Byla 2A-2030-464/2013
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimos Gerasickinienes, Dalios Kacinskienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja) ir Dainiaus Rinkeviciaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ apeliacini skunda del Vilniaus m. 2-ojo apylinkes teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, ieškini atsakovams UADB „ERGO Lietuva“ ir Vokietijos bendrovei Wurttembergische Versicherung AG del draudimo išmokos priteisimo, ir

2n u s t a t e:

3I. Ginco esme

4kreditorius AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 2011-06-29 su pareiškimu del teismo isakymo išdavimo (t. 1, b.l. 1) kreipesi i Vilniaus m. 2-aji apylinkes teisma ir praše iš skolininko UADB „ERGO Lietuva“ priteisti 70 122,53 Lt, 5 proc. dydžio metines palukanas, skaiciuojamas nuo bylos iškelimo teisme dienos ir 526 Lt bylinejimosi išlaidas.

5Vilniaus m. 2-asis apylinkes teismas 2011-06-30 teismo isakymu (t. 1, b.l. 35) kreditoriaus reikalavimus patenkino.

6Skolininkas UADB „ERGO Lietuva“ 2011-07-15 prieštaravimais su teismo isakymu nesutiko (t.1, b.l. 39).

7Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 2011-08-08 pateike ieškini (t.1, b.l. 44-45), kuri patikslines (t.1, b.l. 190-192) praše priteisti solidariai iš atsakovu UADB „ERGO Lietuva“ ir Vokietijos bendroves Wurttembergische Versicherung AG draudejui UAB „MEGITA“ 2010-11-03 išmoketa 70 122,53 Lt dydžio draudimo išmoka bei kitas su draudimo ivykiu susijusias išlaidas, iskaitytinai 4594,11 Lt transporto priemones nuvilkimo ir saugojimo išlaidas bei 501,42 Lt dydžio eismo ivykio administravimo išlaidas, 6 procentu dydžio metines palukanas nuo bylos iškelimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo ivykdymo, taip pat ieškovo patirtas bylinejimosi išlaidas. Nurode, kad ieškovas su UAB „MEGITA“ sudare sausumos transporto priemoniu savanoriškojo draudimo sutarti serija TP Nr.025933, pagal kuria buvo apdrausta transporto priemone SCANIA R124LA, valst. Nr.( - ) 2007-05-17 Vokietijoje, Hagene, automagistrales A45 31,4 kilometre ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo apgadinta UAB „MEGITA“ priklausanti transporto priemone. Del šio eismo ivykio kaltas transporto priemones MAN, valst. Nr. ( - ), vairuotojas M. E.. Vadovaudamasi Transporto priemoniu savanoriškojo draudimo taisyklemis, ieškovas atlygino 65 627 Lt dydžio nuostolius (išskaiciuojant 600 Lt besalygine išskaita), susijusius su transporto priemones SCANIA R124LA, valst. Nr.( - ) sunaikinimu eismo ivykio metu, draudejui atlygino 4594,11 Lt dydžio išlaidas, susijusias su transporto priemones nuvilkimu ir saugojimu, atlygino 145,22 EUR, t.y. 501,42 Lt dydžio išlaidas, susijusias su eismo ivykio administravimu. Viso sumokejo 70 122,53 Lt. Eismo ivykio kaltininko civiline atsakomybe buvo apdrausta Vokietijos draudimo bendroveje Wurttembergische Versicherung AG. Šios draudimo bendroves atstovas pretenzijoms nagrineti Lietuvoje yra UADB „ERGO Lietuva“. Ieškovas laiko, kad vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d., Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 13 str. 1 d., 14 str. 1 d., Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB, tiek Vokietijos draudimo bendroves Wurttembergische Versicherung AG, tiek jos atstoves pretenzijoms nagrineti Lietuvos Respublikoje ADB „ERGO Lietuva“ prievole atlyginti eismo ivykio metu padaryta žala yra solidari. Ieškovas mano, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje nera praleistas. Ieškovo teise priteisti išmoketas sumas solidariai iš atsakovu subrogacijos pagrindu atsirado tik išmokejus 2010-11-03 draudimo išmoka UAB „MEGITA“. Vadovaujantis Draudimo istatymo 82 str. 3 d. 1 p. (aktuali istatymo redakcija – 96 str. 3 d. 1 p.), draudimo kompanija neturi teises išmoketi draudimo išmoka ar atsisakyti ja išmoketi, neisitikinusi, kad draudžiamasis ivykis buvo. Del draudejo UAB „MEGITA“ kaltes, t.y. jo nebendradarbiavimo ir pasyvaus elgesio, tiriant 2007-05-17 eismo ivykio aplinkybes, ieškovas neturejo galimybes ivyki pripažinti draudžiamuoju ir išmoketi draudimo išmoka. Tik UAB „MEGITA“ ir AAS „Gjensidige Baltic“ gincui atsidurus teisme (2010-09-10 UAB „Megita“ pateike ieškini del draudimo išmokos ir nuostoliu priteisimo), ieškovui paaiškejo aplinkybes, turincios itakos jo sprendimui eismo ivyki pripažinti draudžiamuoju, atitinkamai draudimo išmoka UAB „MEGITA“ išmokejo tik 2010-11-03. Jo paties teise reikšti ieškini atsirado tik gavus UADB „ERGO Lietuva“ atsisakyma moketi draudimo išmoka pagal 2011-02-04 pretenzija Nr.DK-84, t.y. 2011-03-18, todel nuo šios dienos skaiciuotinas 3 metu ieškinio senaties terminas pagal CK 1.127 str. 8 d. Teismui manant, kad ieškinio senaties terminas praleistas, praše atnaujinti praleista ieškinio senaties termina.

8Atsakovai UADB „ERGO Lietuva“ ir Vokietijos draudimo bendrove Wurttembergische Versicherung AG 2011-11-02 atsiliepimuose (t. 1, b.l. 113-117, 121-125) praše ieškini atmesti kaip nepagrista ir priteisti iš ieškovo atsakovo turetas bylinejimosi išlaidas. Nurode, kad ieškovui išmokejus draudimo išmoka UAB „MEGITA“ pagal Sausumos transporto priemoniu savanoriškojo draudimo sutarti Nr.025933, ieškovas igyja teise reikalauti išmoketu sumu iš autoivykio kaltininko ir/arba jo civiline atsakomybe apdraudusios draudimo bendroves, taciau tokiomis salygomis, kokiomis jos butu galejusios reikalauti pati UAB „MEGITA“ (CK 6.1015 str. 2 d.). UAB „MEGITA“ kreipesi i Vokietijos draudimo bendrove Wurttembergische Versicherung AG dar 2007 m., taciau ši draudimo išmoka atsisake moketi, apie tai informuodama UAB „MEGITA“ atstovus 2007-07-16 raštu. Atitinkamai Vokietijos draudimo bendrove Wurttembergische Versicherung AG nurode UADB „ERGO Lietuva“, veikianciam kaip atstovui, nemoketi išmoku del šio ivykio. Kadangi subrogacija nera nauja regresine prievole, o tik asmenu pasikeitimas prievoleje, subrogacijos atveju ieškinio senaties termino skaiciavimas nesikeicia (CK 1.128 str.) ir jo eiga skaiciuojama ne nuo tos dienos, kai atsirado teise i subrogacija, o nuo tos dienos, kai žala patyres asmuo (šiuo atveju - UAB „MEGITA“) sužinojo apie savo teisiu pažeidima (šiuo atveju – gavus Vokietijos bendroves Wurttembergische Versicherung AG 2007-07-16 rašta del atsisakymo moketi draudimo išmoka). Draudikas, igijes subrogacinio reikalavimo teise, yra saistomas tu ieškinio senaties terminu, kurie butu taikomi draudejo reikalavimui atlyginti žala, atsiradusia iš sutarties ar delikto, todel ieškovas kreipesi i teisma praleides ieškinio senaties termina. Pagal 1974-05-04 Hagos konvencija del eismo ivykiams taikytinos teises šioje byloje turi buti taikoma Vokietijos Federacines Respublikos teise, pagal kurios nuostatas ieškinio senaties terminas taip pat praleistas. Todel ieškinys atmestinas ir reikalaujant taikyti senati. Pažymi ir tai, kad atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ veikia kaip Vokietijos bendroves Wurttembergische Versicherung AG atstovas Lietuvoje, administruojant žalas del Vokietijoje ivykusiu eismo ivykiu, t.y. kaupia informacija ir imasi priemoniu, kad butu susitarta del žalos atlyginimo. Tik tuo atveju, jeigu nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo, nukentejes eismo ivykio metu ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, pageidauja, kitos Europos Sajungos valstybes nares atstovas pretenzijoms nagrineti Lietuvos Respublikoje taip pat turi spresti žalos nustatymo ir išmokos mokejimo klausimus. UAB „MEGITA“ tiesiogiai kreipesi i atsakova Vokietijos bendrove Wurttembergische Versicherung AG. Todel sprendima del draudimo išmokos mokejimo arba atsisakymo ja moketi kompetentinga priimti tik Vokietijos bendrove Wurttembergische Versicherung AG. UADB „ERGO Lietuva“ negali savo vardu priimti sprendimo del draudimo išmokos mokejimo, atitinkamai negali atsakyti ir neatsako pagal ši ieškini, taigi nera tinkamas atsakovas šioje byloje.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

10Vilniaus m. 2-asis apylinkes teismas 2012-12-05 sprendimu (t. 2, b.l. 8-10) ieškini patenkino iš dalies ir priteise iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 70 122,53 Lt draudimo išmoku, 6 procentu dydžio metiniu palukanu už priteista 70 122,53 Lt suma, skaiciuojamu nuo bylos iškelimo teisme 2012-06-30 iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir 2104 Lt bylinejimosi išlaidu, o solidariajam atsakovui Vokietijos draudimo bendrove Wurttembergische Versicherung AG pareikšta reikalavima atmete.

11Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.1015 str. 1 d., nurode, kad ieškovas turi teise pasirinkti ir ieškini pareikšti tiek draudimo kompanijai, apdraudusiai draudiminio ivykio kaltininko civiline atsakomybe, tiek šios bendroves atstovui pretenzijoms nagrineti Lietuvoje - UADB „ERGO Lietuva“. Žala patyrusiam asmeniui suteikta teise pasirinkti konkretu asmeni, atsakinga už žalos atlyginima ir pareikšti reikalavimus regreso tvarka, taciau nera pagrindo reikalauti atlyginti žala regreso tvarka solidariai iš draudiko ir draudiko paskirto atstovo pretenzijoms nagrineti. Pagal pareikšto ieškinio reikalavimu esme, pagrinda ir dalyka teismas nenustate pagrindo taikyti CK normas, reglamentuojancias solidariosios atsakomybes pagrindus, ir žala priteisti solidariai iš abieju atsakovu - draudiko ir jo atstovo Lietuvoje. Teismas laike nepagristais atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ argumentus, kad jis nera atsakingas ir negali moketi draudimo išmokos, nes neturi Vokietijos draudimo bendroves igaliojimu priimti sprendima ir moketi draudimo išmoka. Pagal Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 13 str., 15 str., draudikas turi suteikti visus butinus igaliojimus atstovui pretenzijoms nagrineti atlikti jo funkcijas (rinkti butina informacija, spresti klausimus del išmoku mokejimo, moketi išmokas ir kita).

12Atsakovu prašyma taikyti ieškinio senati pirmosios instancijos teismas atmete nurodydamas, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti nepraleistas. Pažymejo, jog pagal Draudimo istatymo 16 str. 4 d., šio istatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas moka išmoka, jei pretenzija del padarytos žalos buvo pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kuria nukentejes asmuo sužinojo ar turejo sužinoti apie padaryta žala, bet ne veliau kaip per 4 metus nuo eismo ivykio dienos. Taciau nustatytas vieneriu metu terminas pretenzijai pareikšti negali buti aiškinamas ir taikomas taip, kad iš esmes butu paneigta draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žala, o nukentejusiam asmeniui per nustatyta termina nepareiškus reikalavimo atlyginti žala padariusio asmens draudikui, žala padares asmuo prarastu draudimo sutarties teikiama apsauga.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimu i apeliacini skunda argumentai

14Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ 2013-01-07 apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 12-19) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkes teismo 2012-12-05 sprendima ir priimti nauja sprendima – ieškini atmesti, priteisti bylinejimosi išlaidas. Apeliacini skunda grindžia tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad UADB „ERGO Lietuva“ gali moketi draudimo išmoka, yra nepagrista, prieštaraujanti teises aktu nuostatoms ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikai. Lietuvos Aukšciausiais Teismas 2011-12-05 nutartyje civilineje byloje Nr.3K-3-474/2011 nurode, kad 2000-05-16 Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2000/26/EB del valstybiu nariu istatymu, susijusiu su transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes draudimu, suderinimo, iš dalies keiciancios Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB, normu turinys leidžia daryti išvada, jog atstovo žalu sureguliavimo reikalams paskyrimas nera filialo, kaip apibrežta Direktyvos 92/49/EEB 1 str. b punkte, atidarymas, o atstovas žalu sureguliavimo reikalams neturi buti laikomas draudimo imones istaiga, kaip apibrežta Direktyvos 88/357/EEB 2 str. c punkte, arba draudimo imones istaiga, kaip apibrežta 1968 m. rugsejo 27 d. Briuselio konvencijoje del jurisdikcijos ir sprendimu vykdymo užtikrinimo civilinese ir komercinese bylose. Taigi atsakingo draudiko atstovas žalu sureguliavimo reikalams, nors ir turi pakankamai igaliojimu kitoje valstybeje nareje atstovauti draudikui prieš nukentejusiuosius, taciau nevertintinas kaip draudiko filialas ar draudimo imones istaiga. Todel, kilus gincui, procese jis netraukiamas atsakovu. Kasacinio teismo teiseju kolegija konstatavo, kad Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 14 str. itvirtinta nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenancio asmens, nukentejusio eismo ivykio metu ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, teise kreiptis i savo gyvenamojoje valstybeje draudiko paskirta atstova žalos sureguliavimo reikalams, taikytina tik nukentejusio asmens ir šio atstovo santykiui, taciau netaikoma dvieju draudimo bendroviu, kuriu viena išmokejo nukentejusiajam turto draudimo išmoka ir igijo reikalavima subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnis), o kita yra apdraudusio atsakingo už žala asmens civiline atsakomybe privalomuoju transporto priemones valdytojo civilines atsakomybes draudimu draudiko atstove žalos atlyginimo sureguliavimo reikalams, santykiui. Taigi, priešingai nei spresta pirmosios instancijos teismo, subrogacini reikalavima šioje byloje teikiantis ieškovas neturejo teises, remdamasis Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 14 str., Ketvirtosios direktyvos 4 str. 4 ir 5 dalimis, savo pasirinkimu reikalauti žalos atlyginimo arba tiesiogiai iš užsienio draudimo bendroves, arba iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, kaip užsienio draudimo bendroves igalioto atstovo žalu sureguliavimo reikalams.
  2. Pirmosios instancijos teismas neivertino tu aplinkybiu, kad Vokietijos bendrove Wurttembergische Versicherung AG yra atsakinga ir išmokejo draudimo išmoka už puspriekabes Koegel, v/n LT ( - ), apgadinimus, taciau nera ir negali buti atsakinga už balninio vilkiko SCANIA, v/n LT ( - ) apgadinimus, nes jie susidare del jo vairuotojo kaltes.
  3. Skundžiamame sprendime nurodydamas, kad nera praleistas ieškinio senaties terminas, pirmosios instancijos teismas nepagristai remesi Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 16 str., kuris reglamentuoja pretenziju draudimui pateikimo terminus, ir netaike CK nuostatu, reglamentuojanciu ieškinio senati. Lietuvos teises doktrinoje ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje konstatuojama, kad draudikas, reiškiantis subrogacini reikalavima, negali tureti daugiau teisiu, nei ju turetu žala patyres asmuo. Tai susije ir su ieškinio senaties terminais bei ju skaiciavimui. Draudikas, igijes subrogacinio reikalavimo teise, yra saistomas tu ieškinio senaties terminu, kurie butu taikomi draudejo reikalavimui atlyginti žala, atsiradusia iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo civiline byla Nr.3K-3-46/2009).

15Atsakovas Vokietijos bendrove Wurttembergische Versicherung AG 2013-02-07 atsiliepimu i apeliacini skunda (t.2, b.l.26-34) prašo apeliacini skunda tenkinti jame nurodytais motyvais, panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkes teismo 2012-12-05 sprendima ir priimti nauja sprendima – ieškini atmesti, priteisti šiam atsakovui jo turetas bylinejimosi išlaidas.

16Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 2013-02-14 atsiliepimu (t.2, b. l. 35-38) prašo nutraukti apeliacini procesa byloje, o teismui nustacius svarbias apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis - apeliacini skunda atmesti, Vilniaus m. 2-ojo apylinkes teismo 2012-12-05 sprendima palikti nepakeista. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

  1. Atsakovo UADB “ERGO Lietuva“ apeliacinis skundas yra paduotas praleidus istatyme nustatyta 30 dienu termina, nes sprendimas paskelbtas 2012-12-05, o atsakovas apeliacini skunda padave tik 2013-01-07, ir jokiu svarbiu priežasciu, pateisinanciu procesinio dokumento pateikimo termino praleidima, i byla nepatiekta. Prašymo atnaujinti praleista termina atsakovas taip pat nepareiške. Todel apeliacinis procesas nutrauktinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas isiteisejusiu. Atsakova (juridini asmeni) atstovauja advokate, todel nera pagrindo laikyti atsakova negalejusiu suprasti procesinio dokumento pateikimo termino praleidimo pasekmiu.
  2. Atmestinas apelianto argumentas, kad šiam gincui turejo buti taikoma Hagos konvencija, kadangi šios Konvencijos 2 str. 5 p. aiškiai nurodyta, jog ji netaikoma atgrežtiniams reikalavimams ir subrogacijai, kiek tai susije su draudimo bendrovemis.
  3. Apeliantas nepagristai teigia, kad jis yra netinkamas atsakovas, nes ieškinys pareikštas jam ne kaip atsakingajam draudikui, bet kaip netinkamai savo pareigas atliekanciam atstovui pretenzijoms nagrineti. Situacija, kai atstovas žalos sureguliavimo klausimams neturetu igaliojimu buti atsakovu pagal nukentejusios šalies ieškini, prieštarautu 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos priimtos Transporto priemoniu draudimo direktyvos 2009/103EB 21 str. 5 d. ir 21 str. 1 d., numatanciai, kad butent atstovas žalos sureguliavimo klausimams yra atsakingas už reikalavimu, susijusiu su šios Direktyvos 20 str. 1 d. minetais eismo ivykiais, nagrinejima ir sureguliavima. UADB „ERGO Lietuva“ atsakomybe yra numatyta teises aktuose (TPVCAPDI ir 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos priimtos Transporto priemoniu draudimo direktyvoje 2009/103EB), todel nepagristas apelianto teiginys, kad UADB „ERGO Lietuva“ neprivalo atsakyti pagal ieškovo reikalavima.
  4. Nepagristas apelianto argumentas, kad dali nuostoliu turi prisiimti pats nukentejes asmuo, nes eismo ivykio metu jis neva jau buvo atsitrenkes i priekyje stovejusi automobili. Tokia versija paneige ir ivykio liudytojai, net ir 2007-07-16 atsisakymo moketi draudimo išmoka rašte Vokietijos bendrove Wurttembergische Versicherung AG nurode, jog remiasi prielaida, kad kliento transporto priemone jau buvo atsitrenkusi i priešais ja važiavusia, kai bendroves draudejas atsitrenke i krovinini automobili.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

18I apelianto prašyma nagrineti byla žodinio proceso tvarka kolegija neatsižvelgia, tokie prašymai apeliacines instancijos teismo nesaisto, o kolegija žodinio šios bylos nagrinejimo butinumo nenustate (CPK 322 str.).

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Apeliacines instancijos teismas patikrina, ar gincas išnagrinetas teisingai faktiniu bei teisiniu aspektais, atsižvelgdamas i tuos argumentus, kuriuos savo skunde nurodo apeliantas bei atsiliepimuose i skunda nurodo kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Šiuo konkreciu atveju teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taike materialines ir procesines teises normas, netinkiamai igyvendino irodinejimo procesa bei teismui tenkancia bendradarbiavimo su šalimis pareiga (CPK 8 str., 179 str. 1 d.), netyre bei nenustatinejo reikšmingu teisingam bylos išnagrinejimui faktiniu aplinkybiu, motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje neišdeste išvadu, kurios butu pagristos bylos medžiagos analize, ir argumentu, kodel priima arba atmeta kuriuos nors reikalavimus, atsikirtimus ar irodymus (CPK 270 str. 4 d. 1 - 3 punktai). Sutiktina ir su tokiais apelianto skundo argumentais, kad teismo padarytos išvados prieštarauja skundžiamo sprendimo priemimo metu jau buvusiai suformuotai kasacinio teismo praktikai tokios kategorijos bylose, kiek tai susije su atstovavimo draudikui valstybeje nareje institutu ir atstovo atsakomybes ribomis subrogacijos pagrindu inicijuotame gince (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2011-12-05 nutartis c.b. Nr.3K-3-474/2011). Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeide CPK 327 str. 1 d. 2 p. nuostata, t.y. neatskleide bylos esmes ir pagal byloje pateiktus irodymus bylos išnagrineti iš esmes apeliacines instancijos teisme negalima. Del šio pažeidimo teismo sprendimas pripažistamas neteisetu ir panaikintinas. Byla perduotina nagrineti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

21Del apeliacinio skundo padavimo termino

22Pirmiausia aptartinas ieškovo reikalavimas nutraukti apeliacini procesa ir skundo iš esmes nenagrineti. CPK 315 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir gražinamas ji padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatyta apeliacinio skundo padavimo termina ir šis terminas neatnaujinamas. Jei šis trukumas paaiškeja, nagrinejant byla apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis gražinti žymini mokesti (CPK 315 str. 5 d.).

23Pagal CPK 307 str. 1 d., apeliacinis skundas paduodamas per trisdešimt dienu nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priemimo dienos. Nagrinejamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2012-12-05 (t.2, b.l. 8-10), taigi paskutine termino diena, kada apeliacinis skundas galejo buti pateiktas tiesiogiai teismui, pašto istaigai ar kurjeriu tarnybai (CPK 73 str. 3 d., 74 str. 7 d.), buvo 2013-01-04, darbo diena, penktadienis. Kaip matyti iš skundo gavima patvirtinancio teismo spaudo, apeliacinis skundas teismui pateiktas 2013-01-07 (t.2, b.l. 12), t.y. praleidus termina šiam procesniam veiksmui atlikti, o prie skundo nera pateiktas vokas ar kitas dokumentas, leidžiantys vertinti, kad šis skundas laiku buvo laiku pateiktas paštui (kurjeriu tarnybai). Be to, kaip skundo priedas yra ivardintas teismui pateikiamo žyminio mokescio sumokejima patvirtinancio mokejimo nurodymo kopija (t.2, b.l. 19), o ši kopija liudija, kad 2104 Lt žyminio mokescio suma sumoketa taip pat tik 2013-01-07, 9.56 val. (t.2, b.l. 20). Taigi sutiktina su ieškovo atsilieopimu i skunda,kad šis skundas paduotas praleidus istatymo nustatyta termina.

24Kita vertus, asmenims, praleidusiems istatymu nustatyta ar teismo paskirta termina, teismas turi teise ji atnaujinti pagal asmens motyvuota prašyma, jeigu terminas praleistas del svarbiu priežasciu, arba savo iniciatyva (ex officio), jeigu iš turimos medžiagos aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas del svarbios priežasties (CPK 78 str. 1 d., 307 str. 2 d. 1 d.). Nagrinejamos bylos atveju vien iš skundo turinio, kuriame net nesuformuoluotas prašymas atnaujinti termina, idetifikuoti, kokios svarbios aplinkybes leme skundo padavimo termino praleidima, negalima, o ir toks prašymas del CPK 307 str. 3 d. nustatyta apribojima (trys menesiai nuo sprendimo priemimo) jau negali buti paduotas, taigi kolegija to apeliantui nesiulo padaryti. Taciau, kaip matyti iš teismo rezoliucijos, priimdamas apeliacini skunda teismas vadovavosi CPK 78 str., 307 str. ir 315 str., nustatanciais skundu priemimo tvarka, termina tokiam veiksmui atlikti ir galimybe juos atnaujinti (t.2, b.l. 12). Vadinasi, teismas savyje ivertino priežastis, salygojusiais termino praleidima, nors ju visiems prieinama forma ir neišdeste, taip pat aiškia nenurode rezoliucijioje, kad praleistas terminas yra atnaujinamas. Taciau toks formalus procesinis pažeidimas, ypac priimant domen aplinkybe, kad rezoliucija nera skundžiama (CPK 290 str. 5 d.), negali nulemti asmens teises pasinaudoti dar viena – apeliacine teismine instancija, ir nepaneigia prioritetinio principo, kad formalus proceduriniai pažeidimai negali apriboti teises i teisinga bylos išnagrinejima. Tiketina, kad siekiant neužkirsti kelio ginca pralaimejusiam asmeniui teises i apeliacija, buvo atsižvelgta i tokias aplinkybes, kad terminas praleistas iš esmes neženkliai – vos viena darbo diena, kad teismo sprendimo kopija nedalyvavusiam jo paskelbime asmeniui (t.2, b.l. 7) išsiusta veliau, nei nurodyta CPK 275 str. 1 d. (t.2, b.l. 11), kad šalis, teikianti apeliacini skunda, galejo suklysti skaiciuojant, o šis suklydimas nera esminis.

25Teisieju kolegija pripažista, kad tokiojue situacijoje prielaidu apeliacino proceso nutraukimui pagal CPK 315 str. 2 d. 1 p. ir 5 d. nesusikloste.

26Del apelianto procesines padeties

27Apeliacinis skundas yra grindžiamas ir tokia aplinkybe, kad UADB „ERGO Lietuva“ negali buti atsakovu tokio pobužio byloje ir esant tokiam reikalavimui. Šie argumentai yra pagristi tuo aspektu, kad jau nurodytoje precedentineje Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartyje c.b. Nr.3K-3-474/2011 buvo išnagrinetas atsakingo už padaryta žala transporto priemones valdytojo civilines atsakomybes draudiko atstovo žalu sureguliavimo reikalams galimybes buti atsakovu byloje pagal kito draudiko pareikšta subrogacini reikalavima klausimas. Kasacinis teismas, atlikes tarptautiniu ir Lietuvos teises aktu bei konkreciu ju normu analize, konstatavo, kad Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 14 str. itvirtinta nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenancio asmens, nukentejusio eismo ivykio metu ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, teise kreiptis i savo gyvenamojoje valstybeje draudiko paskirta atstova žalos sureguliavimo reikalams taikytina nukentejusio asmens ir šio atstovo santykiui, taciau netaikoma dvieju draudimo bendroviu, kuriu viena išmokejo nukentejusiajam turto draudimo išmoka ir igijo reikalavima subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.), o kita yra apdraudusio atsakingo už žala asmens civiline atsakomybe privalomuoju transporto priemones valdytojo civilines atsakomybes draudimu draudiko atstove žalos atlyginimo sureguliavimo reikalams, santykiui. Todel toki subrogacini reikalavima teikiantis asmuo neturi teises, remdamasis Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 14 str., Ketvirtosios direktyvos 4 str. 4 ir 5 dalimis, savo pasirinkimu reikalauti žalos atlyginimo arba tiesiogiai iš užsienio draudimo bendroves, arba iš užsienio draudimo bendroves igalioto atstovo žalu sureguliavimo reikalams. Ar tokia teise jis turi, sprendžiama pagal užsienio draudiko ir jo atstovo Lietuvoje susitarimo. Tai reiškia, kad teise reikalauti iš užsienio draudimo kompanijos atstovo nuostoliu už išmoketa draudimo išmoka atlyginimo pagal subrogacija, kaip tokia, nebuvo paneigta, taciau susieta su šiu dvieju asmenu susitarimu, t.y. buvo ar nebuvo suteikti igaliojimai atstovui atstovauti užsienio draudika teismo procese. Šie kasacinio teismo išiiaškinimai saisto šalis ir teismus. Nagrinejamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, savarankiškai iš dvieju asmenu (solidariuju atsakovu) pasirinkes, jo manymu, tinkama ieškovo nuostolius turinti atlyginti asmeni, sutarties, sudarytos tarp užsienio draudiko ir jo atstovo Lietuvoje (apelianto), nepareikalavo (CPK 179 str. 1 d.) ir judvieju susitarimu turinio nevertino, atsakovu pasirinkime nepagristai apsirbojes vieninteliu argumentu, kad solidari atsakomybe tokiame teisiniame santykyje apskritai nera galima. Del atsakomybes netaikymo antrajam atsakovui (užsienio subjektui) sprendime argumentu nesmama, taigi vien del šios priežasties sprendimas negali buti pripažintas teisetu ir pagristu.

28Pažymetina ir tai, kad cituotoje kasacinio teismo nutartyje buvo keliamas ir nacionalinio teismo jurisdikcijos klausimas del žalos, padarytos eismo ivykyje su panašiomis i šia byla faktinemis aplinkybemis, atlyginimo. Kasacinio teismo išvada yra tokia, kad ginco, kuriame turto draudikas subrogacijos pagrindu pareiške reikalavima priteisti išmoketa draudimo išmoka iš transporto priemones valdytojo privalomojo civilines atsakomybes draudiko atstovo, jurisdikcija nustatytina pagal Reglamento Nr. 44/2001 9 str. ir 10 str., ir tokia byla draudikui galetu buti iškelta valstybes nares, kurioje yra jo verslo vieta, teismuose ar vietos, kurioje ivyko žalingas ivykis, teismuose. Taciau, remdamasis Teisingumo Teismo praktika, kasacinis teismas nustate ir tokia teises aiškinimo taisykle, kad teismas, i kuri atvyksta atsakovas ir aiškiai nepareiškia prieštaravimo del jurisdikcijos, net jeigu ir nesilaikyta specialiuju jurisdikcijos taisykliu, turi jurisdikcija pagal Reglamento Nr. 44/2001 24 str., o Reglamento 35 str. nuostatos nebus kliutimi tokio teismo priimtam sprendimui pripažinti (Teisingumo Teismo 2010 m. gegužes 20 d. Sprendimas CPP Viena Insurance Group, C-111/09, Rink. 2010, p. I-4545). Nagrinejamoje byloje tokiu pareiškimu iš atsakovo Vokietijos bendrove Wurttembergische Versicherung AG atstoves (prieštaravimo arba aiškaus ar numanomo sutikimo) del Lietuvos teismu jurisdikcijos bylos procese pirmosios instancijos teisme nebuvo gauta, todel teismingumo pažeidimo pripažinimui kol kas salygu nera.

29Del ieškinio senaties termino ir ivykio kaltininko nustatymo

30Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad ieškinio senatis nera praleista, nepasisake del svarbiu aplinkybiu, kurios itakoja šio instituto taikyma. Sprendime nesama jokiu argumentu, susijusiu su ieškinio senaties termino eigos pradžia, nuo kurio momento skaiciuotina senatis, koks šiuo atveju yra jos terminas, leidžiantis pareikšti toki reikalavima teisme. Sprendime iš esmes aptarti tik pretenziju draudikui pareiškimo pagal Draudimo istatyma terminai, ir pripažistant, kad senatis nepraleista, nesiremta specialiosiomis - CK normomis. Visa tai kliudo apeliacines instancijos teismui ivertinti, ar teismas pagristai senaties atsakovu reikalavimu netaike, todel šiuo aspektu išsamiau nepasisakytina. Iš naujo byla nagrinejantis teismas turetu aptarti ir su ieškinio senatimi susijusius klausimus.

31Pasisakant del ivykio kaltininko nustatymo, pažymetina, kad teismas del vienu ar kitu faktu nustatymo gali remtis ir didesnio tiketinumo taisykle (tikimybiu pusiausvyros principas), todel apelianto samprotavimai, susije su eismo ivykio mechanizmu bei, atitinkamai, sugadinimu transporto priemonems atsiradimu, ivertintini ne tik pagal išmoketas/neišmoketas užsienio kompanijos (antrojo atsakovo) draudimo išmokas kitiems šio eismo ivykio dalyviams, kaip yra apeliuojama skunde, bet visu teismui prieinamu irodinejimo priemoniu (rašytiniu irodymu, asmenu paaiškinimu) kontekste.

32Bylinejimosi išlaidas šalims paskirstys teismas, nagrinejantis ginca iš naujo, todel nepasisakytina del apelianto prašymo priteisti jam turetas bylinejimosi apeliacines instancijos teisme išlaidas.

33Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

Nutarė

34Vilniaus m. 2-ojo apylinkes teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti... 2. n u s t a t e:... 3. I. Ginco esme... 4. kreditorius AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamas AAS „Gjensidige... 5. Vilniaus m. 2-asis apylinkes teismas 2011-06-30 teismo isakymu (t. 1, b.l. 35)... 6. Skolininkas UADB „ERGO Lietuva“ 2011-07-15 prieštaravimais su teismo... 7. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamas AAS „Gjensidige... 8. Atsakovai UADB „ERGO Lietuva“ ir Vokietijos draudimo bendrove... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme... 10. Vilniaus m. 2-asis apylinkes teismas 2012-12-05 sprendimu (t. 2, b.l. 8-10)... 11. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.1015 str. 1 d., nurode, kad... 12. Atsakovu prašyma taikyti ieškinio senati pirmosios instancijos teismas atmete... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimu i apeliacini skunda argumentai... 14. Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ 2013-01-07 apeliaciniu skundu (t. 2, b.l.... 15. Atsakovas Vokietijos bendrove Wurttembergische Versicherung AG 2013-02-07... 16. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamas AAS „Gjensidige... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir... 18. I apelianto prašyma nagrineti byla žodinio proceso tvarka kolegija... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Apeliacines instancijos teismas patikrina, ar gincas išnagrinetas teisingai... 21. Del apeliacinio skundo padavimo termino ... 22. Pirmiausia aptartinas ieškovo reikalavimas nutraukti apeliacini procesa ir... 23. Pagal CPK 307 str. 1 d., apeliacinis skundas paduodamas per trisdešimt dienu... 24. Kita vertus, asmenims, praleidusiems istatymu nustatyta ar teismo paskirta... 25. Teisieju kolegija pripažista, kad tokiojue situacijoje prielaidu apeliacino... 26. Del apelianto procesines padeties ... 27. Apeliacinis skundas yra grindžiamas ir tokia aplinkybe, kad UADB „ERGO... 28. Pažymetina ir tai, kad cituotoje kasacinio teismo nutartyje buvo keliamas ir... 29. Del ieškinio senaties termino ir ivykio kaltininko nustatymo ... 30. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad ieškinio senatis nera... 31. Pasisakant del ivykio kaltininko nustatymo, pažymetina, kad teismas del vienu... 32. Bylinejimosi išlaidas šalims paskirstys teismas, nagrinejantis ginca iš... 33. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija... 34. Vilniaus m. 2-ojo apylinkes teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendima panaikinti...