Byla Ik-940-121/2011
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė metrologijos tarnyba ir UAB „Vilniaus energija“

2Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. K., pareiškėjų atstovui adv. padėjėjui Kornelijui Pivoriūnui, atsakovės atstovui Igoriui Tkačenkai, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės metrologijos tarnybos atstovams Sigitai Kinderytei bei Osvadui Staugaičiui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus energija“ atstovei A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. K. ir R. K. skundą atsakovei Lietuvos metrologijos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė metrologijos tarnyba ir UAB „Vilniaus energija“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4pareiškėjai G. K. ir R. K. skundu, kurį patikslino (b.l. 114), kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau - Komisija) 2010-09-30 sprendimą Nr. 3R-234(2010/01-4R-306) (toliau - Sprendimas) ir, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 str. 2 d. 2 punktu, įpareigoti Lietuvos metrologijos inspekciją (toliau - Inspekcija) uždrausti naudoti matavimo priemonę – šilumos sąnaudų daliklį SIEMENS WH E26.

5Paaiškina, kad Komisija Sprendime nepateikė motyvų, kodėl šilumos sąnaudų daliklis Siemens WHE26 (toliau - Daliklis) nelaikytinas teisinio metrologinio reglamentavimo objektu. Be to, Komisija be pagrindo konstatavo, jog Inspekcijos turima kompetencija siejama ne su matavimo prietaisų įrašymu į Matavimo priemonių registrą (toliau- Registras), o su jau teisinės metrologijos srityje esančių matavimo priemonių kontrole. Skundas grindžiamas šiais motyvais:

61. Priešingai, nei teigia Komisija, Lietuvos matavimo priemonių registro nuostatų (toliau - Registro nuostatai) 9.4 punktas nustato Inspekcijos pareigas registruoti patvirtintus matavimo priemonių tipus, įrašyti jų duomenis į Registro duomenų bazę. Pareiškėjai pateikė Inspekcijai reikalavimą registruoti šilumos sąnaudų Daliklius, tačiau Inspekcija tai atlikti atsisakė, motyvuodama tuo, kad pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, patvirtintas Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (toliau - Taisyklės), Daliklis nėra šilumos apskaitos prietaisas, kuriam turi būti taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas pagal Metrologijos įstatymą (toliau - MĮ). Taisyklių 268 punktas numato galimybę įrengti atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus ar jų komplektus daugiabučio namo įvado šilumnešio tiekimo ir grąžinimo vamzdynų vietose. Šiose vietose nustatoma šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir (ar) tiekimo-vartojimo riba. Pagal minėtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų ataskaitas visas šilumos kiekis paskirstomas buitiniams šilumos vartotojams. Šis paskirstymas organizuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus. Tačiau, pareiškėjų teigimu, jie iš esmės ginčija ne šilumos apskaitos metodą, bet techninį šilumos metodo įgyvendinimą.

72. Pareiškėjams tenkančią šilumos energijos dalį apskaičiuoja UAB ,,Vilniaus energija“, remdamasi įvadinio apskaitos prietaiso ir Daliklių parodymais pagal tarp jų sudaryą energijos pirkimo-pardavimo (tiesioginį) sandorį. Vadovaujantis MĮ 15 str. 1 d. 1 punkto nuostatomis, teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant energijos kiekį tiesioginio pardavimo sandoriuose bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina. Jei minėto sandorio šalys būtų 423-oji daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau - DNSB) ir UAB ,,Vilniaus energija“, DNSB galėtų pasinaudoti Taisyklių 268 punkte numatyta tvarka energijai apskaičiuoti, vadovaujantis Daliklių parodymais. Tačiau DNSB, 2004-06-18 sudarydama šilumos energijos paskirstymo sistemos įrengimo sutartį, tokių pareigų neprisiėmė - energijos pirkėjais liko butų savininkai. Kadangi UAB ,,Vilniaus energija“ ir pareiškėjai yra tiesioginio sandorio šalys, o pareiškėjų suvartotos energijos dalį apskaito dviejų prietaisų sistema - įvadinis apskaitos prietaisas ir Daliklis, tokia sistema privalo būti teisinio metrologinio reglamentavimo objektu pagal MĮ 15 str.

83. Daliklis pagal LST EN 834:2000 standartą identifikuojamas kaip matavimo prietaisas, skirtas temperatūros integralo registravimui laike. Daliklyje yra įrašyta programa (koeficientai), kuri apskaito energijos santykinį kiekį. Šiuos koeficientus į Daliklį įrašo pats energijos tiekėjas ir nuo šių koeficientų priklauso tenkančios šilumos energijos dalis atskiram šilumos vartotojui (butui). Vartotojo interesai yra pažeidžiami, jei vartotojas neturi garantijos, jog matavimo prietaisas veikia teisingai, leistinų paklaidų ribose (b.l.1-2).

9Atsakovė atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Dalikliai nepriskirti teisinio metrologinio reglamentavimo objektams, t.y. teisinės metrologijos matavimo priemonėms, jų tipai neįrašyti į Registrą, Dalikliai neįrašyti į teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą, todėl Inspekcija, vadovaudamasi MĮ ir Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatais, patvirtintais Teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 (toliau - Inspekcijos nuostatai), šilumos daliklių teisinės metrologinės priežiūros nevykdo.

10Skunde nurodytas Nuostatų 9.4 punktas numato ne Inspekcijos, o Valstybinės metrologijos tarnybos (toliau - Tarnyba) pareigą registruoti patvirtintus matavimo priemonių tipus, įrašant jų duomenis į Registro duomenų bazę. Ši institucija, vadovaujantis MĮ 9 str. 3 d. 2 punktu, įgaliota atlikti teisinį metrologinį reglamentavimą, į kurį, vadovaujantis šio MĮ 15 str. 2 dalimi, įeina ir teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašų tvirtinimas, vadovaujantis MĮ 18 straipsniu.

11Inspekcija 2010 m, rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 13SR-206 kreipėsi į Tarnybą, kuri, atsakydama į Inspekcijos paklausimą, 2010 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. S-631-(1.11.) išdėstė priežastis, dėl kurių šilumos daliklių tipai negali būti patvirtinti ir įrašyti į Registrą. Atsižvelgusi į tai, Inspekcija atmetė pareiškėjų 2010 m. gegužės 15 d. raštu išdėstytą reikalavimą, jog ši, vykdydama rinkos priežiūrą, pareikalautų UAB „Vilniaus energija" įrašyti šilumos daliklius į Registrą. Šilumos ūkį reguliuojančiuose teisės aktuose nurodyta, kad Dalikliai nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai ( Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau - ŠŪĮ) 2 str. 29 dalis, Taisyklių 47.3 punkto 47.3.1, 47.3.2, 47.3.3 papunkčiai, 48.6 punkto 48.6.1, 48.6.2 papunkčiai).

12Vadovaujantis ŠŪĮ 12 str. 2 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEK komisija) 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 03-66 ,,Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo" patvirtino rekomenduojamą šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodą Nr. 6 (toliau- Paskirstymo metodas), kurio 1.3 punkte numatyta, kad jis gali būti taikomas, kai įrengti vieno tipo šilumos dalikliai, vadovaujantis Europos standartu EN 834 arba kitais teisės aktais.

13Vadovaujantis Taisyklių 98 punktu, šilumai paskirstyti gali būti naudojami šildymo prietaisų dalikliai, kurie nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, jų rodmenų ataskaitos gali būti naudojamos tik šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti, jeigu šalių sutarimu vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse nenurodyta kitaip. Todėl teisinis metrologinis reglamentavimas (MĮ 15 str. 1 d.) šilumos dalikliams negali būti taikomas ir jie negali būti priskirti teisinio metrologinio reglamentavimo objektams (MĮ 16 str.).

14Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DNSBĮ) 3 str. 1 dalį DNSB yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3- 397/2008 pažymėjo, kad, įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp DNSB, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Vykdydama savo funkcijas, 243-oji DNSB sutiko, kad gyvenamajame name ( - ) būtų įdiegta šilumos šildymui paskirstymo dalikliais sistema ir, atstovaujama valdybos pirmininko L. M., 2004 m. birželio 18 d. pasirašė su UAB ,,Vilniaus energija" Šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo sutartį ( - ) ir Pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros sutartį ( - ).

15Inspekcija nėra kompetentinga inicijuoti šilumos daliklių priskyrimą teisinės metrologijos matavimo priemonėms bei jų tipo įrašymą į Registrą, o teisinio pagrindo vykdyti minėtų šilumos daliklių teisinę metrologinę priežiūrą nėra. Vadovaujantis ŠŪĮ 16 str. 5 dalimi, atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Inspekcija. Komisija Sprendime teisingai pastebėjo, kad Inspekcijos kompetencija (teisės, pareigos ir atsakomybė) siejama ne ­su matavimo prietaisų įrašymu į Registrą, o su jau teisinės metrologijos srityje esančių matavimo priemonių kontrole (MĮ 9 str. 4 d.), t.y. Inspekcijos kompetencija niekaip nesusijusi su pareiškėjų prašymu (b.l.30-33).

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad skundą laiko nepagrįstu. Paaiškina, remdamasi MĮ 15 str. 1 dalimi, kad matavimo priemonėms, kurioms taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas, turi būti gamintojo nustatytos didžiausios leistinos paklaidos, kurios periodiškai turi būti tikrinamos, kad įsitikinti, jog matavimo priemonė atitinka nustatytus reikalavimus ir išlaiko jos metrologines charakteristikas reikalaujamose ribose. Šilumos sąnaudų dalikliai nustatytų paklaidų neturi, todėl jiems teisinis metrologinis reglamentavimas netaikomas, t. y. tipas netvirtinamas ir patikra neatliekama, kaip kad numatyta MĮ 17 str. Taigi, ir MĮ 15 str. 1 dalis šilumos dalikliams negali būti taikoma, kadangi dalikliai šilumos kiekio nematuoja, todėl ir šilumos kaina pagal jų parodymus tiesiogiai negali būti nustatoma. Pareiškėjų nurodytas standartas LST EN 834:2000 negali būti taikomas šilumos daliklių metrologiniam reglamentavimui, kadangi standartas kalba tik apie temperatūros paklaidas, tačiau nieko nėra apie vandens srauto paklaidas, kas yra būtina šilumos kiekio nustatymui. Vartotojas sumoka už gaunamos šilumos kiekį, o ne už radiatoriaus temperatūrinius svyravimus.

17Pagal konstrukciją šilumos dalikliai gaminami ampuliniai ir elektroniniai. Ampulinių šilumos daliklių veikimo principas pagrįstas tuo, kad ampulėje esantis specialus skystis, šilumai jį veikiant, tuo intensyviau garuoja, kuo aukštesnė radiatoriaus temperatūra. Pagal išgaravimo apimtį sprendžiama apie šilumos suvartojimo dalį, tenkančią konkrečiam radiatoriui. Elektroniniai šilumos dalikliai šilumos paskirstyme dalyvauja taip pat netiesiogiai. Temperatūros jutikliai fiksuoja radiatoriaus ir patalpos oro temperatūras. Daliklis pradeda fiksuoti šilumos vartojimą tik tada, kai susidaro nustatytas temperatūrų skirtumas, o radiatoriaus temperatūra pakyla iki tam tikros reikšmės. Visais atvejais šilumos dalikliai šilumos kiekio, kurį būtų galima metrologiškai įvertinti, nematuoja, šiuo tikslu jiems paklaidos nenustatytos ir todėl jie gali būti naudojami tik kaip pagalbiniai neatsiskaitomieji prietaisai patiems namo gyventojams susitarus tiek tarpusavyje, tiek ir su šilumos tiekėjais. Kaip nustato MĮ 9 str. 3 dalis, metrologijos laidavimo politikos uždavinius formuoja, organizuoja jų įgyvendinimą atlieka teisinį metrologinį reglamentavimą ir už matavimų vienovę Lietuvos Respublikoje atsako Tarnyba. Inspekcija yra rinkos priežiūros institucija ir ji vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Inspekcija negali savarankiškai nei registruoti matavimo priemones, nei uždrausti juridiniams ir fiziniams asmenims naudoti į Lietuvos matavimo priemonių registrą neįrašytus šilumos sąnaudų daliklius, kadangi jie nepriskiriami teisinei metrologijai, ir jiems negali būti taikomos Metrologijos įstatymo nuostatos.

18Skunde neteisingai traktuojamas Lietuvos matavimo priemonių registro nuostatų 9.4 punktas, kuris tariamai nustato Inspekcijos pareigas registruoti patvirtintus matavimo priemonių tipus. Ši pareiga priklauso registro tvarkymo įstaigai, o pagal MĮ 18 str. 3 dalį registrą tvarkanti įstaiga yra Tarnyba (b.l.77-78).

19Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad, vadovaujantis MĮ 9 str. 3 dalimi, ne Inspekcija, o Tarnyba formuoja metrologinio laidavimo politikos uždavinius ir organizuoja jų įgyvendinimą, atlieka teisinį metrologinį reglamentavimą ir atsako už matavimų vienovę Lietuvos Respublikoje. Pagal Matavimo priemonių registro nuostatų (toliau – Registro nuostatai) 8 punktą, vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga ir registro tvarkymo įstaiga yra Tarnyba, kuri registruoja patvirtintus matavimo priemonių tipus, įrašydama jų duomenis į registro duomenų bazę (9.4 p.). Komisija teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad Inspekcijos turima kompetencija siejama ne su matavimo prietaisų įrašymu į Lietuvos matavimo prietaisų registrą, o su jau teisinės metrologijos srityje esančių matavimo priemonių kontrole MĮ 9 str. 4 dalies prasme.

20Dėl šilumos daliklių SIEMENS WHE26 atitikties, metrologinio įvertinimo negalimumo ir paskirstymo metodo Nr. 6 analizės paaiškina, kad individuali reguliavimo (vadinamoji „daliklinė") šildymo sistema, panaudojant šilumos sąnaudų daliklius SIEMENS WHE26, daugiabučiame ( - ) name, kuriame yra skundą pateikusių G. K. ir R. K. 69 butas, buvo sumontuota 2004 m., vadovaujantis 2004-06-18 šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo sutartimi ( - ) (toliau - Įdiegimo sutartis). Sistema įdiegta namo bendrijos sutikimu. Dalikliai įrengti vadovaujantis Europos standartu EN 834, įrengimo metu galiojusiais teisės aktais bei sudarytomis sutartimis.

212004-06-18 šilumos energijos paskirstymo sistemos apsaugos sutarties priede Nr. 2 paskirstymo sistemos įrenginių komplekto įdiegimo perdavimo-priėmimo akte (toliau - Aktas), pasirašytame 2004-11-17 tarp UAB ,,Vilniaus energija“ ir 243-osios DNSB „Gedvydžiai", buvo detalizuota įdiegtų paskirstymo sistemą sudarančių įrenginių komplektacija, tarp jų nurodant, kad name buvo įdiegti 268 vienetai elektroninių šilumos daliklių-indikatorių su montažiniu komplektu: WHE 26, gamintojas Siemens su nuoroda, kad sąrašas su identifikaciniais numeriais yra techninėje dokumentacijoje. Prie įdiegimo sutarties kaip priedas Nr. 2 einančiame paskirstymo sistemos įrenginių komplekto elementų sąraše kaip vienas iš elementų yra nurodytas šilumos daliklis. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, šilumos daliklis yra nemetrologinis elektroninis prietaisas, naudojamas mokesčių už šildymą paskirstymui (išdalinimui) netiesioginio energijos matavimo principu. Daliklio sąvoka nurodyta ŠŪĮ 2 straipsnyje. Tiesiogiai visas daugiabučiam namui ( - ) šilumos energijos tiekėjo patiektas šilumos kiekis, nustatomas ir išmatuojamas šilumos pirkimo-pardavimo vietoje pagal atsiskaitomojo įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis (ŠŪĮ 12 str. 1 d.).

22Tai, kad šildymo prietaisų dalikliai-indikatoriai nėra atsiskaitomieji ir jų rodmenų ataskaitos naudojamos tik šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti, nurodyta ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297, 48.6 punkte. Būtent įvadiniai šilumos apskaitos prietaisai turi būti įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą, jie turi būti patikrinti ir turėti akredituotų matavimo priemonių patikros laboratorijų žymas, plombas. ( - ) name bendram suvartotos šilumos kiekiui apskaičiuoti naudojamas įvadinis šilumos skaitiklis KATRA ( - ) NR. ( - ), jo tipas įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą NR. ( - ), jo patikrą 2008 m. birželio mėn. atliko VĮ Vilniaus metrologijos centras, patikros žymens Nr. ( - ), įvadinis šilumos skaitiklis užplombuotas plomba Nr. ( - ). 2010-06-08 pastatytas įvadinis skaitiklis ( - ) metrologiškai patikrintas 2010-05-27, skaitiklis užplombuotas plomba Nr. ( - ).

23Įvadinio šilumos skaitiklio išmatuotas šilumos kiekis paskirstomas buitiniams šilumos vartotojams, įvertinus ar kitaip pagal VKEK komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų buitinių šilumos vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam buitiniam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą buitiniai šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų.

24Remiantis šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6, patvirtinto VKEK komisijos 2005-12-30 nutarimu Nr. 03-86, punktu 1.3 paskirstymo metodas Nr. 6 gali būti taikomas, kai įrengti vieno tipo šilumos dalikliai vadovaujantis Europos standartu EN834 arba kitais teisės aktais. Tačiau teisinė metrologinė priežiūra taikoma tik įvadiniam šilumos apskaitos prietaisui, o šilumos daliklių rodmenys taikomi šilumos paskirstymui. Pažeidimų skirstant šilumos kiekius daugiabučiame ( - ) name nenustatyta.

25Paskirstymo sistemą sudarantys Vokietijos gamintojo Siemens pagaminti komponentai - šilumos dalikliai-indikatoriai WHE26 - atitinka jiems nustatytus reikalavimus ir standartus EN 300220-1, EN 300220-3, EN-301489-1/-3 ir EN 60950, atitikimą patvirtina Landis&Staefa electronic GmbH išduota atitikties deklaracija.

26Pritaria Tarnybos 2010-08-03 Nr. 13SR-206 rašto išaiškinimui (b.l.95-97).

27Pareiškėjas bei jo atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą patikslino (b.l.114), prašė ir prašė teismą, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 str. 2 d. 2 punktu, įpareigoti Inspekciją uždrausti naudoti matavimo priemonę – šilumos sąnaudų daliklį SIEMENS WH E26. Papildomai paaiškino, jog dalikliai atlieka šilumos temperatūros matavimo funkciją (rodo temperatūros integralą laike), t.y. jie yra teisinės metrologijos priemonės, todėl turi būti įrašyti į Registrą, o jei neįrašyti – turi būti uždrausti naudoti.

28Pareiškėjo atstovas teigė, kad prietaisas, priešingai nei teigia atsakovė, turi paklaidas, todėl jis turi būti įrašytas į Registrą ir tikrinamas. Nuo temperatūros priklauso sąskaitos dydis.

29Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, kad pareiškėjai painioja atsiskaitymą už šilumos energiją ir apskaitą. Pareiškėjų gyvenamajame name yra įrengta dalijimo sistema, pagal kurią nustatomas buto radiatoriaus išleistas energijos kiekis, sąskaitos išrašomos pagal daliklių parodymus, bet jų suma turi atitikti įvadinio skaitiklio parodymus. Pagal su „Vilniaus energija“ sudarytą sutartį daliklis nėra atsiskaitymo prietaisas, juo yra įvadinis šilumos skaitiklis.

30Tarnybos atstovai skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, kad Lietuvai įstojus į ES, į Registrą turi būti įrašytos tik Lietuvoje pagamintos matavimo priemonės, visi kiti naudojami pagal gamintojų pateiktus kokybės, atitikties sertifikatus. Sunaudotą šilumos kiekį parodo įvadinis skaitiklis. Pareiškėjas pats teigia, kad daliklis nerodo jokio matavimo vieneto, tad tokiu atveju negali būti jokios kalbos apie tokio prietaiso teisinę metrologiją. Inspekcija pagal savo kompetenciją negali uždrausti naudoti kokius nors matavimo prietaisus.

31AB „Vilniaus energija“ atstovė prašė skundą atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, kad prietaisas nėra teisinės metrologijos dalykas ir Inspekcijai nesuteikta kompetencija jį uždrausti.

32Skundas netenkintinas. Faktinės bylos aplinkybės.

33Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 423-oji DNSB ir UAB ,,Vilniaus energija“ 2004-06-18 pasirašė Šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo sutartį ( - ) dėl daugiabučio gyvenamojo namo, adresu ( - ), Vilniuje, individualios buto (patalpos) sunaudotos šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo (Komisijos byla Nr. 2010/01-4R-306 (toliau-,,ten pat“), b.l.24) ir Pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros sutartį ( - ) dėl namo ( - ), Vilniuje individualios buto (patalpos) sunaudotos šilumos energijos paskirstymo sistemos priežiūros (ten pat, b.l.25).

34G. K. 2010 m kovo 26 d. raštu kreipėsi į UAB „Vilniaus energija", kad, jos žiniomis, 2004 metais name ( - ) UAB ,,Vilniaus energija“ sumontuotos individualaus reguliavimo šildymo sistemos šilumos sąnaudų dalikliai Siemens WHE26 neįrašyti į Registrą, todėl prašė vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir šilumos sąnaudų daliklius WHE26 nedelsiant įrašyti į Registrą (ten pat, b.l.4).

35UAB „Vilniaus energija" 2010-04-29 raštu Nr. 008-04-6128r atsakė, kad, patikrinusi šilumos paskirstymo daliklio Nr. ( - ) darbą, nustatė, jog šilumos paskirstymo sistema funkcionuoja gerai, nenustatyta jokių sutrikimų. Šilumos energijos dalikliai atitinka EN 834 Europos Sąjungos standartą, o į Lietuvos Respublikos apskaitos prietaisų, kuriems reikia atlikti metrologinę patikrą, sąrašą jie neįtraukti (ten pat, b.l.5).

36G. K. ir R. K. 2010-05-15 prašymu kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių, nurodydami, kad 2004 m. jų name sumontuoti šilumos sąnaudų dalikliai SIEMENS WHE26 neįrašyti į Registrą, nors, remiantis jų rodmenimis, vartotojams išrašomos sąskaitos, todėl yra grubiai pažeidžiami vartotojų interesai. Pagal Registro nuostatus, Inspekcija, vykdydama matavimo priemonių rinkos priežiūrą, kontroliuoja, kad tiekiamos rinkai matavimo priemonės atitiktų teisinės metrologijos reikalavimus. Todėl pareiškėjai prašė pareikalauti iš UAB „Vilniaus energija" nedelsiant įrašyti Daliklius į Registrą arba uždrausti juos naudoti (ten pat, b.l.6).

37Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius 2010-06-02 raštu Nr. 55SR-25 atsakė pareiškėjams, kad, vadovaujantis šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6, patvirtinto VKEK komisijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu „Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo", 1.3 punktu, paskirstymo metodas gali būti taikomas, kai įrengti vieno tipo šilumos dalikliai - vadovaujantis Europos standartu EN 834 arba kitais teisės aktais. Europos standartą EN 834 atitinkančiu elektroniniu principu veikiančių šilumos daliklių veikimo principas pasižymi tuo, jog pagal šildymo sezono metu išmatuotą radiatoriaus temperatūrą įvertinamas radiatoriaus atiduodamas šilumos kiekis; vadovaujantis paskirstymo metodu, bendras šilumos kiekis pastato šildymui nustatomas pagal įvadinio šilumos skaitiklio rodmenų ataskaitas. Įvadiniai šilumos apskaitos prietaisai turi būti įrašyti į Lietuvos matavimo prietaisų registrą, jie turi būti patikrinti ir turėti akredituotų matavimo priemonių patikros laboratorijų žymas, įspaudus arba plombas. Pareiškėjų name bendram suvartotos šilumos kiekiui apskaičiuoti naudojamas įvadinis šilumos skaitiklis Katra ( - ) Nr. ( - ), jo tipas įrašytas į Registrą Nr. ( - ); minėto skaitiklio patikrą 2008 m. birželio mėn. atliko VĮ Vilniaus metrologijos centras; įvadinis šilumos skaitiklis sumontuotas namo rūsyje, šilumos punkto patalpoje, o už jo patikrą atsako paslaugos teikėja; patikrintas įvadinis šilumos skaitiklis užplombuotas VĮ Vilniaus metrologijos centro plomba ir paslaugos teikėjos plomba Nr. ( - ), matavimo ruožas SONO 25000CT Nr. ( - ) užplombuotas VĮ Vilniaus metrologijos centro plomba ir paslaugos teikėjos plomba; temperatūros jutikliai Pt-500 Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) užplombuoti paslaugos teikėjos plombomis. Vadovaujantis Taisyklių 201 punktu, šilumai paskirstyti buitiniams vartotojams gali būti naudojami butuose ir kitose patalpose įrengti šildymo prietaisų dalikliai indikatoriai, kurie nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, jų rodmenų ataskaitos gali būti naudojamos tik šilumos išdalinimo proporcijoms nustatyti, jeigu šalių sutarimu pirkimo-pardavimo sutartyse nenurodyta kitaip; šių daliklių-indikatorių tipai nėra patvirtinti ir įrašyti į Registrą, jie nėra teisinės metrologijos objektai ir jiems netaikomos valstybinės metrologijos matavimo priemonių kontrolės rūšys - tipo tvirtinimas, pirminė arba periodinė patikra. DNSB sutiko, jog name ( - ), Vilniuje, būtų įdiegta šilumos šildymui paskirstymo dalikliais sistema ir 2004 m. birželio 18 d. pasirašė šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo sutartį; sutarties pasirašymas yra DNSB vidinis reikalas, o šilumos šildymui paskirstymo dalikliais sistema nėra teisinės metrologijos objektas, todėl Inspekcija neturi juridinės teisės įtakoti DNSB sprendimą (ten pat, b.l.9-10).

38R. K. 2010-07-23 pateikė prašymą Inspekcijai panaikinti Inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2010-06-02 raštą Nr. 55SR-25 ir atsakyti, kokios konkrečios teisinės kliūtys trukdo įpareigoti Daliklių tiekėjus ir naudotojus įrašyti Daliklius į Registrą o jei tokių kliūčių nėra, įpareigoti juridinius ir fizinius asmenis, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja šilumos sąnaudų daliklius, įrašyti juos į Registrą (ten pat, b.l.11).

39Inspekcija 2010-08-03 raštu Nr. 13SR-206 kreipėsi į Tarnybą nurodydama, kad pastaruoju metu Inspekcija gauna nemažai skundų ir paklausimų dėl šilumos daliklių ir VKEK komisijos 2005-12-30 nutarimu Nr. 03-86 patvirtinto Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal MĮ 18 straipsnį Tarnyba nustato matavimo priemonių tipo įvertinimo ir patvirtinimo tvarką ir yra Registrą tvarkanti įstaiga, Inspekcija siunčia piliečio R. K. 2010-07-23 prašymo dėl neįrašytų į Registrą šilumos sąnaudų daliklių WHE26 naudojimo kopiją. Pagal techninį aprašymą vieno arba dviejų sensorių elektroniniai šilumos dalikliai (WHE46) skirti radiatoriaus spinduliuojamos šilumos kiekiui vienetais nustatyti ir apskaičiuoti radiatoriaus temperatūrą. Inspekcija paprašė pagal kompetenciją informuoti ją, ar minėti šilumos dalikliai pagal savo technines charakteristikas gali būti priskirti prie teisinės metrologijos matavimo priemonių ir naudojami kaip apskaitos matavimo priemonės atsiskaitant už suteiktas paslaugas. Tai pat informuoti apie galimybę ir sąlygas įrašant šilumos daliklių tipus į Registrą ir į teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą ir laiko intervalų tarp patikrų (ten pat, b.l.28).

40Į šį Inspekcijos raštą Tarnyba atsakė 2010-08-10 raštu Nr. S-631-(1.11.), kad šilumos daliklių tipai negali būti patvirtinti ir įrašyti į Registrą dėl šių priežasčių: 1) šilumos daliklių veikimo principas, priklausomai nuo jo konstrukcijos, pagrįstas arba specialaus skysčio išgaravimo apimtimi, arba fiksuoja radiatoriaus ir patalpos oro temperatūrų skirtumą ir iš to sprendžiama apie šilumos suvartojimą. Taigi, šilumos dalikliai tiesiogiai šilumos kiekio nematuoja, todėl gali būti naudojami tik kaip orientaciniai prietaisai patiems namo gyventojams susitarus. Šilumos dalikliams MĮ 15 str. 1 dalies pritaikyti negalima, kadangi jie neturi gamintojo nustatytų leistinų paklaidų ir todėl jiems teisinis metrologinis reglamentavimas negali būti pritaikytas; 2) šilumos dalikliai į teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą negali būti įrašyti ir jiems negali būti nustatyti laiko intervalai tarp patikrų, kadangi nėra metrologinių parametrų, kuriuos patikrinus, būtų galima daryti išvadą, kad ši matavimo priemonė tinkama naudoti teisinėje metrologijoje; 3) standartas LST EN 834, kuris nurodytas R. K. prašyme, negali būti taikomas šilumos daliklių metrologiniam reglamentavimui, kadangi šio standarto 5.11 punktas nurodo tik leistinas temperatūros paklaidas, tačiau nieko nesako apie srauto paklaidas, kas yra būtina šilumos kiekio nustatymui, nes vartotojas sumoka už gaunamos šilumos kiekį, o ne už radiatoriaus temperatūros svyravimus (ten pat, b.l.29)

41Inspekcija 2010-08-29 raštu Nr. 13SR-226 atsakė R. K., kad 2010-08-10 gautame Tarnybos rašte Nr. S-631-(l.11.) nurodytos priežastys, dėl kurių šilumos daliklių tipai negali būti patvirtinti ir įrašyti į Registrą: 1) šilumos daliklių veikimo principas, priklausomai nuo jo konstrukcijos, pagrįstas arba specialaus skysčio išgaravimo apimtimi, arba fiksuoja radiatoriaus ir patalpos oro temperatūrų skirtumą ir iš to sprendžiama apie šilumos suvartojimą; taigi, šilumos dalikliai tiesiogiai šilumos kiekio nematuoja, todėl gali būti naudojami tik kaip orientaciniai prietaisai patiems namo gyventojams sutarus; šilumos dalikliams MĮ 15 str. 1 d. pritaikyti negalima, kadangi jie neturi gamintojo nustatytų leistinų paklaidų ir todėl jiems teisinis metrologinis reglamentavimas negali būti pritaikytas; 2) šilumos dalikliai į teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą negali būti įrašyti ir jiems negali būti nustatyti laiko intervalai tarp patikrų, kadangi nėra metrologinių parametrų, kuriuos patikrinus būtų galima daryti išvadą kad ši matavimo priemonė tinkama naudoti teisinėje metrologijoje; 3) standartas LST EN 834 negali būti taikomas šilumos daliklių metrologiniam reglamentavimui, kadangi šio standarto 5.11 p. nurodytos tik leistinos temperatūros paklaidos, tačiau nieko nepasakyta apie srauto paklaidas, kas yra būtina šilumos kiekio nustatymui, nes vartotojas sumoka už gaunamos šilumos kiekį, o ne už radiatoriaus temperatūros svyravimus. Pagal Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodą Nr. 6, patvirtintą VKEK komisijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 03-86, kuris numato šilumos kiekio apskaitos tvarką, teisinė metrologinė priežiūra taikoma tik įvadiniam šilumos apskaitos prietaisui, o šilumos daliklių rodmenys taikomi šilumos paskirstymui. Inspekcija išreiškė nuomonę, kad pasirinkdami šilumos paskirstymo metodą vartotojai prioritetą turėtų teikti šilumos paskirstymo metodams, nurodantiems metrologiškai įteisintų matavimo priemonių naudojimą, nes tik tokiu atveju matavimo rezultatai bus tikslūs ir teisingi (ten pat, b.l.12).

42Komisijoje 2010-09-16 gautas G. ir R. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2010-06-02 raštą Nr. 55SR-25 bei Inspekcijos 2010-08-20 raštą Nr. 13SR-226 ir įpareigoti Inspekciją atsakyti, kokios konkrečios kliūtys trukdo įpareigoti Daliklių tiekėjus ir naudotojus įrašyti Daliklius į Registrą, o jei tokių kliūčių nėra, įpareigoti Inspekciją vykdyti matavimo priemonių rinkos priežiūrą (įpareigojant juridinius ir fizinius asmenis, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja šilumos sąnaudų daliklius, įrašyti juos į Registrą) (ten pat, b.l.1-3).

43Komisija, išnagrinėjusi šį pareiškėjų skundą, 2010-09-30 sprendimu Nr. 3R-234(2010/01-4R-306) konstatavo, kad teisės normos tiesiogiai ar nukreipiamuoju būdu įtvirtina subjektų, turinčių teisę tvirtinti teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą bei įrašyti matavimo prietaisų tipus į Registrą, sąrašą (Vyriausybė ir Tarnyba (MĮ 15 str. 2 d.; Valstybinės metrologijos tarnybos nuostatų, patvirtintų Ūkio ministro 2010 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 4-563, 9.7 p.)). Inspekcijos turima kompetencija (teisės, pareigos ir atsakomybė) siejama ne su matavimo prietaisų į Registrą įrašymu, o su jau teisinės metrologijos srityje esančių matavimo priemonių kontrole (MĮ 9 str. 4 d.), tad Inspekcijos kompetencija niekaip nesusijusi su pareiškėjų prašymu. Nors kaip matyti iš bylos medžiagos, Inspekcija 2010 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 13SR-206 kreipėsi į Tarnybą, prašydama paaiškinti klausimus susijusius su šilumos sąnaudų dalikliais ir jų įrašymu į Registrą, bei, gavusi atsakymą, atsakė pareiškėjams, jos 2010 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. 13SR-226 negali būti laikomas individualiu administraciniu sprendimu Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) prasme (VAĮ 2 str. 11 d., 8 str. 1 d., 2 d., 3 d.). Atitinkamai, Komisija, kaip institucija nagrinėjanti skundus (prašymus) dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, neturi teisinio pagrindo tenkinant pareiškėjų prašymą ir šį raštą naikinti. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų teisė paduoti prašymą ir gauti atsakymą pažeista nebuvo, jų prašymas Inspekcijoje išnagrinėtas ir jiems pateiktas atsakymas bei atsižvelgiant į Inspekcijos kompetenciją Komisija neturi pagrindo įpareigoti Inspekciją dar kartą nagrinėti jų prašymą ir jiems atsakyti (ten pat, b.l.39-43). Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

44Dėl reikalavimų tapatumo.

45MĮ nereglamentuoja, kokia tvarka yra nagrinėjami ginčai tarp inter alia Inspekcijos ir asmenų, besikreipusių į ją su prašymu priimti administracinį sprendimą.

46Metrologijos inspekcijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. 11V-81 patvirtinto Lietuvos metrologijos inspekcijos darbo reglamento 117 punkte nustatyta, kad piliečiai ir kiti asmenys Inspekcijoje aptarnaujami, jų prašymai ir skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo, Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Inspekcijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2006-06-30 įsakymu Nr. 11V-32, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

47Inspekcijos viršininko 2006-06-30 įsakymu Nr. 11V-32 patvirtinto Aprašo 43.3 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą priimti administracinį sprendimą - įsakymą ar nustotąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta Inspekcijos valia, atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Aprašo 46 punkte nustatyta, kad asmuo, nesutinkantis su Inspekcijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Viešojo administravimo įstatymo 3 skirsnio ,,Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Iš tokio reglamentavimo darytina išvada, jos teisės aktai šiuo atveju nenumato privalomos ikiteisminės ginčo naginėjimo tvarkos, bet pareiškėjai pasinaudojo galimybe skundą pateikti Komisijai ir šiame teisme skundžia Komisijos sprendimą.

48Minėta, kad pareiškėjai Inspekcijos prašė atsakyti, kokios konkrečios teisinės kliūtys trukdo įpareigoti Daliklių tiekėjus ir naudotojus įrašyti Daliklius į Registrą, o jei tokių kliūčių nėra, įpareigoti juridinius ir fizinius asmenis, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja šilumos sąnaudų daliklius, įrašyti juos į Registrą. Pareiškėjai Komisijai reiškė reikalavimą įpareigoti juridinius ir fizinius asmenis, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja šilumos sąnaudų daliklius, įrašyti juos į Registrą. Teismui pirminiame skunde reiškiamas reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimą, priimtą skundą nagrinėjant ikiteismine tvarka, bei įpareigoti Lietuvos metrologijos inspekciją uždrausti juridiniams ir fiziniams asmenims naudoti į Lietuvos matavimo priemonių registrą neįrašytus šilumos sąnaudų daliklius. Minėta, kad pareiškėjas R. K. teisme savo reikalavimą patikslino ir prašė teismą, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 str. 2 d. 2 punktu, įpareigoti Inspekciją uždrausti naudoti matavimo priemonę – šilumos sąnaudų daliklį SIEMENS WH E26.

49Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t.y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (LVAT 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; LVAT 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas (LVAT 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009, LVAT 2010 m. birželio mėn. 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-796/2010).

50LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-442-1669-08 pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūniją išregistruoti A.E.K. iš buto, esančio ( - ), Vilniuje. LVAT 2008 m. spalio mėn. 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-442-1669-08 išaiškino, kad, nesant gyvenamosios patalpos savininko prašymo ištaisyti, pakeisti ar panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis, deklaravimo įstaiga negali priimti sprendimo dėl deklaravimo duomenų pakeitimo. Byloje nėra duomenų, jog po to, kai savivaldybėms buvo perduota vykdyti gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijas, t.y. po 2007 m. liepos 1 d., pareiškėjas kreipėsi į atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūniją dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ištaisymo, pakeitimo ar panaikinimo. Nesant pareiškėjo prašymo, adresuoto atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijai dėl trečiojo suinteresuotojo asmens E. K. deklaravimo duomenų pakeitimo, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnija negalėjo priimti sprendimo dėl deklaravimo duomenų pakeitimo. Teismas savo sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą tik tuo atveju, jeigu yra nustatoma, jo administravimo subjektas nevykdė pareigų. Šiuo atveju negalima konstatuoti, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnija nevykdė pareigos priimti sprendimą dėl deklaravimo duomenų pakeitimo. <...> Todėl, remiantis išdėstytais motyvais, LVAT pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūniją išregistruoti A. E. K. iš buto, esančio ( - ), Vilniuje atmetė kaip nepagrįstą.

51Nagrinėjamoje byloje situacija yra analogiška – pareiškėjai nei Inspekcijai, nei Komisijai nėra padavę prašymo (skundo), kad Inspekcija uždraustų ar būtų įpareigota uždrausti juridiniams ir fiziniams asmenims naudoti į Lietuvos matavimo priemonių registrą neįrašytus šilumos sąnaudų daliklius (šilumos sąnaudų daliklį SIEMENS WH E26) ir nėra dėl šio prašymo priėmusios jokio sprendimo, todėl atsakovė negalėjo pažeisti pareiškėjų teisių ar saugomų interesų ginčo klausimu. Tad skundas šioje netenkinamas.

52Dėl Komisijos sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo.

53Inspekcijos kompetencija yra apibrėžta 2006-06-22 Metrologijos įstatymo Nr. X-717 9 str. 4 dalimi - Lietuvos metrologijos inspekcija atlieka teisinę metrologinę priežiūrą, teisės aktų nustatytais atvejais praneša Europos Komisijai ir kitų valstybių narių įgaliotoms institucijoms apie priemones, taikomas uždraudžiant naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus, ir tokių sprendimų priežastis (pagal MĮ 2 str. 30 dalį teisinė metrologinė priežiūra yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektų, tai yra matavimo priemonių, prekių kiekio, taip pat ir esančio fasuotėse, matavimo indų teisinės metrologijos reikalavimų atitikties kontrolė, jų gamintojų, pardavėjų ir naudotojų kontrolė, ar jie laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, ir su tuo susijusi rinkos priežiūra. <...>).

54Pagal Teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 (2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 1R-216 redakcija) patvirtintų Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų 7 punktą svarbiausieji Inspekcijos uždaviniai inter alia yra vykdyti matavimo priemonių, priskirtų teisinei metrologijai (toliau – matavimo priemonės), <...> gamintojų, pardavėjų bei naudotojų teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi kontrolę (7.1 p.); vykdyti matavimo priemonių, fasuotų prekių ir matavimo indų rinkos priežiūrą (7.2 p.); vykdyti matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolę (7.3 p.).

55Inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas: vykdydama matavimo priemonių <...> gamintojų, pardavėjų bei naudotojų teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi kontrolę inter alia: prižiūri, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi Metrologijos įstatymo ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų; pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja Metrologijos įstatymo pažeidimus (8.1.1 p.); kontroliuoja, ar laikomasi matavimo metodų, kai juos nustato techniniai reglamentai ar kiti teisės aktai (8.1.2 p.); <...> 8.2. vykdydama matavimo priemonių rinkos priežiūrą: kontroliuoja, kad tiekiamos rinkai matavimo priemonės, fasuotos prekės ir matavimo indai atitiktų teisinės metrologijos reikalavimus (8.2.1 p.); <...> vykdydama matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolę: kontroliuoja, ar asmenys, kurie patiekia rinkai, nuomoja, įrengia bei naudoja matavimo priemones, nustatyta tvarka pateikia jas teisinės metrologijos reikalavimų atitikčiai patvirtinti (8.3.1 p.); kontroliuoja, ar pagamintos, rinkai tiekiamos, nuomojamos, naudojamos matavimo priemonės turi techniniais reglamentais arba kitais teisės aktais nustatytus žymenis, ženklus, plombas, reikiamus liudijimus (sertifikatus); kontroliuoja matavimo priemonių ženklų, patikros žymenų ir patikrą patvirtinančių dokumentų blankų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams (8.3.2 p.); kontroliuoja, kad matavimo priemonės ir jų programinė įranga būtų apsaugotos nuo rodmenų klastojimo (8.3.3 p.); kontroliuoja, ar įrengiamos ir naudojamos matavimo priemonės atlieka savo paskirtį, atitinka gamintojo apibrėžtas matavimo priemonių normatyvines veikimo sąlygas; ar matavimo priemonių metrologinės charakteristikos atitinka teisės aktų, gamintojų techninių dokumentų nustatytus reikalavimus (8.3.4 p.) <...>.

56Gi Valstybinės metrologijos tarnybos kompetencija yra nustatyta MĮ 9 str. 3 dalyje ir Tarnyba inter alia : 1) Vyriausybės pavedimu formuoja metrologinio laidavimo politikos uždavinius ir organizuoja jų įgyvendinimą 2) atlieka teisinį metrologinį reglamentavimą ir atsako už matavimų vienovę Lietuvos Respublikoje (pagal MĮ 2 str. 31 dalį teisinis metrologinis reglamentavimas yra valdymo ir kontrolės veiksmų visuma siekiant teisingų matavimų rezultatų).

57Ūkio ministro 2010 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 4-563 patvirtintų Valstybinės metrologijos tarnybos nuostatų (toliau - Tarnybos nuostatai) 8 punkte nustatyta, kad Tarnybos veiklos tikslas inter alia yra atlikti teisinį metrologinį reglamentavimą ir užtikrinti matavimų vienovę Lietuvos Respublikoje (8.2 p.). Tarnybos nuostatų 9.7 punkte nustatyta, kad Tarnybos funkcijos: nustatyta tvarka organizuoti matavimo priemonių tipo patvirtinimo bandymus, tvirtinti matavimo priemonių tipus, išduoti tipo patvirtinimo sertifikatus bei įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą.

58MĮ 15 str. 2 dalyje nustatyta, kad Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. MĮ 16 str. 1 dalyje nustatyta, kad teisinio metrologinio reglamentavimo objektai yra: 1) matavimo priemonės, priskirtos teisinei metrologijai; 2) prekių kiekis, taip pat ir esantis fasuotėse, matavimo indų tūris. MĮ 18 str. 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvoje patvirtinti matavimo priemonių tipai įrašomi į Lietuvos matavimo priemonių registrą, įkurtą vadovaujantis Valstybės registrų įstatymu. Registrą tvarkanti įstaiga yra Valstybinė metrologijos tarnyba.

59Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1653 patvirtintų Lietuvos matavimo priemonių registro nuostatų (toliau - Registro nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos matavimo priemonių registro objektai yra Valstybinės metrologijos tarnybos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti matavimo priemonių tipai, kuriuos Lietuvos Respublikoje leidžiama gaminti arba naudoti. Registro nuostatų 8 punkte nustatyta, kad vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga ir registro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė metrologijos tarnyba. Registro nuostatų 9.4 punkte nustatyta, kad Registro įstaiga registruoja patvirtintus matavimo priemonių tipus, įrašydama jų duomenis į registro duomenų bazę.

60Sistemiškai aiškinant šiuos teisės aktus, darytina išvada, kad pagal nustatytą kompetenciją pareiga registruoti patvirtintus matavimo priemonių tipus, įrašant jų duomenis į registro duomenų bazę, tenka ne Inspekcijai, o Tarnybai, todėl Komisija pareiškėjų skundą dėl neva nepagrįsto Inspekcijos atsisakymo įpareigoti juridinius ir fizinius asmenis, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja šilumos sąnaudų daliklius, įrašyti juos į Registrą, išnagrinėjo teisingai taikydama bei aiškindama teisės teisės aktus, todėl skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas.

61Kolegija atkreipia dėmesį, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjams su reikalavimu, kurį pareiškė teismui, kreiptis į atsakovę, nesutikus su spendimu, jį ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.

62Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija

Nutarė

63Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-09-30 sprendimą Nr. 3R-234(2010/01-4R-306) palikti nepakeistą, o skundą - atmesti.

64Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. pareiškėjai G. K. ir R. K. skundu, kurį patikslino (b.l. 114), kreipėsi į... 5. Paaiškina, kad Komisija Sprendime nepateikė motyvų, kodėl šilumos... 6. 1. Priešingai, nei teigia Komisija, Lietuvos matavimo priemonių registro... 7. 2. Pareiškėjams tenkančią šilumos energijos dalį apskaičiuoja UAB... 8. 3. Daliklis pagal LST EN 834:2000 standartą identifikuojamas kaip matavimo... 9. Atsakovė atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad... 10. Skunde nurodytas Nuostatų 9.4 punktas numato ne Inspekcijos, o Valstybinės... 11. Inspekcija 2010 m, rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 13SR-206 kreipėsi į Tarnybą,... 12. Vadovaujantis ŠŪĮ 12 str. 2 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos... 13. Vadovaujantis Taisyklių 98 punktu, šilumai paskirstyti gali būti naudojami... 14. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DNSBĮ) 3... 15. Inspekcija nėra kompetentinga inicijuoti šilumos daliklių priskyrimą... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad... 17. Pagal konstrukciją šilumos dalikliai gaminami ampuliniai ir elektroniniai.... 18. Skunde neteisingai traktuojamas Lietuvos matavimo priemonių registro nuostatų... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepimu į... 20. Dėl šilumos daliklių SIEMENS WHE26 atitikties, metrologinio įvertinimo... 21. 2004-06-18 šilumos energijos paskirstymo sistemos apsaugos sutarties priede... 22. Tai, kad šildymo prietaisų dalikliai-indikatoriai nėra atsiskaitomieji ir... 23. Įvadinio šilumos skaitiklio išmatuotas šilumos kiekis paskirstomas... 24. Remiantis šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6, patvirtinto... 25. Paskirstymo sistemą sudarantys Vokietijos gamintojo Siemens pagaminti... 26. Pritaria Tarnybos 2010-08-03 Nr. 13SR-206 rašto išaiškinimui (b.l.95-97).... 27. Pareiškėjas bei jo atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą patikslino... 28. Pareiškėjo atstovas teigė, kad prietaisas, priešingai nei teigia atsakovė,... 29. Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai... 30. Tarnybos atstovai skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai... 31. AB „Vilniaus energija“ atstovė prašė skundą atmesti atsiliepimo... 32. Skundas netenkintinas. Faktinės bylos aplinkybės.... 33. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 423-oji DNSB ir UAB ,,Vilniaus... 34. G. K. 2010 m kovo 26 d. raštu kreipėsi į UAB „Vilniaus energija",... 35. UAB „Vilniaus energija" 2010-04-29 raštu Nr. 008-04-6128r atsakė, kad,... 36. G. K. ir R. K. 2010-05-15 prašymu kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus apskrities... 37. Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius 2010-06-02 raštu Nr. 55SR-25 atsakė... 38. R. K. 2010-07-23 pateikė prašymą Inspekcijai panaikinti Inspekcijos Vilniaus... 39. Inspekcija 2010-08-03 raštu Nr. 13SR-206 kreipėsi į Tarnybą nurodydama, kad... 40. Į šį Inspekcijos raštą Tarnyba atsakė 2010-08-10 raštu Nr.... 41. Inspekcija 2010-08-29 raštu Nr. 13SR-226 atsakė R. K., kad 2010-08-10 gautame... 42. Komisijoje 2010-09-16 gautas G. ir R. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti... 43. Komisija, išnagrinėjusi šį pareiškėjų skundą, 2010-09-30 sprendimu Nr.... 44. Dėl reikalavimų tapatumo.... 45. MĮ nereglamentuoja, kokia tvarka yra nagrinėjami ginčai tarp inter... 46. Metrologijos inspekcijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. 11V-81 patvirtinto... 47. Inspekcijos viršininko 2006-06-30 įsakymu Nr. 11V-32 patvirtinto Aprašo 43.3... 48. Minėta, kad pareiškėjai Inspekcijos prašė atsakyti, kokios konkrečios... 49. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 dalis... 50. LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-442-1669-08 pareiškėjas... 51. Nagrinėjamoje byloje situacija yra analogiška – pareiškėjai nei... 52. Dėl Komisijos sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo. ... 53. Inspekcijos kompetencija yra apibrėžta 2006-06-22 Metrologijos įstatymo Nr.... 54. Pagal Teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 (2009 m.... 55. Inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:... 56. Gi Valstybinės metrologijos tarnybos kompetencija yra nustatyta MĮ 9 str. 3... 57. Ūkio ministro 2010 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 4-563 patvirtintų... 58. MĮ 15 str. 2 dalyje nustatyta, kad Teisinei metrologijai priskirtų matavimo... 59. Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1653 patvirtintų Lietuvos... 60. Sistemiškai aiškinant šiuos teisės aktus, darytina išvada, kad pagal... 61. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio... 62. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 63. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-09-30 sprendimą Nr.... 64. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...