Byla I-1646-789/2009

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams A. A. ir advokatui Vidmantui Drizgai, atsakovo atstovui Albertui Laurinavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ skundą atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir Vilniaus rajono savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ (toliau – ir Bendrovė) skundais (b. l. 3–12, 84–93, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) ir Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, jos neteisėtu veikimu atsiradusią 148516,77 Lt žalą (už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. vasario 20 d.) ir 1029288,09 Lt žalą (už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. spalio 22 d. ir nuo 2009 m. vasario 21 d. iki 2009 m. balandžio 9 d.).

5Paaiškino, kad 2005 m. birželio 27 d. nusipirko žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono savivaldybėje (toliau – ir Žemės sklypas), kurio paskirtis jau įsigijimo momentu buvo – kita (mažaaukščiams gyvenamiesiems pastatams ir infrastruktūros objektams statyti). Žemės sklypo įsigijimo finansavimui, taip pat inžinerinių tinklų jame įrengimui ir projektavimui bei paruošiamiesiems darbams 2006 m. gegužės 12 d. pareiškėjas su AB „DnB NORD bankas“ pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) (toliau – ir Kreditavimo sutartis). Nurodė, kad įsigydamas Žemės sklypą siekė jį padalinti į 95 sklypus, suprojektuoti sklypų naudojimui reikalingus visus infrastruktūros objektus, atlikti kitus veiksmus, būtinus žemės sklypų naudojimui pagal tiesioginę paskirtį ir juose vystyti gyvenamųjų namų statybą ir/ar parduoti žemės sklypus tretiesiems asmenims, kurie juose statytų gyvenamuosius namus savo poreikiams. Dėl to 2005 m. spalio 11 d. pateikė Institucijai prašymą perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį. Institucija 2005 m. spalio 25 d. raštu atsisakė pareiškėjui perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. 2005 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas pateikė užklausimą aplinkos ministerijai, kuri 2005 m. lapkričio 30 d. pateikė atsakymą Nr. (14-3)-D8-9187. 2005 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas, atsižvelgdamas į aplinkos ministerijos paaiškinime nurodytą papildomą informaciją, kreipėsi į Instituciją su nauju prašymu dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Institucija 2006 m. sausio 9 d. raštu atsisakė perduoti pareiškėjui Žemės sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. 2006 m. spalio 29 d. pareiškėjas Institucijai pateikė prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. 2007 m. birželio 7 d. atsakovo atstovė žodžiu patvirtino, kad pateikti visi reikalingi dokumentai, tačiau joks oficialus atsakymas į aukščiau minėtą prašymą pareiškėjui nebuvo pateiktas, jis nebuvo pakviestas pasirašyti sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. 2007 m. birželio 19 d. pareiškėjas Institucijai pateikė pakartotinį prašymą, tačiau atsakovas ir į šį prašymą jokio oficialaus atsakymo nepateikė, tik žodžiu nurodė pateikti išsamų pagrindimą, kodėl pareiškėjo teikiami prašymai turėtų būti tenkinami. 2008 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas pateikė atsakovui teisinį ir faktinį pagrindimą. 2008 m. rugsėjo 19 d. Institucija pateikė atsakymą, kuriame buvo nurodytas naujas atsisakymo perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas pagrindas – privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimo – užstatymo intensyvumo – nenustatymas Žemės sklypo detaliuoju planu. Pareiškėjo manymu, teisinio pagrindo atmesti jo prašymus, nurodant vis naujus reikalavimus, arba į juos neatsakyti, nebuvo. 2008 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl sutarties sudarymo, kuriame patikslino planavimo tikslą – nurodė, kad Žemės sklypo detalusis planas bus rengiamas, siekiant Žemės sklypą padalinti į 95 sklypus nekeičiant naudojimo paskirties ir nustatyti užstatymo intensyvumą. Pabrėžė, kad iki 2008 m. spalio 9 d. (per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos) negavo rašytinio pranešimo apie sutarties dėl teritorijų detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo pasirašymo vietos ir laiko. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. I-676-662/2009 konstatavo, jog atsakovas „nevykdė teisės aktais <...> nustatytos pareigos, t. y. vilkino įgyvendinti teisės aktais <...> priskirtą funkciją“.

6Paaiškino, kad pagal Kreditavimo sutartį laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. vasario 20 d. priskaičiuota ir sumokėta 42 592,67 eurų palūkanų ir 420,76 eurų įsipareigojimo mokesčio, iš viso 148 516,77 Lt (toliau – ir Palūkanos). Teigė, kad Palūkanos yra minimali pareiškėjo žala, patirta dėl neteisėto atsakovo neveikimo ir pareigų nevykdymo. Pažymėjo, kad net Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2009 m. vasario 21 d. priėmus sprendimą Nr. I-676-662/2009, Institucija ir toliau nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. T3-102, kuriuo nusprendė leisti Bendrovei rengti Žemės sklypo detalųjį planą, tačiau pareiškėjo manymu, šiuo sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendime Nr. I-676-662/2009 nurodytas įpareigojimas nebuvo įvykdytas. 2009 m. kovo 25 d. pateikė Institucijai Pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas su ja nesutiko. Institucija 2009 m. balandžio 9 d. pateikė pareiškėjui pasirašytą Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. ( - ) pasirašymui. Teigė, kad Institucija, sutikdama pasirašyti sutartį, pripažino, kad atsisakyti ją sudaryti nebuvo jokio teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjas atitiko visus teisės aktų keliamus reikalavimus.

7Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 25 d. prašymą pateikė, laikydamasis Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12, 7.3 punktų reikalavimų, todėl, teikiant šį prašymą (kaip ir visą laikotarpį nuo 2005 m. spalio 11 d., kai buvo teiktas pirmasis prašymas Institucijai), egzistavo visos sąlygos, kad atsakovas jį išnagrinėtų ir Aprašo nustatyta tvarka priimtų sprendimą dėl sutarties dėl detaliojo planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo sudarymo.

8Teigė, kad pagal Kreditavimo sutartį laikotarpiu nuo šios sutarties sudarymo (2006 m. gegužės 12 d.) iki dienos, kai atsakovas pateikė pareiškėjui pasirašytą detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį (2009 m. balandžio 9 d.) (neįskaitant laikotarpio nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. vasario 20 d.) priskaičiuota ir sumokėta 293816,10 eurų (1014488,23 Lt) palūkanų. Pažymėjo, kad, siekdama apginti savo teises dėl neteisėto atsakovo neveikimo, UAB „Inter partes“ advokatų kontorai ir antstoliui sumokėjo 14799,86 Lt už suteiktas teisines paslaugas. Konstatavo, kad minėtos palūkanos ir išlaidos teisinei pagalbai yra pareiškėjo patirta žala dėl neteisėto atsakovo veikimo, iš viso 1029288,09 Lt.

9II.

10Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimais į skundus (b. l. 72–73, 157–159, I t.) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

11Atsakovo manymu, nurodytas žalos dydis nepagrįstas įrodymais. Atkreipė dėmesį, kad Kreditavimo sutartis buvo sudaryta iki 2009 m. balandžio 30 d., todėl iki šios dienos kredito gavėjas privalėjo atiduoti gautą kreditą ir sumokėti atitinkamai iki šios dienos priskaičiuotas palūkanas. Pažymėjo, kad pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 12 punktą kredito gavėjas turi teisę grąžinti kreditą ar jo dalį bankui anksčiau nei sutartyje nustatytais pagrindais tik gavęs banko raštišką sutikimą. Priėjo prie išvados, kad taip paneigiamas pareiškėjo teiginys, jog Bendrovė kreditoriui beprasmiškai ir ilgesnį laikotarpį (iki 2009 m. vasario 20 d.) privalėjo mokėti palūkanas. Nurodė, kad pagal Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 8 punktą bei bendrosios dalies 1 punktą pareiškėjui nustatyta pareiga naudoti kreditą pagal paskirtį (Civilinio kodekso 6.881 str. 2 d., 6.877 str. 1 d.). Nurodė Kreditavimo sutarties 8.1 punktą, pagal kurį dalis kredito (2 085 264 eurų) buvo skirta kredito gavėjo įsiskolinimo akcininkui M. V. padengti. Pagal Kreditavimo sutarties 8.2 punktą, Žemės sklypo inžineriniams tinklams įrengti, projektuoti, paruošiamiesiems darbams yra skiriama 955 736 eurų. Atkreipė dėmesį, kad 2009 m. kovo 12 d. pareiškėjas ir AB „DnB NORD bankas“ sudarė susitarimą „Dėl 2006 m. gegužės 12 d. kreditavimo sutarties Nr. ( - ) sąlygų pakeitimo“, pagal kurį Kreditavimo sutarties 1.1 punkte nurodyta suma yra 221788565 eurai, tačiau šios sutarties specialiosios dalies 8 punktas nebuvo pakeistas. Konstatavo, kad tariamos žalos dydžio negalima sieti su visa kredito suma, nes dalis kredito yra nesusijusi su Žemės sklypu.

12Paaiškino, kad neįpareigojo Bendrovės sudaryti Kreditavimo sutarties ir mokėti palūkanas, Institucija nėra sutarties šalis ir jai iš šios sutarties jokių prievolių kilti negali. Pažymėjo, kad mokėti palūkanas Bendrovė įsipareigojo savo rizika pasirašydama Kreditavimo sutartį. Priėjo prie išvados, kad pareiškėjas siekia gauti kaip žalos atlyginimą dalį įmonės bendrųjų veiklos kaštų.

13Prašė nepriteisti pareiškėjo nurodytų bylinėjimosi išlaidų, kadangi jis nepateikė išsamaus ir detalaus išlaidų apskaičiavimo, iš kurio būtų galima nustatyti konkrečias advokato suteiktas paslaugas ir jų užmokesčio dydžius, neaišku, už ką pareiškėjas mokėjo antstoliui ir UAB „Inter partes“.

14III.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Civilinio kodekso 6.271, 6.246–6.250 straipsnius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008.

17Nustatė, kad Institucija 2005 m. spalio 25 d. raštu Nr. A33-3462-(4.20) ir 2006 m. sausio 9 d. raštu Nr. A33-90-(4.20) atsakė į pareiškėjo prašymą dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei sutarties sudarymo, tačiau šių raštų pareiškėjas neskundė, todėl teismas nelaikė jų neteisėtais ir nepagrįstais. Pažymėjo, kad pareiškėjas Institucijai pateikė 2007 m. spalio 29 d., 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. birželio 19 d., 2008 m. rugsėjo 5 d. prašymus, tačiau neskundė Institucijos neveikimo dėl neatsakymo į juos. Priėjo prie išvados, kad teismas neturi pagrindo laikyti Institucijos veiksmų (neveikimo) neteisėtais ir nepagrįstais, o to nenustačius negalėjo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo.

18Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 21 d. sprendime Nr. I-676-662/2009 nustatė, jog Institucija vilkino atlikti veiksmus nuo 2008 m. spalio 23 d., t. y. nustatė neveikimo neteisėtumą. Vykdydama minėtą teismo sprendimą, Institucija išnagrinėjo pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 25 d. prašymą, tačiau procesas dėl Žemės sklypo detaliojo planavimo dar nėra baigtas – vyksta teisminiai ginčai dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T3-102 teisėtumo, sutartis dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo Nr. ( - ) nepasirašyta, detalusis planas, kurį tikėjosi parengti pareiškėjas, įsigydamas Žemės sklypą, dar neparengtas. Priėjo prie išvados, kad šiame etape dar nėra aišku, ar pareiškėja apskritai galės įgyvendinti savo tikslą – įsigytą Žemės sklypą padalinti į 95 sklypus, suprojektuoti sklypų naudojimui reikalingus visus infrastruktūros objektus, atlikti kitus veiksmus, būtinus žemės sklypų naudojimui pagal tiesioginę paskirtį ir juose vystyti gyvenamųjų namų statybą ir/ar parduoti žemės sklypus tretiesiems asmenims, kurie juose statytų gyvenamuosius namus savo poreikiams. Pažymėjo, kad vien tik vilkinimas sudaryti detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį šiame etape nepagrindžia priežastinio ryšio tarp pareiškėjo patirtų išlaidų ir atsakovo neveikimo. Pažymėjo, jog pareiškėja, įsigydama Žemės sklypą ir sudarydama Kreditavimo sutartį, negalėjo būti užtikrinta, kad jai pavyks realizuoti savo ketinimus, todėl jų nevertino kaip teisėtų lūkesčių.

19Konstatavo, kad 2007 m. gegužės 23 d. sąskaitoje-faktūroje Nr. ( - ) (b. l. 130) nurodytos pareiškėjo patirtos išlaidos už teisinę išvadą, reikalingą dėl galimybės rengti detalųjį planą ir gyvenamųjų namų statybą Žemės sklype, nėra susijusios su Institucijos veiksmais (neveikimu). Antstoliui sumokėtos 188,80 Lt (94,40 Lt ir 94,40 Lt) sumos teismas taip pat nelaikė pareiškėjo patirta žala, nes šios išlaidos susijusios su pareiškėjo teisių įgyvendinimu, Bendrovės pasirinktas dokumentų Institucijai įteikimo būdas ir su juo susijusios išlaidos nėra susijusios su atsakovo veiksmais. Dėl pareiškėjo nurodytos 12900,06 Lt sumos, sumokėtos advokatų kontorai už suteiktas teisines paslaugas, teismas pastebėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. I-676-662/2009 pareiškėjui nebuvo priteistos jo nurodytos teismo išlaidos, be to, iš minėtos administracinės bylos Nr. I-676-662/2009 matyti, kad iki šiol nėra pateiktas detalus raštiškas prašymas priteisti teismo išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad dėl 11 800,00 Lt sumos pareiškėjas pateikė teismui analogiškas sąskaitas faktūras, prašydamas priteisti teismo išlaidas administracinėje byloje Nr. I-676-662/2009 ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Priėjo prie išvados, kad pareiškėjas iš esmės vienu atveju kreipėsi dėl tos pačios sumos kaip teismo išlaidų administracinėje byloje Nr. I-676-662/2009 priteisimo, o nagrinėjamoje byloje kaip patirtos žalos atlyginimo. Konstatavo, kad išlaidos, susijusios su kitos administracinės bylos nagrinėjimu, nelaikytinos pareiškėjo patirta žala.

20IV.

21Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ apeliaciniu skundu (b. l. 23-32, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundus dėl žalos atlyginimo patenkinti ir iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, pareiškėjo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

22Nurodo ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, 81, 86 straipsnius ir pažymi, kad teismas neargumentavo, kodėl atmetė pareiškėjo skunduose ir paaiškinimuose pateiktus įrodymus, vien konstatuodamas, kad pareiškėjas neskundė Institucijos sprendimų (neveikimo). Pažymi, kad pagal teisės doktriną ir teismų formuojamą praktiką veiksmų neteisėtumas nustatomas ne pagal tai, ar jie buvo skųsti, tačiau pagal tai, ar valdžios institucijų darbuotojai veikė taip, kaip jie privalo elgtis, vadovaudamiesi teisės aktais. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartį Nr. A5-943/2007. Pažymi, kad nei Institucijos 2005 m. spalio 25 d. rašte Nr. A33-3462-(4.20), nei 2006 m. sausio 9 d. rašte Nr. A33-90-(4.20) nebuvo nurodyta jų apskundimo tvarka, todėl manė, kad šie aktai negali būti skundžiami. Pabrėžia, kad visi skunduose minimi pareiškėjo prašymai, atsakovo nemotyvuoti atsakymai (jų nepateikimai) yra susiję su tuo pačiu tęstiniu Institucijos atliekamu teisės pažeidimu, dėl kurio pareiškėjas 2008 m. lapkričio 4 d. skundu kreipėsi į teismą. Nurodo, kad pažeidimo tęstinumas patvirtinamas ir atsakovo 2009 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. A334521-(4.20), ankstesni pareiškėjo prašymai bei atsakovo atsakymai taip pat buvo susiję su tuo pačiu klausimu. Mano, kad nors formaliai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 21 d. nutartyje Nr. I-676-662/2009 sprendė klausimą dėl atsakovo neteisėto neveikimo 2008 m. rugsėjo 25 d. prašymo atžvilgiu, tačiau neteisėtas atsakovo neveikimas konstatuotas nuo pat pirmojo prašymo pateikimo dienos (2005 m. spalio 11 d.). Pažymėjo, kad pateikė įrodymus ir teisinę argumentaciją dėl būtinumo atlyginti patirtą žalą nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. spalio 22 d., taip pat nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. gegužės 12 d., tačiau teismas dėl to nepasisakė.

23Mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi Nr. A146-1897/2008, kadangi faktinis ir teisinis bylų pagrindas objektyviai skiriasi. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 26 d. nutartį Nr. 3K-3-92/1999, 2005 m. kovo 9 d. nutartį Nr. 3K-3-156/2005, 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį Nr. 3K-7-345/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį Nr. A6-1286/2006 ir konstatuoja, kad jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai, pareiškėjui nebūtų kilusi žala.

24Nurodo, kad teismas netyrė pateiktų įrodymų dėl žalos atlyginimo būtinumo. Mano, kad svarbu ne tai, kada pasibaigs visos susijusios procedūros, bet tai, kad taikytini teisės aktai nenumato jokių apribojimų pareiškėjui padalinti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, taip pat tai, kad dėl neteisėto atsakovo neveikimo pareiškėjas patyrė žalą. Atkreipia dėmesį į 1984 m. rugsėjo 18 d. Ministrų komiteto 375-ajame ministrų atstovų susitikime priimtą rekomendaciją Nr. R (84) 15, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. nutartį Nr. A14-1625/2005, 2007 m. gegužės 5 d. nutartį Nr. A14-470/2007 ir konstatuoja, kad galėjo pagrįstai tikėtis, jog jau 2005 m. spalio 11 d. prašymas bus tinkamai išnagrinėtas ir Bendrovei bus perduotos detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį Nr. A6-1286/2006 ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nepakako nurodyti, jog pareiškėjas veikė savo rizika.

25Paaiškina, kad patyrė išlaidas, kadangi nusprendė kreiptis į UAB „Inter partes“ dėl teisinės išvados parengimo, nes atsakovas 2 kartus be teisinio pagrindo buvo atmetęs jo analogiškus prašymus. Nurodo, kad dokumentų įteikimo per antstolį būdą pasirinko dėl Institucijos neteisėto neveikimo (iki paskutiniojo prašymo Institucijai pateikimo atsakovas nebuvo teisės aktų nustatytais terminais atsakęs į du pareiškėjo prašymus). Pabrėžia, kad išlaidos už advokato teisines paslaugas buvo patirtos dėl Institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pažymi, kad šios išlaidos gali būti traktuojamos ir kaip nuostoliai Civilinio kodekso 6.249 straipsnio prasme, ir kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Mano, kad pasinaudojimas teise tokias išlaidas prisiteisti pagal specialiąją ABTĮ nuostatą neatima pareiškėjo teisės prisiteisti jas vadovaujantis bendrąja norma, kadangi dažnai teismai nepriteisia visų faktiškai turėtų tokio pobūdžio išlaidų.

26Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 38-39, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atkreipia dėmesį, kad Kreditavimo sutartis buvo sudaryta iki 2009 m. balandžio 30 d., pagal jos bendrosios dalies 12 punktą, kredito gavėjas turi teisę grąžinti kreditą ar jo dalį bankui anksčiau nei sutartyje nustatytais pagrindais tik gavęs banko raštišką sutikimą. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dėl Institucijos neveikimo prasitęsė Bendrovės verslo planas realizuoti suformuotus sklypus ir atsiskaityti su banku. Mano, kad pareiškėjas pats savo veiksmais padarė sau nuostolių, neveikė pagal patvirtintą detalųjį planą, sugalvojo naują teritorijos tvarkymo viziją (padalyti valdomą sklypą į 95 sklypus). Pabrėžė, kad naujai pareiškėjo teritorijų planavimo vizijai ir jai įgyvendinti reikalingos teisinės procedūros negali būti traktuojamos kaip žala, atsiradusi dėl atsakovo veiklos. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tariamą žalą tiesiogiai sieja su Kreditavimo sutartimi, kuri buvo pasirašyta 2006 m. gegužės 12 d., tačiau tai nereiškia, kad nuo šios dienos Bendrovė būtų įgijusi galimybę realizuoti savo verslo planus ir išvengti palūkanų mokėjimo bankui. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė išsamaus ir detalaus išlaidų apskaičiavimo, iš kurio būtų galima nustatyti konkrečias advokato suteiktas paslaugas ir jų užmokesčio dydžius, iš pateiktų dokumentų negalima pasakyti, už kokias paslaugas ir konsultacijas pareiškėjas mokėjo antstoliui ir UAB „Inter partes“. Prieina prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp deklaruojamos žalos ir tariamai neteisėtos atsakovo veikos, neįrodytas patirtos žalos dydis ir atsakovo kaltė.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

30Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas tarp šalių kilo dėl turtinės žalos, padarytos neteisėtais veiksmais (neveikimu) viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

31Nagrinėjant bylą būtina aiškintis aplinkybes, kurios reikalingos nustatyti bendrasias civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai, žala ir nuostoliai, priežastinis ryšys bei kaltė). Reikalavimo patenkinimas galimas tik konstatavus šių sąlygų buvimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės (kurios yra atsakingos už valstybės ar vietos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą) civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (šiuo atveju Vilniaus rajono savivaldybės administracija) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Skirtingai nuo minėto kodekso 6.248 straipsnio, šiame straipsnyje akcentuojama, kad valstybės ar savivaldybės deliktinė atsakomybė atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės, t. y. viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tai reiškia, kad kaltė kaip valstybės ar savivaldybės deliktinės atsakomybės sąlyga yra suponuojama, kai nesvarbu dėl kokios priežasties valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

32Dėl laikotarpiu nuo 2006-05-12 iki 2008-10-22 patirtos žalos atlyginimo

33Pirmosios instancijos teismas UAB “nekilnojamojo turto sprendimai” reikalavimą atlyginti šiuo laikotarpiu padarytą žalą atmetė tuo pagrindu, jog atsakovo atsakymų (2005-10-25 rašto Nr. A33–3462–(4.20) ”Dėl teritorijos planavimo bei planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo”, 2006-01-09 rašto Nr. A33–90–(4.20) “Dėl teritorijos planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo”) bei neatsakymo į 2007-10-29, 2008-06-19 ir 2008-09-05 prašymus neskundė, todėl teismas neturi pagrindo laikyti šių Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo) neteisėtais ir nepagrįstais. Minėtas teismas padarė išvadą, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinos civilinės atsakomybės sąlygų, UAB “Nekilnojamojo turto sprendimai” reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

34Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5–943/2007 konstatavo, kad vien tik ta aplinkybė, jog pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė dėl viešojo administravimo institucijos neveikimo pripažinimo ir įpareigojimo tinkamai atsakyti į jo prašymą, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo nurodomi ir, jo nuomone, neteisėti viešojo administravimo institucijos veiksmai ir neveikimas yra teisėti, kad pareigūnai jo atžvilgiu elgėsi teisėtai. Teismas šioje byloje turėjo išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, įvertinti, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė (ne) teisėtai, ir savo argumentuotas išvadas šiuo klausimu pateikti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (Aministracinė jurisprudencija/Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 3 (13), 2007. P. 237–243).

35Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio šioje dalyje teismas atsakovo veiksmų (neveikimo) teisėtumo iš esmės nevertino ir apsiribojo konstatavimu, kad jie yra teisėti, nurodydamas, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į kompetentingą ginčų nagrinėjimo instituciją ir nereikalavo panaikinti atsakovo atsakymus (raštus) bei pripažinti atsakovo neveikimą ir įpareigoti tinkamai atsakyti į jo prašymus. Tokia teismo pozicija prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai, pagal kurią sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turi būti ištirtos visos, tame tarpe ir neteisėti veiksmai, žalą apibūdinančios sąlygos, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas ginčijo tam tiktų viešojo administravimo subjekto administracinių aktų ar veiksmų teisėtumą, ar ne.

36Dėl laikotarpiu nuo 2008-10-23 iki 2009-04-09 patirtos žalos atlyginimo

37Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime taip pat konstatavo, kad vien tik vilkinimas sudaryti detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį šiame etape nepagrindžia priežastinio ryšio tarp pareiškėjos patirtų šlaidų (palūkanų ir įsipareigojimo mokesčio pagal Kreditavimo sutartį) ir atsakovės neveikimo. Tik patvirtinus detalųjį planą, kuri patvirtinti siekė pareiškėja, įsigydama Žemės sklypą, būtų įmanoma svarstyti, ar kokie nors atsakovės veiksmai ar neveikimas galėjo įtakoti detaliojo plano patvirtinimo uždelsimą ir ar dėl to pareiškėja patyrė žalą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytos žalos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neveikimo, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo minėtu laikotarpiu negali būti tenkinamas.

38Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas priežastinio ryšio nustatymą sieja su veiksmais (detaliojo plano patvirtinimu), kurie bus atlikti ateityje, kas juridiniu požiūriu nėra pakankamai svarbu ir reikšminga žalos kilimui nagrinėjamu atveju. Atsakovas savo veiksmais pažeidė teisės aktų nustatytas elgesio taisykles ir šis pažeidimas yra pakankama priežastis žalai atsirasti. Teorijoje vieningai sutariama, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik esant tam tikram ryšiui tarp asmens veikos/institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Būtent Vilniaus apygardos administracinis teismas ir turėjo nustayti tą ryšį – ar atsakovo neteisėti veiksmai, konststuoti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-02-21 sprendime administracinėje byloje Nr. I–676–662/2009, buvo tiesiogine žalos atsiradimo priežastimi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo priežastinio ryšio sąsajumo su aptariamu laikotarpiu (nuo 2008-10-23 iki 2009-02-21) atliktais atsakovo veiksmais ir kilusiomis pasekmėmis (žala), todėl darytina išvada, jog bylai aktualiu laikotarpiu priežastinio ryšio teismas nevertino. Iš to seka, jog teismas padarė neteisingą išvadą dėl priežastinio ryšio nenustatymo tarp minimu laikotarpiu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjos nurodytos žalos. Priežastinis ryšys visada objektyvus, t. y. realiai egzistuojantis, todėl jis turi būti realiai nustatytas, o ne grindžiamas prielaidomis arba spėliojimais.

39Pirmosios instancijos teismo neanalizuotas ir laikotarpis nuo 2009-02-22 iki 2009-04-09.

40Dėl 14 799,86 Lt patirtos žalos atlyginimo

41Nagrinėjant bylą iš naujo vertintinas ir 1711 Lt prašomos atlyginti žalos dydis. Kitas pareiškėjo prašomas atlyginti patirtos žalos nurodytas sumas šioje dalyje pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.

42Pareiškėjas jo naudai iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui grąžinama nagrinėti iš naujo, tai nespręstinas klausimas ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

43Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, darytina išvada, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis, 6.271 straipsnis), tinkamai neatskleidė bylos esmės ir dėl jos teismo sprendime nepasisakė. Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė byloje surinktų įrodymų, teismo sprendime jų neįvertino bei taip pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, 81 straipsnį, 86 straipsnio 1 ir 2 dalis. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat neteisingai vertino priežastinį ryšį tarp Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų ir to rezultate kilusių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis).

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

45Pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

46Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

47Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ (toliau – ir... 5. Paaiškino, kad 2005 m. birželio 27 d. nusipirko žemės sklypą, esantį... 6. Paaiškino, kad pagal Kreditavimo sutartį laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 23 d.... 7. Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 25 d. prašymą pateikė, laikydamasis... 8. Teigė, kad pagal Kreditavimo sutartį laikotarpiu nuo šios sutarties sudarymo... 9. II.... 10. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimais į skundus... 11. Atsakovo manymu, nurodytas žalos dydis nepagrįstas įrodymais. Atkreipė... 12. Paaiškino, kad neįpareigojo Bendrovės sudaryti Kreditavimo sutarties ir... 13. Prašė nepriteisti pareiškėjo nurodytų bylinėjimosi išlaidų, kadangi jis... 14. III.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu... 16. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 17. Nustatė, kad Institucija 2005 m. spalio 25 d. raštu Nr. A33-3462-(4.20) ir... 18. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 21 d.... 19. Konstatavo, kad 2007 m. gegužės 23 d. sąskaitoje-faktūroje Nr. ( - ) (b. l.... 20. IV.... 21. Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ apeliaciniu skundu (b.... 22. Nurodo ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, 81, 86 straipsnius ir pažymi, kad teismas... 23. Mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio... 24. Nurodo, kad teismas netyrė pateiktų įrodymų dėl žalos atlyginimo... 25. Paaiškina, kad patyrė išlaidas, kadangi nusprendė kreiptis į UAB „Inter... 26. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 30. Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas tarp šalių kilo dėl turtinės... 31. Nagrinėjant bylą būtina aiškintis aplinkybes, kurios reikalingos nustatyti... 32. Dėl laikotarpiu nuo 2006-05-12 iki 2008-10-22 patirtos žalos atlyginimo... 33. Pirmosios instancijos teismas UAB “nekilnojamojo turto sprendimai”... 34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 25 d. nutartyje... 35. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio šioje dalyje... 36. Dėl laikotarpiu nuo 2008-10-23 iki 2009-04-09 patirtos žalos atlyginimo... 37. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime taip pat konstatavo, kad... 38. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas priežastinio ryšio nustatymą... 39. Pirmosios instancijos teismo neanalizuotas ir laikotarpis nuo 2009-02-22 iki... 40. Dėl 14 799,86 Lt patirtos žalos atlyginimo... 41. Nagrinėjant bylą iš naujo vertintinas ir 1711 Lt prašomos atlyginti žalos... 42. Pareiškėjas jo naudai iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės,... 43. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, darytina išvada, kad teismas... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 45. Pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ apeliacinis skundas... 46. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą... 47. Nutartis neskundžiama....