Byla A-1650-662/2015
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, R. Z. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 6–7) kreipėsi į teismą, prašydamas:

51) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir atsakovas) 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (3.4.5)KAS-2483 ir VĮ Registro centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 1-12;

62) įpareigoti atsakovą atkurti neteisėtai panaikintą dvibučio namo ( - ), Kaune, buto Nr. 1 (kurį sudaro patalpos I-1, I-2, I-3, I-4, I-5) ir buto Nr. 2 (kurį sudaro patalpos II-1, II-2, II-3, II-4, II-5) registraciją, kurie dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui.

7Pareiškėjas nurodė, kad jo atstovė kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydama įregistruoti ir atkurti neteisėtai panaikintą dvibučio namo, esančio ( - ), Kaune, buto Nr. 1 ir buto Nr. 2 registraciją, nes dvibutį namą sudaro du butai. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2013 m. lapkričio 15 d. raštu atsisakė tenkinti minėtą prašymą, nustatęs, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys patvirtina, jog dvibutyje name nėra dviejų butų. Šis raštas buvo apskųstas VĮ Registrų centro centriniam registratoriui, tačiau 2014 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 1-12 teritorinio registratoriaus sprendimas buvo paliktas galioti. Nurodė, kad šie atsakovų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, kadangi ginčo namas yra dvibutis, jame visada buvo du butai, todėl kadastro bylos duomenys apie dviejų butų nebuvimą neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų. Pažymėjo, jog centrinis registratorius sutiko su argumentais, kad ginčo namas buvo suformuotas kaip dvibutis namas, tačiau nepagrįstai nusprendė, kad dviejų butų teisinės registracijos nėra pagrindo atkurti, kadangi pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčo namo atitinkamą dalį, o ne į konkretų butą šiame name. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas įgijo teisę į dvibutį namą sudarančių abiejų butų atitinkamas dalis, o šių butų valdymo ir naudojimo tvarka pati savaime nesukuria nuosavybės teisės ir nereiškia nei šių namo dalies patalpų atidalinimo, nei namo padalinimo į du atskirus butus, priklausančių pareiškėjui atitinkamomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise, panaikinimo. Taip pat nurodė, kad pateikti į bylą įrodymai – pasų kopijos – patvirtina, jog ginčo name gyvenę asmenys deklaravo savo gyvenamąją vietą butuose Nr. 1 ir Nr. 2 ir tai pagrindžia aplinkybę, kad name yra du butai.

8Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į skundą (b. l. 32–33) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9Teigė, kad pagal Nekilnojamojo turto archyvinės kadastro ir registro bylos bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. vasario 27 d. duomenis, gyvenamasis namas, esantis ( - ), Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teise yra valdomas dviejų bendraturčių, t. y. 66/100 dalys ginčo namo yra įregistruota pareiškėjo K. J. vardu, 34/100 dalys ginčo namo yra įregistruotos R. Z.. Namo kadastro duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti pagal 1990 m. spalio 31 d. atliktus kadastrinius matavimus, kuriais užfiksuota, kad ginčo namą bendraturčiai įsigiję atitinkamomis dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nekilnojamojo turto archyvinės kadastro ir registro bylos duomenimis, bendraturčiai savo valios dėl ginčo namo dalių atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra išreiškę. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių dvibučio namo registraciją atskirais butais. Be to, dėl ginčo namo atidalinimo būtinas ne tik bendraturčių sutikimas, bet ir atskirų turtinių formuojamų vienetų kadastrinės bylos bei pažyma apie naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro galimybę naudoti objektą pagal paskirtį. Nuosavybės teisės buvo įregistruotos į ginčo namo dalis, o ne į butus, ir šiame name niekada nebuvo įregistruotų 2-jų butų. Šiuo atveju duomenys įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą visiškai atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys įrašyti, todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimti sprendimai teisėti ir naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z. palaikė atsakovo poziciją, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

11II.

12Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas siekia, jog nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai gyvenamajame name ( - ), Kaune, būtų įregistruoti 2 butai, vienas – jo vardu, antrasis – trečiojo suinteresuoto asmens R. Z. vardu. Šiuo tikslu 2007 m. lapkričio 4 d. pareiškėjo įgaliota atstovė kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl duomenų viešame registre keitimo, prašydama atkurti neteisėtai panaikintą dvibučio namo, esančio ( - ), Kaune, buto Nr. 1 (kurį sudaro patalpos I-1, I-2, I-3, I-4, I-5) ir buto Nr. 2 (kurį sudaro patalpos II-1, II-2, II-3, II-4, II-5) registraciją, kurie dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui (b. l. 40). 2013 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (3.4.5.)KAS-2483 VĮ Registrų centro Kauno filialas informavo pareiškėjo atstovę, kad įrašyti naujų duomenų apie ginčo name esančius du butus negali, nurodydamas, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos duomenimis, keisti juos nėra juridinio pagrindo, kadangi nekilnojamojo turto registre butai, kaip atskiri turtiniai vienetai, nėra įregistruoti. Tai patvirtino ir centrinis registratorius ginčijamu 2014 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. spr 1-12.

15Iš Namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijos formoje (b. l. 70, 71) užfiksuota, jog gyvenamajame name yra du butai, tačiau byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 50, 51) patvirtina, jog nekilnojamojo turto registre minėti butai, kaip atskiri turtiniai vienetai, nėra įregistruoti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje reglamentuota, kad nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems yra suteiktas unikalus numeris.

16Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2012 m. vasario 29 d. notariškai registruotu paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu Nr. 2-611 pareiškėjas K. J. įgijo 66/100 gyvenamojo namo, esančio ( - ), Kaune, kurio bendras naudingas plotas 88,79 kv. m. (b. l. 35-37). Kita 34/100 namo dalis pagal 1990 m. lapkričio 5 d. dovanojimo sutartį (reg. Nr. 1-3869) buvo įgyta R. Z. vardu (b. l. 38). Minėtais sandoriais – teisės pagal testamentą liudijimu ir dovanojimo sutartimi – buvo nustatyta naudojimosi atitinkamomis patalpomis tvarka (b. l. 35-38). Kaip matyti iš Namų valdos techninės apskaitos byloje esančio 1990 m. lapkričio 5 d. pažymėjimo Nr. 20/160349 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti pagal 1990 m. spalio 31 d. atliktus kadastrinius matavimus (Namų valdos techninės apskaitos byla, adresu ( - ), l. 50). Minėtoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo namas yra dviejų butų 88,79 kv. m. bendro ploto pastatas, kurį sudaro: I buto patalpos – I-1, I-2, I-3, I-4 ir I-5 bei II buto patalpos – II-1, II-2, II-3, II-4, II-5, ir kuris buvo įgytas bei nuosavybės teisės įregistruotos kaip gyvenamojo namo, bet ne butais, kaip atskirais nekilnojamojo turto objektais. Ginčo namo bendroji dalinė nuosavybė minima 1990 m. spalio 15 d. sutartyje, kuri buvo ir išliko iki šiol (Namų valdos techninės apskaitos byla, adresu ( - ), l. 36). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip bendraturčiai, savo valios dėl jiems priklausančių gyvenamojo namo dalių atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jų suformavimo bei įregistravimo atskirais nekilnojamojo turto objektais, t. y. butais, nėra išreiškę. Taip pat nėra duomenų, jog gyvenamojo namo dalys įstatymų nustatyta tvarka būtų atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės į atskirus turtinius vienetus (CK 4.80 str.). VĮ Registro duomenimis nustatyta, jog nuo pat ginčo patalpų įsigijimo iki šiol ginčo patalpoms suteikti ne du, o vienas unikalus numeris, t. y. ginčo namas, kaip jau buvo pažymėta, niekada nebuvo suformuotas atskirais turtiniais vienetais.

17Nekilnojamųjų daiktų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Kadastro įstatymas) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai). Į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenys (Kadastro įstatymo 6 str. 1 d.) nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (Kadastro įstatymo 8 str.). Statinių kadastro duomenys, įrašomi į nekilnojamąjį kadastrą, yra išvardinti Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis numato, jog nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Kadastro įstatymo 12 str. 2 d., Kadastro nuostatų 84 p.).

18Kaip jau minėta, administracinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių patalpų, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (buto), suformavimą Kadastro įstatymo ir Kadastro nuostatų numatyta tvarka. Pareiškėjo atstovų nurodyta aplinkybė ir į bylą pateikti įrodymai, jog ginčo namas nuo tarybinių laikų visada buvo faktiškai naudojamas dviejų šeimų kaip atskiri butai, sietini su gyvenamosios vietos deklaravimu ir registravimu, o Kadastro įstatymo taikymo požiūriu nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, kadangi atskiri butai gali būti formuojami ir įregistruojami Nekilnojamojo turto registre tik Kadastro įstatymo nustatyta tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-692/2013).

19Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Taigi taisomi gali būti tik netikslūs, neteisingi ir neišsamūs duomenys. Konkrečiu atveju duomenys, įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys buvo įrašyti, todėl VĮ Registrų centro Kauno filialas ir centrinis registratorius pagrįstai atsisakė taisyti duomenis apie ginčo pastatą. Ginčijami sprendimai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo atstovės prašymą dėl kadastro duomenų patikslinimo (atstatymo), yra pagrįsti ir teisėti, todėl skundas dėl sprendimų panaikinimo ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atkurti neteisėtai panaikintą dvibučio namo ( - ), Kaune, buto Nr. 1 ir Nr. 2 registraciją, nepagrįsti ir netenkinti.

20III.

21Pareiškėjas K. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 121-126) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

22Apeliaciniame skunde išdėsto, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo namas, esantis ( - ), Kaune, yra dvibutis namas, todėl jame turi būti du butai. Pareiškėjas patvirtino, kad ginčo name visada buvo du butai – tai patvirtina namo butuose gyvenančių ir gyvenusių žmonių registracijos duomenys. Teritorinis registratorius visiškai nepagrįstai nurodė, kad I-2, II-3 reiškia patalpų žymėjimą aukštų plane, nes žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 139 punktas nustato, kad tai yra ne patalpų žymėjimas aukštų Nr. 1 ir Nr. 2 plane, o butų Nr. 1 ir Nr. 2 patalpų žymėjimas, kai kiekvienos patalpos plano centre yra įrašomi buto ir patalpos numeriai skaitmenimis (pvz., I-2, II-3, kur pirmasis skaitmuo reiškia buto, o antrasis skaitmuo – patalpos numerį bute). Akivaizdu, kad ginčo namo kadastro bylos duomenys apie dviejų butų nebuvimą neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų apie ginčo namą kaip dvibutį namą. Tai patvirtina VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012 m. liepos 30 d. raštas Nr. (3.1.6)S-2779.

23Nors centrinis registratorius bylos nagrinėjimo metu sutiko su pareiškėjo argumentais, kad ginčo namas buvo suformuotas kaip dvibutis namas, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad dviejų butų teisinės registracijos nėra pagrindo atkurti, nes pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčo namo atitinkamą dalį, o ne į konkretų butą šiame name. Pareiškėjas su tokiais argumentais nesutiko, nes jis įgijo teisę į dvibutį namą, sudarantį abiejų butų atitinkamas dalis, o šių butų valdymo ir naudojimo tvarka pati savaime nesukuria nuosavybės teisės ir nereiškia nei šių namo dalies patalpų atidalinimo, nei namo padalinimo į du atskirus butus, priklausančių pareiškėjui atitinkamomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise, panaikinimo. Akivaizdu, kad ginčo pastatas yra pastatytas ir įregistruotas kaip dvibutis namas, kuriame yra du butai. Jei pastate yra du butai, jie turi būti įregistruoti. Niekada nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo visas dvibučio namo patalpas priskirti vienam turtiniam vienetui, nes dvibutyje name turi būti du butai.

24Nurodo, jog Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, todėl nagrinėjamos administracinės bylos kontekste apeliacinis teismas privalo nustatyti, ar nekilnojamojo turto registre padaryti įrašai dėl dvibučio namo, kuriame yra tik vienas butas, atitinka duomenis, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

25Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2004 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-202/2004 konstatavo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus; kai prašomas padaryti ištaisymas tiesiogiai paliestų trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisę į įrašuose nurodytus objektus, įrašai Nekilnojamojo turto registre negali būti taisomi (naikinami) administracine tvarka, juose nurodyti duomenys gali būti nuginčyti ginčo dėl teisės, t. y. civilinio, o ne administracinio ginčo nagrinėjimo tvarka (Įstatymo 4 str.).

26Pažymi, kad pareiškėjas prašė, jog nekilnojamojo turto registre, kaip savarankiškų nekilnojamojo turto objektų gyvenamajame name ( - ), Kaune, būtų atkurta registracija 2 butų, kurie abu priklausytų dalinės nuosavybės teise pareiškėjui (po 66 proc. kiekvieno buto) ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Z. (po 34 proc. kiekvieno buto). Pirmosios instancijos teismas, pradėdamas savarankiškai formuoti skundo reikalavimą ir pagrindą, išėjo iš ginčo ribų, neturėdamas tokios teisės ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

27Pareiškėjas tvirtina, kad iš Namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijos formoje (b. l. 70, 71) užfiksuota, jog gyvenamajame name yra du butai, tačiau šie duomenys dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių nebuvo perkelti į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banką, nes byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 50, 51) patvirtina, jog nekilnojamojo turto registre minėti butai, kaip atskiri turtiniai vienetai, nėra įregistruoti tik dėl registratoriaus klaidos. Atsakovas teisme negalėjo paaiškinti, kodėl Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys apie du butus nebuvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, nors Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis nustato, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka.

28Be to, teismas, spręsdamas dėl ginčo name dviejų butų suformavimo, ginčui taikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą ir Kadastro nuostatus, kurie ginčo butų suformavimo ir įrašymo į Namų valdos techninės apskaitos bylą, į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą ir į Respublikinę inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro apskaitą metu negaliojo. Teismas negalėjo remtis teisės aktais, kurie buvo priimti po ginčo butų suformavimo ir įrašymo į Namų valdos techninės apskaitos bylų, į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą ir Respublikinę inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro apskaitą, nes toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą.

29Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

30Nurodo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir pažymi, jog taisomi gali būti tik netikslūs, neteisingi ir neišsamūs duomenys. Akivaizdu, kad pareiškėjas neįrodė, jog pagal pateiktus dokumentus nekilnojamojo turto registro tvarkytojas duomenis apie gyvenamąjį namą 1A1 m (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), Kaune, yra įrašęs netiksliai, neteisingai ar neišsamiai. Šiuo konkrečiu atveju duomenys, įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, visiškai atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys buvo įrašyti, todėl VĮ Registrų centro Kauno filialas bei Centrinis registratorius visiškai pagrįstai atsisakė taisyti duomenis apie ginčo pastatą.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

32Nurodo, jog apeliantas K. J. teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių dvibučio namo registraciją atskirais butais, t. y. nėra atskirų turtinių suformuotų vienetų kadastrinės bylos bei pažymos apie naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastrų galimybę naudoti objektą pagal paskirtį. Administracinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių patalpų, kaip atskiro nekilnojamo turto objekto (buto), suformavimą Kadastro įstatymo ir Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. R. Z., kaip bendraturtis, sutikimo apeliantui K. J. dėl ginčo namo atidalinimo nėra davęs.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Pareiškėjas skundžia teritorinio registratoriaus sprendimą, kuriuo atmestas jo prašymas atkurti neteisėtai panaikintus dvibučio namo, esančio ( - ), Kaune, butus, suteikiant butams anksčiau buvusius unikalius butų numerius, ir šį sprendimą patvirtinusį centrinio registratoriaus sprendimą.

36Pažymėtina, jog 2013 m. lapkričio 4 d. prašyme suformuluota pareiškėjo kreipimosi į viešojo administravimo subjektą esmė apsprendžia tiek ginčo teisinio santykio ribas, tiek ir ribas, kuriose išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (VĮ Registrų centras) bei administracinis teismas turi nagrinėti bylą.

37Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, nurodytu aspektu įvertinęs dokumentus, kurių pagrindu buvo sudaryti pareiškėjui dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo registro įrašai, ir prie pareiškėjo 2013 m. lapkričio 4 d. bei 2013 m. lapkričio 12 d. prašymų pridėtus papildomus įrodymus, konkrečių neatitikimų nenustatė. VĮ Registrų centro Kauno filialas padarė išvadą, kad nors namo paskirtis gyvenamoji (dviejų butų), tačiau butai, kaip atskiri nekilnojamieji vienetai, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, todėl šiomis sąlygomis jam nekyla pareiga atlikti netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymą.

38Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vadovaujantis Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys yra: 1) objektas: pastatas; patalpa; inžinerinis statinys; 2) unikalus statinio (taip pat nebaigto statyti) numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą statinio buvimo laiką; 3) patalpų, suformuotų kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, unikalus numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą šio daikto egzistavimo laiką; <...> 14) patalpos, suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, buvimo vieta pastate (statinio, kuriame yra patalpa, unikalus numeris); <...> 17) gyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius; 18) gyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, kambarių skaičius.

39Teisėjų kolegija, išanalizavusi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, padaryto 2013 m. rugsėjo 18 d., duomenis, nustatė, kad adresu Kauno m. sav., Kauno m., ( - ), yra registruoti du nekilnojamieji daiktai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai), ir kiemo statiniai (kiemo aikštelė, šulinys, kanalizacijos šulinys), priklausantys minėtam pastatui. Bylos medžiaga rodo ir pats pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pripažįsta, jog butai Nr. 1 ir 2 nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai ir šių butų kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą nėra ir niekada nebuvo įrašyti. Minėtą faktą be kita ko patvirtina aplinkybė, jog prašydamas atsakovą suteikti butams jų turėtus unikalius numerius, K. J. aiškiai neįvardija, kokiais unikaliais numeriais anksčiau buvo identifikuojami butai Nr. 1 ir 2, todėl atsižvelgiant į visa tai jo skundo reikalavimas įpareigoti registro tvarkytoją atkurti padėtį, tariamai egzistavusią iki „butų panaikinimo“, negali būti tenkinamas.

40Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas ir VĮ Registro centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pakankamai išsamiai pasisakė dėl nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų. Skundžiami 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. (3.4.5)KAS-2483 ir 2014 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. 1-12 neužkerta pareiškėjui kelio šia galimybe ateityje pasinaudoti, t. y. Įstatymo, Kadastro įstatymo bei juos įgyvendinančių lydimųjų teisės aktų nustatyta tvarka teisiškai įregistruoti butus kaip savarankiškas gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), dalis.

41Apibendrinant nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo argumentus, kuriais remiantis prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta apimti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą atmesti.

44Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 6–7)... 5. 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno... 6. 2) įpareigoti atsakovą atkurti neteisėtai panaikintą dvibučio namo ( - ),... 7. Pareiškėjas nurodė, kad jo atstovė kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno... 8. Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į skundą (b. l.... 9. Teigė, kad pagal Nekilnojamojo turto archyvinės kadastro ir registro bylos... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z. palaikė atsakovo poziciją, su... 11. II.... 12. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu... 13. Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir... 14. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas siekia, jog nekilnojamojo turto... 15. Iš Namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad pagrindinio pastato... 16. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2012 m. vasario 29 d.... 17. Nekilnojamųjų daiktų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą... 18. Kaip jau minėta, administracinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių... 19. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad... 20. III.... 21. Pareiškėjas K. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l.... 22. Apeliaciniame skunde išdėsto, jog pagal Nekilnojamojo turto registro... 23. Nors centrinis registratorius bylos nagrinėjimo metu sutiko su pareiškėjo... 24. Nurodo, jog Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suinteresuoti... 25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2004 m. vasario... 26. Pažymi, kad pareiškėjas prašė, jog nekilnojamojo turto registre, kaip... 27. Pareiškėjas tvirtina, kad iš Namų valdos techninės apskaitos bylos matyti,... 28. Be to, teismas, spręsdamas dėl ginčo name dviejų butų suformavimo, ginčui... 29. Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į apeliacinį... 30. Nurodo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir pažymi,... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo... 32. Nurodo, jog apeliantas K. J. teismui nepateikė jokių įrodymų,... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV.... 35. Pareiškėjas skundžia teritorinio registratoriaus sprendimą, kuriuo atmestas... 36. Pažymėtina, jog 2013 m. lapkričio 4 d. prašyme suformuluota pareiškėjo... 37. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, nurodytu aspektu įvertinęs... 38. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1... 39. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Nekilnojamojo turto registro centrinio... 40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad VĮ Registrų... 41. Apibendrinant nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 43. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą... 44. Nutartis neskundžiama....