Byla 2S-968-395/2009

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Kagneta“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2007-658/2009 pagal ieškovo UAB „Kagneta“ ieškinį atsakovui ADB „RESO Europa“, tretieji asmenys UAB „Skrynius“, UAB „Derustos prekyba“, „Swedbank lizingas“, UAB, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Kauno miesto apylinkės teisme 2009 m. sausio 5 d. teisėjo rezoliucija priimtas ieškovo UAB „Kagneta“ ieškinys atsakovui ADB „RESO Europa“, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 8164,42 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2008-10-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 1-2008-1 UAB „Derustos prekyba“ (nuomotojas) perdavė ieškovui (nuomininkas) patalpas, esančias ( - ), laikinai valdyti ir naudoti sutartyje numatytomis sąlygomis. 2008-11-05 UAB „Skrynius“ darbuotojas R. M., išvažiuodamas automobiliu iš gamyklinių patalpų ( - ) , kliudė pakeliamus vartus ir juos apgadino. Ieškovas dėl vartų remonto kreipėsi į UAB „Ryterna“, kuri pagamino vartų plokštumą, vertikalius bėgius, atliko montavimo darbus ir 2008 -11-21 ieškovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija RYT Nr. 0028826 8164,42 Lt sumai. Tokiu būdu ieškovas kreipėsi į atsakovą, kuris yra trečiojo asmens UAB „Skrynius“ draudikas, dėl žalos atlyginimo. Ieškovo nuomone, jis, būdamas apgadintų patalpų teisėtu valdytoju ir naudotoju, organizavo vartų taisymo darbus, todėl būtent jam, o ne UAB „Derustos prekyba“ atsakovas turėtų atlyginti už trečiojo asmens padarytą žalą. Tačiau atsakovas vengia geranoriškai bendradarbiauti su ieškovu ir minėtų nuostolių neatlygina iki šiol. Ieškovas, vadovaudamasis CPK 30 str. 6 d. nuostata, ieškinį pateikė pagal žalos padarymo vietą ir ieškovo buveinę.

42009 m. balandžio 9 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas priėmė nutartį, kuria nutarė civilinę bylą dėl žalos atlyginimo tolimesniam nagrinėjimui perduoti Vilniaus m. 2-am apylinkės teismui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepagrįstai padavė ieškinį Kauno m. apylinkės teismui, o teismas nepagrįstai jį priėmė ir iškėlė civilinę bylą pažeisdamas bendrojo (teritorinio) teismingumo taisykles. Nurodė, kad ieškovas CPK 30 str. 6 d. numatyta alternatyviojo teismingumo teise galėtų pasinaudoti tik tuo atveju, jei reikštų ieškinį dėl žalos atlyginimo asmeniui, tiesiogiai atsakingam už tos žalos padarymą. ADB „RESO Europa“ nedalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo padaryta žala. Ji yra tik draudikas, kuris sudarydamas draudimo sutartį su draudėju ir draudimo sutarties galiojimo metu atsitikus tam tikram joje nurodytam įvykiui, įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką, bet ne prisiimti atsakomybę už padarytą žalą ir ją atlyginti. Ieškovo su atsakovu nesieja jokie deliktiniai santykiai, visos teisės ir pareigos tiek ieškovui, tiek atsakovui kyla iš draudimo sutarties. Esant sutartiniams, o ne deliktiniams santykiams, ieškovas gali prašyti priteisti draudimo išmoką, o ne prašyti žalos atlyginimo iš draudimo kompanijos. Iš ieškinio pagrindo ir pridėtų įrodymų matyti, kad ieškovas ir siekia, kad jam būtų išmokėta draudimo išmoka. Todėl teismingumas negali būti nustatomas pagal žalos padarymo vietą ar ieškovo gyvenamąją (buveinės) vietą.

5Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartį ir bylą grąžinti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad teismo nutartis priimta pažeidžiant CPK nustatytas teismingumo taisykles ir jų taikymo teisminėje praktikoje suformuluotas taisykles. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas yra išimtinai susijęs su padarytos žalos atlyginimu, o ne su draudimo sutarties vykdymu, t. y. tarp ieškovo ir atsakovo, taip pat ir trečiojo asmens UAB „Skrynius“, nėra susiklostę jokie sutartiniai teisiniai santykiai, o pati žala yra padaryta deliktu, o ne sutarties pažeidimu. Aplinkybė, kad trečiąjį asmenį UAB „Skrynius“ ir atsakovą sieja sutartiniai draudimo santykiai, nekeičia pareikto ieškinio dalyko esmės. Šiuo atveju pareikšto ieškinio dalykas yra eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimas, priteisiant draudimo išmoką iš trečiojo asmens UAB „Skrynius“ draudiko ADB „RESO Europa“. Todėl ieškovo nuomone, jis turi teisę pasinaudoti alternatyvaus teismingumo taisykle, numatyta CPK 30 straipsnio 6 dalyje.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo ADB „RESO Europa“ teisių ir pareigų perėmėjas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tarp ADB „RESO Europa“ ir UAB „Skrynius“ 2008-09-04 sudarytos transporto priemonės VW LT 35, v/n ( - ) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu susiklostė sutartiniai draudimo teisiniai santykiai. 2008-11-05 minėtos transporto priemonės valdytojo veiksmais buvo padaryta turtinė žala pakeliamų vartų, esančių ( - ) , savininkui UAB Swedbank lizingas. Taigi, tarp UAB „Skrynius“ ir UAB „Swedbank lizingas“ susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai. CPK 30 straipsnio 6 dalis numato alternatyvaus teismingumo pasirinkimo galimybę tik ieškiniams dėl žalos atlyginimo, t. y. reikalavimams, kylantiems ne iš draudimo sutarties, bet iš delikto. Ieškovo su atsakovu nesieja jokie deliktiniai santykiai, visos teisės ir pareigos atsakovui kyla tik iš draudimo sutarties. Nukentėjęs tretysis asmuo yra asmuo, kurio naudai yra sudaryta draudimo sutartis, todėl jis iš draudimo bendrovės gali reikalauti draudimo išmokos, bet negali reikalauti žalos, kurios ji nėra padariusi, atlyginimo. Taigi, draudikui ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti reiškiamas, todėl ir teismingumas negali būti nustatomas pagal žalos padarymo vietą ar ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškovas CPK 30 str. 6 d. numatyta alternatyviojo teismingumo teise galėtų pasinaudoti tik tuo atveju, jei reikštų ieškinį dėl žalos atlyginimo asmeniui, tiesiogiai atsakingam už tos žalos padarymą. Šiuo atveju draudimo bendrovė „RESO Europa“ nėra asmuo, atsakingas už padarytą žalą. Taip pat atsakovas nurodo, kad draudimo išmoka negali būti laikoma žalos atlyginimu, nes ji atlieka tik kompensuojamąją funkciją. Be to, draudimo išmokos dydis yra ribojamas įstatymuose, draudimo taisyklėse ar draudimo sutartyse nurodytomis sumomis, todėl laikant jas žalos atlyginimu, būtų nepagrįstai ir nesąžiningai pabloginta nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų padėtis ir atimta jų teisė į visišką žalos atlyginimą.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pats ieškovas UAB “Kagneta”, savo pirminiame ieškinio pareiškime nurodė, jog atsakovo žalos atlyginimo prievolę kildina iš draudėjo pareigos išmokėti draudiminę išmoką ieškinyje nurodytais pagrindais (b. l. 3-6). Be to, iš pateiktos teismui medžiagos akivaizdu, kad atsakovas ADB „RESO Europa” ieškovui nei savo tiesioginiais, nei netiesioginiais veiksmais ieškovui žalos nėra padariusi, nes šią aplinkybę patvirtina draudimo kompanijos susirašinėjimų su trečiaisiais asmenimis duomenys, kuriuose su UAB „Derustos prekyba” ir UAB „Ryterna” atsakovas aptaria draudiminio įvykio įforminimo ypatumus (b.l. 34-38). Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, 2008 m. rugsėjo 4 d. sudarytos transporto priemonės VW LT 35, valstybinis Nr. ( - ) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu tarp ADB „RESO Europa” ir UAB „Skrynius“ susiklostė sutartiniai draudimo santykiai, o 2008 m. lapkričio 5 d. minėtos transporto priemonės valdytojo veiksmais buvo padaryta turtinė žala pakeliamų vartų, esančių ( - ), savininkui UAB Swedbank lizingas. Esant šioms aplinkybėms tik tarp UAB „Skrynius” ir UAB Swedbank lizingas susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai, leidžiantys pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį pasinaudoti alternatyvaus teismingumo pasirinkimo galimybe, išieškant žalos atlyginimą iš ją padariusio subjekto.

9Kadangi ieškovo su atsakovu nesieja jokie deliktiniai santykiai, o visos teisės ir pareigos draudimo bendrovei kyla tik iš draudimo sutarties, kuri sudaryta trečiojo asmens naudai, ieškovas gali reikalauti iš draudimo bendrovės draudimo išmokos, bet negali reikalauti žalos, kurios ji nėra padariusi, atlyginimo.

10Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog alternatyviojo teismingumo pasirinkimo galimybė sutinkamai su CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatomis numatoma tik reiškiant ieškinį dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo asmeniui, tiesiogiai atsakingam už tos žalos padarymą. Nagrinėjamu atveju atsakovė ADB „RESO Europa“ nedalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo padaryta žala, ji yra tik draudikas, kuris sudarydamas draudimo sutartį su draudėju ir draudimo sutarties galiojimo metu atsitikus tam tikram joje nurodytam įvykiui, įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką, bet ne prisiimti atsakomybę už padarytą žalą ir ją atlyginti. Tokie ieškiniai turi būti paduodami pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 straipsnis), nes šiems ieškiniams CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikomos.

11Įvertinusi aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 34 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis ir civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Kagneta” ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui ADB „RESO Europa, perdavė tolimesniam nagrinėjimui pagal bendrąjį teritorinį teismingumą Vilniaus m. 2-ajam apylinkės teismui, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

13Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai