Byla A-822-800-13
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Iraidai Žiogaitei, atsakovo atstovei advokatei Neringai Pašukinskaitei,

3viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ skundą atsakovui Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Pareiškėjas UAB „Kauno vandenys“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I. t., b. l. 1–18), kuriuo prašė panaikinti Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2012 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. T1-26 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas, 2012 m. sausio 24 d. Įsakymas) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

7Paaiškino, kad 2005 m. spalio 14 d. WTE Wassertechnik GmbH ir AB „Požeminiai darbai“, iš vienos pusės, (toliau – ir Rangovas) bei pareiškėjas ir Agentūra, iš kitos pusės, sudarė statybos rangos sutartį Nr. V/2005/K16 dėl Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimo, įdiegiant biologinio valdymo grandį (toliau – ir Rangos sutartis). Pagal Rangos sutartį Rangovas veikė kaip rangovai, Agentūra – kaip perkančioji organizacija ir mokėtojas, o pareiškėjas – kaip užsakovas (naudos gavėjas). Tai reiškia, kad viešuosius pirkimus organizavo ir pareigą mokėti už atliktus darbus turėjo Agentūra, o pareiškėjas neturėjo jokios įtakos viešųjų pirkimų organizavimui bei jo sąlygų nustatymui, taip pat pagal Rangos sutartį pareiškėjas neturėjo jokios prievolės mokėti Rangovui už rangos darbus ir/ar kitas sumas, numatytas Rangos sutartyje. Rangos sutartis buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu, kuris buvo vykdomas iš esmės pagal atviro konkurso sąlygas, o Rangovas šį konkursą laimėjo pasiūlęs mažiausią kainą, t. y. 63 498 496 Lt be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Pareiškėjas pažymėjo, kad jau teikiant pasiūlymą viešajame pirkime buvo numatytos ir į Rangovo pasiūlymo kainą buvo įtrauktos Rangovo išlaidos, kurias jis patirs dėl perkančiosios organizacijos (Agentūros) reikalaujamų garantijų ir draudimų išdavimo, būtent dėl: atlikimo užtikrinimo garantijos išdavimo, išankstinio mokėjimo garantijos išdavimo, sulaikomų pinigų garantijos išdavimo, statybos darbų draudimo, montavimo darbų draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo. Atitinkamai Rangovas į savo pasiūlymo kainos (t. y. 63 498 496 Lt be PVM) bendrąją dalį įtraukė 1 485 491 Lt sumą išlaidoms, susijusioms su pirkimo dokumentų ir nurodytų Rangos sutarties reikalavimų įgyvendinimu. Įgyvendinant Rangovo įsipareigojimus, susijusius su garantijomis ir draudimais, Rangovas pateikė Agentūrai garantijas ir draudimo polisus (liudijimus), išduotus Agentūros naudai: 1) Raiffessen Zentralbank Osterreich atlikimo užtikrinimo garantiją Nr. G731.510 6 349 849,60 Lt sumai; 2) Raiffessen Zentralbank Osterreich išankstinio mokėjimo garantiją Nr. G731.799 12 699 699,20 Lt sumai; 3) Bayerische Landesbank sulaikomų pinigų garantiją Nr. 732475NBGA0810 3 174 925 Lt sumai; 4) Basler Securitas Versicherungen statybos darbų draudimo, montavimo darbų draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo liudijimą. Visi draudimo polisai ir garantijų išdavimas buvo apmokėti Rangovo, todėl jis 2006 m. birželio 19 d. išrašė Agentūrai PVM sąskaitą-faktūrą WTE Nr. 001, į kurią buvo įtraukta ir aukščiau nurodyta 1 485 491 Lt suma išlaidoms, susijusioms su garantijų ir draudimo polisų išdavimu. Nurodyta suma detalizuota Rangovo 2006 m. birželio 19 d. atliktų darbų akte Nr. 1 bei pažymoje Nr. 1. Sąskaitos Nr. 001 pagrindu pareiškėjas pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 2-V-2005/K16 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 2-V-2005/K16) ir jo išlaidos buvo apmokėtos teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau Agentūra 2012 m. sausio 24 d. išvadoje „Dėl projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, išlaidų tinkamumo“ (toliau – Išvada, 2012 m. sausio 24 d. Išvada) nurodė, kad pagal Rangos sutartį pagrįsta tik 697 973,57 Lt suma iš aukščiau nurodytos 1 485 491 Lt sumos. Likusi suma, t. y. 787 517,42 Lt, pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis, nes jos nebuvo pagrįstos tinkamais dokumentais. Agentūra neturėjo teisės priimti 2012 m. sausio 24 d. Įsakymo, taip pat neturėjo teisės reikalauti išlaidų grąžinimo iš pareiškėjo, o išlaidos negali būti laikomos netinkamomis, nes 2012 m. sausio 24 d. Įsakymas priimtas neįgalioto asmens. Šį savo teiginį pareiškėjas motyvavo tuo, kad, vadovaujantis Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (ar) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punktu, pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra sprendimas, įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo sprendimas arba įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti projekto vykdytojui bankroto arba restruktūrizavimo bylą. Taisyklėse sprendimas apibrėžtas kaip administruojančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) vadovo įsakymas ir (arba) kito jo įgalioto asmens potvarkis grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas (toliau - įsakymas) ir (arba) administruojančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) patvirtinta siūlomų grąžinti lėšų forma, pildoma ir teikiama naudojantis informacinėmis sistemomis. Nagrinėjamu atveju Agentūra yra įgyvendinančioji institucija ir pagal galiojančius teisės aktus nėra nurodyta kaip asignavimų valdytoja. Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių (toliau – Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklės) 11.17 punkte aiškiai nustatyta, kad Agentūra turi kompetenciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir/ar panaudotų lėšų susigrąžinimą tik tarpinės institucijos (t. y. Aplinkos ministerijos) įgaliojimu. Ši teisės norma konkuruoja su Taisyklių 2 punkte nustatytu apibrėžimu, pagal kurį įgyvendinančioji institucija gali būti laikoma administruojančia institucija ir gali pati priimti sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo. Agentūros atžvilgiu turėtų būti taikoma būtent nurodyta Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių 11.7 punkto norma, todėl atsakovas neturėdamas tarpinės institucijos įgaliojimų negalėjo priimti skundžiamo įsakymo. Tokią išvadą patvirtina ir Agentūros nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. Dl-632 (toliau – Agentūros nuostatai) 6.6 punktas, nustatantis, kad Agentūrai suteikta kompetencija atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus ir informuoti Aplinkos ministeriją apie nustatytus pažeidimus bei teikti jai siūlymus dėl tolesnių veiksmų. Be to, vienas iš Įsakymo priėmimo pagrindų, t. y. Aplinkos ministro 2011 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. Dl-349 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant asignavimų valdytojo programas“, kuris yra norminio pobūdžio teisės aktas, yra nepaskelbtas įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat teigė, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka jam keliamų formos ir turinio reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. 2012 m. sausio 24 d. Įsakyme nenurodyta aiški priežastis sugrąžinti lėšas, iš jo turinio nėra aišku, kokia konkreti išlaidų suma yra nepagrįsta ir netinkama finansuoti, nenurodyta jo priėmimo data ir jis nėra patvirtintas Agentūros antspaudu. Todėl skundžiamas Įsakymas neatitinka Taisyklių 2 ir 9 punktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad iš Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo (toliau – ir Komisijos reglamentas Nr. 16/2003) 12, 13 straipsniuose įtvirtintų nuostatų analizės matyti, kad būtent Agentūra yra atsakinga už tai, kad Sanglaudos fondo lėšos būtų naudojamos tinkamai, o netinkamai panaudotos – būtų grąžintos. Nagrinėjamu atveju nuostata, jog lėšos turi būti grąžintos reiškia, jog tam, kad galutinis paramos gavėjas grąžintų lėšas, visų pirma, turi būti konstatuota, kad lėšos buvo netinkamai ar neteisėtai panaudotos ir, antra, kad šios lėšos buvo netinkamai panaudotos dėl paramos gavėjo kaltės. Neįrodžius galutinio paramos gavėjo kaltės dėl netinkamo ir neteisėto paramos lėšų panaudojimo, tokios lėšos turi būti grąžintos iš institucijos, įgyvendinančios Sanglaudos fondo lėšų naudojimą, biudžeto. Komisijos 2003 m. sausio 6 d. reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnyje nurodyta, kad išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lėšas, turi būti realios. Todėl įgyvendinančioji institucija, priimdama sprendimus, susijusius su Sanglaudos fondo lėšų panaudojimu, turi objektyvią galimybę įsitikinti ir nustatyti, ar patirtos išlaidos yra tinkamos ir gali būti finansuojamos iš Sanglaudos fondo bei atitinkamai priimti sprendimą tokias išlaidas apmokėti arba neapmokėti. Be to, 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 59 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, kad kiekvienai veiksmų programai valstybė narė skiria tvirtinančią instituciją, kuri pagal šio reglamento 61 straipsnį atlieka jai priskirtinas lėšų panaudojimo kontrolės ir administravimo funkcijas. Taigi, už tinkamą Sanglaudos fondo lėšų panaudojimą yra atsakinga pati Agentūra. Tuo tarpu pareiškėjas, gaudamas lėšas iš Sanglaudos fondo, galėjo pagrįstai manyti, kad jos patirtos išlaidos yra tinkamos finansuoti pagal Sanglaudos fondo programą. Tokia pozicija yra pagrindžiama ir Rangos sutarties nuostatomis bei faktine situacija, kadangi pareiškėjas nei Sanglaudos fondo, nei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšoms nedisponavo, o visus mokėjimus pagal Rangos sutartį vykdė Agentūra. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių 3 ir 11 punktų, Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams (paslaugų teikėjams ar prekių tiekėjams) ir atsiskaitymo už išmokėtas ar planuojamas išmokėti lėšas taisyklių, patvirtintų Finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1K-288 (toliau – ir Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams taisyklės) 5 punkto ir Agentūros nuostatų 5 punkto nuostatas, tinkamas Agentūrai priskirtinų Sanglaudos fondo lėšų kontrolės ir administravimo funkcijų atlikimas yra garantija, jog šios lėšos bus panaudojamos tinkamai. Jei nustatoma, kad Sanglaudos fondo lėšos panaudotos netinkamai, tai reiškia, kad būtent Agentūra neatliko savo funkcijų ir aplaidžiai bei netinkamai prižiūrėjo, kaip vykdomas projektas ir kokioms išlaidoms tvirtinamas apmokėjimas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad būtent Agentūra organizavo ir vykdė viešąjį pirkimą dėl Rangos sutarties sudarymo ir būtent ji patvirtino Rangovo pasiūlymą (pateiktą pagal Agentūros pateiktą formą), kuriame buvo numatytos sumos atlikimo užtikrinimo garantijai, išankstinio mokėjimo garantijai, sulaikomų pinigų garantijai ir panašiai, nurodytos sumos buvo įtrauktos į galutinę Rangovo pasiūlytą kainą, kurią patvirtino atsakovas. Be to, Rangos sutarties Konkrečių sutarties sąlygų 1.15 punkte numatyta, kad pasiūlymo priede nurodyta perkančioji organizacija (Agentūra) vykdo Rangos sutarties pirkimo procedūras, administruoja mokėjimus Rangovui (apmoka iš Sanglaudos fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų finansuojamą Rangos sutarties dalį) ir atlieka bendrąją projekto įgyvendinimo priežiūrą. Vadovaujantis Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 1.2 (e) punktu, visais atvejais, kurie susiję su lėšų pagal Rangos sutartį mokėjimu, atitinkama prievolė kyla atsakovui kaip perkančiajai organizacijai. Pareiškėjas, žinodamas aukščiau nurodytas Agentūros pareigas tiek pagal teisės aktus, tiek pagal Rangos sutartį, turėjo pagrįstus lūkesčius manyti, kad atsakovui patvirtinus mokėjimą ir išmokėjus lėšas, tokios lėšos yra teisėtos, pagrįstos ir tinkamos finansuoti iš Sanglaudos fondo. Kadangi ginčijamame Įsakyme nėra nurodyta, kas sudaro 427 453,22 Lt, kurie buvo pripažinti netinkamomis finansuoti lėšomis, ir 141 753,13 Lt PVM sumą, todėl pareiškėjas negali apsiginti nuo skundžiamame įsakyme formuluojamo reikalavimo dėl grąžintinų lėšų sumos. Iš Agentūros Išvados, kuri nėra šio Įsakymo sudėtinė dalis, galima nuspėti, kad reikalaujama grąžinti suma yra susijusi su draudimo ir garantijų išlaidomis. Išvadoje nurodyta, kad administracinio pobūdžio išlaidos (pridėtinės išlaidos), kurios patiriamos draudimams, garantijoms arba laidavimams specialiai konkrečiam projektui, laikomos tinkamomis finansuoti ir jos priskiriamos Komisijos reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnyje nurodytų išlaidų kategorijai – „pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos“. Kaip nurodyta Komisijos reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio 4 dalies d punkte, tokios išlaidos turi būti konkrečiai pagrįstos ir tinkamos finansuoti, tik kai realiai patirtos ir proporcingos projekto įgyvendinimui patiriamoms garantijų ir draudimų išlaidoms. Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, pareiškėjas laikėsi nuomonės, kad Įsakymas nemotyvuotas ir nepagrįstas. Vadovaujantis Komisijos 2002 m. liepos 29 d. reglamento (EB) Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b) punkto i) papunkčiu, paramos skyrimui tinkamos išlaidos yra tokios, jeigu jos gali būti patvirtintos sąskaitomis faktūromis. Pagal Komisijos reglamento Nr. 16/2003 4 bei 5 straipsnius, visos už įgyvendinimą atsakingos įstaigos turėtos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis ir/ ar dokumentais ir patvirtintos projekto vykdytojo gautomis sąskaitomis faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais. Tai reiškia, kad turi būti tikrinama, ar projekto vykdytojas (paramos gavėjas) realiai patyrė išlaidas ir ar jos pagrįstos sąskaitomis faktūromis ar kitais dokumentais. Pagal Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių 11 punktą, galutinis paramos gavėjas kartu su mokėjimo prašymais pateikia ataskaitinio laikotarpio išlaidas pateisinančius dokumentus. Pagal nurodytų taisyklių 2 punktą, išlaidas pateisinančiais dokumentais laikytini rangovų (paslaugų teikėjų ar prekių tiekėjų) pateiktos sąskaitos, perdavimo–priėmimo aktai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kelionių dokumentai ir kiti dokumentai, pateisinantys patirtas išlaidas. Kaip nurodyta Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių 16 punkte įgyvendinančioji institucija vertina mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir pateikia mokėjimo paraišką apmokėti tinkamas finansuoti išlaidas. Nagrinėjamu atveju Rangovas pateikė savo Sąskaitą Nr. 001 kartu su atliktų darbų aktu Nr. 1 bei pažyma Nr. 1. Rangovo Sąskaitoje Nr. 001 nurodyta suma, skirta nustatytiems Rangos sutarties reikalavimams vykdyti, atitiko Rangos sutartyje (bei Rangovo pasiūlyme, kuris sudaro neatskiriamą Rangos sutarties dalį) nurodytą sumą. Todėl nurodytos sąskaitos Nr. 001 ir kitų susijusių dokumentų pagrindu pareiškėjas pateikė Agentūrai Mokėjimo prašymą Nr. 2-V-2005/K16. Agentūra patvirtino sąskaitą Nr. 001 (bei pažymą Nr. 1) kaip pareiškėjo išlaidas pateisinančius dokumentus ir pateikė juos apmokėjimui. Taigi akivaizdu, kad nurodyti dokumentai laikytini išlaidas pateisinančiais dokumentais ir išlaidos yra realiai patirtos. Vadovaujantis Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 1.2 (e) punktu, Agentūra taip pat veikė kaip užsakovas pagal Rangos sutartį. Visi išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo teikiami tiesiogiai Agentūrai ir tiek draudimas, tiek garantijos buvo išduodami jos naudai. Tuo tarpu pareiškėjas net neturėjo galimybės ir teisės įsitikinti, ar visi Rangovo draudimo įmokų sumokėjimą liudijantys dokumentai buvo pateikti atsakovui. Nepaisant to, pareiškėjas savo iniciatyva keletą kartų kreipėsi į Rangovą, prašydama jo pateikti informaciją apie draudimo įmokų sumas, tačiau buvo informuota, kad ši informacija yra pateikta Agentūrai ir Valstybės kontrolei. Be to, pačių draudimo liudijimų pateikimas patvirtina tą faktą, kad Rangovas turėjo patirti išlaidas, nes praktikoje nei draudimo bendrovės, nei kredito įstaigos neišduoda garantijos, laidavimo draudimo ar draudimo liudijimų, kol draudžiančioji šalis už šią paslaugą nesumoka išlaidų, susijusių su tokio užtikrinimo išdavimu ar draudimu. Pažymėjo, kad Agentūros išvada, jog neva pagal FIDIC sutarčių Bendrųjų sąlygų 18.1 straipsnį ji gali reikalauti Rangovą pateikti ne tik garantijų faktą patvirtinančius dokumentus, bet ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus yra nepagrįsta, nes minėto straipsnio nuostatos yra taikomas tik draudimo dokumentams, bet ne garantijoms. Taip pat akivaizdu, kad Rangovo sąskaitose ir Mokėjimo prašyme Nr. 2-V-2005/K16 nurodytos sumos, susijusios su garantijomis, nėra už pačias garantijas, bet už išlaidas, susijusias su garantijų išdavimu. Be to, pareiškėjo duomenimis, nei viena iš aukščiau nurodytų garantijų nebuvo Agentūros panaudota.

8Atsakovas Aplinkos projektų valdymo agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 2–10) prašė jį atmesti, o iš pareiškėjo atsakovo naudai priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad atsakovas ilgą laiką atliko asignavimų valdytojo funkcijas ir lėšų sugrąžinimą vykdė vadovaudamasis Taisyklių 2 punkto nuostatomis. Asignavimų valdytojai tapus Aplinkos ministerijai, asignavimų valdytojo funkcijos atsakovui buvo perduotos Aplinkos ministro 2011 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-349 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant asignavimų valdytojo programas“ (toliau – ir Įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo). Pačiame ginčijamame Įsakyme nurodoma, kad jis priimamas vadovaujantis minėtu Įsakymu dėl įgaliojimų suteikimo. Įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo yra individualus teisės aktas, nes neturi norminio akto požymių, todėl jis įsigaliojo nuo jo priėmimo momento. Ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi priimtas tinkamai įgalioto asmens. Dėl Įsakymo atitikties Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, pažymėjo, kad ginčijamas Agentūros 2012 m. sausio 24 d. Įsakymas pagrįstas nustatytais faktais bei teisės aktais, nurodytos visos jį turinčios sudaryti dalys, išvardintos Taisyklių 9 punkte, todėl jis yra teisėtas. Pažymėjo, kad priimant Įsakymą Agentūra vadovavosi Taisyklių 5.2.2 punktu ir Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 nuostatomis, kurios numato, kad projekto vykdytojas privalo grąžinti išmokėtas lėšas, jeigu jų buvo išmokėta daugiau nei jam priklauso; turi būti grąžintos lėšos, kurių panaudojimas projekto vykdytojo nebuvo pagrįstas apskaitos dokumentais. Kaip nurodyta 2012 m. sausio 24 d. Išvadoje, ištyrus pateiktas sąskaitas ir apmokėjimo dokumentus už garantijas ir draudimus pagrįsta 202 147,12 EUR, t. y. 1 697 973,57 Lt suma, o netinkamomis finansuoti pripažįstama 228 080,81 EUR t. y. 787 517,42 Lt suma. Taip pat pažymėta, kad grąžintinoms lėšoms padengti, nustatytų grąžintinų lėšų suma (360 064,20 Lt) bus užskaityta Sanglaudos fondo projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“ Europos Komisijos sprendimą viršijančių lėšų sumos dalimi. Likusi dalis 427 453,22 Lt, kuriuos sudaro Europos Sąjungos lėšų dalis – 303 491,78 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 123 961,44 Lt PVM dalis, kuri buvo sumokėta kartu su pateiktomis sąskaitomis –141 753,13 Lt negali būti užskaityta ir privalo būti grąžinta į Lietuvos Respublikos biudžetą. Taigi atsakovo reikalavimas grąžinti pinigines lėšas grindžiamas tuo, kad garantijų ir draudimų išlaidos 787 517,42 Lt sumai nebuvo pagrįstos sąskaitomis ir kitais apmokėjimo dokumentais. Analogiška informacija yra nurodoma ir pareiškėjui pateiktame Agentūros 2012 m. sausio 24 d. pranešime Nr. 1 „Apie pažeidimą, susijusį su Sanglaudos fondo lėšų naudojimu“ ir 2012 m. sausio 24 d. rašte Nr. APVA-340 „Dėl atliktų pažeidimų tyrimų“. Minėti dokumentai, detalizuojantys grąžintinų lėšų teisinį ir faktinį pagrindus (piniginės lėšos skirtos garantijoms ir draudimams nebuvo pagrįstos), buvo pateikti pareiškėjui kartu su skundžiamu Įsakymu, todėl skundo argumentai, kad šis aktas yra nemotyvuotas, atmestini. Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų. Teiginį, kad Agentūra turi teisę reikalauti neteisėtai išmokėtų lėšų grąžinimo iš pareiškėjo, atsakovas grindė tuo, kad Taisyklės nustato, jog neteisėtai išmokėtas lėšas valstybė narė privalo susigrąžinti iš projekto vykdytojo, todėl teisiškai nereikšmingais laikytini pareiškėjo argumentai, kad atsakovas pats turėjo pareigą užtikrinti, jog Sanglaudos fondo lėšos būtų panaudotos tinkamai ir išlaidos, kurios pagal taikytinus teisės aktus ir/ar kitas taisykles, sutartis, susitarimus ir panašiai, negali būti finansuojamos, nebūtų apmokamos, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėjo, kad iš Taisyklių 2–5 punktuose įtvirtintų nuostatų analizės matyti, jog šios normos reglamentuoja atvejus, kuomet turi būti sugrąžintos jau išmokėtos lėšos, t. y. kai faktas, kad lėšos buvo išmokėtos nepagrįstai, nustatomas jau po tokių lėšų išmokėjimo. Be to, Taisyklėse vienareikšmiai įtvirtinta, kad lėšas turi grąžinti projekto vykdytojas (5 punktas), o lėšų grąžinimas nepriklauso nuo to, dėl kokių asmenų veiksmų paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai (tai pripažinta ir Lietuvos teismų, nagrinėjančių panašaus pobūdžio bylas, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. I-1713-281/2011). Jei nustatytas pažeidimas yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir priimamas sprendimas (nagrinėjamu atveju Įsakymas) jas susigrąžinti, šios lėšos privalo būti projekto vykdytojo sugrąžinamos, o projekto vykdytojas negali būti atleidžiamas nuo pareigos grąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas vien todėl, kad toks pažeidimas nustatomas jau atlikus piniginių lėšų pervedimą. Be to, pats pareiškėjas teismui pateiktame skunde pripažįsta, kad Agentūra privalo imtis priemonių aptiktiems pažeidimams pašalinti ir turi užtikrinti, kad netinkamai panaudotos lėšos būtų grąžinamos. Pareiškėjas taip pat pripažįsta, kad iš Sanglaudos fondo turi būti apmokamos tik realiai patirtos išlaidos, tačiau pareiškėjo motyvai, kad lėšų tinkamumo finansuoti patikrinimas turi būti atliekamas jų išmokėjimo metu ir vėlesnis lėšų grąžinimas, yra išimtinai atsakovo atsakomybė, nėra pagrindžiama teisės aktų normomis, yra subjektyvūs. Teigė, kad Įsakymu nurodomos grąžinti lėšos yra nelaikytinos tinkamomis finansuoti. Šį teiginį grindė tuo, kad garantijų ir draudimų išlaidos yra priskiriamos Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio išlaidų kategorijai – „pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos“. Kaip nurodyta Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio 4 dalies d punkte, pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos turi būti konkrečiai pagrįstos ir turi būti sąžiningai paskirstomos vadovaujantis priimtais apskaitos standartais. Minėtos nuostatos aiškiai nustato, kad garantijų ir draudimų išlaidos turėtų būti tik realios išlaidos. Be to, FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų (tiek „Geltonosios“, tiek „Raudonosios“ knygos atvejais) 18.1 straipsnio 7-oje pastraipoje aiškiai nurodoma, kad kai sumokama kiekviena draudimo įmoka, draudžiančioji šalis kitai šaliai privalo pateikti mokėjimo įrodymus. Taigi užsakovas turi teisę reikalauti pateikti ne tik garantijų ir draudimų faktą patvirtinančius dokumentus, o taip pat dokumentus, kurie leistų šiomis prievolių užtikrinimo ir draudimo priemonėmis pasinaudoti, tačiau ir atitinkamų draudimo įmokų mokėjimų faktą patvirtinančius dokumentus. FIDIC sutarčių sąlygų 18.1 punkte aiškiai nurodoma, jog kitai šaliai turi būti pateikiami ir draudimų atlikimo įrodymai, ir draudimų liudijimų nuorašai. Šie du dokumentai ir įrodymai išskiriami į atskiras dalis, kadangi vien draudimo liudijimo pateikimas nesuponuoja, jog draudiminė apsauga galioja visą sutartyje reikalaujamą laikotarpį, ypač tais atvejais, kai nustatomos reguliariai mokamos draudimo įmokos. Taigi, tam, kad išlaidos būtų pripažįstamos realiai patirtomis, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nėra pakankama pateikti pačias garantijas ir liudijimus. Pačių garantijų ir liudijimų pateikimas patvirtina tik faktą, jog rangovas patyrė išlaidas, tačiau tai dar neįrodo ir nepagrindžia, kiek realiai administracinio pobūdžio išlaidų buvo patirta. Nurodo, kad ginčo atveju reikia skirti du klausimus – sutartinių įsipareigojimų pagal Rangos sutartį Nr. V/2005/K16 vykdymą (įsipareigojimus sumokėti atitinkamas išlaidas ar kitas sumas, susijusias su garantijomis ir draudimais, atsižvelgiant, kad užsakovui nedraudžiama prisiimti įsipareigojimus sumokėti didesnes sumas nei rangovo faktiškai patiriamos išlaidos) ir tinkamų finansuoti išlaidų klausimą. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnis numato, kad Europos Sąjungos lėšomis gali būti apmokamos tik realios išlaidos, <...> patvirtintos sąskaitomis faktūromis ar lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais. „Lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentas“ – tai bet koks už įgyvendinimą atsakingos įstaigos pateiktas dokumentas, skirtas įrodyti, kad buhalterinis įrašas yra padarytas teisingai ir sąžiningai bei pateikia informaciją apie realius sandorius vadovaujantis standartine apskaitos praktika. Taigi Rangovo pateikta sąskaita Nr. 001 kartu su atliktų darbų aktu Nr. 1 bei pažyma nepagrindžia išlaidų, susijusių su garantijomis ir draudimais realumo. Šiuose dokumentuose yra tik įtraukta suma, kuri buvo numatyta ir Rangos sutartyje Nr. V/2005/K16 draudimams ir garantijoms, tačiau neįrodo bei nepagrindžia, kad nurodyta suma garantijoms ir draudimams buvo realios išlaidos. Teisiškai nereikšmingais laikytini skundo argumentai, susiję su tuo, kas (Rangovas ar Užsakovas) realiai turi garantijų ir draudimų išlaidas pagal Rangos sutartį pagrindžiančius dokumentus ir gali juos pateikti atsakovui. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolei atliekant nagrinėjamam ginčui aktualaus projekto auditą ir iš paties pareiškėjo išreikalavus visus draudimo ir garantijų išlaidas pagrindžiančius dokumentus, buvo nustatyta, kad išlaidų dokumentais nepagrįsta suma draudimams ir garantijoms yra lygi 787 503,61 Lt. Atsakovui, atliekant galimo pažeidimo tyrimą, ištyrus pareiškėjo pateiktas sąskaitas ir apmokėjimo dokumentus už garantijas ir draudimus pagal Rangos sutartį buvo nustatyta, kad pagrįsta yra tik 202 147,12 EUR, t. y. 697 973,57 Lt suma, likusi suma – 228 080,81 EUR, t. y. 787 517,42 Lt yra nepagrįsta, todėl pripažintina netinkama finansuoti. Atsakovas pažymėjo, kad su skundo argumentu, jog Įsakymu nepagrįstai yra reikalaujama grąžinti 141 753,13 Lt PVM, skaičiuojamą nuo visos netinkama finansuoti pripažintos 787 517,42 Lt sumos, nesutinka, nes reikalaujamas grąžinti PVM neturi nieko bendro su atsakovo atliktu grąžintinos lėšų sumos (360 064,20 Lt) užskaitymu, t. y. Sanglaudos fondo projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“ Europos Komisijos sprendimą viršijančių lėšų sumos dalimi. Kaip nurodyta ankščiau, atsakovas pagrįstai pripažino, kad netinkama finansuoti suma yra lygi 787 517,42 Lt, o kartu su šia suma pareiškėjui buvo atskirai sumokėtas 18 proc. PVM, kuris ir privalo būti grąžintas visas, nes bet kokiu atveju pagal teisinį reglamentavimą grąžintinas PVM yra nefinansuojamas (Europos Komisijos reglamento (EB) 11 straipsnio 1 dalis). Lėšų užskaitymas buvo atliktas tik netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų sumoje (787 517,42 Lt be PVM).

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamu 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu (II t., b. l. 176–186) skundą atmetė.

12Teismas pažymėjo, jog sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Agentūros direktoriaus 2012 m. sausio 24 d. Įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

13Pasisakydamas dėl Agentūros direktoriaus teisės priimti sprendimus, įpareigojančius grąžinti neteisėtai išmokėtą paramą pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog Aplinkos ministro 2011 m. balandžio 20 d. Įsakymu Nr. D1-349 (Įsakymas dėl įgaliojimų vykdymo) Agentūra įgaliota vykdyti lėšų mokėjimą ir susigrąžinimą įgyvendinant asignavimų valdytojo programas, kuriose numatytos lėšos 2000–2006 m. Sanglaudos fondo projektams (II t., b. l. 12). Remdamasis ABTĮ 2 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, teisės doktrinos nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002, 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-548/2012) teismas konstatavo, kad minėtas Įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo neturi norminio pobūdžio aktams būtino visuotino privalomumo bruožo, nes jis adresuojamas apibrėžtiems subjektams (Agentūrai ir Aplinkos viceministrui) ir visuotinai privalomų elgesio taisyklių, skirtų kitiems, individualiais požymiais neapibūdintiems, subjektams, nenustato. Jokių rūšinėmis savybėmis apibrėžtų visuomeninių santykių nereguliuoja. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Aplinkos ministro 2011 m. balandžio 20 d. Įsakymo turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad šis įsakymas labiau priskirtinas ABTĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytiems vidaus administravimo aktams, nes yra skirtas tam, kad Aplinkos ministerija, paskirstydama funkcijas savo struktūriniam padaliniui, t. y. Agentūrai, galėtų tinkamai vykdyti jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, susijusias su 2000–2006 m. Sanglaudos fondo projektams skirtų lėšų mokėjimu ir susigrąžinimu. Taigi, Aplinkos ministro 2011 m. balandžio 20 d. Įsakymas yra individualaus pobūdžio teisės aktas, todėl, vadovaujantis Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 3 dalimi, įsigaliojo jo priėmimo dieną, t. y. 2011 m. balandžio 20 d.

14Teismas įvertinęs tai, kad Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių 11.17 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija (nagrinėjamu atveju – Agentūra) tarpinės institucijos (nagrinėjamu atveju – Aplinkos ministerija) įgaliojimu Lėšų grąžinimo taisyklėse nustatyta tvarka vykdo neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą, padarė išvadą, kad Agentūros direktorius, priimdamas skundžiamą 2012 m. sausio 24 d. Įsakymą, veikė jam priskirtos kompetencijos ribose, todėl pareiškėjo motyvai, jog šis Įsakymas priimtas neįgalioto asmens, yra atmestini. Remdamasis Taisyklių 4 punktu, nustatančiu, kad pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra administruojančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) vadovo sprendimas, bei 5 punkto nurodomais pagrindais, kuriuos nustačius išmokėtos lėšos turi būti susigrąžinamos iš projekto vykdytojo, padarė išvadą, kad šiuo teisės aktu reglamentuojami atvejai, kai turi būti susigrąžinamos jau išmokėtos lėšos, o lėšas turi grąžinti projekto vykdytojas, nagrinėjamu atveju pareiškėjas. Be to, lėšų grąžinimas nepriklauso nuo to, dėl kokių asmenų veiksmų paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai. Teismo manymu, akivaizdu ir tai, kad faktas, jog lėšos išmokėtos nepagrįstai, gali būti nustatytas tik po šių lėšų išmokėjimo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundo motyvai, kuriais paneigiama Agentūros teisė išieškoti jau išmokėtas paramos lėšas, yra grindžiami netinkamu teisės aiškinimu ir yra atmestini.

15Dėl Agentūros direktorius 2012 m. sausio 24 d. Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai liudija, kad ginčijamas Agentūros direktoriaus Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Agentūros 2012 m. sausio 24 d. Išvada, kurioje, kaip matyti iš jos turinio, yra nurodytos faktinės aplinkybės, priežastis susigrąžinti lėšas ir šių lėšų apskaičiavimai, teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu pareiškėjas yra kaltinamas. Taigi, Agentūros 2012 m. sausio 24 d. Išvada, priešingai negu skunde teismui nurodo pareiškėjas, yra sudėtinė ginčijamo Įsakymo dalis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad tų pačių duomenų dubliavimas keliose vietose būtų perteklinis, prieštaraujantis gero administravimo principui, sprendžia, jog ginčijamas Agentūros direktoriaus Įsakymas iš esmės atitinka Taisyklių 9.1–9.10 punktuose ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus.

16Teismas pažymėjo, kad vertinant Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą būtina analizuoti, ar Agentūros 2012 m. sausio 24 d. Išvadoje nurodytos aplinkybės, o taip pat ir grąžintinų lėšų sumos apskaičiavimai yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, rangos sutarties V/2005/K16/5-440 1.1 punkte nurodytų 1 485 491 Lt išlaidų įtraukimas apmokėjimui į sąskaita WTE Nr. 001, o taip pat šių išlaidų nurodymas atliktų darbų akte Nr. 1, neįrodo, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos. Teismas pažymėjo, kad FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų (tiek „Raudonosios“, tiek „Geltonosios“ knygų atvejais) 18.1 straipsnio 7 pastraipoje aiškiai nurodoma, kad, kai sumokama kiekvieno draudimo įmoka, draudžiančioji šalis kitai šaliai privalo pateikti mokėjimo įrodymą. Taigi, pagal minėtas FIDIC nuostatas, užsakovas (nagrinėjamu atveju pareiškėjas), turi teisę reikalauti ne tik garantijų išdavimą ir draudimo faktus patvirtinančius dokumentus, tačiau ir atitinkamų mokėjimų, susijusių su šių dokumentų išdavimu, faktą patvirtinančius dokumentus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl mokėjimą patvirtinančių dokumentų pateikimo kreipėsi į WTE Wassertechnik GmbH, tačiau rangovas šiuos dokumentus (jų dalį) pateikti atsisakė (I t., b. l. 117). Taip pat nustatyta, kad WTE Wassertechnik GmbH pateikė pareiškėjui dalį dokumentų, patvirtinančių ginčo mokėjimus (II t, b. l. 37–101). Detalūs apskaičiavimai, pagrindžiantys išlaidas, patvirtintas pateiktais mokėjimo dokumentais, yra pateikti Valstybės kontrolės atlikto audito išvadoje ir Agentūros 2012 m. sausio 24 d. Išvadoje (I t, b. l. 21–25, II t., b. l. 23) ir pareiškėjas šių apskaičiavimų matematinio teisingumo neginčija. Todėl pripažintina, kad pateiktais mokėjimo dokumentais nėra pagrįsta visa 1 485 491 Lt paramos suma, išmokėta pareiškėjui. Agentūros 2012 m. sausio 24 d. Išvadoje aiškiai nurodoma, kad netinkamomis finansuoti, t. y. nepagrįstomis jokiais mokėjimo dokumentais, laikytina 787 517,42 Lt suma, tinkama finansuoti pripažįstama 697 973,57 Lt suma. Taip pat pateikti detalūs apskaičiavimai, kuriais neteisėtai išmokėta ir grąžintina paramos lėšų suma sumažinama iki 427 453,22 Lt (iš 787 517,42 Lt atimant 360 064 Lt užskaitomą sumą). Akivaizdu, kad gražintina 18 proc. PVM suma skaičiuotina nuo neteisėtai pareiškėjui išmokėtos išmokos dalies, t. y. 787 517,42 Lt, todėl yra 141 753,13 Lt.

17Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apskaičiavimai yra nesudėtingi, aiškūs ir detalūs. Be to, byloje esantys įrodymai liudija, jog pareiškėjas su grąžintinos paramos sumos apskaičiavimais buvo supažindintas, pareiškėjas teikė Lietuvos valstybės kontrolės pareigūnams paaiškinimus ginčo klausimais (II t., b. l. 15–22, 118). Todėl pareiškėjo skunde išdėstyta pozicija, kuria nurodoma, jog grąžintinų lėšų ir PVM sumos apskaičiuotos nesuprantamu būdu ir todėl pareiškėjas negali apsiginti nuo skundžiamame Įsakyme nustatytų reikalavimų, yra nesąžininga, subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįsta. Teismas pažymėjo, kad tai, jog ginčo Įsakymas nėra patvirtintas antspaudu, nelaikytina tokio pobūdžio trūkumu, dėl kurio jis galėtų būti naikinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2360/2012).

18Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad Agentūros direktorius 2012 m. sausio 24 d. Įsakyme faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimai jį panaikinti atmestini.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas buvo atmestas, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nepateikė teismui detalių apskaičiavimų, patvirtinančių byloje patirtas išlaidas, todėl, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje byloje gali būti išspręstas ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovas 2012 m. lapkričio 29 d. (pagal gavimo datą) pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų prijungimo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

20III.

21Pareiškėjas UAB „Kauno vandenys“ apeliaciniu skundu (III t., b. l. 13–23) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22Teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, priimdamas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą, iš esmės nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų ir dėl dalies iš jų net nepasisakė, o tai neatitinka teisingumo principo. Šį savo teiginį argumentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime pateiktomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2470/2011 ir kt.). Mano, kad yra ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų.

23Teismo išvada, kad Agentūros direktorius, priimdamas skundžiamą 2012 m. sausio 24 d. Įsakymą, veikė jam priskirtos kompetencijos ribose, todėl pareiškėjo skundo motyvai, jog šis Įsakymas priimtas neįgalioto asmens, atmestini, yra nepagrįsta ir neteisėta. Aplinkos ministro 2011 m. balandžio 20 d. Įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo turi būti laikomas norminiu teisės aktu, kadangi jo deleguojama dalis Aplinkos ministerijos funkcijų, suteiktų jai Vyriausybės nutarimu, ir tokios deleguotos funkcijos įgyvendinamos neapibrėžto asmenų rato atžvilgiu. Aplinkos ministras Įsakymu dėl įgaliojimų suteikimo realizuoja valstybės valią, o būtent tai, kad Aplinkos ministerija Lietuvos Vyriausybės įgaliota pagal Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių 11.17 punktą įgalioti įgyvendinančią instituciją, šiuo atveju Agentūrą, Taisyklėse nustatyta tvarka vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą. Taigi, Aplinkos ministro 2011 m. balandžio 20 d. Įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo yra privalomas atitinkamų visuomeninių santykių dalyviams. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pripažįstant, jog viešojo administravimo institucijos priimti aktai, kuriais paskirstomos funkcijos šios institucijos struktūriniams padaliniams, nepriskirtini norminio pobūdžio teisės aktams. Pažymi, kad pagal Agentūros nuostatų 1 ir 2 punktus Agentūra yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, ir yra įstaiga (o ne struktūrinis padalinys) prie Aplinkos ministerijos, kurios savininkas yra valstybė, o Aplinkos ministerija tik įgyvendina Agentūros savininko teises ir pareigas, kai pati Agentūra turi savo struktūrinius padalinius. Taigi, Agentūra neturi teisės priimti Įsakymo be tarpinės institucijos (Aplinkos ministerijos) įgaliojimo.

24Teismas padarė išvadą, kad Agentūros 2012 m. sausio 24 d. Išvada yra sudėtinė Įsakymo dalis. Pareiškėjas su tuo nesutinka. Šią išvadą teismas padarė vadovaudamasis tuo, kad tų pačių duomenų dubliavimas keliose vietose būtų perteklinis, prieštaraujantis gero administravimo principui, todėl teismas pripažįsta, kad Įsakymas iš esmės atitinka Taisyklių 9.1-9.10 punktuose bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualius administracinio akto turinio reikalavimus. Teismas neįvykdė jam, kaip teisingumą vykdančiam subjektui, nustatytos pareigos pagrįsti savo sprendimą aiškiais, pakankamais ir racionaliais teisiniais argumentais. Be to, teismas visiškai nevertino Įsakymo turinio, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų normas bei teismų praktiką. Taisyklių 9 punktas nustato privalomus elementus, kurie turi būti nurodyti sprendime, tačiau skundžiamas Įsakymas visiškai neatitinka nurodytų reikalavimų. Vien tik Įsakymo konstatavimas, kad pareiškėjas netinkamai panaudojo Europos Sąjungos bei bendrojo finansavimo lėšas ir taip pažeidė Europos Komisijos reglamento (EB) 16/2003 22 straipsnio 4 dalies 4 punktą nėra ir negali būti laikytina tinkamai ir pakankamai nurodyta priežastimi susigrąžinti Sanglaudos fondo lėšas. Kadangi Įsakyme nenurodyta priežastis susigrąžinti lėšoms, o jame nėra nuorodos į Agentūros 2012 m. sausio 24 d. Išvadą, Įsakymas yra nemotyvuotas. Pažymi, kad 2012 m. sausio 24 d. Išvadoje nurodant, kad atitinkamos sumos nėra pagrįstos dokumentais, referuojama į priedą Nr. 4, tačiau prie šios Išvados toks priedas pridėtas nebuvo. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, Įsakymo turinį ir formą laikė teisėta, tačiau tinkamai to nemotyvavo.

25Pareiškėjas prašė teismo išreikalauti iš Agentūros visą su pažeidimo tyrimo susijusią medžiagą. Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutartimi Agentūrą tai padaryti įpareigojo, tačiau Agentūra visos medžiagos nepateikė.

26Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad atsižvelgiant į Taisyklių 4 ir 5 punktus, šiuo teisės aktu reglamentuojami atvejai, kai turi būti susigrąžinamos jau išmokėtos lėšos, o lėšas turi grąžinti projekto vykdytojas, nagrinėjamu atveju pareiškėjas. Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos, funkcijos leidžia daryti išvadą, kad būtent Agentūra turėjo pareigą užtikrinti, jog Sanglaudos fondo lėšos būtų panaudotos tinkamai ir išlaidos, kurios negali būti finansuojamos, nebūtų apmokamos. Teismas nevertino šiai bylai reikšmingų ir esminių aplinkybių, kad Agentūra yra Rangos sutarties šalis. Agentūra taip pat veikė kaip užsakovas pagal Rangos sutartį, todėl būtent Agentūra turėjo teises ir pareigas pagal Rangos sutarties 18.1 dalį reikalauti Rangovą pateikti jo išlaidas draudimo įmokoms patvirtinančius dokumentus. Be to, pagal Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių 5 punktą už mokėjimo prašymų, visų išlaidas patvirtinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų tikrinimą bei išlaidų tinkamumo finansuoti nustatymą atsakinga įgyvendinančioji institucija, t. y. Agentūra. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad draudimo liudijimai ir kiti su draudimu susiję dokumentai buvo teikiami tiesiogiai Agentūrai ir tiek draudimas, tiek garantijos buvo išduodami ne pareiškėjo, o Agentūros naudai.

27Faktą, kad prieš atlikdama mokėjimus Agentūra tikrino išlaidų tinkamumą finansuoti, pagrindžia ir teismo įpareigojimu Agentūros į bylą pateiktas Sanglaudos fondo projektų darbų sutarčių sąskaitų (tarpinio mokėjimo) patikros lapas Nr. 265 (toliau – Patikros lapas), kuris pagrindžia, kad prieš atlikdama mokėjimą Agentūra patikrino išlaidų pagrįstumą ir jas pagrindžiančių dokumentų tinkamumą ir pakankamumą, tai pažymint Patikros lape (Patikros lapo 2 lentelės 6, 7, 11, 12 ir 13 punktai, 3 lentelės 34 ir 35 punktai) bei užpildant 2006 m. liepos 26 d. mokėjimo paraiškas pervesti užsienio valiutą nurodytam gavėjui Nr. 06/000787, Nr. 06/000788, Nr. 06/000789. Teismas šių įrodymų nevertino ir dėl to nepasisakė.

28Teismas, pateikdamas išvadas dėl konkrečių grąžintinų lėšų, visiškai nepasisako ir nevertina tos aplinkybės, kad šios lėšos yra susijusios tiek su garantijomis, tiek su draudimu, o šių išlaidų pagrįstumui nustatyti keliami netapatūs reikalavimai. Teismas nepagrįstai aiškino FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų 18.1 straipsnio 7 pastraipą, nes neatsižvelgė į pareiškėjo skunde pateiktą pastebėjimą, kad Agentūra neteisingai taiko FIDIC nuostatas visų išlaidų atžvilgiu, kadangi FIDIC sutarčių Bendrųjų sąlygų 18.1 straipsnis yra taikomas tik draudimo dokumentams, bet ne garantijoms.

29Agentūros sprendimas, reikalavimas grąžinti neva neteisėtai išmokėtas lėšas, yra priimtas vadovaujantis Taisyklių 5.2.2. punktu, pagal kurį turi būti nustatomos dvi sąlygos, kurių egzistavimas yra privalomas, t. y. turi būti nustatytas 1) projekto vykdytojas; 2) nustatyta, kad projekto vykdytojui yra išmokėtos didesnės nei priklauso lėšų sumos. Teismas šios aplinkybės tinkamai nebuvo vertinamos ir ištirtos. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad pateikti dokumentai įrodo, kad Įsakyme nurodytos grąžintinos lėšos yra tinkamos finansuoti, o teismas, priimdamas sprendimą, nepateikė pagrįstų motyvų, kad pareiškėjas nepagrindė visų draudimo ir garantijų išlaidų sumos tinkamais apskaitos dokumentais. Agentūra, būdama Rangos sutarties šalimi, turėjo pareigą įsitikinti, kad Agentūros atliekami mokėjimai yra pagrįsti, teisėti ir tinkami finansuoti. Kad tokį patikrinimą Agentūra atliko pagrindžia ir byloje esantys įrodymai: Agentūra patvirtino Sąskaitą Nr. 001 (bei pažymą Nr. 1) kaip pareiškėjo išlaidas pateisinančius dokumentus ir pateikė apmokėjimui.

30Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 28–35) prašo pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo iš pareiškėjo atsakovo naudai priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

31Atsakovas remiasi dalimi argumentų, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Įsakymas buvo priimtas tinkamai įgalioto asmens. Įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuris įsigalioja nuo jo priėmimo dienos. Pareiškėjo subjektyvi interpretacija, kad Įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo yra privalomas plačiam visuomeninių santykių, apimančių platų finansinės paramos spektrą dalyvių, kurie dalyvauja finansinės paramos, išmokėtos ir (ar) panaudotos pažeidžiant teisės aktus grąžinimo procese ratui, yra klaidinga. Minėtas įsakymas neturi visuotinio privalomumo bruožo, nes jis adresuojamas konkrečiai apibrėžtiems subjektams (Agentūrai, Aplinkos viceministrui), o ne plačiam visuomeninių santykių dalyvių spektrui, be to, neturi visuotinai privalomų elgesio taisyklių, skirtų kitiems, individualiais požymiais neapibūdintiems subjektams.

32Pareiškėjo argumentai, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog Įsakymas atitinka jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, yra nepagrįsti. Racionalių argumentų trūkumą pareiškėjas bando įžvelgti dėl to, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo nepagrįsta ir ydinga pareiškėjos pozicija.

332012 m. sausio 24 d. Išvada, Agentūros 2012 m. sausio 24 d. pranešimas Nr.1 „Apie pažeidimą, susijusį su Sandraugos fondo lėšų naudojimu“ bei Agentūros 2012 m. sausio 24 d. raštas Nr. APVA-340 „Dėl atliktų pažeidimų tyrimo“, detalizuojantys grąžintinų lėšų teisinį bei faktinį pagrindus, buvo pateikti pareiškėjai kartu su skundžiamu Įsakymu. Todėl pareiškėjos teiginys, kad Išvada nėra sudėtinė Įsakymo dalis, nepagrįstas.

34Esama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-750/2004, 2008 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-994/2008, 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-633/2008) paneigia bet kokias pareiškėjos interpretacijas, kad sprendimą priimančios institucijos valia tariamai privalo būti išdėstyta viename teisės taikymo rašytiniame akte.

35Pažymi, kad vykdant teismo įpareigojimą į bylą buvo pateikta visa medžiaga, atspindinti Agentūros atliktą tyrimą. Pareiškėja išreiškia vienintelį nuogąstavimą, kad nebuvo pateiktas 2012 m. sausio 24 d. Išvadoje nurodytas 2011 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštas Nr. ((4.75.7-08)5K-1127914)-6K-1112534, remiantis kuriame pateikta informacija Agentūra nusprendė atlikti pažeidimo tyrimą. Tačiau tai yra tik dokumentas, remiantis kuriuo buvo inicijuotas tyrimas, tai nėra pažeidimo tyrimo medžiaga, kurios reikalavo pareiškėja ir kurią įpareigojo pateikti teismas.

36Atkreipia dėmesį, kad aibę argumentų dėl tariamos Agentūros atsakomybės, dėl Rangos sutarties (FIDIC nuostatų) aiškinimo pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai, nes išmokėtų piniginių lėšų grąžinimas/ procedūra yra griežtai reglamentuota specialaus teisinio reglamentavimo, kuriuo ir vadovavosi bylą nagrinėjantis teismas.

37Sistemiškai analizuojant Taisyklių 2, 4 ir 5 punktų nuostatas matyti, kad pastarasis specialus norminis aktas yra administracinio teisinio pobūdžio, skirtas reglamentuoti viešojo administravimo institucijų veiksmus. Taisyklės reglamentuoja atvejus, kai turi būti sugrąžinamos jau išmokėtos lėšos, t. y. kai faktas, kad lėšos buvo išmokėtos nepagrįstai, nustatomas jau po tokių lėšų išmokėjimo, todėl neturi įtakos tai, kad, kaip nurodo pareiškėja, Agentūra jau prieš mokėdama pinigines lėšas buvo patikrinusi išlaidų pagrįstumą ir jas pagrindžiančių dokumentų tinkamumą ir pakankamumą.

38Išlaidų dokumentais nepagrįsta suma draudimams ir garantijoms yra lygi 787 503,61 Lt. Pareiškėja nurodo, kad skaičiavimai nėra teisingi, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių konkrečių paskaičiavimų, rašytinių įrodymų, t. y. pareiškėja skaičiavimų teisingumo nenuneigė.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV.

41Apeliacinį skundą tenkinti.

42Byloje ginčas kilęs dėl Agentūros direktoriaus 2012 n. sausio 24 d. įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo.

432005 m. spalio 14 d. tarp Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo Agentūros ir UAB „Kauno vandenys“ iš vienos pusės ir WTE Wassertechnik GmbH iš kitos pusės buvo sudaryta ir patvirtinta statybos rangos sutartis Nr. V/2005/K16/5-440, pagal kurią Rangovas įsipareigojo atlikti šioje sutartyje ir jos prieduose (2 p.) nurodytus darbus, o Agentūra įsipareigojo sumokėti sutartyje nurodytą kainą (I t., b. l. 29–30). Šioje sutartyje taip pat pažymėta, kad dalis nurodytos darbų kainos sumos bus apmokama iš Sanglaudos fondo, o sutarties priedo „Pasiūlymo kainos bendrosios sumos išskirstymas“ 1.1 p. nurodoma, jog šios sutarties reikalavimų užtikrinimui (atlikimo užtikrinimas, išankstinio mokėjimo ir sulaikytų pinigų garantijos, draudimai ir pan.) yra numatyta skirti 1 485 491 Lt sumą (I t., b. l. 68).

44Agentūra, atlikusi tyrimą dėl Valstybės kontrolės audito ataskaitoje pateiktų faktų, 2012 m. sausio 24 d. surašė išvadą „Dėl projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, išlaidų tinkamumo“, kurioje pažymėjo, kad pagal sutartį Nr. V/2005/K16 apmokėjimo dokumentais pagrįsta 202 147,12 EUR, t. y. 697 973,57 Lt, suma, netinkamomis pripažįstama 228 080,81 EUR, t. y. 787 517,42 Lt, suma (I t., b. l. 21–25). Išvadoje taip pat nurodoma, kad nustatyta grąžintinų lėšų 360 064, 20 Lt suma bus užskaityta Sanglaudos fondo projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“ Europos Komisijos sprendimą viršijančių lėšų sumos dalimi, todėl likusi lėšų suma, t. y. 427 453,22 Lt ir 141 753,13 Lt PVM privalo būti grąžinamas į Lietuvos Respublikos biudžetą.

45Agentūros direktorius 2012 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. T1-26 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“, grąžinimo“, be kita ko, pripažino, kad Bendrovė netinkamai panaudojo Europos Sąjungos paramos lėšas ir taip pažeidė Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 str. 4 d. d) punktą (1 p.) ir nurodė projekto vykdytojui per 60 dienų grąžinti 427 453,22 Lt sumą netinkamai panaudotų lėšų bei 141 753,13 Lt PVM (2 p.) (II t., b. l. 127).

46Dėl Agentūros direktoriaus teisės priimti sprendimus, įpareigojančius grąžinti neteisėtai išmokėtą paramą

47Aplinkos ministro 2011 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-349 Agentūra įgaliota vykdyti lėšų mokėjimą ir susigrąžinimą įgyvendinant asignavimų valdytojo programas, kuriose numatytos lėšos 2000–2006 m. Sanglaudos fondo projektams (II t., b. l. 12). Šiuo įsakymu Agentūra įgaliojama vykdyti lėšų mokėjimą ir susigrąžinimą įgyvendinant asignavimų valdytojo programas, o įsakymo vykdymo kontrolė pavedama Aplinkos viceministrui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Aplinkos ministro 2011 m. balandžio 20 d. įsakymo turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad šis įsakymas labiau priskirtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 2 d. nurodytiems vidaus administravimo aktams, nes yra skirtas tam, kad Aplinkos ministerija, paskirstydama funkcijas savo struktūriniam padaliniui, t. y. Agentūrai, galėtų tinkamai vykdyti jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, susijusias su 2000–2006 m. Sanglaudos fondo projektams skirtų lėšų mokėjimu ir susigrąžinimu. Aplinkos ministro 2011-04-20 įsakymas yra individualaus pobūdžio teisės aktas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 str. 3 d., 11 str. 3 d., įsigaliojo jo priėmimo dieną, t. y. 2011 m. balandžio 20 d.

48Vyriausybės 2001-08-24 nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 11.17 p. (2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 905 redakcija) nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija (Agentūra) tarpinės institucijos (Aplinkos ministerija) įgaliojimu Lėšų grąžinimo taisyklėse nustatyta tvarka vykdo neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Agentūros direktorius, priimdamas skundžiamą 2012 m. sausio 24 d. įsakymą, veikė jam priskirtos kompetencijos ribose, todėl pareiškėjo motyvai, jog šis įsakymas priimtas neįgalioto asmens, yra atmestini.

492000–2006 m. Sanglaudos fondo finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų ir (arba) panaudotų pažeidžiant ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktus arba tarptautines sutartis, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, registravimo, apskaitos, skolų nurašymo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, gražinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 4 p., be kita ko, nustatyta, kad pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra administruojančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) vadovo sprendimas, o 5 p. nurodomi pagrindai, kuriuos nustačius išmokėtos lėšos turi būti susigrąžinamos iš projekto vykdytojo. Taisyklėse reglamentuojami atvejai, kai turi būti susigrąžinamos jau išmokėtos lėšos, o lėšas turi grąžinti projekto vykdytojas, nagrinėjamu atveju Bendrovė.

50Pirmosios instancijos teismas teigia, kad informacija apie tai, dėl kurių asmenų veiksmų paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai, nėra svarbi.

51Dėl Agentūros direktoriaus 2012 m. sausio 24 d. įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo

52Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

53Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2008-06-12 nutartis adm. b. Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartis adm. b. Nr. A756-422/2009 ir kt.).

54Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas jau įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individuliam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai tik ištaka, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (2008-04-10 nutartis adm. b. Nr. A556-633/2008 ir kt.).

55Byloje esantys įrodymai liudija, kad ginčijamas Agentūros direktoriaus 2012 m. sausio 24 d. įsakymas yra priimtas vadovaujantis Agentūros 2012 m. sausio 24 d. išvada, kurioje, kaip matyti iš jos turinio, yra nurodytos faktinės aplinkybės, priežastis susigrąžinti lėšas ir šių lėšų apskaičiavimai, teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu Bendrovė yra kaltinama. Agentūros 2012 m. sausio 24 d. išvada, priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, yra sudėtinė ginčijamo įsakymo dalis. Vertinant ginčijamo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina analizuoti, ar Agentūros 2012 m. sausio 24 d. išvadoje nurodytos aplinkybės, o taip pat ir grąžintinų lėšų sumos apskaičiavimai yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais.

56Komisijos reglamento Nr. 16/2003 5 str. (realios išlaidos), be kita ko, nustatyta, kad išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lėšas, turi būti realiai padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį, ir patvirtintos sąskaitomis-faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais. „Lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentas“ – tai bet koks už įgyvendinimą atsakingos įstaigos pateiktas dokumentas, skirtas įrodyti, kad buhalterinis įrašas yra padarytas teisingai ir sąžiningai bei pateikia informaciją apie realius sandorius vadovaujantis standartine apskaitos praktika. Pagal Komisijos reglamento Nr. 16/2003 22 str. 4 d. d punktą tinkamomis projekto vykdymo sąnaudomis pripažįstamos pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos, jeigu jos yra konkrečiai pagrįstos; jos turi būti paskirstytos sąžiningai vadovaujantis priimtais apskaitos standartais.

57Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2005 m. spalio 14 d. statybos rangos sutarties V/2005/K16/5-440 priedo, detalizuojančio projekto darbų kainą, 1.1 p. nurodytas išlaidas (atlikimo užtikrinimas, išankstinio mokėjimo ir sulaikytų pinigų garantijos, draudimai ir pan.) pagrindė Rangovo pateikta sąskaita WTE Nr. 001 ir atliktų darbų aktu Nr. 1 (I t., b. l. 29–30, 68, 98–99, 101). Bendrovė nurodo, kad Agentūros naudai išduotos garantijos ir draudimo polisai (Raiffessen Zentralbank Osterreich atlikimo užtikrinimo garantija Nr. G731.510, Raiffessen Zentralbank Osterreich išankstinio mokėjimo garantija Nr. G731.799, Bayerische Landesbank sulaikomų pinigų garantiją Nr. 732475NBGA0810, Basler Securitas Versicherungen tatybos darbų draudimo, montavimo darbų draudimo ir civilinės atsakomybės draudimas) buvo apmokėti rangovo, t. y. WTE Wassertechnik GmbH. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, rangos sutarties V/2005/K16/5-440 1.1 p. nurodytų 1 485 491 Lt išlaidų įtraukimas apmokėjimui į sąskaitą WTE Nr. 001, o taip pat šių išlaidų nurodymas atliktų darbų akte Nr. 1, neįrodo, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendrovė dėl mokėjimą patvirtinančių dokumentų pateikimo kreipėsi į WTE Wassertechnik GmbH, tačiau rangovas šiuos dokumentus (jų dalį) pateikti atsisakė (I t., b. l. 117). Taip pat nustatyta, kad WTE Wassertechnik GmbH pateikė Bendrovei dalį dokumentų, patvirtinančių ginčo mokėjimus (II t., b. l. 37–101). Detalūs apskaičiavimai, pagrindžiantys išlaidas, patvirtintas pateiktais mokėjimo dokumentais, yra pateikti Valstybės kontrolės atlikto audito išvadoje ir Agentūros 2012 m. sausio 24 d. išvadoje (I t., b. l. 21–25, II t., b. l. 23) ir pareiškėjas šių apskaičiavimų matematinio teisingumo neginčija.

58Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pateiktais mokėjimo dokumentais nėra pagrįsta visa 1 485 491 Lt paramos suma, išmokėta pareiškėjui. Agentūros 2012-01-24 išvadoje aiškiai nurodoma, kad netinkamomis finansuoti, t. y. nepagrįstomis jokiais mokėjimo dokumentais, laikytina 787 517,42 Lt suma, tinkama finansuoti pripažįstama 697 973,57 Lt suma. Taip pat pateikti detalūs apskaičiavimai, kuriais neteisėtai išmokėta ir grąžintina paramos lėšų suma sumažinama iki 427 453,22 Lt (iš 787 517,42 Lt atimant 360 064 Lt užskaitomą sumą) (b. l. 25). Akivaizdu, kad gražintina 18 proc. PVM suma skaičiuotina nuo neteisėtai pareiškėjui išmokėtos išmokos dalies, t. y. 787 517,42 Lt, todėl yra 141 753,13 Lt.

59Ir apeliaciniame skunde, ir skunde teismui pareiškėjas UAB „Kauno vandenys“ ne tik teigia, kad mokėjimo dokumentais yra pagrįsta visa 1 485 491 Lt paramos suma, tačiau taip pat nesutinka su pareiškėjui kylančia atsakomybe dėl to, kad dalis sumos nėra tinkama finansuoti. Iš esmės apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar Agentūra, kaip institucija, kuri vykdo paramos mokėjimo kontrolę, neturi pati atsakyti dėl to, kad ne visa paramos suma yra tinkama finansuoti. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. D1-632, 6.3 p., Agentūra atlieka projektų įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. Pirmosios instancijos teismas teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbu nustatyti asmenis, dėl kurių veiksmų paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai, tačiau tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų vertinimu, nėra pagrįsta, taip pat pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje yra svarbu išsiaiškinti Agentūrai tenkančios kontrolės funkcijos apimtį ir tai, ar Agentūra nėra taip pat atsakinga dėl to, kad dalis išmokėtos pramos sumos nėra tinkama finansuoti.

60Tam tikri bendrieji kontrolės principai įtvirtinti 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, nuostatose. Šio Reglamento 58 straipsnio (bendrieji valdymo ir kontrolės sistemų principai) 1 dalyje nustatyta, kad valstybių narių parengtose veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemose apibrėžiamos atitinkamų įstaigų valdymo ir kontrolės funkcijos bei funkcijų pasiskirstymas kiekvienoje įstaigoje (a p.); numatoma, kad turi būti laikomasi principo, pagal kurį šių įstaigų tarpusavio funkcijos ir funkcijos šiose įstaigose yra atskirtos (b p.); numatomos procedūros, užtikrinančios pagal veiksmų programą deklaruojamų išlaidų teisingumą ir reguliarumą (c p.). Sisteminis minėto Reglamento ir Komisijos reglamento Nr. 16/2003 nuostatų vertinimas leidžia spręsti apie tai, kad valstybės kompetentingų institucijų kontrolės funkcija vykdoma ir mokant paramą (ex ante), ir jau išmokėjus paramą (ex post).

61Tai iliustruoja Lietuvos teisės nuostatų analizė. Remiantis Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 11.8 punktu įgyvendinančioji institucija (Agentūra) suderinusi su vadovaujančiąja ir tarpine institucijomis, sudaro su galutiniais paramos gavėjais pareigų ir atsakomybės įgyvendinant projektą sutartis, remiantis 11.9 punktu įgyvendinančioji institucija (Agentūra) užtikrina, kad galutinių paramos gavėjų pateiktuose mokėjimų prašymuose būtų tik faktiškai patirtos išlaidos, kurios gali būti įrodomos patvirtintais apskaitos dokumentais ir susijusios su darbais, nebaigtais projekto paraiškos pateikimo Europos Komisijai metu, bet kurių pagrįstai reikia projektui vykdyti ir arba jam baigti pagal Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų sąlygas ir projekto tikslus ir atitinka teisės aktuose nustatytus išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus. Remiantis Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 11.12 punktu įgyvendinančioji institucija (Agentūra) pagal reglamento (EB) Nr. 1386/2002 nustatytus kontrolės ir audito reikalavimus ir reglamento (EB) Nr. 16/2003 nuostatas atlieka iš Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų finansuojamų projektų kontrolę jų įgyvendinimo laikotarpiu. Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams (paslaugų teikėjams ar prekių tiekėjams) ir atsiskaitymo už išmokėtas ar planuojamas išmokėti lėšas taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1K-288, (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1K-358 redakcija) 5 punktą už mokėjimo prašymų, visų išlaidas patvirtinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų tikrinimą bei išlaidų tinkamumo finansuoti nustatymą atsakinga įgyvendinančioji institucija, t. y. Agentūra. Tą aplinkybę, kad prieš atlikdama mokėjimus Agentūra tikrino išlaidų tinkamumą finansuoti, patvirtina ir Agentūros į bylą pateiktas Sanglaudos fondo projektų darbų sutarčių sąskaitų (tarpinio mokėjimo) patikros lapas Nr. 265, kuris pagrindžia, kad prieš atlikdama mokėjimą Agentūra patikrino išlaidų pagrįstumą ir jas pagrindžiančių dokumentų tinkamumą ir pakankamumą, tai pažymint Patikros lape (Patikros lapo 2 lentelės 6, 7, 11, 12 ir 13 punktai, 3 lentelės 34 ir 35 punktai) bei užpildant 2006 m. liepos 26 d. mokėjimo paraiškas pervesti užsienio valiutą nurodytam gavėjui Nr. 06/000787, Nr. 06/000788, Nr. 06/000789. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino ir dėl to nepasisakė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino Agentūros atliekamos ex ante kontrolės apimties ir jos reikšmės atsakomybės už netinkamai išmokėtą paramos sumą pasiskirstymui.

62Apeliaciniame skunde paaiškinta, kad išaiškėjus netinkamam apmokėjimui 2005 m. spalio 14 d. WTE Wassertechnik GmbH ir AB „Požeminiai darbai“, iš vienos pusės, (Rangovas) bei pareiškėjo (užsakovas (naudos gavėjas)) ir Agentūros (perkančioji organizacija ir mokėtojas), iš kitos pusės, sudarytos statybos rangos sutarties Nr. V/2005/K16 dėl Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimo, įdiegiant biologinio valdymo grandį, nuostatos sudarytų pagrindą atsakomybės pasidalinimui tarp rangovo, perkančiosios organizacijos ir užsakovo. Pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė. Taip pat pirmosios instancijos teismas netyrė, ar nagrinėjamu atveju buvo sudaryta Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 11.8 punkte numatyta atsakomybės įgyvendinant projektą sutartis.

63Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų ir netirta ta aplinkybė, kad Agentūra, kaip įgyvendinanti institucija, turėjo pareigą užtikrinti, jog Sanglaudos fondo lėšos būtų panaudotos tinkamai ir išlaidos, kurios negali būti finansuojamos, nebūtų apmokamos. Teismas nevertino šiai bylai reikšmingų ir esminių aplinkybių, kad Agentūra yra Rangos sutarties šalis, kad ji taip pat veikė kaip užsakovas pagal Rangos sutartį, todėl būtent Agentūra turėjo teises ir pareigas pagal Rangos sutarties 18.1 dalį reikalauti Rangovą pateikti jo išlaidas draudimo įmokoms patvirtinančius dokumentus. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad draudimo liudijimai ir kiti su draudimu susiję dokumentai buvo teikiami tiesiogiai Agentūrai ir tiek draudimas, tiek garantijos buvo išduodami ne pareiškėjo, o Agentūros naudai.

64Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesurinko visų galimų įrodymų, kuriuos galėjo surinkti, siekdamas nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir patikrinti skundžiamo įsakymo teisėtumą bei pagrįstumą. Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

65Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

66Pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą patenkinti.

67Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

68Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Iraidai Žiogaitei, atsakovo... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.... 6. Pareiškėjas UAB „Kauno vandenys“ kreipėsi į Vilniaus apygardos... 7. Paaiškino, kad 2005 m. spalio 14 d. WTE Wassertechnik GmbH ir AB... 8. Atsakovas Aplinkos projektų valdymo agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko... 9. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad atsakovas ilgą laiką atliko... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamu 2012 m. lapkričio 19 d.... 12. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą,... 13. Pasisakydamas dėl Agentūros direktoriaus teisės priimti sprendimus,... 14. Teismas įvertinęs tai, kad Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių... 15. Dėl Agentūros direktorius 2012 m. sausio 24 d. Įsakymo pagrįstumo ir... 16. Teismas pažymėjo, kad vertinant Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą būtina... 17. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėti... 18. Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, pirmosios... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundo... 20. III.... 21. Pareiškėjas UAB „Kauno vandenys“ apeliaciniu skundu (III t., b. l.... 22. Teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris yra... 23. Teismo išvada, kad Agentūros direktorius, priimdamas skundžiamą 2012 m.... 24. Teismas padarė išvadą, kad Agentūros 2012 m. sausio 24 d. Išvada yra... 25. Pareiškėjas prašė teismo išreikalauti iš Agentūros visą su pažeidimo... 26. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad atsižvelgiant į Taisyklių 4... 27. Faktą, kad prieš atlikdama mokėjimus Agentūra tikrino išlaidų tinkamumą... 28. Teismas, pateikdamas išvadas dėl konkrečių grąžintinų lėšų, visiškai... 29. Agentūros sprendimas, reikalavimas grąžinti neva neteisėtai išmokėtas... 30. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime į apeliacinį skundą... 31. Atsakovas remiasi dalimi argumentų, kuriuos pateikė pirmosios instancijos... 32. Pareiškėjo argumentai, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog Įsakymas... 33. 2012 m. sausio 24 d. Išvada, Agentūros 2012 m. sausio 24 d. pranešimas Nr.1... 34. Esama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m.... 35. Pažymi, kad vykdant teismo įpareigojimą į bylą buvo pateikta visa... 36. Atkreipia dėmesį, kad aibę argumentų dėl tariamos Agentūros atsakomybės,... 37. Sistemiškai analizuojant Taisyklių 2, 4 ir 5 punktų nuostatas matyti, kad... 38. Išlaidų dokumentais nepagrįsta suma draudimams ir garantijoms yra lygi 787... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV.... 41. Apeliacinį skundą tenkinti.... 42. Byloje ginčas kilęs dėl Agentūros direktoriaus 2012 n. sausio 24 d.... 43. 2005 m. spalio 14 d. tarp Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo... 44. Agentūra, atlikusi tyrimą dėl Valstybės kontrolės audito ataskaitoje... 45. Agentūros direktorius 2012 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. T1-26 „Dėl Europos... 46. Dėl Agentūros direktoriaus teisės priimti sprendimus, įpareigojančius... 47. Aplinkos ministro 2011 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-349 Agentūra... 48. Vyriausybės 2001-08-24 nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos... 49. 2000–2006 m. Sanglaudos fondo finansinės paramos ir bendrojo finansavimo... 50. Pirmosios instancijos teismas teigia, kad informacija apie tai, dėl kurių... 51. Dėl Agentūros direktoriaus 2012 m. sausio 24 d. įsakymo pagrįstumo ir... 52. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. individualus... 53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra... 54. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad... 55. Byloje esantys įrodymai liudija, kad ginčijamas Agentūros direktoriaus 2012... 56. Komisijos reglamento Nr. 16/2003 5 str. (realios išlaidos), be kita ko,... 57. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2005 m. spalio 14 d.... 58. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pateiktais mokėjimo dokumentais... 59. Ir apeliaciniame skunde, ir skunde teismui pareiškėjas UAB „Kauno... 60. Tam tikri bendrieji kontrolės principai įtvirtinti 2006 m. liepos 11 d.... 61. Tai iliustruoja Lietuvos teisės nuostatų analizė. Remiantis Europos... 62. Apeliaciniame skunde paaiškinta, kad išaiškėjus netinkamam apmokėjimui... 63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų... 64. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina 65. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 66. Pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą patenkinti.... 67. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d.... 68. Nutartis neskundžiama....