėjo 7 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 331 Lt gydymo išlaidų ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 39-50), vėliau 2009 m. spalio 15 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame nurodė, jog AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 117,29 Lt gydymo išlaidų ir 240 Lt neturtinės žalos, ir dėl atlygintos ieškinio dalies ji dabar reikalauja 213,71 Lt gydymo išlaidų ir 9760 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 54). Pirmosios instancijos teismui nukentėjusioji V. S. pateikė 2010 m. vasario 18 d. sąskaitą, pagal kurią advokatui R. J. už civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje parengimą sumokėjo 1000 Lt, ir 2010 m. kovo 3 d. sąskaitą, pagal kurią vėlgi už civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje parengimą sumokėjo 900 Lt (b. l. 135-136). Atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusiosios atstovas advokatas R. J. be šių išlaidų prašo nukentėjusiajai priteisti ir pagal 2010 m. balandžio 20 d. sąskaitą advokatui R. J. už atsikirtimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėtą 1000 Lt, kolegija apeliaciniame skunde iškeltą klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti sprendžia visumoje, t. y. dėl šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios V. S. patirtų 2900 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kolegijos nuomone, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės 2900 Lt išlaidos advokato R. J. paslaugoms apmokėti už trijų procesinių dokumentų parengimą ikiteisminiame tyrime ir apeliacinės instancijos teisme yra neadekvačios atstovo darbo sąnaudoms bei nepagrįstai didelės. Byla yra nedidelės apimties, jos sudėtingumas taip pat nėra didelis, atstovo dalyvavimas šiame procese apsiribojo tik civilinio ieškinio, jo patikslinimo ir atsikirtimų į nuteistosios apeliacinį skundą parengimu, jokių laiko sąnaudų dėl dalyvavimo apklausose ikiteisminiame tyrime ar teismo posėdžiuose atstovas nepatyrė (apylinkės teisme byla buvo išnagrinėta surengiant vieną posėdį, teisiamajame posėdyje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nukentėjusiąją atstovavo kitas advokatas, kurio paslaugoms apmokėti patirtų išlaidų nukentėjusioji neprašė priteisti). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šios bylos aplinkybių įvertinimui, civilinio ieškinio bei atsikirtimo į apeliacinį skundą parengimui nukentėjusiosios atstovui advokatui R. J. neprireikė didesnių darbo laiko sąnaudų, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės turėtos 2900 Lt išlaidos procese dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nėra pakankamai pagrįstos. Vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdama į nuteistosios sunkią materialinę padėtį, į kurią pirmosios instancijos teismas, priešingai nei spręsdamas neturtinės žalos klausimą, priteisdamas proceso išlaidas visiškai neatsižvelgė, kolegija laiko teisingu iš nuteistosios R. K. priteisiamų nukentėjusiosios V. S. naudai išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti dydį sumažinti iki 1500 litų.

17Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nuteistosios R. K. priteisė 352 Lt išlaidų dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį ir, vadovaudamasi BPK 116 str. bei CPK 144 str. prašė, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą po teismo sprendimo priėmimo, surasti įtariamajai priklausantį turtą ir apriboti nuosavybes teises į jį. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. gruodžio 31 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 116 str., CPK 148 str.,

Nutarė

18patenkinti nukentėjusiosios V. S. prašymą ir uždėjo areštą R. K. kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, o nesant areštuojamo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginėms lėšoms, esančioms bankų ir kitose kredito įstaigų sąskaitose, o šį turtą nustatyti ir areštuoti įpareigojo nutartį vykdantį antstolį. Maža to, šią nutartį pateikė nukentėjusiajai išaiškindamas, kad pagal CPK 650 str. nutarties nuorašą pasirinktam antstoliui vykdyti pateikia ieškovas. Dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo nukentėjusioji patyrė 352 Lt išlaidų, sumokėtų antstoliui už vykdomosios bylos užvedimą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo, kurios pirmosios instancijos teismo nusprendžiu priteistos iš nuteistosios. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad apylinkės teismas taikė ne BPK 116 str. nuostatas, o CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio proceso teisėje taikomą laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Tuo tarpu taikyti šį civilinio proceso teisės institutą baudžiamojoje byloje draudžia BPK 113 str. ir 116 str. nuostatų sistema. BPK 113 str. nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Gi BPK 116 str. nustatyta, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Taigi BPK nuostatomis yra reglamentuota vienintelė galima civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, užtikrinimo priemonė – laikinas nuosavybės teisės į turtą apribojimas, ir pareiga taikyti šią priemonę visa apimtimi (nuo turto suradimo iki teisių į jį apribojimo) yra nustatyta ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir teismui, iš ko seka, kad nukentėjusysis, o vėliau atitinkamai ir nuteistasis (nuosprendžiu priteisiant jam nukentėjusiojo turėtas išlaidas) dėl taikomos priemonės jokių išlaidų neturi patirti. Tokiu būdu dėl pirmosios instancijos teismo klaidos taikant ne BPK, o CPK nuostatas nukentėjusiosios, kuri neapskundė aiškiai neteisingos apylinkės teismo nutarties ir ją vykdė, turėtas išlaidas dėl civilinio ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo pripažinti baudžiamojo proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš nuteistosios nėra pakankamai pamatuoto pagrindo. Todėl nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajai V. S. iš nuteistosios R. K. priteista 352,50 Lt išlaidų dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo, naikinama.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 4 p., 330 str., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

21Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeisti.

22Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajai R. K. paskirta BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemonę.

23Nukentėjusiajai V. S. iš nuteistosios R. K. priteistas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti sumažinti iki 1500 Lt.

24Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai V. S. iš nuteistosios R. K. priteista 352,50 Lt išlaidų dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo.

25Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.