Byla e2S-1337-661/2016
Dėl įpareigojimo įsileisti į patalpas pareikšto atsakovui A. B

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB “Energijos skirstymo operatorius” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės AB “Energijos skirstymo operatorius” ieškinį dėl įpareigojimo įsileisti į patalpas pareikšto atsakovui A. B., ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti įsileisti ieškovą į atsakovo A. B. patalpas.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-08 nutartimi nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti - patikslinti atsakovo A. B. gyvenamąją vietą arba pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą (įteikti per antstolį ar pačiai arba skirti kuratorių). Nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma. Ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme, tinkamai nepranešus atsakovui, todėl įpareigojo ieškovė patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą arba pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo suinteresuotam asmeniui būdą. Taip pat nurodė, kad šios kategorijos civilinėse bylose atsakovui procesiniai dokumentai gali būti įteikiami tik asmeniškai arba per antstolį ir (ar) paskiriamas kuratorius; procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra išimtinis, kuriuo turi būti naudojamasi išimtinais atvejais (pagal teismų praktiką bei tarptautinių teismų išaiškinimus), todėl, atsižvelgiant į ieškinio dalyką (kuris neatsiejamai susijęs su Konstitucijos ginama asmens nuosavybės teise) bei pagrindą darytina išvada, kad atsakovui tokios kategorijos byloje neatstovaujant ir nežinant apie bylos iškėlimo faktą galimai būtų pažeistos jo teisės į teisminę gynybą.

5III. Atskirojo skundo argumentai, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6Ieškovė AB “Energijos skirstymo operatorius” pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį ir procesinių dokumentų įteikimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškovė prieš teikdama ieškinį patikrino atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ir jį nurodė teismui. Ieškovė taip pat kreipėsi į antstolį areštavusį atsakovo turtą, tačiau šis nurodė, kad kitų duomenų negu nustatė teismas apie atsakovo būvimo vietą antstolis neturi. Nurodo, kad pagal suformuluotą teismų praktiką, tuo atveju kai nėra suinteresuoto asmens prašymo skirti kuratorių, laikytina, kad jo paskyrimas nėra galimas ir tokiu atveju procesinių dokumentų įteikimas atsakovui yra galimas viešo paskelbimo būdu. Nurodo, kad nustačius aplinkybę, jog atsakovo faktinės gyvenamosios vietos ir darbo vietos nėra žinomos bei ieškovui neprašant skirti kuratoriaus, procesiniai dokumentai gali būti įteikiami CPK 130 str. 1 d. nustatyta tvarka.

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

10Byloje nustatyta, kad V Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-08 nutartimi nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti - patikslinti atsakovo A. B. gyvenamąją vietą arba pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą (įteikti per antstolį ar pačiai arba skirti kuratorių). Teismas nurodė, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra išimtinis, kuriuo turi būti naudojamasi išimtinais atvejais (pagal teismų praktiką bei tarptautinių teismų išaiškinimus), todėl, atsižvelgiant į ieškinio dalyką (kuris neatsiejamai susijęs su Konstitucijos ginama asmens nuosavybės teise) bei pagrindą darytina išvada, kad atsakovui tokios kategorijos byloje neatstovaujant ir nežinant apie bylos iškėlimo faktą galimai būtų pažeistos jo teisės į teisminę gynybą.

11Tačiau su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais sutikti negalima. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą į teismą besikreipiantis asmuo ieškinyje privalo nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamąją vietą. Tačiau visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius asmenis, taip pat jų gyvenamosios vietos adreso nenurodymą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi – ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai. Be to, ieškinio trūkumų šalinimo institutas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi. Jeigu pirmiau nurodyti duomenys ieškovui viešuose registruose neprieinami ir negali būti žinomi iš tarp ginčo šalių anksčiau susiformavusių teisinių santykių (pavyzdžiui, iš ankstesnių sutarčių), ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai), turi įvertinti ieškovo galimybę disponuoti tokiais duomenimis, taigi ir galimybę nurodytą konkretų ieškinio trūkumą pašalinti. Jeigu ieškovas pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietą nepavyksta gauti, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju, t. y. dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui (CPK 129 straipsnis) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė visus jam žinomus atsakovo adresus, taip pat kreipėsi į antstolį tačiau kito atsakovo gyvenamosios vietos adreso, negu nurodytas ieškinyje jam sužinoti nepavyko.

12Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog Konvencijos 6 straipsnis neužkerta kelio valstybei nustatyti specialias procesines nuostatas, susijusias su viešu dokumentų įteikimu, tik su sąlyga, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga (žr., pvz., Nunes Dias v. Portugal, no. 69829/01, decision of 10 April 2003). Be to, procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pagrįstumas turėtų būti vertinamas kartu su egzistuojančiomis tokiomis teisinės gynybos priemonėmis, kaip galimybe kreiptis dėl terminų atnaujinimo atskirajam skundui paduoti ar proceso atnaujinimo ir pan. (žr. ten pat). Šiuo atveju tokią galimybė atsakovui užtikrina CPK 287 str. Vis dėlto procesinės taisyklės neturėtų būti taikomos pernelyg formaliai, nes tai gali lemti Konvencijos procesinių ir netgi materialiųjų teisių pažeidimus (žr., pvz., Diaz Ochoa v. Spain, no. 423/03,22 June 2006 mutatis mutandis, Zehentner v. Austria, no. 20082/02, 16 July 2009 ir kt.).

13CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių.

14Bendrosios su kuratoriaus institutu susijusios nuostatos įvirtintos CPK 39 straipsnyje. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuratoriaus instituto paskirtis yra papildomai apsaugoti asmenų, kurių gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, procesines teises. Kuratorius gali būti paskirtas tik esant tam tikroms sąlygoms: 1) nėra žinoma šalies, kuriai turi būti paskirtas kuratorius, gyvenamoji ir darbo vieta; 2) būtina skubiai atlikti su šia šalimi susijusius procesinius veiksmus; 3) yra suinteresuotos šalies prašymas skirti kuratorių ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimą; 4) kuratoriumi gali būti skiriamas tik fizinis asmuo; 5) būtinas kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas; 6) kuratoriumi paskirto asmens interesai neturi būti priešingi atstovaujamos šalies interesams. Atsižvelgiant į tai, jog kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Vadinasi, jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo skirti kuratorių, laikytina, kad jo paskyrimas negalimas. Vadovaujantis nuostata, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti neproporcingai varžoma ir, atsižvelgiant į tai, kad kuratorius skiriamas priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu (CPK 39 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad jeigu ieškovas savo iniciatyva paskirti kuratoriaus neprašo, tai teismas, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą, paprastai negali reikalauti iš ieškovo, prieš pateikiant prašymą procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), pateikti prašymą skirti kuratorių ir įrodymus, kodėl šis negali būti nepaskirtas. Remiantis tuo, kad be šalies prašymo kuratorius neskiriamas, nesant prašymo skirti kuratorių yra laikoma, kad nėra galimybės paskirti kuratorių (CPK 130 straipsnio 1 dalis), todėl galimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu.

15Išdėstyti argumentai lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, procesinių dokumentų įteikimo atsakovui klausimas šioje dalyje yra perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teismas

Nutarė

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir procesinių dokumentų įteikimo atsakovui klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai