Byla 2A-1945-653/2016
Dėl pajamų už bendro naudojimo objektų nuomą priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui 47-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, tretieji asmenys UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“, dėl pajamų už bendro naudojimo objektų nuomą priteisimo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1158,48 EUR už bendro namo stogo nuomą 2007–2014 metais pagal atsakovo sudarytas sutartis dėl stogo nuomos mobiliojo ryšio antenų įrengimui.
  2. Ieškovė nurodė, jog jai priklauso proporcinga dalis pajamų už namo stogo nuomą mobiliojo ryšio antenoms įrengti. UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“ yra išsinuomavusios namo stogą mobiliojo ryšio antenoms įrengti, nors dėl šios nuomos nėra gautas visų namo bendrasavininkių sutikimas. Name yra 42 butai, tik 28 butai priklauso namo bendrijai. Ieškovė nėra bendrijos narė. Namo stogas proporcingai butų naudingajam plotui priklauso namo butų savininkams, taigi ieškovė turi teisę į pajamas už bendro turto nuomą. Namo stogo nuoma turi būti atliekama visų bendraturčių bendru sutarimu, kaip numato bendrijos įstatai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Mobiliojo ryšio operatoriai ir bendrija neturėjo visų namo bendraturčių sutikimo. Mobiliojo ryšio operatoriai nelegaliai pastatė antenas, negavę visų namo bendrasavininkių sutikimo. Visiems bendrijos sprendimams dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo yra būtinas visų patalpų savininkų sutarimas (įstatų 36 p.). Už bendrijos sprendimus balsavo dauguma susirinkimo narių, tačiau bendrijos sprendimai galėjo būti priimti visų namo butų savininkų bendru sutarimu, todėl namo bendrojo naudojimo patalpos ir konstrukcijos negali būti perduotos nuomai tretiesiems asmenims. Įstatymas ir bendrijos įstatai bendrijos valdymo organams nesuteikė teisės savo nuožiūra disponuoti (išnuomoti) daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpomis, konstrukcijomis, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo savininkams.
  3. Atsakovas 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad bendrija pagal 2007-04-11 sutartį išnuomojo UAB „Bitė Lietuva“ namo stogo dalį už 1500,00 Lt kas mėnesį, o pagal 2010-07-15 sutartį išnuomojo UAB „Tele2“ namo stogo dalį už 1500,00 Lt kas mėnesį. Sutartys sudarytos bendrijos sprendimų pagrindu. Bendrijos sprendimai išnuomoti namo stogo dalį yra įsigalioję, ieškovei apie juos seniai žinoma, seniai suėjo sprendimų apskundimo terminai, ieškovė jų neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Namo stogo dalies išnuomojimas nelaikytinas ieškovės teisių pažeidimu. Yra nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad įrengiant mobiliojo ryšio antenas privalu gauti visų namo bendrasavininkių sutikimą, kas nustatyta teismo 2009-05-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-879-561/2009, teismas padarė išvadą, kad bendro naudojimo patalpų valdymo bei naudojimo režimui nustatyti pakanka daugiau kaip pusės bendrijos narių sprendimo, priimto bendrijos įstatuose nustatyta tvarka, teismas pripažino teisėtu bendrijos 2007-03-13 nutarimą, kad sprendžiant namo stogo dalies išnuomojimo UAB "Bitė Lietuva" klausimą, nebuvo reikalingas visų namo butų savininkų sutikimas. Teismo 2009-05-14 sprendimas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Abi nuomos sutartys yra sudarytos bendrijos narių susirinkimo 2010-04-21 sprendimo pagrindu, priimtu balsų dauguma. Bendrija nėra priėmusi sprendimo iš nuomos sutarčių gautas pajamas paskirstyti gyventojams, todėl nėra teisinio pagrindo vienintelei ieškovei išmokėti jos reikalaujamą pajamų sumą.
  4. Trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Bitė Lietuva“ neturi tiesioginio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Ieškovei yra privalomi bendrijos sprendimai, priimti bendrijos narių balsų dauguma, nors ji nėra bendrijos narė. Atsakovas turėjo teisę sudaryti nuomos sutartis, o tretieji asmenys statybos darbus įvykdė nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų. Atsakovas pagal nuomos sutartis gautas pajamas gali naudoti bendrojo naudojimo objektų bendraturčių poreikiams tenkinti. Patenkinus ieškovės reikalavimą, susidarytų situacija, kad panaudodama gautus pinigus bendro naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui, bendrija neatlygintinai pagerintų ieškovės turtą. Ieškovė privalo prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, eksploatavimo ir atnaujinimo.
  5. Trečiasis asmuo UAB „Tele2“ teismui 2014-04-03 pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis neturi tiesioginio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Namo bendrojo naudojimo objektai yra perduoti valdyti bendrijai. Namo patalpų savininkas gali neįstoti į bendriją, bet sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, kurie priimami bendrijos narių balsų dauguma, ieškovei yra privalomi.
  6. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovei priklausanti suma buvo tikslinama iki 1012,96 EUR.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, jog ieškovė nuosavybės teise valdo 74,44 kv.m. bendro ploto butą su rūsiu, esantį adresu ( - ). Bendrojo naudojimo objektų ir namui priskirto žemės sklypo valdymui, naudojimui, priežiūrai ir tvarkymu daugiabučiame name, esančiame adresu ( - ), įsteigta ir 1993 m. įregistruota bendrija – 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (I t., b.l. 42-44, 187-191), į kurią ieškovė nėra įstojusi.
  3. Atsakovas su UAB „Bitė Lietuva“ 2007-04-11 sudarė sutartį Nr. 074-1, kuria atsakovas įsipareigojo už sutartyje nurodytą 1500,00 Lt (434,43 EUR) per mėnesį užmokestį nuo 2007-04-11 perduoti UAB „Bitė Lietuva“ laikinai naudoti dalį namo stogo ir leido nuomininkui įsirengti ant namo stogo 10 kv.m. ploto patalpą pagal šalių suderintą projektą įrangos pastatymui. Namo stogo dalis nuomininkui perduota 2007-04-12 stogo dalies perdavimo-priėmimo aktu. Šalys 2013-03-29 sudarė papildomą susitarimą Nr. 1, pagal kurį susitarė dėl kitokių nuomos kainų ateityje.
  4. Atsakovas su UAB „Tele2“ 2010-07-15 sudarė nuomos sutartį Nr.-B44.2-Pašilaičiai, kuria atsakovas įsipareigojo už sutartyje nurodytą 1500,00 Lt (434,43 EUR) per mėnesį užmokestį išnuomoti nuomininkui UAB „Tele2“ stogo dalį techninei patalpai, telekomunikacijų ir duomenų tinklo įrangai bei kabeliams įrengti, suteikė teisę pastatyti antenas bei įrangą ir ją eksploatuoti. Nuomos sutartis sudaryta remiantis bendrijos narių ir namo gyventojų (butų ir kitų patalpų savininkų) 2010-04-21 susirinkimo nutarimo pagrindu. Namo stogo dalis perduota 2010-08-31 perdavimo–priėmimo aktu, nurodant, kad plotas perduodamas techninei patalpai, telekomunikacijų ir duomenų tinklo įrangai sumontuoti, duomenų perdavimo antenoms bei kabeliams įrengti.
  5. Įgyvendinant namo ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, bendrijos narių ir namo butų ir kitų patalpų savininkų 2010-04-21 susirinkimo nutarimu, priimtu 10-u susirinkimo darbotvarkės klausimu „Dėl iš UAB „Bitė Lietuva“ gautų lėšų naudojimo tvarkos (esant 51 proc. namo gyventojų pritarimui)“, nutarta iš UAB „Bitė Lietuva“ gautas lėšas naudoti visos bendrijos darniai veiklai užtikrinti ir namo bendrojo naudojimo patalpų priežiūrai, t.y. komunaliniams mokėjimams už teikiamas komunalines paslaugas apmokėti bei visai kitai reikalingai ūkinei veiklai, einamiems namo bendro naudojimo objektų remontams (I t., b.l. 45-48). 2011-04-14 bendrijos narių ir namo gyventojų susirinkimo nutarimu, esant 51 proc. namo gyventojų pritarimui, nutarta iš UAB „Tele2“ gautas lėšas naudoti visos bendrijos darniai veiklai užtikrinti ir namo bendrojo naudojimo patalpų priežiūrai, t.y. komunaliniams mokėjimams už teikiamas komunalines paslaugas, taip pat laikinam bendrijos skolų apmokėjimui bei visai kitai reikalingai ūkinei veiklai, einamiesiems bendro naudojimo objektų remontams. (I t., b.l. 49-52) Teismas konstatavo, jog reikalavimas išmokėti dalį pajamų prieštarauja bendrijos priimtiems sprendimams, t.y. namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimams.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Apeliantė (ieškovė A. D.) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – iš atsakovės priteisti 1012,96 Eur už bendro stogo nuomą pagal atsakovės sudarytas sutartis dėl bendro naudojimo stogo nuomą mobiliojo ryšio antenų įrengimui ir eksploatacijai bei priteisti 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas nenumato, kad butų savininkui priklausančios lėšos už bendro naudojimo objektų nuomą būtų naudojamos bendrijos darniai veiklai užtikrinti ir namo bendrojo naudojimo patalpų priežiūrai, t.y. komunaliniams mokėjimams už teikiamas komunalines paslaugas apmokėti bei visai kitai reikalingai ūkinei veiklai, einamiems namo bendro naudojimo objektų remontams. Už šias bendrijos organizuojamas paslaugas ieškovė apmoka kiekvieną mėnesį pagal bendrijos pateiktą sąskaitą. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad lėšos, gautos už stogo nuomą, ginčo laikotarpiu buvo apskritai panaudotos namo renovacijai, bendrijos darniai veiklai užtikrinti ir namo bendrojo naudojimo patalpų priežiūrai, t.y. komunaliniams mokėjimams už teikiamas komunalines paslaugas apmokėti bei visai kitai reikalingai ūkinei veiklai, einamiems namo bendro naudojimo objektų remontams. Ginčo laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010-04-21 bendrija nebuvo priėmusi jokio sprendimo dėl lėšų, gautų už stogo nuomą, paskirstymo ir (arba) panaudojimo.
  3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad bendrijos 2010-04-21 ir 2011-04-14 sprendimai yra prieštaraujantys imperatyviai įstatymo nuostatai, jog bendrijai uždrausta užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą, įskaitant butų savininkų skolų apmokėjimą. Bendrijos veikla turi būti finansuojama iš pačios bendrijos turto, sudaryto iš bendrijos lėšomis pirktų ar kitaip teisėtai įgytų materialinių vertybių, o šį turtą pirmos instancijos teismas nepagrįstai sutapatino su butų savininkams priklausančiu turtu – pajamomis už bendro naudojimo objektų nuomą.
  4. Ieškovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, turi teisę į proporcingą dalį pajamų, gaunamų už bendro turto nuomą (CK 4.83 str. 6 d.), o atsakovė neturi teisės savo nuožiūra be ieškovės sutikimo disponuoti šiomis pajamomis.
  5. Iš Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateikto bendrojo naudojimo objektų aprašo akivaizdu, kad nei bendrija, nei butų savininkų dauguma neturi teisės spręsti, ką daryti su ieškovei priklausančia proporcinga pajamų už bendro naudojimo objektų nuomą dalimi, nes šios pajamos nėra nepriskirtinos prie bendrojo naudojimo objektų CK 4.82 straipsnio prasme, o bendrija turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo.
  6. Atsakovė neįrodė, jog surinktos pajamos už stogo nuomą buvo panaudotos ieškovės namo atnaujinimui ir (arba) padengti ieškovės mokėjimas sumas už namo priežiūrą ir komunalines paslaugas, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti ieškovei priklausančią proporcingą pajamų už daugiabučio namo stogo nuomą mobiliojo ryšio antenoms įrengti dalį - 3782,58 litų.
  7. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog butų savininkų sprendimams dėl lėšų, gautų už stogo nuomą, panaudojimui užteko paprastos daugumos.
  8. Daugiabučio namo stogo nuomos sutartis su mobiliojo ryšio tiekėjais pasirašė bendrija, tačiau sutartys yra laikomos sudarytomis tarp mobiliojo ryšio tiekėjų ir butų savininkų, o ne bendrijos, kuri šiuo atveju veikė kaip specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendino savo daiktines teises gauti pajamas už bendro turto nuomą, todėl bendrija, gavusi šias pajamas, privalo ieškovei išmokėti jai priklausančią proporcingą šių pajamų dalį.
  9. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovė patyrė, jas apmokėdama iš bendrijos lėšų, kurios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei.
  10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas prašo atmesti apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-07 sprendimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantės teiginiai dėl to, kad atsakovas neįrodė aplinkybių dėl lėšų panaudojimo, yra nepagrįsti, kadangi liudytojo parodymai patvirtina, kad priimtų sprendimų pagrindu yra atliktas pilnas abiejų ginčo namo laiptinių, stogo, kitų bendro naudojimo objektų remontas, šilumos mazgo, aptarnaujančio namo patalpas, ne tik bendrijos narių patalpas, keitimas, nuolatiniai vamzdynų remonto darbai.
  11. Teisės aktai nedraudžia esant patalpų savininkų daugumos sprendimui už bendro naudojimo objektų nuomą gautų pajamų naudoti kitokia tvarka nei tik jas paskirstant ir išmokant savininkams, o tik po to iš šių patalpų savininkų naujai renkant rinkliavas bendro naudojimo objektų remontui, priežiūrai.
  12. Bendrijos 2010-04-21 ir 2012-05-04 Sprendimai yra galiojantys, nėra pareikšta reikalavimų dėl jų nuginčijimo. Yra suėjęs ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl 2010-04-21 ir 2012-05-04 Sprendimų pripažinimo negaliojančiais reikšti.
  13. Skundžiamame sprendime teismas, skirtingai nei teigia apeliantė, nenusprendė, jog Bendrija turi teisę pasisavinti ieškovės lėšas ir nesutapatino Bendrijos turto su butų savininkams priklausančiu turtu.
  14. Šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas tarp Atsakovo Bendrijos valdymo organo ir Bendrijos nario. Sprendžiamas ginčas tarp Bendrijos ir buto Bendrijos administruojamame name savininkės, todėl Apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo yra nepagrįsti.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įgyvendinant namo ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, bendrijos narių ir namo butų ir kitų patalpų savininkų 2010-04-21 ir 2011-04-14 susirinkimų nutarimais, nutarta iš UAB „Bitė Lietuva“ ir iš UAB „Tele2“ gautas lėšas už namo, adresu Laisvės pr. 81, Vilnius, stogo nuomą naudoti visos bendrijos darniai veiklai užtikrinti ir namo bendrojo naudojimo patalpų priežiūrai, t.y. komunaliniams mokėjimams už teikiamas komunalines paslaugas apmokėti, einamiesiems bendro naudojimo objektų remontams (I t., b.l. 45-52). Taigi namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkai savo sprendimais nenumatė iš namo stogo nuomos gautų pajamų proporcingo paskirstymo ir išmokėjimo namo patalpų savininkams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimas išmokėti dalį pajamų prieštarauja namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimams (CK 4.83 str. 1 d., 3 d., 4.85 str. 1 d., 4 d., 6 d.). Apeliantės nurodytose LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo redakcijose nebuvo imperatyviai numatyta, jog pajamos, gautos naudojant bendrojo naudojimo objektus, privalėjo būti išmokėtos butų savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje bendrijos susirinkimo nustatytu būdu. Tai, kad įstatyme nenumatyta, jog butų savininkui priklausančios lėšos už bendro naudojimo objektų nuomą būtų naudojamos bendrijos darniai veiklai užtikrinti ir namo bendrojo naudojimo patalpų priežiūrai, t.y. komunaliniams mokėjimams už teikiamas komunalines paslaugas apmokėti bei visai kitai reikalingai ūkinei veiklai, einamiems namo bendro naudojimo objektų remontams, nereiškia, jog įstatymas draudė naudoti šias lėšas pagal aukščiau įvardintą paskirtį. Kita vertus, apeliantė, nesutikdama su priimtais nutarimais dėl iš trečiųjų asmenų gautų lėšų panaudojimo, turėjo teisę juos skųsti, tačiau byloje nėra duomenų, jog 2010-04-21 ir 2011-04-14 susirinkimų nutarimai būtų ginčyti, tokio reikalavimo nebuvo išreikšta ir ieškinyje, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
  3. Apeliaciniame skunde išsakytas argumentas, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė turi teisę pasisavinti ieškovei priklausančias lėšas, tik todėl, kad taip nusprendė butų savininkų dauguma, yra ne tik nepagrįstas, bet ir prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms – pirmosios instancijos teismas nesprendė, jog atsakovė turi teisę pasisavinti ieškovei priklausančias lėšas. Tas pats pasakytina ir apie apeliantės teiginį, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovei priklausanti proporcinga dalis pajamų už bendro naudojimo objektų nuomą dalis yra priskirtina prie bendrojo naudojimo objektų CK 4.82 straipsnio prasme – tokios išvados pirmosios instancijos teismas taip pat nepadarė.
  4. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė (apeliantė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo jai neva priklausančią proporcingą dalį pajamų už namo stogo nuomą mobiliojo ryšio antenoms įrengti. Taigi byloje nagrinėtina ieškovės (apeliantės) teisė į minėtas lėšas, tuo tarpu apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog sprendimai, kuriais buvo nuspręsta dėl iš nuomos gautų lėšų panaudojimo būdų yra neteisėti ir tuo, kad atsakovas gautas lėšas panaudojo ne pagal sprendimuose numatytą paskirtį. Kaip buvo minėta, butų ir kitų patalpų savininkai savo sprendimais nenumatė iš namo stogo nuomos gautų pajamų proporcingo paskirstymo ir išmokėjimo namo patalpų savininkams. Ieškovė nebuvo išreiškusi reikalavimo pripažinti 2010-04-21 ir 2011-04-14 47-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos narių ir namo gyventojų susirinkimų nutarimus negaliojančiais, šie sprendimai yra galiojantys, jie nebuvo pakeisti ir yra privalomi daugiabučio namo savininkams, todėl net ir darant teorinę prielaidą apie lėšų nepanaudojimą pagal paskirtį, ieškovė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, siekdama gauti savo, kaip bendraturtės, pajamų dalį.
  5. Apeliantės teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovė patyrė, jas apmokėdama iš bendrijos lėšų, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad Apeliantė nėra atsakovo Bendrijos narė ir šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas tarp atsakovo Bendrijos valdymo organo ir Bendrijos nario. Kita vertus, Daugiabučių namų ir kitos paskirties patalpų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta nuostata neatleidžia ieškovės nuo Civilinio proceso įstatyme numatytos pareigos atlyginti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  6. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
  7. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
  8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai įvertino pateiktus šalių įrodymus. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, išaiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).
  9. Atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl šios išlaidos iš apeliantės jam nepriteistinos.

7Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

8Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai