Byla 2A-326-464/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant V.Kamašinienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv.A.Pocevičiui, atsakovo atstovei adv.R.Ražinskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vasteras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Viadeka“ ieškinį atsakovui UAB „Vasteras“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Viadeka“ 2007-06-22 Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti jo naudai iš atsakovo 9 885,37 Lt skolą, susidariusią už krovinio vežimą, 6 % metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-2-5). Nurodė, kad jis 2007-02-20 sudarė su atsakovu dvi tarptautinio krovinio (įrengimų) pervežimo sutartis maršrutu Šveicarija – Lietuva, vienos sutarties įvykdymo frachtas lygus 1 950 EUR, iš viso 3 900 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta - 13 465,92 Lt). Pervežti krovinį ieškovas pavedė Lenkijos įmonei „Duo Trans“. Atsakovas sumokėjo ieškovui tik dalį frachto, t.y. 1 037 EUR (arba 3 580,55 Lt) už abu pervežimus, nes vienašališkai pritaikė dalies atlyginimo už krovinio vežimą ir turėtų nuostolių įskaitymą. Atsakovo įsitikinimu, būtent dėl ieškovo kaltės Lenkijos įmonės transporto priemonės negalėjo nuvykti iki pasikrovimo vietos, t.y. negalėjo pravažiuoti pro pernelyg žemą (nestandartinį, 4 m. aukščio) viaduką. Vairuotojams atsisakius apvažiuoti viaduką aplinkkeliu, AXTO Logistic - Consulting (siuntėjas) nusprendė perkrauti prekes į žemagrindį automobilį ir nuvežti jas iki viaduko. Kaip matyti iš Šveicarijos įmonės „Welti-Furrer AG“ sąskaitos Nr. 23208411, užsakydamas automobilius siuntėjas nurodė jų maksimalų aukštį, tačiau atsakovas, pavesdamas krovinio pervežimą ieškovui, į tai neatkreipė dėmesio. Ekspeditorius ir/ ar vežėjas nesitarė su atsakovu dėl išlaidų už perkrovimą atlyginimo.

4Atsakovas UAB „Vasteras“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.43-46) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo teigimu, užsakymų - sutarčių 8 p. nustatė imperatyvą iškilus nenumatytoms problemoms nedelsiant informuoti nurodytu telefonu. Kelyje į pasikrovimo vietą iškilus kliūčiai, atsakovas siuntėjo pageidavimu liepė ieškovui nukreipti sunkvežimius aplinkkeliu, kuriuo būtų tekę važiuoti papildomai apie 10 km. Ieškovas tokį atsakovo nurodymą ignoravo ir po pusantros valandos atsiuntė atsakovui faksimilinį pranešimą apie sutarčių anuliavimą. Kitą dieną atsakovas buvo informuotas, jog krovinys vis dėlto buvo pakrautas į sunkvežimius siuntėjo pastangomis ir lėšomis. Vėliau atsakovas padengė siuntėjo išlaidas, kurios susijusios su krovinio pristatymu iki sunkvežimio. Tvirtina, jog atsakovo vadybininkė D. J. žodžiu įspėjo ieškovo atstovą dėl transporto priemonių aukščio, todėl laiko ieškovą atsakingu už 9 888,54 Lt nuostolius.

5Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2007-11-14 sprendimu ieškinį patenkino visiškai (b.l.105-107). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog AXTO Logistic–Consultiong nurodė atsakovui transporto priemonių aukštį, tačiau pastarasis šios informacijos neperdavė ieškovui, o ieškovas savo ruožtu – vežėjui, todėl ieškovas nėra atsakingas už atsakovo (siuntėjo) nuostolius. Byloje taip pat nėra įrodymų apie nurodymų vežėjui apvažiuoti kliūtį aplinkiniu keliu davimą; duomenų, ar ekonomiškai tai būtų buvę tikslinga padaryti, kokį atstumą būtų reikėję nuvažiuoti apvažiuojant viaduką. Iš atsakovo pateiktų žemėlapių neaišku, kur buvo tiksli pasikrovimo vieta, kur stovi viadukas, kokiu maršrutu buvo galima privažiuoti iki krovinio pasikrovimo vietos ir t.t..

6Atsakovas UAB „Vasteras“ apeliaciniu skundu (b.l.116-119) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-11-14 sprendimą ir priimti priešingą sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas yra grindžiamas neteisingu materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu, klaidingu bylos aplinkybių vertinimu. Pirmosios instancijos teismas sprendime apskritai nepasisakė dėl netinkamo užsakymų – sutarčių 8 p. vykdymo iš ieškovo pusės. Atsakovo (siuntėjo) žala atsirado ne dėl netikėtos kliūties sunkvežimių kelyje, bet todėl, kad ieškovas (vežėjas) nevykdė teisėtų atsakovo (siuntėjo) nurodymų važiuoti aplinkkeliu (CMR konvencijos 14 str.), dėl ko vėliau teko samdyti žemagrindes transporto priemones ir kraną, kad krovinys būtų atgabentas iki sunkvežimių. Teismas, užuot vertinęs, kuri sutarties šalis pažeidė savo prievoles (CK 6.245 str. 3 d.), vadovavosi nereikšmingomis prielaidomis, kaip antai, jog viadukas nėra pagrindinėje magistralėje. Taip pat pažeidė CPK 270 str. 4 dalį, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nenurodęs teisės aktų bei kitų argumentų, kuriais yra grindžiamas sprendimas.

7Ieškovas UAB „Viadeka“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.125-126) apeliacinį skundą laiko nepagrįstu ir prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-11-14 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad vilkikų vairuotojai matydami, jog privažiuoti prie pasikrovimo vietos dėl netikėtai atsiradusios kliūties nėra galimybių, ruošėsi išvažiuoti atgal. Apie tai sužinojusi apelianto vadybininkė D. J. paprašė ir vairuotojų, ir jų vadybininkų telefono numerių. Po pusės valandos D. J. pranešė, jog krovinys bus pristatytas iki tos vietos, kur stovi sunkvežimiai ir jis bus pakrautas. Ieškovas nepripažįsta, kad atsakovas neva siūlė vairuotojams privažiuoti iki pasikrovimo vietos aplinkkeliu ir/ ar kad toks aplinkkelis apskritai egzistuoja. Į pasikrovimo vietą galima privažiuoti ne keliu, o nebent per bordiūrus ir žaliąją veją. Tokiu atveju tušti automobiliai įklimptų, o pakrauti galėtų ir sulūžti. Be to, ieškovas nepripažįsta apelianto nurodytos aplinkybės dėl išankstinio įspėjimo apie didžiausią leistiną (iki 4 metrų) automobilių aukštį.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus iš esmės įvertino tinkamai, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai šį ginčą išsprendė.

10Krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais kelių transportu procedūras reglamentuoja CMR konvencija, joje reglamentuotiems teisiniams santykiams, atsiradusiems iš tarptautinio pervežimo pagal CMR konvenciją, taikomos Konvencijos nuostatos. Taigi tiems tarp šalių atsiradusiems teisiniams santykiams, kurie yra konkrečiai reglamentuoti CMR konvencijoje, taikytinos būtent CMR konvencijos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001-06-15 nutarimas Nr. 31 “Dėl teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija ( CMR)” ), o nesureguliuotiems joje santykiams (atlyginimo vežėjui už pervežimą dydžio, jo nustatymo tvarkos bei atsiskaitymo klausimams, sutartinės atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimams, sutarčių aiškinimo taisyklėms ir pan.) taikomos nacionalinės teisės normos.

11Taigi ši Konvencija taikoma teik vežėjui reiškiamiems ieškiniams, tiek vežėjo ieškiniams, tame tarpe jo reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą. Konvencija reglamentuoja vežėjo, siuntėjo ir gavėjo tarpusavio santykius, pareigas bei atsakomybę. Kas yra vežėjas CMR konvencijos prasme, yra nustatoma pagal konkrečias bylos aplinkybes. Jei sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis siuntėjui atsako kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis veš pats, ar paves tai padaryti trečiajam asmeniui (minėto Senato nutarimo 11 p.). Todėl santykiuose su trečiaisiais asmenimis ( šiuo atveju ieškovu ) atsakovas, kuris prisiėmė savarankišką pareigą pateikti pervežimui krovinį ir šią paslaugą apmokėti, traktuotinas kaip užsakovas, o ieškovas kaip vežėjas. Tokia nuostata galėtų būti paremta ir nacionalinio įstatymo norma – CK 6.828 str. 3 d., teigiančia, kad ekspeditorius, visiškai ar iš dalies perdavęs sutarties vykdymą tretiesiems asmenims, jų atžvilgiu įgyja užsakovo teises.

12Bylą nagrinėjęs teismas, nors detaliau šio klausimo sprendime neargumentavo ir nemotyvavo, teisingai sprendė, kad bylos šalys, nepaisant kitų užsakovų buvimo bei tiesioginį pervežimą atlikusių kitų vežėjų buvimo faktų, buvo sudariusios sutartis tarptautiniam krovinių pervežimui, laikė ieškovą vežėju CMR konvencijos prasme, šalių santykiam taikė CMR konvencijos nuostatas – 11, 14 ir 16 straipsnius, taip pat teisingai nustatė, kad pervežimas buvo atliktas, už ką ieškovui priklauso sutartyse numatytas atlygis. Pagal CMR konvenciją tarptautinio vežimo automobilių keliais sutartimi laikytinas susitarimas, kuriuo viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis (siuntėjas) – sumokėti vežimo užmokestį. Šalys yra sudariusios sandorį, atitinkantį ir CMR konvencijos, ir Lietuvos įstatymų reikalavimus, su privalomais tokioms sutartims rekvizitais, jose buvo aptartos konkretaus krovinio pervežimo konkrečia transporto priemone ( kiekvienoje iš sutarčių nurodyti transporto priemonių valstybiniai numeriai, b.l. 6-7) bei jo apmokėjimo sąlygos. Sandoris, kaip matyti iš bylos, sudarytas CK 6.162 str. nustatyta tvarka, faksu pateikus ofertą, o kitai šaliai ją akceptavus. Šis sandoris įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas ir neginčijamas, todėl privalomas vykdyti abejoms sandorio šalims ( CK 6.59 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.256 str.). Todėl, esant pervežimo teisiniams santykiams, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą šio sutartinės prievolės daliai įvykdyti - apmokėti už suteiktas vežimo paslaugas sutinkamai su CMR konvencijos 23 str. 4 d. nuostatomis. Apelianto argumentus, kad bylą nagrinėjęs teismas sprendime neįvardijo konkrečios teisės normos, kuria remdamasis tenkina ieškovo reikalavimus, teisėjų kolegija pripažįsta teisingais ir pagrįstais, tačiau pati savaime ši aplinkybė nesudaro pagrindo teismo išvadai, kad ieškovui šiuo atveju toks atlygis priklauso, nuginčyti ir panaikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą – vien formaliais pagrindais tą daryti įstatymas draudžia (CPK 328 str.).

13Antra vertus, ir pats apeliantas pripažįsta, kad ieškovas savo sutartinę prievolę – nugabenti krovinį į nustatytą vietą – įvykdė, neginčija ieškovo teisės į sutartimi numatyto dydžio pervežimo mokestį, kurį atsakovas savo nuožiūra sumažino teigdamas, kad būtent dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, jo nepagrįsto atsisakymo vykdyti apelianto (užsakovo) instrukcijas, susidarius nenumatytais situacijai, patyrė žalą ( turėjo papildomų išlaidų ). Tačiau toks atsikirtimo į ieškinį argumentas nesudarė prielaidų atsisakyti tenkinti ieškovo reikalavimą. Visais ginčytinais klausimais, atsiradusiais dėl pervežimo, patenkančio į CMR konvencijos veikimo sferą, privalu kreiptis į teismą ar arbitražą. Kreiptis į teismą privalu ir dėl žalos ar nuostolių atlyginimo, kuomet asmuo neigia savo kaltę ar pareigą juos atlyginti. Akivaizdu, kad ieškovas ginčijo savo pareigą mokėti papildomas atsakovo patirtas išlaidas, tokią poziciją pagrindė ir pareikšdamas teisme ieškinį dėl likusios dalies pervežimo mokesčio jam priteisimo. Atsakovas jokių priešpriešinių reikalavimų šioje byloje ar savarankiškų reikalavimų atskiroje byloje, susijusių su žalos atlyginimu (nuostolių išieškojimu), ieškovui nepareiškė. Nors apeliantas teigia, kad buvo atliktas įskaitymas, tačiau CK 6.130 str. prasme gali būti įskaityti tik priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, kurių suėję ar nenurodyti terminai. Vertindamas savo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš ieškovo, atsakovas prisiėmė sau nebūdingas, ginčų sprendimo institucijos – teismo funkcijas, manydamas, kad ši jo teisė yra absoliuti ir tarpusavio prievolės pasibaigia įskaitymu. Tokia nuostata nepriimtina, nes šalys dėl jiems priklausiančių teisių gali ir sąžiningai klysti. Be to, įstatymu yra draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie yra nepripažįstami, t.y. ginčijami ( ar užginčijami ) teisme ( CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Todėl nesant pareikštų reikalavimų žalos atlyginimo klausimas šioje byloje negali būti sprendžiamas, nes nėra prielaidų vertinti būtinųjų sąlygų, lemiančių ieškovo atsakomybę pagal CK 6.245 str. 3 d. ir kitas žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančias CK normas (žalos kaip tokios buvimo, neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio) buvimo ar nebuvimo, paties apelianto (užsakovo) veiksmų tinkamumo (veikimo ar neveikimo), sudarant su ieškovu sutartį ir ją vykdant, nėra prielaidų nustatinėti galimos jo paties atsakomybės dėl kilusių nesklandumų pasikrovimo vietoje ir dėl to atsiradusių papildomų išlaidų, vertinti abiejų sandorio šalių kaltės laipsnio, tokią nustačius. Pastebėtina ir tai, kad pagal CMR konvencijoje nustatytas taisykles vežėjas galėtų reikalauti dėl kitų asmenų veiksmų krovinio siuntėjui atlygintų nuostolių regreso tvarka, todėl nagrinėjant tokį ginčą, priklausomai nuo jo pagrindo bei dalyko, apie procesą privalu būtų informuoti kitus vežėjus (ekspeditorius), vežėjo agentus, siuntėją, gavėją ir kt. su vežimu susijusius asmenis, įtraukti juos dalyvauti byloje, tai aptarta ir jau minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001-06-15 nutarime Nr. 31. Esant tokiai teisinei (procesinei) situacijai, apeliacinio skundo argumentai, susiję su civilinės atsakomybės ieškovo atžvilgiu taikymu, yra teisiškai nereikšmingi ir ieškovo teisės gauti užmokestį už vežimą neapsprendžia, kolegija šių skundo motyvų nevertina ir dėl jų nepasisako.

14Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia iš esmės teisėto bei pagrįsto teismo sprendimo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas galioti nepakeistas ( CPK 320 str., 328 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

15Ieškovui priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos. Atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų pateikta 1180 Lt sumai, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85, nurodytų dydžių, todėl ieškovui priteistinos pilnai.

16Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

17Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš atsakovo UAB „Vasteras“ 1180 (vieną tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt) litų ieškovo UAB „Viadeka“ naudai bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Proceso dalyviai