Byla II-23-486/2018
Dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 06 d. nutarimo Nr. 15 ANN-116456401-17, panaikinimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant pareiškėjai L. P., pareiškėjos atstovui advokatui Modestui Sriubui, institucijos surašiusios protokolą atstovei A. L.

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos L. P. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 06 d. nutarimo Nr. 15 ANN-116456401-17, panaikinimo.

3Teismas.

Nustatė

4Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos A. L. 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimu L. P. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK ) 346 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2017 m. liepos 21 d., apie 17.00 val., jai priklausantis šuo auksaspalvis retriveris (veislė), atbėgęs prie aptvertos teritorijos, adresu ( - ), buvo be pavadėlio ir be antsnukio. Šuo, pradėjo garsiai loti ir pašokęs atsirėmė priekinėmis letenomis į tvorą, tuo išgąsdindamas kieme prie tvoros buvusį ( - ) metų vaiką N. S. Vaikas nukrito ant žemės, apsiverkė ir prisišlapino į kelnes. Tokiais savo veiksmais L. P. neužtikrino, kad jai priklausantis šuo nekeltų grėsmes asmenų sveikatai (LR ANK 346 straipsnio 2 dalis).

5Nesutikdama su šiuo nutarimu, pareiškėja ji skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismui.

6Skunde pareiškėja nurodo, kad su jai inkriminuotu nusižengimu kategoriškai nesutinka, nusižengimo aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos ir įvertintos, todėl nutarimą prašo panaikinti bei administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

7Atsiliepime į L. P. skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato atstovas nurodė, kad nutarimas priimtas atlikus visapusišką ir objektyvų tyrimą bei įvertinus byloje surinktus įrodymus. Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovės manymu nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamą nutarimą prašo palikti nepakeistą, o pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato atstovė A. L. paaiškino, kad institucijos, priėmusios nutarimą manymu, priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nutarimas priimtas remiantis pačios L. P. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad šuo buvo išbėgęs iš kiemo trumpam, ir ji stengėsi jį pasivyti. Pateikta vaizdo medžiaga rodo, kad šuo yra palaidas ir bėgioja be pavadėlio ir antsnukio. Ar J. S. pateikė visą įrašą, ar ne, institucijos atstovė negali pasakyti, taip pat negali pasakyti iš kur pareiškėja žino, kad įrašas yra nepilnas. Atliekant tyrimą buvo išnaudotos visos priemonės ir būdai medžiagoje atlikti visapusišką ir objektyvų tyrimą bei priimti logišką procesinį sprendimą. Institucijos atstovė prašo palikti galioti jos priimtą nutarimą, o L. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Teismo posėdžiu metu pareiškėja L. P. parodė, kad su jai surašytu protokolu bei jo pagrindu priimtu nutarimu kategoriškai nesutinka. Akcentavo, kad konkrečiu įvykio metu 2017 m. liepos 21 d., apie 17.00 val., jos šuo palaidas nebėgiojo. Tą dieną pareiškėja išėjo su šuniu, bet tai buvo apie 18.00 valandą, kai grįžo jos draugas M. L. Iki to laiko šuo visa laiką buvo kieme, o kiemas aptvertas. Dėl 2017 m. rugpjūčio 8 dienos paaiškinimo, kur pareiškėja nurodė, kad šuo išbėgo, tai ne taip. Tuo metu pareiškėja negalėjo tiksliai laiko pasakyti, kai pareigūnai rašė protokolą. Šuo išbėgo į gatvę, ir buvo prie pat namo vartelių, niekur nebėgiojo. Pareiškėja akcentavo, jog bylos esmė ta, kad nuo pat pradžių teigia, kad S. S. meluoja, tai yra jos atsakas dėl bačkos deginimo. Tą pačią diena pareiškėjos draugas M. L. paskambino į BPC ir pranešė, kad S. žemės sklype bačkoje deginamos atliekos, aštrūs dūmai eina į pareiškėjos ir kaimynų namus. Dėl šio įvykio S. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei ji nubausta pagal LR ANK 346 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjos vertinimu, S. S. pranešimas dėl to, kad pareiškėjos šuo bėgiojo palaidas ir išgąsdino jos vaiką, tai yra jos atsakas dėl šiukšlių deginimo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

10Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Modestas Sriubas paaiškino, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai, neobjektyviai ir šališkai, atliekant jį nebuvo surinkti visi svarbūs įrodymai. Akcentavo, kad šuo nebuvo pasišalinęs iš namų valdos teritorijos, todėl L. P. negalėjo įvykdyti jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, tą patvirtino jos sugyventinis M. L. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamą nutarimą prašo panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną L. P. atžvilgiu nutraukti.

11Liudytoja E. M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra vaikų gydytoja, dirba ( - ) poliklinikoje. Datos liudytoja tiksliai nepamena, tai yra nurodyta medicinos dokumentuose, tačiau buvo atvykusi mama su vaiku. Mama papasakojo, kad vaiką išgąsdino šuo. Po išgąsčio vaikas neramiai miega, šlapinosi. Vaikas buvo pasimetęs pamatęs gydytoją, todėl liudytoja nukreipė jį pas neurologą dėl padidėjusio jautrumo. Tokio pobūdžio išgąsčius gydo neurologai, psichiatrai, psichologai, o liudytoja gali tik įtarti ir nukreipti pas tinkamą specialistą. Be to, tai buvo ne liudytojas apylinkės vaikas, kadangi liudytoja tuomet pavadavo jų apylinkės gydytoją.

12Liudytoja S. S. parodė, kad L. P. yra jos kaimynė. L. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo nutarimas dėl to, kad jos šuo išgąsdino liudytojos ( - ) metų berniuką, ko pasėkoje, jis nukrito ir pasišlapino į kelnes. Iki šiol liudytojos sūnus vis dar šlapinosi į kelnytes. Tai buvo pavakarys, penktadienis, jie su šeima kepė šašlykus ant ugnies, su mažiuku žaidė futbolą kieme. Ji perdavė kamuolį, o vyras ir mažiukas turėjo jį pagauti ir perduoti atgal. Bet kamuolys nuriedėjo iki pat vartų. Vaikas pasilenkė to kamuolio, ir palei tą tvorą šoko priekinėmis letenomis tas šuo ir gurktelėjo. Vaikas nukrito ant užpakalio, pasišlapino į kelnytės, pradėjo rėkti, verkti. Liudytoja tada nuvedė vaiką namo, nuprausė, vaikas lyg ir aprimo. Bet naktis buvo katastrofiška. Todėl pirmadienį buvo kreiptasi pas daktarą, pasakė, kad tai psichologinė trauma, reikia gerti raminančias arbatas, kad būtų ramybė ir kad reikia laiko, kad vaikas peraugtų. Mano, kad šuo buvo neprižiūrėtas ir jos vaikas buvo pavojuje. Tas šuo porą sekundžių hurktelėjo, palojo ir nubėgo. Ji galvojo, kad po to, kai šuo išgąsdino berniuką, ateis šeimininkė ir atsiprašys, bet neatėjo iki šiol. Dėl to įvykio S. S. kreipėsi į policiją: pirmą kartą pasakė, laukti. Tada paskambino antrą kartą, pasakė, tikrai atvažiuos, laukite. Tada ji trečią kartą paskambino, pasakė, kad daug įvykių, penktadienis, pareigūnai nesusitvarko pasiūlė rašyti internetu pareiškimą. Jai pasakė tik kad jei šuo laksto palaidas, tai pažeidimas. Ir ji šeštadienį parašė pareiškimą, vaizdo medžiagą pridavė su USB raktu, ir vėliau telefonu tyrėja susisiekė. Kaip šuo buvo pribėgęs ir gurktelėjo matė dar kaimynas P., ir liudytojos vyras J. S. Vyras buvo kieme, žaidė su kamuoliu. Anksčiau jokių problemų dėl šlapimo nelaikymo ir kitų bėdų su vaiku nebuvo, pas daktarus nesikreipdavo. Po šio įvykio daktarė pasakė, jog gerai, kad nepradėjo mikčioti. Tą dieną šuo buvo atbėgęs du kartus. Pirmą kartą, kai išgąsdino vaiką, buvo be šeimininkės, o antrą kartą, jau buvo su šeimininke, bet palaidas. Tas pirmas kartas, kai išgąsdino jos vaiką tas šuo, liudytoja negali pasakyti, kokiu laiku buvo, nes neprisimena. O antras kartas, kai buvo jau su šeimininke šuo, pasirodė po kokio pusvalandžio nuo pirmojo karto. Daugiau tokiu šunų nėra bendrijos teritorijoje, tik pas P. Jis lakstė palaidas. Liudytoja žino, kas paleidžia šunis ir kas neprižiūri. Šunų didelių turi nedaug asmenų, kuriuos paleidžia. S. S. iš pradžių galvojo pašnekėti su šuns šeimininkais, tačiau pokalbis nesusiklostė, įvyko konfliktas, dėl to buvo kreiptasi į pareigūnus. Ji apskritai ir pati buvo streso būsenoje, todėl iš karto nepuolė skambinti 112. Šuo hurktelėjo ir dar kelis kartus nulojo. Liudytoja suprato, kad šito šuns veiksmas buvo agresyvus. Šuo šuniui nelygus, vieni tos pačios veislės švelnūs, o kiti agresyvūs. Kai atėjo antrą kartą šuns šeimininkai, šuo vis tiek buvo palaidas ir lakstė. Greitosios pagalbos nereikėjo todėl, kad nebuvo sužalojimų. Vaikas tą vakarą jau buvo linksmas, situacija pagerėjo, iki nakties. O naktį jis žviegė, kėlėsi ir bėgo pas ją į lovą, sakė „man baisu“. S. S. žino, kad kaimynas P. matė įvykį. Jis puikiai viską matė per tvorą. Liudytoja su P. kalbėjo jau po įvykio, sekmadienį, jis klausė, kaip mažiukas.

13Liudytojas J. S. parodė, kad pažįsta pareiškėją, ji nepatenkinta, kad jos šuo išgąsdino liudytojo vaiką. Viskas vyko taip, kaip nurodyta byloje. Šuo užpuolė vaiką, jie tuo metu žaidė futbolą. Kai šuo pašoko priekinėmis letenomis ant tvoros ir gurktelėjo, vaikas nukrito, apsisisiojo. Paskui gal po pusvalandžio atėjo pareiškėja su vyru, o šuo šalia bėgiojo, jis tada paėmė specialiai telefoną, tam kad nufilmuotų. Jis manė, kad jie kaimynai ir išsiaiškins viską patys, bet pareiškėja pradėjo pulti jį, kad jis čia kažką degina. Pareiškėja pradėjo sakyti kažką dėl dūmų, o jis pasakė, kad jos šuo bėgioja be pavadėlio ir antsnukio. Yra liudytojai, kurie matė, kad šis šuo bėgioja pastoviai be pavadėlio ir antsnukio. Šis šuo labai didelis, neprižiūrimas, visur lenda, gali išgąsdinti, juk nežinia kaip reaguos. Dėl to liudytojas viską nufilmavo. Suprato, kad kaimynė net atsiprašyti nenori už tai, kad išgąsdino vaiką, todėl ir iškvietė policiją. 3 kartus skambino – policija nereagavo. Paskui jau perskambino iš policijos jiems, kad neturi galimybių atvažiuoti, ir sakė, jeigu pasekmių nėra – tai gali kitą dieną atvažiuoti ir parašyti pareiškimą. Įvykio dieną šuo atbėgo prie jų vartų. Vaikas stovėjo prie vartų, gaudydavo kamuolį. Kai šuo pribėgo, vaikas buvo prie vartų. Kai šuo pribėgo, liudytojas išgirdo šuns „au“ ir kad jis įsirėmęs į vartus. Tikrai tai buvo pareiškėjos šuo, yra filmuota medžiaga. Matė, kaip jis bėga namo pas pareiškėją. Čia kažkur 50 metrų. Šuo bėgioja vienas, be pavadėlio, be antsnukio. Šuo yra kreminės spalvos. Pas kitus yra šunų, bet tokių pat nėra, visi šuniukai mažesni. Šį įvykį matė ne tik jis su žmona, bet ir kaimynas P. Jis tuo metu buvo savo name, matė viską. Nes jis buvo atėjęs ir šnekėjo apie šį įvykį. Liudytojas vaiką kartu vežė su žmona pas daktarą.

14Liudytojas M. L. parodė, kad įvykio dieną, atvažiavęs po darbo, tik išlipęs iš automobilio, pajuto aštrų dūmų kvapą. Paklausė draugės savo L. P., kas čia gali būti. Jie nuėjo iki ( - ) namo, kur gyvena kaimynai S., ir pamatė iš ten kylančius dūmus ir kvapą. Jie paklausė, kodėl yra deginamos atliekos, jie apsižodžiavo, pareiškė, kad ką nori, tą darys. Ir nieko kito neliko, kaip kreiptis į P. L. paskambino 112, pranešė, kad čia yra deginamos šiukšlės. Jie išėję kartu su L. vedžiojo ir šunį, o kaimynai juos filmavo. Liudytojas apie tai nieko daugiau negirdėjo, kol negavo kvietimo į policiją. Jie pradėjo kalbą dėl to, kodėl deginamos šiukšlės, nes neleidžiama Vilniaus mieste, o jie pradėjo juos kaltinti, kodėl šuo vedžiojamas be pavadėlio. Jie gyvena sodų bendrijoje. Šuo, mano, kad galėjo išbėgti pabėgioti vienas. Nes ir tvoros jie anksčiau neturėjo, todėl taip galėjo būti. Daug žmonių ir vaikų prašo pažaisti su jų šunimi, jo gera veislė. Tą dieną, kai buvo dūmų kvapas, šuo liudytojo žiniomis nebuvo pabėgęs. Tą dieną šuo iš jų akiračio nebuvo dingęs, jis buvo 15-20 metrų atstumu, uostinėjo. Niekur nebėgiojo, nebuvo pradingęs, jis senas šuo, elgiasi ramiai. Tuo metu šuo buvo be pavadėlio ir be antsnukio. Jie dažniausiai vedžioja su pavadėliu, bet būna atvejų, kad ir be pavadėlio. Įvykio dieną iš kaimynų pusės buvo taip sakoma: jeigu pasiskųsi dėl dūmų, tai paskųsime dėl šuns, kad gąsdina vaiką.

15Liudytojas A. S. parodė, kad buvo vienas kartas, kai degė bačka ir buvo atėjusi kaimynė, kuri dabar yra pareiškėja. Ši kaimynė (pareiškėja) atėjo maždaug po 10 min., kai buvo uždegta bačka, gal tai buvo apie 11 valandą. Vėliau liudytojas išvažiavo kartu su savo žmona į Santariškes, gal tai buvo apie 12.00 valandą. Daugiau niekas nebuvo atėjęs dėl tos bačkos skųstis. Jeigu būtų kaimynų, jis nebūtų deginęs šiukšlių. Tą dieną jis J. S. neskambino, grįžo iš Santariškių apie 17 val. Po šito įvykio S. S. sakė, kad anūkas buvo išsigandęs, šlapinosi. Anūkas buvo visai kitoks iki išgąsdinimo. Jis po to buvo tikrai toks išgąsdintas. Anūkui buvo sveikatos problemų, jis kai atvažiuodavo pas jį, jis neidavo į lauką, jeigu koks kaimynas eidavo su šuniu pasivaikščioti.

16Liudytojas P. J. parodė, kad S. šeimą pažįsta, tai jo kaimynai, sklypai yra gretimai. Įvykis buvo po pietų, matė J. vaiką, kaip jis žaidė kieme, matė ir tėvai ten buvo. Vienu metu liudytojas išgirdo, kad sulojo šuo ir išgirdo verksmą. Liudytojas pakėlė galvą, pamatė prie S. vartų, kaip vaikas verkdamas ant užpakalio nugriuvo, o šuo sulojęs nubėgo. Prie vaiko pribėgo tėvai. Tai normalus, didelis šuo. Liudytojas ne vieną kartą jį matė. Dažniausiai šunį vedžiojo ne moteris (pareiškėja), o jos vyras, bet nežino jų nei vardų, nei pavardžių. Šis šuo pats žinodavo kelią namo, todėl būdavo, kad jis lakstė vienas be šeimininkų. Po to įvykio, kai šuo išgąsdino vaiką, liudytojas irgi matė šį šunį lakstantį, jis dar ir sakė J. „žiūrėk vėl šuo palaidas“, po to šuns šeimininkas pasirodė. Vaikas dažnai ateina pažiūrėti prie vartų. Šį kartą liudytojas irgi buvo prie vartų, ir matė, kaip šuo ant abiejų kojų atsistojęs buvo ir atsirėmęs į vartus. Šitoje sodų bendrijoje tokio šuns daugiau nėra, jis vienas toks. Liudytojas tuo metu tikrai nestebėjo vaiko pastoviai, o dirbo. Kai šuo sulojo, liudytojas pakėlė galvą. Jei nebūtų sulojęs, jis net galvos nebūtų pakėlęs. Kas toliau vyko su vaiku, jis negali pasakyti, pribėgo tėvai, ramino vaiką. Liudytojas girdėjo kalbą, kad vaiką vežė į ligoninę, neatsimena tik kada. Po to įvykio ar kas buvo atvykę į S. sklypą, t. y. pareigūnai ar kiti asmenys, liudytojas neatsimena. Įvykio metu šalia buvo dar ir žmona, bet ji buvo kambaryje ir nieko negirdėjo. Tas šuo tikrai lakstė vienas, o šeimininkas gal už 50 metrų. Šuo tada sulojo gal 2-3 kartus įvykio metu, lojimo garsas buvo vienodas. Pats įvykis truko labai trumpai.

17Liudytojas J. B. paaiškina, kad jis yra ( - ) pareigūnas. Datos tiksliai nepamena, tačiau jie budėjo tą dieną. Tarnybinio ryšio priemone gavo iškvietimą į sodų bendriją, už Antakalnio. Buvo du pranešimai: vienas atliekų deginimas, kitas medžių kirtimas. Į atliekų deginimą jiems liepta reaguoti pirmiau. Atvykę pamatė, kad buvo kūrenama, buvo ugnis, rūko dūmai, tokioje kaip 200 litrų statinėje. Iėjus į valdą, pamatė, kad deginamos presuotos plokštės, kurių deginti negalima, todėl paprašė valdos savininkų – ten buvo vyras ir moteris – nedelsiant užgesinti atliekas. Pateikė tiek vyras, tiek moteris dokumentus, buvo paimtas paaiškinimas, kas konkrečiai kūreno atliekas. Moteris pasakė, kad buvo sukrautos atliekos, o ji užkūrė jas. Dėl to buvo surašytas administracinis nurodymas, moteris jį įvykdė. Kiek liudytojas pamena, jie ten buvo po 18 valandos, dar buvo šviesu. Važiavo su kolega. Ar tikslino adresą – tai gali pasakyti, kad iš pranešimų centro jau gauna tikslų adresą. Šiuo atveju kaip buvo, ar kas papildomai skambino jiems dėl adreso patikslinimo, neatsimena. Kodėl nustatytas pažeidimo laikas 19.35 val., negali atsakyti. Bet dokumente yra tikras laikas. Neminėjo nieko valdos savininkai dėl šuns, kad laukia pareigūnų. Išvyko iš ten gal po 40 minučių. Negali pasakyti, ar ką sakė, kad kepa mėsą, nepamena.

18L. M. G. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. Paaiškino, kad jis buvo gavęs užduotį dėl nagrinėjamo įvykio apklausti nukentėjusiojo pusę. Apklausos protokole yra paminėta, kad gali būti pateiktas vaizdo įrašas ir jis paprašė ar gali jam pateikti. S. pasakė, kad taip, gali pateikti, bet jie neturėjo laido. Tada liudytojui teko komisariate ieškoti to laido. Pas pareiškėjus buvo kažkoks kitoks telefonas ir netiko nei vienas laidas komisariate, todėl sutarė, kad jie persikels įrašą į kompiuterį ir atneš jam į komisariatą. Jis darbe peržiūrėjo, tai buvo ta pati vaizdo medžiaga, kurią jie rodė telefone ir užpildė savanorišką daiktų pateikimo protokolą. Vaizdo įrašą berods pateikė vyras, tiesiog buvo techninės kliūtys ir ne iškarto galėjo įrašą paimti. Filmuotoje medžiagoje telefone buvo matyti, kad eina L. P. su vyru, pavardės jo nepamena. Priekyje jų eina šuo, be antsnukio, be pavadėlio ir bėgioja. Paskui buvo užmegztas pokalbis su L. P., dar kaimynai pakonfliktavo tarpusavyje ir tuo visas vaizdo įrašas baigėsi, bet tai buvo jau prieš metus, tai tiek pamena. Tai ši medžiaga atitiko tai kas pateikta telefone. Liudytojui nekilo abejonių dėl to, kad tai tas pats įrašas, kurį matė telefone ir kurį jam paskui pateikė kompakte.

19Pareiškėjos skundas netenkintinas.

20Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

21Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

22Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad pareiškėjos L. P. veiksmuose pagrįstai konstatuota nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 2 dalies sudėtis, o nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių. Paskirtas baudos vidurkis, tai padaryta atsižvelgus į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

23Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, sukėlusius grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Ši administracinio nusižengimo norma yra blanketinė, t. y. ji nukreipia į kitą teisės aktą, kuriame suformuluotas konkretus draudimas. 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. Nr. VIII-500, 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

24Nagrinėjamu atveju matyti, kad L. P. tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, pareiškimą, tiek ir skundą nagrinėjant apylinkės teisme, nuosekliai teigė, kad situacijos, jog jos šuo elgtųsi agresyviai ir galėtų išgąsdinti mažą vaiką nebuvo, kadangi šuo administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku nelakstė palaidas vienas, be pavadėlio.

25Tačiau teismas vertina, kad skundo nagrinėjimo metu surinkti įrodymai paneigia pareiškėjos teiginius ir patvirtina, kad 2017 m. liepos 21 d., apie 17.00 val., jai priklausantis šuo auksaspalvis retriveris (veislė), atbėgęs prie aptvertos teritorijos, adresu ( - ), buvo be pavadėlio ir be antsnukio. Šuo, pradėjo loti ir pašokęs atsirėmė priekinėmis letenomis į tvorą, tuo išgąsdindamas kieme prie tvoros buvusį trijų metų vaiką N. S., kuris nuo išgąsčio nukrito ant žemės, pradėjo verkti ir pasišlapino į kelnes. Liudytojais apklausti S. S. bei J. S. nuo pat skundo nagrinėjimo pradžios davė nuoseklius ir vieni kitus papildančius parodymus, kad 2017 m. liepos 21 d., apie 17.00 val., L. P. priklausantis šuo auksaspalvis retriveris būdamas be antsnukio ir pavadėlio pribėgo prie tvoros ir išgąsdino jų mažametį vaiką N. S. Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl suinteresuotumo bylos baigtimi teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas ir kaimynas P. J. kuris vienareikšmiškai patikino, kad įvykio dieną matė, kaip be pavadėlio esantis pareiškėjos šuo pribėgo prie tvoros iš išgąsdino mažametį N. S., kuris išsigandęs pribėgusio šuns lojimo nukrito ir pradėjo verkti, tada pribėgo vaiko tėvai. Teismas neturi teisinio pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais, kurie iš esmės nuo pat pradžios nekito, buvo nuoseklūs, logiški, papildantys vieni kitus. Taip pat nėra jokių duomenų, kad P. J. gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Teismo posėdžio metu apklaustas A. S. nurodė, kad pačio įvykio, kurio metu jo anūkas buvo išgąsdintas kaimynų šuns nematė, tačiau pastebėjo, kad po to įvykio anūkas tapo bailesnis, bijo šunų, šlapinasi į kelnes. Todėl neatmestina tikimybė, jog pasikeitusio vaiko elgesio priežastis gali būti įvykis, kurio metu buvo jis išgąsdintas pareiškėjos šuns. Juolab įvertinus, jog pagal veislę šuo yra iš ties nemažas, o jo lojimas galėjo išgąsdinti mažametį. Pareiškėjos teismo posėdžio metu dėstomi argumentai, kad S. S. pareiškimas dėl šuns išgąsdinimo yra jos atsakas dėl to, kad buvo iškviesta aplinkos apsaugos tarnyba dėl šiukšlių deginimo ir S. S. surašytas administracinis nurodymas, paneigtini pačia bylos surinkta medžiaga, nesusiję su nagrinėjamu skundu, kadangi S. S. su protokolu sutiko, administracinį nurodymą įvykdė, šiukšlių deginimo fakto nei ji, nei jos vyras, nei uošvis neneigė nuo pat pradžios. Be to, pati pareiškėja viso skundo nagrinėjimo metu keitė savo parodymus, 2017 m. rugpjūčio 8 d. duodama paaiškinimą parodė, kad 2017 m. liepos 21 d., apie 17.30 val., jos sugyventiniui grįžus namo, šuo išbėgo į gatvę. Tuomet ji su sugyventiniu nuėjo gatve pasišaukti šuns (1 t., b.l. 51-52), kas iš esmės ir sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais. Vėliau savo parodymus pakeitė teigdama, kad šuo pats, apie 17.30 val., nebuvo išbėgęs. Grįžus M. L, pareiškėja su M. L. ir šunimi, apie 18.00 valandą, buvo prie S. tvoros ir pareiškėjos šuo buvo šalia jų ir jokio vaiko neišgąsdino (2 t., b. l. 28). Tokie pareiškėjos patikslinti paaiškinimai iš esmės prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Dėl išdėstyto, administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P. paaiškinimų objektyvumu teismas turi pagrindo abejoti. Jos parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu negauta jokių jos teiginius pagrindžiančių argumentų. Net jos sugyventinis M. L. apklausiamas parodė, kad šuo buvo išbėgęs įvykio dieną palakstyti, kas patvirtina, jog vis dėto jis galėjo pribėgti prie kaimynų tvoros iš išgąsdinti mažą vaiką.

26Pažymėtina, kad po įvykio S. S. su N. S., dėl vaiko išgąsčio, kreipėsi į gydytojus. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti N. S. medicininiai dokumentai bei tai patvirtino teismo posėdžio metu apklausta gydytoja E. M. J. Be to, S. S. gydytojai nurodė tas pačia aplinkybes, ką vėliau paaiškino policijos pareigūnams bei patvirtino teismo posėdyje liudytojos apklausos metu, t. y. kad vaiką išgąsdino šuo, vaikas po išgąsčio šlapinosi, neramiai miega. Netikėti tokiais analogiškais S. S. paaiškinimais, arba abejoti tokių paaiškinimų objektyvumu, teismas neturi pagrindo.

27Akcentuotina ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjos šuo laksto palaidas, o iš paskos eina jos šeimininkai, kas iš esmės ir sudaro LR ANK 346 str. 2 d numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Įrašo patikimumą patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas. Jo parodymais netikėti teismas taipogi neturi teisinio pagrindo.

28Teismas šiuo atveju visiškai sutinka su Institucijos atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad šiuo atveju L. P. padarė nusižengimą, numatytą LR ANK 346 str. 2 d straipsnio 2 dalyje. Vertina, kad tyrėja išsamiai aiškinosi bylos aplinkybes, visus byloje surinktus įrodymus vertino tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, palygino juos tarpusavyje ir susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienai įrodymų grupei nesuteikdama pirmenybės prieš kitus bylos įrodymus, ir taip teisingai nustatydama jų patikimumą bei įrodomąją vertę. Vien tai, kad pareiškėja nepripažįsta savo kaltės ir nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu, savaime nereiškia, kad buvo neužtikrintos jos teisės, arba netinkamai vertinti įstatymai.

29Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 06 d. nutarimas Nr. 15ANN-116456401-17 paliktinas nepakeistas, o pareiškėjos skundas netenkintinas.

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

Nutarė

31Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 06 d. nutarimą Nr. 15ANN-116456401-17 palikti nepakeistą, o pareiškėjos L. P. skundo netenkinti.

32Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos L. P.... 3. Teismas.... 4. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4... 5. Nesutikdama su šiuo nutarimu, pareiškėja ji skundžia Vilniaus miesto... 6. Skunde pareiškėja nurodo, kad su jai inkriminuotu nusižengimu kategoriškai... 7. Atsiliepime į L. P. skundą Vilniaus apskrities... 8. Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato... 9. Teismo posėdžiu metu pareiškėja L. P. parodė, kad su... 10. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas 11. Liudytoja E. M. J. teismo posėdžio... 12. Liudytoja 13. Liudytojas J. S. parodė, kad pažįsta pareiškėją, ji... 14. Liudytojas M. L. parodė, kad įvykio... 15. Liudytojas A. S. parodė, kad buvo vienas kartas, kai... 16. Liudytojas P. J. parodė, 17. Liudytojas J. B. paaiškina, kad jis yra ( - )... 18. L. M. G. parodė, kad jis dirba... 19. Pareiškėjos skundas netenkintinas. ... 20. Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas... 21. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla... 22. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad... 23. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 2... 24. Nagrinėjamu atveju matyti, kad L. P. tiek surašant... 25. Tačiau teismas vertina, kad skundo nagrinėjimo metu surinkti įrodymai... 26. Pažymėtina, kad po įvykio S. S. su 27. Akcentuotina ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo peržiūrėtas vaizdo... 28. Teismas šiuo atveju visiškai sutinka su Institucijos atliktu bylos įrodymų... 29. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) straipsnio 1... 31. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato 2017... 32. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo)...