Byla 3K-3-436/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui Ž. K., tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

52005 m. spalio 4 d. eismo įvykio metu dėl atsakovo kaltės buvo sužaloti tuo metu tarnybines pareigas ėję policijos pareigūnai A. M. ir A. A. Dėl patirto smegenų sutrenkimo A. M. buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, V. A. buvo nedarbingas 2005 m. spalio 5-26 dienomis. Ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio nutrauktas kaltininkui (atsakovui) ir nukentėjusiesiems susitaikius. Ieškovas, teisės aktų nustatyta tvarka atlikęs tyrimą ir pripažinęs, kad pareigūnų sužeidimai susiję su tarnybos pareigų vykdymu, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi, išmokėjo nukentėjusiems pareigūnams po 17 304 Lt (12 mėnesinių jų darbo užmokesčių dydžio) kompensacijų.

6Ieškovas 2009 m. sausio 16 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir CK 6.245, 6.249, 6.251, 6.280, 6.288 straipsnių pagrindais prašė priteisti regreso tvarka iš atsakovo 34 608 Lt žalos. Ieškovas mano, kad, išmokėjęs nukentėjusiems pareigūnams nurodytas sumas, CK 6.280 straipsnio, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktu įgijo regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų iš eismo įvykį, kuriame buvo sužaloti pareigūnai, sukėlusio atsakovo.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nes manė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Eismo įvykio metu atsakovas buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“, todėl, atsakovo nuomone, jis turi atlyginti ieškovo prašomą sumą. Be to, atsakovas teigė, kad ieškovo reikalavimui yra suėjęs ieškinio senaties terminas ir prašo jį taikyti.

8Trečiasis asmuo AB ,,Lietuvos draudimas“ taip pat prašė taikyti senaties terminą nurodydamas, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas senaties terminas.

9II.

10Biržų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad 2005 m. spalio 4 d. eismo įvykio metu dėl atsakovo kaltės buvo sužaloti tuo metu tarnybines pareigas ėję važiavę policijos pareigūnai; dėl šio eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris prokuroro nutarimu nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius; Sveikatos tarnybos prie VRM Centrinės medicinos ekspertizės komisija, atlikusi šių pareigūnų sveikatos ekspertizes, pareigūnų patirtas traumas priskyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymams; ieškovas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statutu ir Finansų valdybos 2006 m. kovo 15 d. išvada, skyrė 34 608 Lt kompensaciją. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties skaičiavimo pradžia yra 2006 m. kovo 28 d., nes tik nuo šios dienos, kai nukentėjusiems pareigūnams buvo išmokėta kompensacija, ieškovas įgijo reikalavimo teisę. Teismo nuomone, ieškovui 2009 m. sausio 16 d. padavus ieškinį, trejų metų ieškinio senaties eiga nutrūko, todėl teismas atsakovo prašymą taikyti senatį atmetė. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovo kaltų veiksmų avarijos metu buvo sužaloti policijos pareigūnai, todėl pripažino ieškovo regreso teisę į tokio dydžio kompensaciją, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Teismas atmetė trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo argumentus, kad atsakovas su nukentėjusiais asmenimis susitaikė, šie žalos atlyginimo klausimo ikiteisminio tyrimo metu nekėlė, ieškinio nereiškė, todėl šie faktai patvirtina, kad pareigūnai žalos nepatyrė, kaip nepagrįstus ir nurodė, jog šio pobūdžio sveikatai padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja specialieji teisės aktai (Vidaus tarnybos statutas, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr.530) ir tokios pareigūnams išmokėtos kompensacijos nėra tiesiogiai iš nusikalstamos veikos kilusi turtinė žala.

11Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 3 d. sprendimu tenkino atsakovo apeliacinį skundą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais, kad dėl atsakovo kaltų veiksmų avarijos metu buvo sužaloti tarnybinės pareigas ėję du policijos pareigūnai, kuriems ieškovas įstatymo nustatyta tvarka išmokėjo nustatyto dydžio pinigines kompensacijas, tačiau nurodė, kad ieškinys turėjo būti reiškiamas draudimo bendrovei, kurioje atsakovas buvo apdraudęs privalomuoju draudimu savo civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tarnyboje nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, o pagal specialųjį reglamentavimą socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs regreso teisę, šią teisę į žalos padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu nėra atsakingo draudiko. Kolegija nustatė, kad atsakovas eismo įvykio metu buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę; dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo į draudiką buvo kreiptasi laiku, eismo įvykis pripažintas draudžiamuoju; Biržų r. PK, patyrusiam turtinės žalos dėl jam priklausančio automobilio apgadinimo, 2005 m. spalio 21 d. sprendimu išmokėta 3120 Lt draudimo išmoka. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad tuo atveju, kai žalos padaręs asmuo buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, reikalavimas turi būti nukreiptas atsakingam draudikui. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžiuose prašė pakeisti jį tinkamu atsakovu AB „Lietuvos draudimas“, tačiau, ieškovui nesutikus, teismas pagrįstai 2009 m. spalio 5 d. nutartimi įtraukė draudimo bendrovę trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje. Kolegija sprendė, kad atsakovas yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes eismo įvykis, kurio metu padaryta žala, įvyko draudimo sutarties galiojimo metu ir tas įvykis jau yra pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškinį atmetė. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija nepasisakė, atmetusi ieškinį šiuo pagrindu, manė, jog kiti argumentai neturi teisinės reikšmės.

12III.

13Ieškovo kasaciniame skunde keliami teisės normų, kuriomis ieškovas grindžia savo regreso teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto, taip pat civilinės atsakomybės instituto ir civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo klausimai.

14IV.

15Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2010 m. vasario 19 d. yra gautas Kauno apygardos teismo prašymas Nr. 6/2010 (bylos Nr. 7/2010) dėl: 1) CK 6.290 straipsnio 1 dalies ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nenustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) CK 6.290 straipsnio 3 dalies ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nenustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens taikymo apimtis, atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija) tuo aspektu, kad, pasak pareiškėjo, regreso teisė išieškoti išmokėtas draudimo sumas ir kompensacijas iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų nustatyta Vyriausybės nutarimu, o ne įstatymu, atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nenustatyta aiški kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnį išmokėjusių įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

16Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors kasaciniame skunde nekeliami perduotų Konstituciniam teismui nagrinėti ir visiškam šios bylos ginčo išsprendimui taikytinų teisės normų konstuticingumo klausimai, tačiau jie buvo keliami apeliacinio proceso metu ir yra aktualūs, aiškinant ginčo teisiniams santykiams taikytinas teisės normas, t. y. nagrinėjamoje byloje kilęs Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto aiškinimo ir taikymo klausimas dėl kompensaciją pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnį išmokėjusios įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimties yra tiesiogiai susijęs su nurodytame Konstituciniam Teismui pateiktame prašyme iškeltu įvardytos teisės normos atitikties atitinkamoms Konstitucijos normoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui klausimu. Pažymėtina, kad Konstituciniam Teismui pateiktas prašymas suformuluotas civilinėje byloje, kurios aplinkybės panašios į nagrinėjamos kasacinės bylos. Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi CPK 164 straipsnio 4 punktu, sprendžia, kad yra būtina sustabdyti šios kasacinės bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės nurodytą prašymą byloje Nr. 7/2010.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 164 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

18Sustabdyti civilinės bylos pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kasacinį skundą nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą byloje Nr. 7/2010.

19Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai