Byla A-146-799-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. F. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. M. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir B. M. dėl praleisto termino atnaujinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

42007 m. birželio 6 d. pareiškėja Virginija F. M. pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašymą atnaujini praleistą terminą prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. D. nuosavybės teise valdytą žemę Tauragės apskrities Švėkšnos valsčiaus Jurgaičių kaime, taip pat dokumentų, įrodančių nuosavybės teises, giminystės ryšį ir pilietybę, pateikimui.

5Pareiškėja prašyme ir jo patikslinime paaiškino, kad jos tėvas A. C. mirė 1951 m. sausio 19 d., o mama A. S. - 2001 m. gegužės 11 d., todėl pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas teisė atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės A. D. (pareiškėjos senelės) turėto žemės sklypo dalį perėjo jai - vienintelei pirmos eilės turto paveldėtojai.

6Pareiškėja teigė, kad apie tai, jog jos senelė iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 15,07 ha žemės sklypą ji sužinojo gavusi 2007 m. gegužės 24 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą Nr.R4-2578. Pasak pareiškėjos, ji niekada neturėjo giminių, todėl neturėjo galimybės sužinoti kas buvo jos seneliai. Tik 2007 metų pradžioje ji sužinojo apie turimus gimines ir apie senelės turėtą žemę. Mano, kad jos nežinojimas apie senelės turėtą žemę yra svarbi priežastis atnaujinti įstatymu nustatytus prašymo ir dokumentų pateikimo terminus (b.l.5-6,53-54).

7Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime nurodė su pareiškėjos prašymu nesutinkanti. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja neįvardijo jokių priežasčių, kurios jai būtų trukdę pateikti dokumentus iki įstatymu nustatyto termino. Paaiškino, kad Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr.33-1149 į A. D. nuosavybės teise valdytą žemę nuosavybės teisės yra atkurtos J. M., kuri yra mirusi, o jos turtą paveldėjo sūnus B. M. (b.l. 38).

8Tretysis suinteresuotas asmuo B. M. teismo posėdžio metu su pareiškėjos prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti (b.l. 75).

9II.

10Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė.

11Teismas nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą buvo pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

12Teismas nustatė, jog pareiškėja įstatymo nustatytu terminu prašymo atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšį bei nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų nepateikė.

13Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad apie senelės turėtą žemę ji sužinojo 2007 metais iš savo dukters D. L., kuri pateikė užklausą Lietuvos centriniam valstybės archyvui ir gavo žemės nuosavybę patvirtinančius dokumentus (b.l.7). Pareiškėja teigė nežinanti kodėl jos motina, kuri mirė 2001 metais, nesikreipė dėl nuosavybės teisės atkūrimo į savo motinos A. D. turėtą žemę (b.l. 7,72). Liudytoja D. L. teismo posėdyje patvirtino, kad ji pateikė užklausą archyvui dėl savo motinos senelės turėtos žemės. Tretysis suinteresuotas asmuo B. M. paaiškino, kad A. D. buvo jo motinos J. M. pamotė (seneliui sudarius kitą santuoką). 1995 metais jo motinai J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvų turėtą žemę, o jis paveldėjo šią žemę po savo motinos mirties 2002 metais. Su pareiškėja ryšių nepalaikė (b.l. 73).

14Įvertinęs pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojos D. L. parodymus, rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis, nepriklausiusiomis nuo jos valios ir galėjusiomis sutrukdyti įstatymo nustatytu terminu kreiptis į atitinkamas institucijas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Remdamasis šiais argumentais pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl terminų atnaujinimo atmetė.

15III.

16Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - jos prašymą patenkinti.

17Apeliantė remiasi Atkūrimo statymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Teigia, kad teismas privalėjo išsiaiškinti jos nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Pažymėjo, kad sąvoka „svarbios priežastys" yra vertinamoji, todėl teismas turi prašymus spręsti atsižvelgdamas į jų esmę (atnaujinti terminą nuosavybės teisių atkūrimui), bylos reikšmę pareiškėjui, jo amžių, profesinę veiklą, kitas jo asmenines savybes, materialinę padėtį, sveikatos būklę bei kitas faktines aplinkybes. Teismas taip pat privalėjo vadovautis bendraisiais teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliantės nuomone, reikiamai neišnagrinėtas ir nepagrįstas sprendimas neatstatyti termino vertintinas kaip ribojimas, kliūčių sudarymas asmeniui įgyvendinti savo teises, neteisingu sprendimu griaunamas piliečių pasitikėjimas valstybės institucijomis, netenkinami jų teisėti lūkesčiai, iškreipiama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog teismai vykdo teisingumą.

18Apeliantės teigimu, teismo sprendimas neteisingas ir neteisėtas, teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Pasak apeliantės, jos motina apie senelės turėtą žemę jai nepasakojo. Tik praėjusių metų pabaigoje atsitiktinai susitikusi motinos buvusią draugę Snieguolę, iš jos sužinojo, kad motinos sutuoktinis nebuvo tikrasis jos tėvas (tikrasis tėvas buvo A. C., o antrasis motinos sutuoktinis A. M. po tėvo mirties ją įvaikino). Gavusi tokią žinią, pradėjo aiškintis dėl A. C. bei jo tėvo turėto turto. Tuo pačiu Lietuvos centrinio archyvo užklausė ir dėl senelės A. D.. Iš Lietuvos centrinio archyvo gavo netikėtą žinią, kad senelė turėjo žemės.

19Apeliantė nurodo terminą praleidusi ir dėl to, kad po motinos mirties ją 2001-2006 metais persekiojo didelės šeimos nelaimės, sunkios ir ilgai besitęsusios artimųjų ir jos pačios ligos (apeliantės teigimu tai patvirtina teismui pateikti medicininiai dokumentai dėl jos dukters D. L. sužadėtinio sužalojimų gydymo, dukters V. M. sunkios stuburo traumos, pačios pareiškėjos piktybinio susirgimo ir invalidumo). Teigia, kad esant tokioms aplinkybėms, dėl pastovios psichologinės įtampos, nuolatinių didelių dvasinių išgyvenimų, nuolatinio rūpinimosi savo ir artimųjų sveikata, užgožusio materialaus pobūdžio dalykus, ji praleido terminą atkurti nuosavybės teises. Mano, kad šios priežastys turėtų būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

20Apeliantės nuomone, Klaipėdos apygardos administracinis teismas neteisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė Atkūrimo įstatymo 10 straipsnį, pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, 86 straipsnį.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr.VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis (2001m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija) numatė, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiai, praleidę nustatytus terminus prašymams paduoti, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis (2003 m. birželio 19 įstatymo Nr.IX-1634 redakcija) numatė, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytą terminą pateikti šiuos dokumentus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) nuostatas piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

24Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas prašymų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir dokumentų pateikimui buvo nustatęs ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams, jei jie elgėsi apdairiai ir rūpestingai, buvo pakankami savo valiai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pareikšti, praleisti terminai gali būti atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nepriklausančios nuo pretendentų valios priežastys.

25Sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų terminų atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, kurios susiklostė laikotarpiu nuo teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą konkrečiam asmeniui atsiradimo (Atstatymo įstatymo 2 straipsnis ir Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis) iki įstatymu nustatytų terminų paduoti prašymą ir dokumentus pabaigos, ir nustatoma, ar šios aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis. Pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į savo senelės A. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę. Mirusio žemės savininko mirusiojo vaiko vaikų teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą numatyta 1992 m. sausio 14 d. įstatymu Nr.I-2200 (įsigaliojo nuo 1992 m.sausio 17 d.). Pareiškėjos motina A. S., kuri nebuvo pateikusi prašymo atkurti nuosavybės teises į savo motinos turėtą žemę, mirė 2001 m. gegužės 11 d. (b.l.30). Taigi, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar pareiškėjai buvo objektyvių kliūčių per laikotarpį nuo 1992 m.sausio 17 d. (Įstatymo, pagal kurį ji įgijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą įsigaliojimo) iki 2001 m. gruodžio 31 d. paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į savo senelės turėtą žemę. Trūkstami dokumentai dėl nuosavybės teisės ar giminystės ryšių su buvusia žemės savininke galėjo būti paduoti vėliau – iki 2003 m. gruodžio 31 d.

26Įrodinėjimo našta, kad Atkūrimo įstatymu nustatyti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentų pateikimo terminai buvo praleisti dėl svarbių priežasčių, tenka šiuos terminus praleidusiam asmeniui, kuris pateikia teismui prašymą dėl praleistų terminų atnaujinimo, nagrinėjamu atveju – pareiškėjai V.M. M. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos ir kitų proceso dalyvių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, priėjo pagrįstą išvadą, kad bylos medžiaga nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja prašymo ir dokumentų dėl nuosavybės teisės į senelės turėtą žemę atkūrimo pateikimo terminus praleido dėl svarbių priežasčių.

27Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos argumentai dėl termino praleidimo priežasčių nenuoseklūs, nekonkretūs. 2007 m. birželio 4 d. prašyme pareiškėja termino praleidimo priežastimi be jokių motyvų nurodė aplinkybę, kad apie senelės turėtą žemę ji sužinojo 2007 metais gavus 2007 m. gegužės 24 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą (b.l.5-6). 2007 m. liepos 9 d. patikslintame prašyme teigė, kad niekada neturėjo jokių giminių ir galimybės sužinoti kas buvo jos seneliai. Nurodė, kad tik 2007 metų pradžioje sužinojo (informacijos šaltinis nenurodytas) apie turimus (nenurodyta kokius) gimines (b.l.53-54). Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėja aiškino, kad apie savo senelės turėtą žemę ji sužinojo iš savo dukters D. L., kuri 2007 m. pateikė užklausą į archyvą ir gavo žemės nuosavybę patvirtinantį dokumentą. Taip pat nurodė, kad rūpintis nuosavybės teisių atkūrimo klausimais trukdė jos pačios ir artimųjų ligos (b.l.71-76). Apeliaciniame skunde nurodė naują aplinkybę, kad 2006 metų pabaigoje iš S. (konkretūs asmens duomenys nenurodyti) ji atsitiktinai sužinojo, jog jos tėvas yra ne A. M. (pareiškėjos motinos antrasis sutuoktinis), o pirmasis jos sutuoktinis A. C. Apeliantės teigimu, sužinojusi šią aplinkybę, ji pradėjo aiškintis dėl A. C. ir jo tėvo turėto turto, tuo pačiu pateikė užklausą ir dėl senelės A. D. turto. Pareiškėjos paaiškinimų dėl įstatymu nustatyto termino praleidimo priežasčių nevienodumas kelia pagrįstas abejones dėl šių paaiškinimų atitikties tikrovei.

28Iš pareiškėjos prašymo ir pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjos motina A. S. mirė 2001 m. gegužės 11 d. Pareiškėja, kaip matyti iš jos gimimo liudijimo ir paso, gimusi 1950 metais (b.l.23,28). Taigi, pareiškėja jos motinos mirties metais buvo 49 metų amžiaus. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos nurodytos aplinkybė, kad ji niekada neturėjo jokių giminių ir neturėjo galimybės sužinoti kas buvo jos seneliai, neatitinka tikrovės. Pareiškėja neneigia žinojusi, kad santuoka su A. M. jos motinai buvo antroji. Kaip matyti iš bylos dokumentų, pareiškėja taip pat neneigia žinojusi, kad jos senelė buvo A. D.

29Spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, teismas turi nustatyti ir įvertinti, ar asmeniui, kuris pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį iki 2001 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, buvo objektyvių kliūčių pačiam arba per nustatyta tvarka įgaliotą atstovą pateikti tokį prašymą iki įstatymu nustatyto termino. Pareiškėjo dukra D. L. pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį iki 2001 m. gruodžio 31 d. n priskirtina pretendentams atkurti nuosavybės teises į A. D. turėtą žemę. Todėl byloje nėra reikšminga aplinkybė kada D. L. sužinojo apie A. D. turėtą žemę ir pateikė užklausą į archyvą. Be to, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, D. L. teigė, kad užklausą archyvui 2007 metais ji pateikė sužinojusi iš atsitiktinio asmens apie galimybę kreiptis į archyvą ir gauti dokumentą apie turėtą žemę (o ne apie A. D. turėtą žemę).

30Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja per laikotarpį nuo 1992 m.sausio 17 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. neatliko jokių veiksmų, kad sužinotų apie savo senelių turėtą žemę ir kompetentingoms valstybės institucijoms pareikštų savo valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo (nesikreipė į valstybės archyvus dėl nuosavybės teisių atkūrimui reikalingų dokumentų išdavimo, taip pat į valstybės institucijas, kurios įgaliotos spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, kt.). Visuotinai žinoma, kad 1991 metais Lietuvos Respublikoje buvo pradėta žemės reforma ir nuosavybės teisių į žemę ir kitą išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas. Įsigaliojus Atstatymo įstatymui pareiškėja buvo 41 metų amžiaus, kuris sąlygoja atitinkamą gyvenimišką patirtį, kad asmuo, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, pasirinktų tokį elgesio modelį, kuris užtikrintų įstatymu jam suteiktos teisės įgyvendinimą. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad per laikotarpį nuo 1992 m.sausio 17 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., t.y. beveik per 10 metų, jai buvo objektyvių kliūčių pateikti užklausas į valstybės archyvus ir gauti nuosavybės teisių atkūrimui reikalingus dokumentus. Neigiami archyvų ar kitų valstybės institucijų atsakymai (informacijos apie nuosavybę į žemę ar kiminystės ryšius neradimas, nesuteikimas ar kt.) sprendžiant klausimą dėl terminų atnaujinimo galėtų būti vertinami kaip terminų praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos pateikti į bylą dokumentai apie giminystės ryšius ir žemės nuosavybę iš archyvų gauti 2006-2007 metais, t.y. praėjus daugiau negu 5 metams po įstatymu nustatyto prašymų pateikimo termino.

31Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyvių bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad pareiškėjo asmeninės savybės (amžius, išsilavinimas, sveikatos būklė ir kt.) pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. Be to, kiekviena pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kuria jis grindžia įstatymu nustatytų terminų praleidimo priežastis, turi būti pagrįsta įrodymais. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl pareiškėjos teismo posėdyje pateiktų medicininių dokumentų, tačiau tai nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą. Pareiškėjos pateikti dokumentai yra už 2000-2006 metus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pati pareiškėja 2003 metais buvo operuota, 2006 m. birželio 6 d. ji pripažinta neįgalia (darbingumas 45%). Pareiškėjos pateikti dokumentai yra ne dėl šiai bylai aktualaus laikotarpio (iki 2001 m. gruodžio 31 d.). Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad byloje aktualiu laikotarpiu (nuo 1992 m.sausio 17 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d.) nuolat ar su pertraukomis ilgą laiką buvo gydoma medicinos įstaigų stacionaruose, ar sirgo tokia liga, kuri dešimčiai metų būtų objektyviai atėmusi iš jos galimybę pačiai ar per atstovą iki įstatymu nustatyto termino pateikti trečiajam suinteresuotam asmeniui prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę. Kiti pareiškėjos pateikti medicininiai dokumentai yra dėl jos dukters V. M. susirgimų nuo 2004 metų rugpjūčio mėnesio ir dukters D. L. sutuoktinio V. L. susirgimų nuo 2001 m. kovo 3 d. Atsižvelgus į minėtų asmenų susirgimų laikotarpį ir byloje ištirtų aplinkybių visumą, akivaizdu, kad minėtų asmenų susirgimai negalėjo turėti įtakos pareiškėjos elgesiui laikotarpiu nuo 1992 m.sausio 17 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d.

32Apeliantės argumentai, kad teismas, spręsdamas prašymą dėl terminų paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo atnaujinimo, turi atsižvelgti į bylos reikšmę pareiškėjui, jo profesinę veiklą, materialinę padėtį, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, teismas turi spręsti, ar yra pagrindo pripažinti svarbiomis tas priežastis, kurias nurodo asmuo, kuris pateikė teismui prašymą atnaujinti jo praleistus prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus, o ne tai, kokią reikšmę termino atnaujinimas turi pareiškėjui.

33Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjos nurodytas priežastis, dėl kurių ji praleido prašymo atkurti nuosavybės teises ir dokumentų pateikimo terminą, ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis. Pareiškėja įstatymu nustatytą prašymo ir dokumentų dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę padavimo terminą praleido ne dėl objektyvių, o dėl subjektyvių priežasčių, kadangi laikotarpiu nuo 1992 m. sausio 17 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo aktyvi ir rūpestinga, neatliko iki įstatymu nustatyto termino jokių veiksmų, kuriuos turi atlikti piliečiai, kurie pretenduoja, kad jiems pagal Atkūrimo įstatymą būtų atkurta nuosavybės teisė į žemę.

34Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė įstatymą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Procesinių pažeidimų nenustatyta. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais nėra pagrindo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36pareiškėjos Virginijos F. M. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. 2007 m. birželio 6 d. pareiškėja Virginija F. M.... 5. Pareiškėja prašyme ir jo patikslinime paaiškino, kad jos tėvas 6. Pareiškėja teigė, kad apie tai, jog jos senelė iki nacionalizacijos... 7. Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija... 8. Tretysis suinteresuotas asmuo B. M. teismo posėdžio... 9. II.... 10. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 10 d.... 11. Teismas nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį... 12. Teismas nustatė, jog pareiškėja įstatymo nustatytu terminu prašymo atkurti... 13. Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad apie senelės turėtą žemę ji... 14. Įvertinęs pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimus,... 15. III.... 16. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio... 17. Apeliantė remiasi Atkūrimo statymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe... 18. Apeliantės teigimu, teismo sprendimas neteisingas ir neteisėtas, teismas... 19. Apeliantė nurodo terminą praleidusi ir dėl to, kad po motinos mirties ją... 20. Apeliantės nuomone, Klaipėdos apygardos administracinis teismas neteisingai... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 24. Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus... 25. Sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų terminų... 26. Įrodinėjimo našta, kad Atkūrimo įstatymu nustatyti prašymo dėl... 27. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos argumentai dėl termino... 28. Iš pareiškėjos prašymo ir pirmosios instancijos teismui pateiktų... 29. Spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino... 30. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja per laikotarpį nuo 1992 m.sausio... 31. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad... 32. Apeliantės argumentai, kad teismas, spręsdamas prašymą dėl terminų... 33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 34. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė įstatymą, priėmė... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 36. pareiškėjos Virginijos F. M. apeliacinį skundą... 37. Nutartis neskundžiama....