Byla 2S-493-480/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. P., VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų L. R. ir H. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18895-944/2014 pagal pareiškėjų L. R. ir H. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. P., VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. R., mirusi ( - ), nuosavybės teisėmis valdė: 524 kv. m žemės sklypą, esantį ( - ); gyvenamąjį namą, esamų statinių plane pažymėtą 2A1/ž(p), su priestatu, plane pažymėtu 1a1/ž(p); pagalbinį pastatą, plane pažymėtą 8I1/ž; garažą, plane pažymėtą 6I1/g. Pareiškėjai nurodė, kad ( - ) mirė pareiškėjų mama T. R.. Po jos mirties pareiškėjai kreipėsi į notaro biurą ir priėmė mamos palikimą. Palikėjos T. R. vardu nuosavybės teisės yra įregistruotos į ¾ gyvenamojo namo, ¾ kitų statinių, esančių ( - ). Tačiau paveldėjimo liudijimas įpėdiniams nėra išduotas, nes kitas palikėjos nuosavybės teisėmis valdytas turtas - 524 kv. m žemės sklypas, gyvenamasis namas 2A1/ž(p) su priestatu 1a1/ž(p), pagalbinis pastatas 8I1/ž, garažas 6I1/g, esantys ( - ); nėra registruotas VĮ Registrų centre, nes nėra nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas būtinas pareiškėjams tikslu įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, įforminti palikimo priėmimą įstatyme nustatyta tvarka ir gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo mirusiosios T. R. vardu.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjų L. R. ir H. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė, grąžino pareiškėjui L. R. 144 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškimą. Teismas konstatavo, kad prašomas nustatyti faktas nesukels pareiškėjams teisinių pasekmių, nes toks prašomas nustatyti faktas negali būti laikomas juridiniu faktu ir jo nustatymas pagal civilinio proceso normas yra negalimas (CPK 444 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad T. R. mirė ( - ), jos palikimą priėmė L. R. ir H. R.. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenimis adresu ( - ), esantis žemės sklypas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai neįregistruoti; gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1ž, kitų statinių – kiemo statinių, ¾ dalių nuosavybės teisė priklauso T. R.. T. R. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, dokumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Nacionalinė žemės tarnyba 2013-09-23 pasiūlymu nurodė, kad esamų dokumentų dėl buvusio savininko M. Š. turėtos žemės, bendro ploto 0,0262 (1/2 –0,0524) ha, ( - ), nepakanka nustatyti, kokie asmenys ir kokiomis dalimis nuosavybės teise valdė šį žemės sklypą po M. Š. mirties iki nacionalizacijos; buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo arba pateikti papildomus dokumentus; išaiškinta pareiškėjams, kad papildomus dokumentus gali pateikti tik teismui atnaujinus terminą šių dokumentų padavimui. Pareiškėjai prašė teismo nustatyti tik juridinę reikšmę turintį faktą, bet nereiškė reikalavimo atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Byloje taip pat nėra duomenų, jog minėtas terminas pareiškėjui būtų ankščiau atnaujintas. Teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas galėtų turėti juridinę reikšmę tik tuo atveju, jei pareiškėjui būtų atnaujintas įstatymu nustatytas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o to nesant nustatytas faktas nesukuria asmeniui jokių teisių. Pareiškėjai taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą su priestatu, pagalbinį pastatą, garažą. Statiniai, dėl kurių pareikštas reikalavimas, niekada nebuvo suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie pastatai buvo statomi teisėtai, pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, pareiškėjai nenurodė, kad yra dingę kokie nors dokumentai, duomenys ir jie negali užbaigti šių statinių įregistravimo. Pareiškėjas dėl statinių įteisinimo pirmiausia turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras. Kadangi pareiškėjas gali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, tai toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Pareiškėjų prašomas nustatyti faktas nesukels jiems norimų teisinių pasekmių. Teismas nustatęs, jog konkretus klausimas negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas teisme, turėjo atsisakyti iškelti civilinę bylą. Kadangi minėtos aplinkybės identifikuotos esant iškeltai civilinei bylai, todėl byla nutraukta CPK 293 str. 1 p. pagrindu.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Pareiškėjai L. R. ir H. R. atskiruoju skundu (1 t. b. l. 163-169) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliantai nurodo, kad kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, ar asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą, kuria ir pasinaudojo pareiškėjai. Pareiškėjai pareiškime teismui aiškiai išdėstė faktinio valdymo nuosavybės teise faktus, aplinkybes, kurias pagrindė turimais dokumentais. Iš pateiktų faktų aiškiai matyti seka veiksmų, pradedant nuo žemės sklypo, ( - ), įsigijimo nuosavybėn 1936 metais, patvirtinančių Š. šeimos nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą ir statinius. 2013-09-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste, išnagrinėjusi papildomus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pateikė pasiūlymą pareiškėjams, jog dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo šie gali kreiptis į teismą. 1949 m. lapkričio 3 d. Kauno m., Lenino raj. 3-asis Liaudies teismas priėmė nutartį, kuria pripažino Š. J., s. Kazio ir jo sūnui Š. M., s. J. (palikėjos T. R. tėvai - M. Š. ir M. Š.) faktą, kad jie valdė nuosavybės teisėmis namų valdą, esančią ( - ) (dabar - ( - )). Kauno m. Lenino raj. Darbo Žmonių Deputatų Tarybos Komunalinio ūkio skyriaus išvadoje nurodyta, jog, remiantis minėta nutartimi namų valda, 524 m2 žemės ploto prie ( - ), susidedanti iš gyvenamojo vieno aukšto žiogrinio namo, 49 m2 ploto ir kiemo įrengimų registruotina asmens nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis mirusių Š. J., s. K. ir Š. M., s. J. vardais. Kaip nurodyta 1949 m. lapkričio 3 d. teismo nutartyje, J. Š. mirė 1938 m., M. Š. - 1939 m. Mirus M. Š. šią valdą tvarkė ir mokesčius mokėjo M. Š. žmona - M. Š.. Nurodytos namų valdos valdymo faktą nuosavybės teisėmis patvirtina ir 1949 m. juriskonsulto Apklausimas dėl namų valdos, esančios ( - ), kuriame M. Š. pareiškė, jog įpėdiniai yra ji ir trys vaikai (T. R., M. P., M. Š. - miręs ( - )), namų valdoje yra vienas gyv. žiogrinis namas, pareiškė, kad namų valda niekam nebuvo parduota, ji nenacionalizuota, ginčų dėl valdymo teismo nei administracijos įstaigose, areštų bei draudimų jai neuždėta, be aukščiau pažymėtos, kitų namų valdų neturi. Valdymo nuosavybės teise faktas tvirtintinas ir remiantis Kauno apskrities archyvo duomenimis, pateiktais 2014-03-27 Pažymoje dėl nekilnojamojo turto, kurioje nurodyta, jog Kauno miesto mokesčių inspekcijos dokumentų fonde yra 1942 m. lapkričio 25 d. M. Š. mokesčių inspekcijai pateiktas žinių apie nekilnojamąjį turtą lapas, kuriame nurodyta, kad jos nekilnojamasis turtas ( - ), susideda iš 524 m2 žemės (valdymo teisės nepažymėtos), medinio vieno aukšto gyvenamojo namo ir medinio sandėlio. 1959 m. M. Š. kartu su dukra T. R. šioje namų valdoje vietoje medinio sandėlio pastatė, rekonstravo jį į gyvenamąjį namą, plane pažymėtą 2 A1/ž(p) (ankstesnis žymėjimas - 2 A1/ž), o 1969 m. pastatė priestatą, plane pažymėtą la1/ž(p). M. ir M. Š. dukra T. R., mirus tėvui (1939 m.), kartu su motina visą savo gyvenimą gyveno minimoje namų valdoje. Mirus motinai M. Š., T. R. toliau nepertraukiamai, teisėtai, viešai valdė šias patalpas kaip savas, gyveno, rūpinosi, tvarkė ir mokėjo mokesčius. Teismas galimai neįsigilino į pateiktus dokumentus, byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, todėl priimta nepagrįsta ir neteisėta nutartis.

8Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į atskirąjį skundą (2 t. b. l. 9-12) prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį nepakeistą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas galėtų turėti juridinę reikšmę tik tuo atveju, jeigu pareiškėjams būtų atnaujintas įstatymu nustatytas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o to nesant, nustatytas faktas nesukuria asmeniui jokių teisių. Pareiškėjai turėtų prašyti atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka. Bendrosios kompetencijos teismai tokių klausimų nenagrinėja. Tik tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta įregistruoti nekilnojamojo turto objektą ir nuosavybės teisę į jį, šį atsisakymą pareiškėjas gali skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje neįrodyta, jog statiniai buvo sukurti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat, kad pareiškėjai nepasinaudojo ikiteismine tvarka.

9Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą (2 t. b. l. 15-16) prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Net ir teoriškai teismui patenkinus pareiškėjų reikalavimus, teismo sprendime nebūtų visų duomenų, būtinų nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registracijai, o tai reiškia, kad teismo sprendimas nesukeltų pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, t.y. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neturės jokios juridinės reikšmės, todėl teismas visiškai pagrįstai civilinę bylą dalyje, dėl statinių nuosavybės teise valdymo fakto nustatymo, nutraukė. Teismas taip pat visiškai pagrįstai konstatavo, kad asmuo, teisėtai pastatęs pastatą, jį įgyja CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu bei pastatų formavimas yra ne teismo, o ūkinė administracinė veikla. Šioje civilinėje byloje pareiškėjai tiek pareiškimą, tiek atskirąjį skundą grindžia dokumentais, kurie yra išduoti ne dėl statinių, į kuriuos prašoma pripažinti nuosavybės teises, o dėl jau dėl įregistruotų nekilnojamojo turto registre statinių. Pareiškėjai šioje civilinėje byloje nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių, kad žemės sklypas prie ginčo statinių įstatymų nustatyta tvarka buvo suformuotas, nustatyti jo kadastro duomenys, ribos ir pan. tokių duomenų teismo sprendime nebūtų nurodyta, todėl toks teismo sprendimas neturėtų jokios juridinės reikšmės. Reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo į žemės sklypą, kuris nebuvo ir nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuotas (nustatyti jo kadastro duomenys, ribos ir t.t.) išvis yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ši civilinė byla dalyje dėl šio reikalavimo pagrįstai buvo nutraukta.

10IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

12Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos, kuriomis vadovaudamasis teismas nagrinėja bylas, be kita ko, dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK444 str. 2 d. 5 p.). Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ne kartą pažymėjo, kad nustatytini ne bet kokie faktai, o tik tokie, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, ir kt.). Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, civilinė byla yra nutraukiama (CPK 293 str. 1 p.).

13Nagrinėjamoje byloje apeliantai tikslu įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jų motina T. R., mirusi ( - ), nuosavybės teisėmis valdė: 524 kv. m žemės sklypą, esantį ( - ), bei šiame žemės sklype esančius gyvenamąjį namą, statinių plane pažymėtą 2A1/ž(p), su priestatu 1a1/ž(p), pagalbinį pastatą 8I1/ž ir garažą 6I1/g.

14Įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų L. R. ir H. R. prašomas nustatyti juridinis faktas jiems nesukurs teisinių pasekmių. Pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą esantį ( - ), bei šiame žemės sklype esančius statinius. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjų motina T. R. kreipėsi dėl nuosavybės teisių į 524 kv. m žemės sklypą, esantį ( - ), atkūrimo ir jos pateikti dokumentai buvo priimti. Pažymėtina, kad minėtas žemės sklypas Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Nacionalinė žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2013-09-23 pasiūlyme Nr. 8PRT-(14.8.6)-19-3 nurodė, kad esamų dokumentų dėl buvusio savininko M. Š. turėtos žemės, bendro ploto 0,0262 (1/2 –0,0524) ha, ( - ), nepakanka nustatyti, kokie asmenys ir kokiomis dalimis nuosavybės teise valdė šį žemės sklypą po M. Š. mirties iki nacionalizacijos (1940-07-22); mirusios pretendentės T. R. įpėdiniai dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo gali kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų; nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriui gali būti pateikti tik teismui atnaujinus praleistą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškėjai atnaujinti praleistą terminą neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad net ir nustačius pareiškėjų prašomą juridinį faktą, tačiau esant neatnaujintam įstatymu nustatytam terminui pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, toks teismo sprendimas nesukeltų pareiškėjams teisinių pasekmių.

15Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 str. 2 d. 5 p.) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.

16Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą. Jeigu asmuo teisėtai pastato pastatą, tai jis įgyja nuosavybės teisę į tą pastatą CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnį Nekilnojamojo turto registre registruojami pastatai ir statiniai. Taigi asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d. 2 p., 13 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas 2A1/ž(p), su priestatu 1a1/ž(p), pagalbinis pastatas 8I1/ž ir garažas 6I1/g niekada nebuvo suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, statiniai neįregistruoti nekilnojamojo turto registre. Be to, pareiškėjai neįrodė, kad minėti statiniai buvo sukurti įstatymų nustatyta tvarka. VĮ Registrų centro byloje pateikti duomenys patvirtina, kad valdoje, ( - ), fiksuota savavališka statyba (b. l. 129–132). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai pirmiausia turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras dėl statinių įteisinimo; kadangi pareiškėjai gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jų prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, tai toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.

17Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą pagal pareiškėjų L. R. ir H. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai