Byla 2A-7-252/2015

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovei N. R., jos atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei, atsakovui R. V. Z., jo atstovui advokatui K. G., išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovui K. C., išvadą teikiančios institucijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovui S. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-488/2018 pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui R. V. Z., trečiajam asmeniui L. K., išvadas teikiančiom institucijom – Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centrui dėl teisės pripažinimo rengti detalųjį planą, žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo patekimui į atidalintą sklypą bei atidalinto žemės sklypo ir nustatyto servituto įregistravimo be bendrasavininko sutikimo bei atsakovo R. V. Z. priešieškinį dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovė N. R. prašė: pripažinti jai teisę rengti jai ir atsakovui R. V. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3956 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), detalųjį planą be atsakovo sutikimo; be atsakovo sutikimo iš ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3956 kv. m. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), atidalinti dalį – 1147 kv. m. žemės sklypą, žemės sklypo plane pažymėtą skaičiumi „3“, jį suformuoti į atskirą sklypą, priklausantį ieškovei asmeninės nuosavybės teise, ir nustatyti per bendro naudojimosi kiemą, žemės sklypo plane pažymėtą skaičiais „2,3,4,5“, kelio servitutą patekimui į atidalintą žemės sklypą; pripažinti ieškovei teisę be atsakovo sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centro Panevėžio filiale atidalintą 1147 kv. m. žemės sklypą ir patekimui į šį žemės sklypą nustatytą kelio servitutą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3956 kv. m. žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Šalys šiuo sklypu naudojasi pagal nustatytą nusistovėjusią tvarką. Ant šio žemės sklypo dalies yra gyvenamasis namas, kurio bendrasavininkai – atsakovas ir trečiasis asmuo L. K.. Ieškovė pageidauja iš šio žemės sklypo atidalinti 1147 kv. m. sklypą, plane pažymėtą „3“, ir jį suformuoti kaip atskirą jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsakovas tam trukdo, t. y. atsisakė sudaryti Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių – pareigų perdavimo sutartį su Panevėžio rajono savivaldybe, dėl ko ieškovė buvo priversta savo pažeistas teises ginti teisme. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-11-23 sprendimu leido ieškovei tokią sutartį sudaryti be atsakovo sutikimo. Ieškovė ir atsakovas 2012-03-22 su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi pasirašė sutartį dėl detaliojo plano rengimo. Ieškovė 2012-06-22 sudarė sutartį su IĮ P. architektūros ir urbanistikos studija dėl detaliojo plano projekto parengimo ir sumokėjo 2 500 Lt avansą. Detaliojo plano sprendiniai ieškovei buvo pateikti 2012-10-27. Atsakovas 2012-11-05 nurodė, kad detaliojo plano sprendiniams nepritaria, nes nebuvo atsižvelgta į jo pageidavimus. Jis pageidavo atkelti naujai formuojamo ieškovės sklypo ribą 1,49 m. į vakarų pusę ir ieškovei suformuoti ne 1147 kv. m., o 1096 kv. m. sklypą. Nurodė, kad priešingu atveju ieškovės pastatyta tvora užtamsins jo namo langus ir jam priklausančios komunikacijos atsiras ieškovės sklype, servitutas bendro naudojimo kieme suvaržys jo teisę naudotis savo turtu, todėl ieškovė jam turėtų sumokėti 2 000 Lt kompensaciją; taip pat pageidavo servitutą padalinti po lygiai arba privažiavimus prie naujai formuojamų sklypų parengti per bendrą kiemą. Ieškovės manymu, jos pateiktas atidalijimo variantas atitinka abiejų bendraturčių interesus, nepažeidžia trečiojo asmens interesų. Atsakovas savo variantu siūlo mažinti ieškovei pagal nustatytą naudojimosi tvarką tenkančią sklypo dalį bei jam mokėti kompensaciją už servitutą, planuojamą abiems bendrasavininkams priklausančioje žemės sklypo dalyje. Ieškovė visais būdais siekė taikaus ginčo išsprendimo, tačiau tai nepavyko.

4Atsakovas R. V. Z. teismui pateiktu priešieškiniu prašė: bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo jai be atsakovo sutikimo leisti rengti žemės sklypo detalųjį planą nutraukti CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu; reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo iš abiejų šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo sklypo pagal ieškovės pateiktą variantą atmesti; patenkinti priešieškinį ir iš ieškovei bei atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3956 kv. m. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), atidalinti dalį 1147 kv. m. žemės sklypą pagal atsakovo pateiktą žemės sklypo planą, jį suformuojant į atskirą žemės sklypą, kuris priklausytų ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas siūlė ieškovės sklypo ribą vakarinėje dalyje perkelti 2,42 m į atsakovo pusę ir ieškovės naudojamą sklypą susiaurinti 1,6 m. Tuo atveju ieškovės sklypas nebūtų sumažintas. Nustatant papildomus servitutus būtų užtikrintas naudojimasis antžeminėmis ir požeminėmis komunikacijomis ir jų priežiūra, galimybė įvažiuoti transporto priemonėms. Toks variantas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, nepažeidžia niekieno interesų. Jame atsižvelgta į šalių interesų pusiausvyrą, servitutų nustatymo būtinumą, išlaikomi būtini atstumai nuo pastatų. Nurodė, kad ieškovei 2011-11-23 teismo sprendimu buvo leista sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių – pareigų perdavimo. Šio teismo sprendimo ieškovė neįvykdė ir paminėtą sutartį 2012-03-22 sudarė kartu su atsakovu. Todėl byla toje dalyje turėtų būti nutraukta.

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Atidalino iš N. R. ir R. V. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3956 kv. m. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) (pakeitus namų numeraciją – ( - )), ( - ), dalį – 1147 kv. m. žemės sklypą, žemės sklypo plane pažymėtas skaičiumi „3“, jį suformavo į atskirą sklypą, priklausantį N. R. asmeninės nuosavybės teise, ir nustatė per bendro naudojimosi kiemą, žemės sklypo plane pažymėtas skaičiais „2,3,4,5“ kelio servitutą patekimui į atidalintą žemės sklypą be R. V. Z. sutikimo. Pripažino N. R. teisę be R. V. Z. sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centro Panevėžio filiale atidalintą 1147 kv. m. žemės sklypą ir patekimui į šį žemės sklypą nustatytą kelio servitutą. Civilinę bylą dalyje dėl pripažinimo N. R. teisės rengti jai ir R. V. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3956 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) (pakeitus numeraciją – ( - )), ( - ), detalųjį planą be R. V. Z. sutikimo nutraukė.

6Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3956 kv. m. žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ) (pakeitus namų numeraciją – ( - )), ( - ). Ieškovė valdo 1387/3956 dalis šio sklypo, atsakovas valdo 2569/3956 dalis šio sklypo. Ant šio sklypo stovi pastatai, priklausantys šalims ir trečiajam asmeniui L. K. asmeninės ir bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šalys yra nusistatę faktinio naudojimosi žeme tvarką, kurios nė viena neginčija. Ji yra užfiksuota 1999-12-08 žemės sklypo plane. Ieškovė 2002-12-18 paveldėjimo liudijimo Nr. 6936 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo 15/3956 dalis šio žemės sklypo ir 2002-01-10 apskrities viršininko sprendimu Nr. 2179941-21281 jai buvo grąžinta 1372/3956 dalys šio žemės sklypo; atsakovas 2004-09-14 dovanojimo sutarties Nr. VK-9602 ir 2005-10-20 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 7546 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo 1838/3956 dalis šio žemės sklypo ir 2002-01-10 apskrities viršininko sprendimu Nr. 2179941-21281 jam buvo grąžinta 1372/3956 dalys šio žemės sklypo. Abi šalys sutinka, kad žemės sklypo dalimi, plane pažymėta skaičiumi „3“ naudojasi ieškovė, žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis „2“ ir „4“ naudojasi atsakovas, žemės sklypo dalimis, pažymėtomis „2,3,4,5“ naudojasi abi šalys bendrai. Ieškovė pageidauja atsidalinti iš bendros jungtinės nuosavybės 1147 km. m. žemės sklypą, plane pažymėtą skaičiumi „3“, ir per bendro naudojimo kiemą, plane pažymėtą skaičiumi „2,3,4,5“ nustatyti servitutą patekimui į atidalintą sklypą bei atlikti reikalingus šių juridinių faktų registravimo viešajame registre veiksmus. Dėl nuosavybės atidalijimo būdo tarp bendrasavininkų kyla ginčas, atsakovas dėl to reiškia piešieškinį. Todėl ieškovė tai prašo atlikti be atsakovo sutikimo. Abi šalys pateikia savo siūlomus žemės sklypo atidalinimo variantus. Abu variantai atlikti laikantis techninių ir procedūrinių reikalavimų. Teismas konstatavo, kad įgyvendinant atsakovo pateiktą planą būtų pažeistos ieškovės teisės: 1. Ieškovės sklypas susiaurėtų bei sumažėtų ir taptų sąlyginai mažiau funkcionalus, nes būtų susiaurinta užstatoma sklypo riba; 2. Komunikacijos eitų arti pastatų, tuo būtų komplikuotas ir apsunkintas jų aptarnavimas; 3. Teismas, atlikęs apžiūrą, nustatė, kad ieškovės aplinka yra pilnai sutvarkyta, atsakovo norimų komunikacijų vedimas ją sugadintų; 4. Priėmus atsakovo priešieškiniu pateiktą variantą, būtų pakeista nusistovėjusi abiejų šalių sklypo dalies faktinė naudojimo tvarka; 5. Atsakovo siūlymas kompensuoti ieškovės susiaurinto sklypo dalį siekiant kompensuoti jo sumažėjimą natūra yra nelygiavertis, nes atsakovas siūlo kompensuoti neįsavinta ir nesutvarkyta savo sklypo dalimi. 6. Šalims esant artimuose giminiškuose santykiuose ir konfliktams tarp jų vykstant ilgą laiką, teismas mano, kad įsisenėjusio konflikto sprendimo būdas galėtų būti kiek galima didesnės autonomijos tarp bendrasavininkų valdomų sklypų sukūrimas. Pagal atsakovo pateiktą variantą nustačius servitutus, šalims neišvengiamai tektų bendrauti ir kartu spręsti jų aptarnavimo problemas. Atsakovas, nurodydamas, kad jis jau yra pravedęs komunikacijas po prašomu nustatyti servitutu, neįrodė, kad komunikacijos yra nutiestos legaliai ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruotos. Teismas, išnagrinėjęs ieškovės pateiktą atidalinimo variantą, konstatavo, kad jis šiuo atveju yra optimalus: 1. Atitinka esamą naudojimo tvarką; 2. Nustato santykinai didesnę autonomiją tarp abiejų bendrasavininkų valdomų žemės sklypo dalių; 3. Numato galimybę atsakovui per neįsavintą sklypo teritoriją nutiesti reikalingas komunikacijas į savo žemės sklypo dalį, nustatant servitutus S, S1, jų nutiesimui techninės sąlygos yra užtikintos; 4. Ieškovės atidalijamą sklypą aptarnaujančios komunikacijos, kurioms reikalingas servitutas, jau yra realiai įrengtos; 5. Abiejų bendrasavininkų komunikacijų aptarnavimas būtų atribotas; 6. Šalys turi galimybę atskirai patekti į savo valdomas sklypo dalis; 7. Šalys turi galimybę patekti prie jiems priklausančių pastatų ir juos naudoti pagal paskirtį; 8. Trečiasis asmuo L. K., gretimo sklypo savininkė, prieštaravimų ieškiniui nepareiškė; 9. Įgyvendinant šį planą nebūtų keičiamos naudojamų sklypų ribos bei nebūtų reikalingi kompensaciniai mechanizmai (šiuo atveju tai reikšminga, nes šalys tarpusavyje tartis nelinkusios).

7Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti arba ieškinį ir priešieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčas vyksta dėl detaliojo plano sprendinių. Detalųjį planą šiuo atveju atlieka abi teisminio proceso pusės – tiek ieškovas, tiek ir atsakovas, todėl teismo priimtas sprendimas negali užkirsti kelio kuriai nors šaliai toliau rengti detalųjį planą. Šiuo atveju teismo sprendimas užkerta kelią apeliantui toliau rengti projektą, neleidžia įvykdyti planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti, Lesto 2012-05-18 planavimo sąlygų Nr. TS-45030-12-1190 bei UAB „Aukštaitijos vandenys“ 2012-05-08 planavimo sąlygų Nr. 12-159 įvykdymo. Šioms sąlygoms įvykdyti būtinas komunikacijų servitutas iki 2-jų atsakovui atskiriamų sklypų, kuriuo per bendrą kiemą būtų nuvestos elektros jėgos kabeliai ir kanalizacija. Kadangi teismas nustatė neleisti prisivesti šių komunikacijų prie atsakovo sklypų pagal išduotas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, tolimesnis detaliojo plano rengimas neįmanomas. Tuo tarpu ieškovei per tą patį kiemą teismas leidžia vesti komunikacijas, netgi kai servitutas eina po atsakovo statiniais, kas reiškia dvigubų standartų taikymą, nes atsakovui turėti servitutą, kai kanalizacija nutiesta per 2 metrus nuo pastato, teismas uždraudžia. Taip pat teismo sprendimas prieštarauja LR įstatymams, nes neįmanoma ieškovei atskirti 1147 kv. m. sklypo pagal naudojimosi tvarką nepažeidžiant įstatymų. Ieškovei atskiriamas sklypas rytų pusėje yra mažiau kaip per 2 metrus nuo pastato, o pagal detaliųjų planų rengimo taisykles, STR 1.07.01:2010 ir STR 2.02.09:2005 šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Kadangi ieškovė siekia atstatyti tvorą ant atskiriamo sklypo ribos, kuri jau kartą buvo pastatyta ir nugriauta kaip pažeidžianti įstatymus, todėl apeliantas nesutinka, jog jos sklypas būtų arčiau jo statinio kaip to reikalauja įstatymai, nes taip ieškovės sklypo statiniai užtamsintų atsakovo gyvenamuosius kambarius. Teismas konstatuoja, kad ieškovės pateiktas atidalijimo variantas yra optimalus, kai tuo pačiu byloje buvo įrodyta, jog ieškovė nesilaiko esamos naudojimo tvarkos nuolat pažeidinėdama bendraturčio teises, kad užtikrina technines sąlygas atsivesti į atsakovo sklypus komunikacijas (be elektros ir kanalizacijos, kurioms techninės sąlygos išduotos atvesti tik per bendrą kiemą), nebūtų reikalingi kompensaciniai mechanizmai (kompensuoti dalį ieškovės sklypo pasiūlė teismas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas K. C., o pati ieškovė pirmame teismo posėdyje 2013-05-13 žemės sklypo plane parodė iš būtent kurios atsakovo sklypo dalies ji nori kompensacijos). Dėl to, kad laikantis LR įstatymuose nurodytų atstumų ieškovės sklypo dalis susiaurėja, atsakovas įstatymiškai neprivalo jai kompensuoti tos sklypo dalies, ta dalis, kaip yra dabar, taip ir ateityje po padalinimo lieka ieškovės žinioje bendrame sklype. Tai, kad ieškovė nuolat kaitalioja savo pozicijas ir bylos eigoje klaidino teismą, neturėtų būti traktuojama kaip jos pateikto atidalinimo plano privalumai. Tuo tarpu apelianto parengtas 3956 kv. m. žemės sklypo detaliojo plano sprendinių projektas maksimaliai atitinka projektavimo dokumentų reikalavimus, nes atsižvelgta į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, servitutų nustatymo būtinumą ir kitas svarbias aplinkybes, į kurias atsižvelgė ir projekto autorius. Toks pasiūlytas žemės sklypo atidalinimo variantas, pagal kurį būtų galima suformuoti atskirą žemės sklypą, priklausantį ieškovei, visai nepažeistų ieškovės teisių ir teisėtų jos interesų, neprieštarautų protingumo ir teisingumo principams bei nepažeistų abiejų bendrasavininkių interesų. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantas ir jo atstovas advokatas nurodė, jog ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai yra neteisingai suformuluoti ir atmestini. Reikalavimo atidalinti 1147 kv. m. žemės sklypą pagal pateiktą ieškovės 2012-10-24 detalųjį projektą neįmanoma, nes tokio dydžio sklypas, koks yra nurodytas ieškovės reikalavime, faktiškai neegzistuoja. Ieškovės projekte nurodytas 1145 kv. m. dydžio sklypas, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Be to, projekte nurodyto sklypo rytinė riba (žemės sklypo plane tarp taškų 28-38) eina per arti esamo gyvenamojo namo (2014-05-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdyto žemės sklypo apžiūros vietoje metu nustatytas mažesnis kaip 2 m. atstumas). Projekte nurodyto sklypo pietinė riba (žemės sklypo plane tarp taškų 32-38) eina sulig ieškovės 2014 m. gegužę rekonstruota, tačiau nekilnojamojo turto registre neįregistruota, malkine. Kad pastatas yra natūroje ir stovi ant atidalinamų sklypų ribos, įrodyta į bylą pateiktomis nuotraukomis. Iki šiol, t. y. jau 14 metų, N. R. nesilaiko 1999-12-08 žemės sklypo planu nustatytos naudojimosi tvarkos, ši tvarka būtent jos iniciatyva buvo ir yra ginčijama. Tai, kad ieškovė net ir bylos nagrinėjimo metu per pusantrų metų nenugriovė nelegalių statinių, rodo, jog ji šiuos statinius ir vėliau eksploatuos, taip pažeisdama atsakovo, jau kaip gretimo sklypo savininko, teisėtus ir pagrįstus interesus. Reikalavimo atidalinti žemės sklypo dalį (žemės sklypo plane pažymėtas skaičiumi „3“) ieškovei tenkinimas reikštų, kad tolimesnis detalusis planavimas būtų vykdomas pagal jos pateiktą žemės sklypo detaliojo projekto 2012-10-24 variantą. Pagal šį detaliojo projekto variantą atsakovas negali atsiskirti iš bendrosios nuosavybės. Jam atskiriami sklypai Nr. 3 ir Nr. 4 liktų be elektros ir kanalizacijos, nes tame projekte nėra servituto šias komunikacijas atsivesti per bendrą kiemą. Plane nurodytas servitutas – teisė tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas nėra nurodytas 2014-02-27 patikslinto ieškinio reikalavimuose. Šis servitutas ieškovei nurodytas kaip perteklinis, apribojantis atsakovo teises naudotis savo nekilnojamuoju turtu (ūkio pastatais), nes servituto riba sutampa su statinių siena, juo naudojantis sugriūtų atsakovo statiniai. Be to, plane nurodytas kelio servitutas, suteikiantis teise važiuoti transporto priemonėmis, eina net po atsakovo ūkiniais pastatais. Nutiestos komunikacijos nepatenka į servitute nurodytas ribas, servituto ribas reikia patraukti mažiausiai 1 metro atstumu link gyvenamojo namo. Reikalavimas pripažinti ieškovei be atsakovo sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centro Panevėžio filiale atidalintą 1147 kv. m. žemės sklypą ir patekimui į šį žemės sklypą nustatytą kelio servitutą atmestinas, nes taip atidalintas sklypas pagal ieškovės pateiktą projektą pažeistų apelianto teises valdyti asmeninį turtą bei neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Būtent apelianto pasiūlytas žemės sklypo atidalinimo variantas, pagal kurį būtų galima suformuoti atskirą žemės sklypą, priklausantį ieškovei, visai nepažeistų jos teisių ir teisėtų interesų, nes atidalintą sklypą apjungus su jai priklausančiu kitu žemės sklypu, esančiu adresu ( - ), tokį atidalintą sklypą būtų galima įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

8Atsiliepimais į atsakovo apeliacinį skundą išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimus, abiejų šalių teisių nepažeidė, buvo išlaikyta abiejų sklypų savininkų interesų pusiausvyra, sklypų naudojimo racionalumas. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos K. C. teismo posėdyje nurodė, jog esant konfliktinei situacijai pirmas detaliojo plano projekto variantas, kaip ir sprendė pirmosios instancijos teismas, būtų idealiausias, kuris nepažeistų nei vienos iš šalies teisių, kadangi ir iš teismo posėdžio metu duotų šalių paaiškinimų matyti, kad kiekviena iš šalių siekia tik sau naudingo sprendimo. Net ir sutikslinus ieškinio reikalavimus, Tarnybos pozicija nepasikeistų.

9Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas sprendime išdėstė abiejų šalių reikalavimus, bylos medžiaga nustatytas faktines aplinkybes ir išsamiai pasisakė tiek dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, tiek dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, savo išvadas grindė byloje surinktais įrodymais ir pagrįstai bei teisingai konstatavo, kad atsakovo priešieškinio esmė yra išimtinai savo poreikių užtikrinimas, siekiant per ieškovės valdomą sklypo dalį nusistatyti servitutą požeminių komunikacijų pravedimui į savo valdomus ir norimus atidalinti žemės sklypus. Faktas, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne atsakovo naudai, neduoda pagrindo teismo sprendimo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė ir jos atstovė nurodė, jog teismas išsamiai nagrinėjo, kuris iš pateiktų detaliojo plano sprendinių yra geriausias abiems šalims, kuris mažiausiai pažeistų kiekvieno iš bendraturčių interesus. Įvertinant tai, kad ieškovė siekia nutraukti 2012-03-22 su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi pasirašytą sutartį dėl detaliojo plano rengimo, mano, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo, nes nebuvo atskleista bylos esmė.

10Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

11Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, atnaujinusi bylos nagrinėjimą ir išklausiusi šalis, jų atstovus, taip pat institucijų, teikiančių išvadas, atstovus, liudytojo R. P. paaiškinimus, sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

12Byloje ginčas tarp šalių kilęs dėl nuosavybės – 3956 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) (pakeitus namų numeraciją – ( - )), ( - ), – tarp bendrasavininkų atidalijimo būdo. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti 2 sklypų atidalinimo variantai – detaliųjų planų projektai (vienas ieškovės, kitas atsakovo). Teismas priėmė sprendimą atmesti priešieškinį ir tuo pačiu su juo pateiktą detaliojo plano 2 variantą (t. 2, b. l. 86-90), įteisino 1 varianto detaliojo plano projektą (t. 1, b. l. 21-26), kuriam ieškovei nereikia bendraturčio sutikimo.

13Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka 2014-12-18 teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog tiek ieškovės ieškinio, tiek atsakovo priešieškinio reikalavimai (be atsakovo sutikimo iš ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3956 kv. m. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), atidalinti dalį – 1147 kv. m. žemės sklypą, žemės sklypo plane pažymėtą skaičiumi „3“, jį suformuoti į atskirą sklypą, priklausantį ieškovei asmeninės nuosavybės teise, ir nustatyti per bendro naudojimosi kiemą, žemės sklypo plane pažymėtą skaičiais „2,3,4,5“, kelio servitutą patekimui į atidalintą žemės sklypą; atitinkamai – iš ieškovei bei atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3956 kv. m. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), atidalinti dalį 1147 kv. m. žemės sklypą pagal atsakovo pateiktą žemės sklypo planą, jį suformuojant į atskirą žemės sklypą, kuris priklausytų ieškovei asmeninės nuosavybės teise) yra netikslūs, todėl baigti detalaus plano ruošimą pagal Teritorijų planavimo įstatymą, galiojusį iki 2014-01-01, nebus galima. Kaip matyti, abi šalys kelia reikalavimą tik dėl vieno žemės sklypo atidalinimo. Išvadą teikiančios institucijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovas S. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog detalusis planas tarp abiejų bendraturčių pradėtas rengti 2013 m. pagal tai dienai galiojantį Teritorijų planavimo įstatymą, kuris nuo 2014 m. sausio 1 d. yra pasikeitęs. Pagal naują Teritorijų planavimo įstatymą vienam sklypui detalieji planai neberengiami, t. y. jei šiai dienai pareikštų ieškovė ar atsakovas valią atsidalinti, tai nebereikėtų rengti detalaus plano. Atidalinimas būtų rengiamas per sklypų formavimo pertvarkymo projektą. Tai reiškia, jog šiuo atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas pirmiausia turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu suformuoti jiems žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau žemės sklypų formavimo rengimo taisyklėse yra parašyta, kad, jeigu yra pradėti teritorijų planavimo dokumentai ar kiti planai, sklypo formavimo projekto negalima būtų šiai dienai organizuoti, t. y. pirmiausia turėtų būti pabaigti detalieji planai. Jei šiai dienai ieškovė ir atsakovas, kurie yra sudarę su administracijos direktoriumi sutartį dėl detalių planų organizatoriaus teisių perleidimo, nutrauktų sutartis, tuo pačiu būtų nutraukta procedūra dėl detaliųjų planų rengimo. Tada abi pusės galėtų kreiptis į Nacionalinę žemės ūkio tarnybą dėl sklypų formavimo pertvarkymo ir galėtų susitvarkyti savo turtinius daiktus be teisminių ginčų. Nutraukti 2012-03-22 su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi pasirašytą sutartį dėl detaliojo plano rengimo gali tik N. R. su R. V. Z.. Nutraukę sutartį su savivaldybės administracijos direktoriumi pagal senąją tvarką, jie gautų teisę atsidalinti savo turtinius daiktus vienas be kito, vadovaudamiesi apylinkės teismo sprendimu (jei jis toks galiotų). Galima baigti ginčą senąją tvarka, jei šalių reikalavimai būtų dėl viso sklypo, o ne dėl tik ieškovės dalies atidalijimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ir apklaustas liudytojas R. P., parengęs abu detaliųjų planų projektus, 2014-11-20 teismo posėdyje paaiškino, kad pagal tokį šalių reikalavimą jis nebegalėtų pabaigti to detalaus plano ruošimo, toks teismo sprendimas negalėtų būti vykdomas, kadangi prašoma tik atidalinti N. R. sklypą, o neprašoma pabaigti viso žemės sklypo detalaus plano rengimo. Detalieji planai pagal iki 2014-01-01 galiojusią įstatymo redakciją buvo rengiami visam sklypui, o ne jo daliai.

142014-12-18 teismo posėdžio metu ieškovė išreiškė pageidavimą nutraukti 2012-03-22 su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi pasirašytą sutartį dėl detaliojo plano rengimo. Nurodė, kad jai anksčiau buvo paaiškinta, kad jei ji nori atsidalinti sklypą, būtinai reikia daryti detalųjį planą. Jei dabar šios sąlygos nebereikia, sutinka, kad sklypą atidalintų ir leistų jį įteisinti registre. Ir tada detalųjį planą nutraukia. Vertindamas šią situaciją Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovas S. G. paaiškino, kad pagal kreipimosi į teismą dieną galiojusius norminius dokumentus negalėjo atidalinti iš bendrosios nuosavybės sklypo kitais būdais, o tik per detalųjį planą. Tvarka galiojo iki 2013-12-31. 2014 m. įsigaliojus naujam Teritorijų planavimo įstatymui, kadangi eilė detaliųjų planų buvo pradėti rengti, toliau jie gali būti rengiami ir tvirtinami senąja tvarka. Tačiau yra ir kita nuostata – taikyti naują tvarką, bet turėtų būti nutrauktas procesas t. y. nutraukta sutartis.

15Teisėjų kolegija, vertindama šiuo metu esamą ginčo situaciją, atsižvelgia į minėto atstovo S. G. paaiškinimus, jog nutraukus bent vienai pusei 2012-03-22 susitarimą, detaliojo plano procesas iš esmės būtų nutrauktas, kadangi nebeliktų būtinos sąlygos pagal senąją tvarką; šalys galėtų atsidalinti savo sklypo dalį, vėl turėtų būti arba sutikimas arba teismo sprendimas; pirmosios instancijos ginčijamas teismo sprendimas būtų tinkamas naujajai tvarkai, tačiau senajai tvarkai, kai yra ginčas, toks sprendimas nėra tinkamas. Atstovo nuomone, detalusis planas yra kompleksiškesnis planas, jis apsprendžia daugiau, bet realiai tinklai ir servitutai sprendžiami techninio projekto rengimo metu. Jei ir pratęstų detalaus plano rengimą, nustatytų galimybę tinklus įvesti, tai nereiškia, kad galutiniame rezultate tie tinklai bus taip atvesti. Techniniam projektui vėl bus reikalaujama techninių sąlygų ir vėl atsiras servitutų įregistravimai ir pan. Detalusis planas yra kaip projektai, vizija, bet kartais sąlygos padiktuoja visai kitaip. Rengiant detalųjį planą, vertinamas pats sklypas, nevertinamos kitos aplinkybės. Atidalijant pagal naujos redakcijos įstatymą, išsisprendžia ir servitutų klausimas (tiek tinklų, tiek įvažiavimo, tiek įėjimo servitutai). Tokiu būdu, atstovo nuomone, teismo sprendimas turėtų būti naikinamas, nes šiai dienai iš abiejų pusių sutarimo nėra.

16Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas pateikė dokumentą, iš kurio matyti, kad R. V. Z. 2014-01-20 parašė prašymą pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, t. y. atsidalinti 4 sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2014-02-18 gautas atsakymas, jog toks prašymas negali būti tenkinamas, nes ginčo žemės sklypui rengiamas detalusis planas pagal Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2012-05-29 ir 2013-11-11 išduotus planavimo sąlygų sąvadus detaliojo planavimo dokumentui rengti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo, kad atsakovas nebenori tęsti pradėto ginčo išsprendimo, suprasdamas, kad pareikšti tiek ieškovės, tiek jo paties reikalavimai yra netikslūs ir netgi patenkinus jo priešieškinį, teismo sprendimas negalėtų būti vykdomas dėl nekonkretaus reikalavimo.

17Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, ieškinį ir priešieškinį atmetant visiškai. Teisėjų kolegija dėl kitų apelianto argumentų nepasisako, nes jie teisingam bylos išsprendimui teisinės reikšmės neturi.

18Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę. Kadangi ieškinys ir priešieškinys yra atmesti, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovui už antrinės teisinės pagalbos teikimą apeliacinės instancijos teisme pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr.(1.2)-SPI-01386 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 69,51 EUR (t. 2, b. l. 147, 203). Patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistina 69,51 EUR išlaidų valstybei už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą (CPK 96 str., 99 str.) bei 5 EUR teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 2, b. l. 178) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

20Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

21Ieškovės N. R., a. k. ( - ) ieškinį atmesti.

22Atsakovo R. V. Z., a. k. ( - ) priešieškinį atmesti.

23Priteisti iš N. R., a. k. ( - ) valstybės naudai 69,51 EUR (šešiasdešimt devynis eurus ir 51 euro centą) už antrinę teisinę pagalbą bei 5,00 EUR (penkis eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Proceso dalyviai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovė N. R. prašė: pripažinti jai teisę rengti jai ir atsakovui R. V.... 4. Atsakovas R. V. Z. teismui pateiktu priešieškiniu prašė: bylą dalyje dėl... 5. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu... 6. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės... 7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir... 8. Atsiliepimais į atsakovo apeliacinį skundą išvadą teikianti institucija... 9. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m.... 11. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios... 12. Byloje ginčas tarp šalių kilęs dėl nuosavybės – 3956 kv. m. žemės... 13. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka... 14. 2014-12-18 teismo posėdžio metu ieškovė išreiškė pageidavimą nutraukti... 15. Teisėjų kolegija, vertindama šiuo metu esamą ginčo situaciją,... 16. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie... 17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pirmosios instancijos... 18. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą... 21. Ieškovės N. R., a. k. ( - ) ieškinį atmesti.... 22. Atsakovo R. V. Z., a. k. ( - ) priešieškinį atmesti.... 23. Priteisti iš N. R., a. k. ( - ) valstybės naudai 69,51 EUR (šešiasdešimt...