Byla A-822-1353-13

Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Audriaus Bakavecko (pirmininkas), Arturo Drigoto ir Skirgailes Žalimienes (pranešeja),

2teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos C. T. H. V. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejos C. T. H. V. skunda atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del sprendimo panaikinimo.

3Teiseju kolegija n u s t a t e:

4I.

5Pareiškeja C. T. H. V. kreipesi i teisma, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2012 m. gruodžio 21 d. sprendima Nr. (15/6-8)-15PR-552 „Del laikino teritorinio prieglobscio ir prieglobscio (pabegelio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) pilietei C. T. H. V. ir jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos i ( - )“ (toliau – ir Sprendimas) ir ipareigoti Departamenta išnagrineti pareiškejos prašyma suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje iš naujo (b. l. 1–3).

6Skunde nurode, jog nesutinka su Departamento Sprendimo argumentais, kad pareiškeja nepateike pakankamai informacijos, pagrindžiancios persekiojimo kilmes valstybeje pavojaus fakto bei, kad pareiškejos pateiktos išvykimo iš kilmes valstybes priežastys yra tik formalios. Pažymejo, kad jos baime grižti i kilmes valstybe yra pagrista del ( - ) sistemingai pažeidinejamu pareiškejos pagrindiniu žmogaus teisiu ir laisviu. Pabreže, kad iš Departamento 2012 m. rugpjucio 31 d. pažymos „Apie politine, saugumo ir žmogaus teisiu padeti ( - )“ Nr. VNM 15/6-6-18 taip pat galima daryti išvada apie žmogaus teisiu ir laisviu pažeidimus, nes ( - ) valdancioji partija stipriai varžo pilieciu politines teises, t. y. nera leidžiama pakeisti vyriausybes ar valdanciosios partijos, varžomos pilieciu civilines teises, egzistuoja korupcija teismuose bei policijos sektoriuose ir kt. Teige, kad atsižvelgiant i visus objektyviuosius ir subjektyviuosius faktorius galima daryti išvada, kad pareiškejai kyla pagrista baime, kad jai grižus i kilmes valstybe, jos teises ir laisves bus pažeistos. Nesutikdama su Departamento išvada del uždraudimo atvykti i Lietuvos Respublika dvejus metus nurode, kad Departamentas šiai išvadai priimti nepateike išsamiu argumentu.

7Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškejos skundu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista (b. l. 16–18).

8Atsiliepime nurode, kad pareiškeja prašymo suteikti prieglobsti nagrinejimo metu nepateike jokiu konkreciu faktu apie patirta persekiojima ar kilusia gresme jos žmogaus teisems ir laisvems, tik nurode, kad iš ( - ) išvyko del nedarbo. Be to, ji taip pat nurode, kad niekas jos nepersekiojo ir iš šalies išvyko ieškodama darbo. Atsižvelgiant i tai, kad pareiškeja nepateike kilmes šalyje jai individualiai kylancios gresmes irodymu (su pareiškeja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, bus kitaip baudžiama), Departamentas pareiškejos atžvilgiu prieme neigiama sprendima. Pažymejo, kad Sprendimo dalis del pareiškejos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir uždraudimo i šali atvykti dvejus metus taip pat yra pagrista, nes šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos istatymo „Del užsienieciu teisines padeties“ (toliau – ir Istatymas) 133 straipsnio 2 dalies nuostata ipareigoja Departamenta priimti sprendima uždrausti užsienieciui atvykti i Lietuvos Respublika, jei jis yra išsiunciamas. Taip pat pabreže, kad išimciu Istatymas nenumato, o konkretu uždraudimo atvykti laikotarpi nustato pats Departamentas, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškejos skunda atmete.

11Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ginco santykiams aktualiu teisiniu reglamentavimu, ivertines byloje surinkta medžiaga, šaliu paaiškinimus, padare išvada, jog Departamentas pagristai ivertino, kad pareiškejos nurodyti prieglobscio prašymo motyvai, nepagrindžia tarptautines apsaugos suteikimo butinumo, o apklausu metu nurodytas išvykimo iš kilmes valstybes tikslas – darbo paieška, pagristai sukele abejones. Teismas pažymejo, kad nors argumentuodama skunda teismui pareiškeja nurode, kad išvykimo iš kilmes valstybes priežastis ir yra pagrindiniu teisiu ir laisviu pažeidinejimas, taciau, kaip konkreciai, ar kokiu budu pareiškejos teises ir laisves buvo pažeidinejamos, ji nekonkretizavo. Be to, apklausos metu pareiškeja paaiškino, kad iš ( - ) išvyko del darbo neturejimo, taip pat nurode, kad kilmes valstybeje jos niekas nepersekiojo. Teismas taip pat pažymejo, jog pareiškeja nei apklausu metu, nei skunde nepateike jokios informacijos, leidžiancios daryti išvada, kad jai akivaizdžiai reikalinga tarptautine apsauga nuo kilmes šalyje gresiancio persekiojimo, smurto, ar žmogaus teisiu pažeidimu kilmes šalyje, t. y. nepateike jokiu irodymu, iš kuriu butu akivaizdu, kad prašymas suteikti prieglobsti yra pagristas. Priešingai, pareiškeja nurodydama, kad kilmes valstybeje jos niekas nepersekiojo, skunde tik abstrakciai nurode teisiu ir laisviu pažeidimus (neleidžiama pakeisti vyriausybes ar valdanciosios partijos, egzistuojanti korupcija teismuose, policijoje it kt.). Teismas sprende, kad pareiškejai nepateikus irodymu del jos atžvilgiu, kokiu nors realiu budu, pasireiškusios agresijos, ar persekiojimo bei konkreciu žmogaus teisiu ar laisviu pažeidimu, negali buti pagrindo argumentams, jog pareiškeja gražinus i kilmes šali jai galetu gresti nuolatiniai šiurkštus žmogaus teisiu pažeidimai, kas galetu prieštarauti Europos Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 3 straipsniui, todel jokia pareiškejos baime grižti i kilmes valstybe negali buti laikytina pagrista. Atsižvelgiant i tai, Departamentas pagristai konstatavo, jog pateiktas prašymas del prieglobscio suteikimo neatitinka Istatymo 86 ir 87 straipsniu reikalavimu.

12Teismas sprende, kad atsižvelgiant i tai, jog pareiškeja kaip išvykimo iš ( - ) tiksla ivardijo darbo paieškas bei galimybe dirbti, galima daryti išvada, kad pagrindiniai motyvai paskatine pareiškeja pateikti prašyma suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje yra ekonominiai, susije su kilmes valstybeje esama finansine krize ir galimybe save išlaikyti. Pažymejo, kad prašymas suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nera persekiojimo pavojaus kilmes šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobscio suteikimo tvarka bei kuris del šiu priežasciu akivaizdžiai neatitinka šiame istatyme nustatytu kriteriju suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje, yra laikytinas akivaizdžiai nepagristu (Istatymo 2 str. 1 d.).

13Del pareiškejos gincijamo Migracijos departamento sprendimo punkto del uždraudimo atvykti i šali dvejus metus, pažymejo, kad Istatymo „Del užsienieciu teisines padeties“ 133 straipsnio 2 punkte itvirtinta nuostata, jog viena iš kategoriju užsienieciu, kuriems uždraudžiama atvykti i Lietuvos Respublika, yra tie asmenys, kurie buvo išsiusti iš šalies. Tokiems užsienieciams gali buti paskelbtas draudimo atvykti terminas iki penkeriu metu. Isigaliojus Migracijos departamento sprendimui Nr. (15/6-8)15PR-552 del prieglobscio nesuteikimo, pareiškeja taptu šiai kategorijai priklausanciu asmeniu, todel draudimas atvykti i šali dvejus metus yra motyvuotas ir teisetas.

14Apibendrindamas, teismas konstatavo kad pareiškejos atvykima i Lietuvos Respublika salygojo ne jos teisiu ir laisviu pažeidimo gresme, o ekonominiai tikslai, geresniu gyvenimo salygu paieška.

15Departamentas pareiškejos prašyma išnagrinejo tinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos teises aktus, reglamentuojancius prašymu suteikti prieglobsti nagrinejimo tvarka bei prieme pagrista sprendima nesuteikti pareiškejai pabegelio statuso ir papildomos apsaugos, nes prašymo del prieglobscio suteikimo motyvai neatitinka Lietuvos Respublikos istatymo „Del užsienieciu teisines padeties“ 86 ir 87 straipsniu reikalavimu. Pripažinus, kad gincijamas sprendimas yra teisetas ir pagristas, nera pagrindo atsakova ipareigoti byla išnagrineti ir priimti sprendima iš naujo.

16III.

17Pareiškeja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimu, apeliaciniu skundu prašo panaikinti ši sprendima ir ipareigoti atsakova nagrineti pareiškejos prašyma iš naujo (b. l. 41–43).

18Apeliaciniame skunde, remdamasi Departamento 2012 m. rugpjucio 31 d. pažymoje „Apie politine, saugumo ir žmogaus teisiu padetu ( - )“ Nr. VNM 15/6-6-18 surinkta informacija ir Jungtiniu Tautu Vyriausiojo pabegeliu reikalu komisaro valdybos išleisto Pabegelio statuso nustatymo proceduru ir kriteriju vadovo 64 straipsniu pažymi, kad atsižvelgiant i ( - ) nuolat vykstancius žmogaus teisiu ir laisviu pažeidimus, pareiškeja gyvena nuolatineje baimeje. Jos pirmines apklausos metu duoti paaiškinimai negali buti traktuojami pažodžiui. Išvykimo iš kilmes valstybes priežastis – siekis užsidirbti daugiau pinigu, yra šalutine. Pareiškejos išvykimo priežastys nebuvo vien ekonomines, nes ji išvyko ne iš saugios šalies, todel mano, kad yra pagrindas jai suteikti papildoma apsauga pagal Istatymo 87 straipsnio 2 dali.

19Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo ji atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendima. Savo pozicija grindžia tais paciais, atsiliepime i pareiškejos skunda pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais (b. l. 60–62).

20Teiseju kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Byloje gincas kilo del pareiškejos teises gauti laikina teritorini prieglobsti ar prieglobsti (pabegelio statusa arba papildoma apsauga). Pareiškeja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, jog atsakovo priimtas gincijamas sprendimas, kuriuo jai buvo atsisakyta suteikti prieglobsti, yra teisetas ir pagristas.

24Teiseju kolegija pažymi, kad byloje kilusio ginco išsprendimui reikšmingos Lietuvos Respublikos istatymo „Del užsienieciu teisines padeties“ 86 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias pabegelio statusas suteikiamas prieglobscio prašytojui, kuris del visiškai pagristos baimes buti persekiojamas del rases, religijos, tautybes, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar del politiniu isitikinimu yra už valstybes, kurios pilietis jis yra, ribu ir negali ar bijo naudotis tos valstybes gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybes pilietybes, yra už valstybes, kurioje buvo jo nuolatine gyvenamoji vieta, ribu ir del išvardytu priežasciu negali ar bijo i ja grižti, jeigu nera priežasciu, nustatytu šio Istatymo 88 straipsnyje.

25Istatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad papildoma apsauga gali buti suteikta prieglobscio prašytojui, kuris yra už savo kilmes valstybes ribu ir negali ten grižti del visiškai pagristos baimes, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu budu baudžiamas; 2) yra gresme, kad jo kaip žmogaus teises ir pagrindines laisves bus pažeistos; 3) yra gresme jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei del paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro salygas sistemingiems žmogaus teisiu pažeidimams.

26Administraciniu teismu praktikoje laikomasi nuostatos, kad Istatymo 86 ir 87 straipsnyje itvirtintose teises normose nustatyta visiškai pagristos baimes buvimo salyga, iš vienos puses, turi buti objektyvaus pobudžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne buti vien tik prašanciojo prieglobscio asmens suvokimas, isitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama savoka baime yra dvasine busena ir subjektyvi bukle, todel mineta visiškai pagristos baimes salyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, i kuriuos turi buti atsižvelgta, nustatant, ar baime iš tikruju yra visiškai pagrista (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 7 d. nutarti administracineje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsejo 16 d. LVAT administracineje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendima administracineje byloje Nr. A756-686/2010).

27Pirmosios instancijos teismas gincijamame sprendime iš esmes konstatavo, jog atsakovas pareiškejos atžvilgiu padare pagristas išvadas, kad pareiškejos prašymas yra akivaizdžiai nepagristas. Ivertinusi byloje surinktus irodymus teiseju kolegija nepritaria pareiškejos apeliaciniame skunde išdestytiems argumentams del pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisetumo ir nepagristumo.

28Visu pirma pažymetina, kad Istatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog akivaizdžiai nepagristas prašymas suteikti prieglobsti – toks užsieniecio prašymas suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nera persekiojimo pavojaus kilmes šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobscio suteikimo tvarka bei kuris del minetu priežasciu akivaizdžiai neatitinka šiame Istatyme nustatytu kriteriju suteikti prieglobsti. Taigi iš šios teises normos turinio matyti, jog norint konstatuoti, kad asmens prašymas suteikti prieglobsti yra akivaizdžiai nepagristas, butina nustatyti bent viena Istatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta salyga: tai, kad prašyme akivaizdžiai nera persekiojimo pavojaus pagrindimo, jis yra paremtas apgaule arba juo piktnaudžiaujama prieglobscio suteikimo tvarka. Istatymo 77 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobscio prašytojui nesuteikiamas pabegelio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikina teritorini prieglobsti, jeigu, iš esmes išnagrinejus jo prašyma suteikti prieglobsti, paaiškeja, kad jis atvyko iš saugios kilmes valstybes arba pateike akivaizdžiai nepagrista prašyma suteikti prieglobsti. Toks prieglobscio prašytojas ipareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba yra iš jos išsiunciamas.

29Gincijamame sprendime konstatuota, kad pareiškejos pateiktos išvykimo iš kilmes šalies priežastys tik formaliai susietos su tariamu persekiojimu, nedetalizuotos ir neišsamios. Pareiškeja nepateike informacijos, kuri leistu manyti, kad ji iš tiesu patyre persekiojima ir siekdama to išvengti išvyko iš kilmes šalies, arba kad galetu ji patirti gražinta i ( - ).

30Pagal Istatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punkta, kuris atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB del treciuju šaliu pilieciu ar asmenu be pilietybes priskyrimo pabegeliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautine apsauga, ju statuso ir suteikiamos apsaugos pobudžio butiniausiu standartu, 4 straipsni (pagal ši straipsni valstybes nares gali laikyti prašytojo pareiga kuo greiciau pateikti visa informacija pareiškimui del tarptautines apsaugos pagristi), prieglobscio prašytojas turi pareiga prašymo suteikti prieglobsti nagrinejimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrove atitinkancius išsamius paaiškinimus del prašymo suteikti prieglobsti motyvu, savo asmenybes bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybiu. Analogiškai, pagal Užsienieciu prašymu suteikti prieglobsti nagrinejimo, sprendimu priemimo ir ju vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. lapkricio 15 d. isakymu Nr. 1V-361, 7 punkta prieglobscio prašymas turi buti motyvuotas, jame turi buti išdestyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavoju jo kilmes valstybeje arba treciojoje valstybeje; jeigu prieglobscio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi buti atskleisti pirmineje prieglobscio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5 punkte, jeigu prieglobscio prašytojas atsisako nurodyti prieglobscio prašymo pateikimo motyvus, toks prašymas nagrinejamas kaip akivaizdžiai nepagristas.

31Akivaizdu, kad asmuo, prašantis suteikti jam prieglobsti, privalo visapusiškai ir tinkamai bendradarbiauti su prašyma nagrinejancia institucija, pateikti tikrove atitinkancia informacija ir padeti prašyma nagrinejanciai institucijai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes. Analogiška nuostata itvirtinta ir 1979 metu Jungtiniu Tautu vyriausiojo pabegeliu komisaro Pabegelio statuso nustatymo proceduru ir kriteriju vadovo 205 punkte. Pati prieglobscio prašymo nagrinejimo procedura yra atliekama siekiant užtikrinti butent prašyma pateikusio asmens teises ir interesus, be to, bendriausia prasme irodinejimo našta tenka prašyma pateikusiam asmeniui (Vadovo 196 punktas).

32Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pareiškejos paaiškinimu apklausu metu aišku, kad prieglobscio Lietuvos Respublikoje gavimas nebuvo jos išvykimo iš kilmes valstybes ir atvykimo i Lietuvos Respublika tikslas.

33Prašyma suteikti jai prieglobsti ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje pareiškeja grinde tuo, kad iš kilmes valstybes išvyko siekdama pagerinti savo ekonomine padeti (važiavo, kad galetu dirbti, tikejosi surasti darba). Nors skunde teismui pareiškeja nurode, kad išvykimo iš kilmes valstybes priežastis ir yra pagrindiniu teisiu ir laisviu pažeidinejimas, taciau, kaip konkreciai, ar kokiu budu jos teises ir laisves buvo pažeidinejamos pareiškeja nekonkretizavo. Be to, apklausos metu paaiškino, kad iš ( - ) išvyko del darbo neturejimo, taip pat nurode, kad kilmes valstybeje jos niekas nepersekiojo. Ištyres ir ivertines byloje surinkta medžiaga ir pareiškejos pateikta informacija, pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad atsakovas tinkamai nustate, kad pareiškejos nurodyti prieglobscio prašymo motyvai, salygoje jos išvykima iš kilmes valstybes, nepagrindžia tarptautines apsaugos suteikimo butinumo.

34Teiseju kolegija, ivertinusi byloje surinkta irodymu visuma sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada del to, jog nera pagrindo teigti, kad gražinus pareiškeja i kilmes valstybe ji butu persekiojama. Pateikta informacija apie persekiojima šalyje nera išsami, konkreciai su pareiškeja nesusijusi. Pareiškeja nepateike pakankamai argumentu del individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš ja, pavojaus ( - ). Taigi teiseju kolegija nenustate aplinkybiu, kurios leistu suabejoti atsakovo išvada, kad pareiškejos prašyme akivaizdžiai nera persekiojimo pavojaus kilmes šalyje pagrindimo, o tuo paciu ir išvada, kad pareiškejos prašymas akivaizdžiai nepagristas, kurioms pritare ir pirmosios instancijos teismas.

35Teiseju kolegija taip pat pažymi, kad Istatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad papildoma apsauga gali buti suteikta prieglobscio prašytojui, kuris yra už savo kilmes valstybes ribu ir negali ten grižti del visiškai pagristos baimes, kad yra gresme jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei del paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro salygas sistemingiems žmogaus teisiu pažeidimams.

36Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ši nuostata aiškinama taip, kad pagal Užsienieciu teisines padeties istatyma papildoma apsauga asmeniui gali buti suteikiama ir del bendros situacijos kilmes valstybeje, kuri nulemia individualios ir pakankamai rimtos gresmes jam atsiradima (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 29 d. sprendima administracineje byloje Nr. A858-737/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. išplestines teiseju kolegijos sprendima administracineje byloje Nr. A756-686/2010). Šiuo aspektu teiseju kolegija pažymi, kad byloje esantys irodymai (pareiškejos paaiškinimai, ir Migracijos departamento Prieglobscio reikalu skyriaus 2012 m. rugpjucio 31 d. pažyma „Apie politine, saugumo ir žmogaus teisiu padeti ( - )“ Nr. VNM 15/6-6-18) nesudaro pagrindo daryti prielaida, jog pareiškeja gražinus i ( - ) jai kiltu tokio pobudžio gresme, nes nera irodymu, kad šioje valstybeje vyksta chaotiško, aklo smurto protrukiai.

37Teiseju kolegija pažymi, kad pareiškeja apeliaciniame skunde iš esmes nepateike argumentu, paneigianciu pirmosios instancijos teismo išvadas. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino Migracijos departamento Prieglobscio reikalu skyriaus 2012 m. rugpjucio 31 d. pažyma „Apie politine, saugumo ir žmogaus teisiu padeti ( - )“ Nr. VNM 15/6-6-18, del to konstatuotina, kad priimant sprendima del prieglobscio ir papildomos apsaugos nesuteikimo buvo atsižvelgta ir i bendra situacija pareiškejos kilmes šalyje.

38Del nurodytu priežasciu teiseju kolegija sprendžia, kad nera pagrindo tenkinti apeliacini skunda, todel jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

Nutarė

40Pareiškejos C. T. H. V. apeliacini skunda atmesti.

41Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendima palikti nepakeista.

42Nutartis neskundžiama.