Byla 2S-1610-254/2010
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės J. B. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nutarties dėl priverstinio skolos išieškojimo ir

Nustatė

2J. B., užtikrindama skolininkei Lilijos Bastienės komercinei firmai suteikto kredito grąžinimą, sutartinės hipotekos lakštu kodas 07120050000626, įregistruotu hipotekos registre, kreditoriui AB Ūkio bankui įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 0,0406 ha ploto, gyvenamąjį namą unikalus Nr. ( - ), 310,61 kv.m bendro ploto, esančius ( - ). Hipotekos lakšte įkeisto turto vertė nurodyta 830 000 Lt.

3Skolininkė nevykdė 2005 m. balandžio 14 d. kredito sutarties Nr.KR07-052/05 reikalavimų - nustatytais terminais mokėti palūkanas, kredito dalis, kitus nustatytus mokėjimus, kreditorius įspėjęs skolininkę Lilijos Bastienės komercinę firmą bei įkeistų daiktų savininkę J. B. vienašališkai nutraukė kredito sutartį prieš terminą ir kreipėsi į hipotekos skyrių prie Marijampolės rajono apylinkės teismo, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę - areštą įkeistam daiktui ir įspėti skolininką/daikto savininką kad skolos negrąžinus per 1 mėnesį įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui.

4Hipotekos skyriaus prie Marijampolės raj. apylinkės teismo hipotekos teismo nutartimi Nr. 103 buvo areštuoti įkeisti daiktai, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Nutartis įsiteisėjo Kauno apygardos teismui išnagrinėjus atskirąjį skundą 2010 m. gegužės 12 d. 2010-06-07 gautas kreditoriaus pakartotinis prašymas priverstinai išieškoti skolą, bei žyminį mokestį.

5Hipotekos skyrius prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Teismas nustatė, kad skolininkas ir įkeisto daikto savininkė, būdami tinkamai įspėti, savo prievolių kreditoriui per vieną mėnesį neįvykdė, skolos negrąžino, todėl nutarė išieškoti neginčo tvarka iš skolininkės Lilijos Bastienės komercinės firmos kreditoriui AB Ūkio bankui 159352,08 EUR negrąžinto kredito, 5218,48 EUR nesumokėtų palūkanų, 618,18 EUR nesumokėtų delspinigių, 10,11 EUR komisinio mokesčio, 130 Lt žyminio mokesčio. Be to, nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistus daiktus, asmeninės nuosavybės teise priklausančius J. B..

6Atskiruoju skundu skolininkė J. B. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - AB Ūkio banko pakartotinį prašymą dėl priverstinės skolos išieškojimo atmesti.

7Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi Lilijos Bastienės komercinei firmai iškėlė bankroto bylą. Pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Kadangi už individualios įmonės - neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens - prievoles atsako ne vien tik įmonė, bet ir jos dalyviai, tai visos civilinės bylos, kuriose nagrinėjami įmonei, įmonės dalyviui (dalyviams) pareikšti turtiniai reikalavimai, turi būti perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (ĮJ3Į 15 str. 2 d.), todėl teismas nepagrįstai įteisino galimybę vykdyti priverstinį skolos išieškojimą ne bankroto procedūrų metu, kai skolininkui iškelta bankroto byla. Tai prieštarauja pačiai bankroto procedūros esmei.

8Skolininkė taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kurios turtas yra neatskirtas nuo įmonininko turto, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Todėl AB Ūkio banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto pardavimas ne bankroto procedūrų metu nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad bankas kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu įtraukti jį į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą su finansiniu reikalavimu.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB Ūkio bankas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad skolininkė skunde vadovaujasi LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto. AB Ūkio bankas siekia išieškoti įsiskolinimais įkeisto turto, kuris nėra bankrutuojančios įmonės turtas, todėl bankroto įstatymo nuostatos tokiam išieškojimui neturėtų būti taikomos. AB Ūkio bankas turi teisę pradėti skolos išieškojimą iš įkeisto pareiškėjos turto, nepriklausomai nuo to, kokiame statuse yra pagrindinis skolininkas (bankrutuojanti Lilijos Bastienės komercinė firma), ir kiek ši įmonė turi turto, t.y. nepriklausomai nuo šio skolininko galimybės padengti vienokio ar kitokio dydžio skolos dalį. Akivaizdu, kad pilnai atsiskaityti su AB Ūkio banku bankrutuojanti įmonė jau finansiškai nepajėgi.

10Atskirasis skundas tenkintinas.

11Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. B. yra V. B. sutuoktinė. Jų santuoka įregistruota 2005-07-02 (b.l. 38). V. B. nuo 2004-02-17 yra Lilijos Bastienės komercinės firmos savininkas. Individuali (personalinė) įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 str. 4 d., Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu (CK 2.45 str.). Pagal CK 3.91 straipsnį, turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu. Iš to darytina išvada, kad J. B. yra juridinio asmens Lilijos Bastienės komercinės firmos dalyvė.

12Lilijos Bastienės komercinė firma ir Ūkio bankas 2005-04-14 sudarė kredito sutartį Nr. KR07-052/05 ir papildomus susitarimus prie jos, kuriomis suteikė įmonei paskolą. J. B., užtikrindama skolininkei Lilijos Bastienės komercinei firmai suteikto kredito grąžinimą, 2005-01-07 Hipotekos lakštu su jo 2008-05-16 d. ir 2009-07-09 pakeitimais įkeitė asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 0,0406 ha ploto, gyvenamą namą unikalus Nr. ( - ), 310,61 kv. m. bendro ploto, esančius ( - ). J. B. 2006-10-12 prašymu Nr. A-283185 šiam turtui 2006-10-13 įregistruotas šeimos teisinis režimas. Skolininkė kreditą turėjo grąžinti 2014-06-01, tačiau Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3059-153/2009 Lilijos Bastienės komercinei firmai iškelta bankroto byla.

13Individualios (personalinės) įmonės teisinis statusas lemia tam tikrus teisinio reglamentavimo ypatumus, susijusius su bankroto procedūros vykdymu. Iškėlus neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui bankroto bylą, teismas bankroto byloje privalo nustatyti visą turtą, taip pat ir bankrutuojančio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio turtą, į kurį galima nukreipti išieškojimą pagal juridinio asmens kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 11 p., Teismų praktika, 2001, Nr. 16, p. 296).

14Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Ši įstatymo nuostata koreliuoja su CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku, kaip privačiu asmeniu, - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla reikalavimas. Kauno apygardos teisme 2009 m. spalio 22 d. nutartimi Lilijos Bastienės komercinei firmai iškėlus bankroto bylą ir už individualios įmonės - neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles atsakant ne vien tik įmonei, bet ir jos dalyviams, visos civilinės bylos, kuriose nagrinėjami įmonės dalyviui (dalyviams) pareikšti turtiniai reikalavimai, turi būti perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis). Tai yra susiję su juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal įmonės prievoles subsidiarumu (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), nes visas įmonininko (dalyvio) turtas patenka į bankrutuojančios įmonės turto balansą. Tai reiškia, kad bankrutuojančios individualios įmonės likvidavimo procese tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti neužtektų įmonės turto, įmonės savininko (dalyvio) turtas bus pardavinėjamas Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir tokiu būdu tenkinami kreditorių reikalavimai. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad Įmonių bankroto įstatyme nustatyta išbaigta, funkcionuojanti savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi Kauno miesto savivaldybės įmone „Namų priežiūra" v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-259/2009). Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnyje nustatyta administratoriaus pareiga, pardavus įkeistą turtą, iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti hipoteka užtikrintus kreditoriaus reikalavimus.

15Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad juridinio asmens dalyvio turtas gali būti parduotas įmonės administratoriaus tik bankroto procedūros vykdymo metu, o ne, kaip nurodyta skundžiamojoje nutartyje, išieškotojos pasirinkto antstolio, nes tai prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama (CPK 330 str.), klausimas išsprendžiamas iš esmės, išieškotojos pareiškimas dėl įkeisto turto paradavimo iš varžytinių atmestinas (CPK 337 str. 2 p.).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio antru punktu, 339 straipsniu teisėjų kolegija

Nutarė

17Atskirąjį skundą tenkinti.

18Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti. Išspręsti klausimą iš esmės, išieškotojos AB Ūkio banko pareiškimą dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytinių atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai