Byla I-502-14-12
Dėl vienašališko akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos nustatymo ir paskelbimo“ patvirtintos AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos 38 punktas atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 5 dalį

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovei Vilmai Adamavičiūtei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti, ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. O3-217 „Dėl vienašališko akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos nustatymo ir paskelbimo“ patvirtintos AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos 38 punktas atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 5 dalį.

3Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Vilniaus apygardos teismas (toliau – ir pareiškėjas) nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo AB „Grigiškės“ 94 421,85 Lt skolos, 8 592,39 Lt delspinigių, procesines 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu išaiškinti, ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. O3-217 „Dėl vienašališko akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos nustatymo ir paskelbimo“ patvirtintos AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 38 punktas atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 15 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir Elektros energetikos įstatymas) 44 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismas pažymėjo, jog ginčas tarp šalių kilo dėl Tvarkos taikymo. Minėtas aktas buvo paskelbtas 2008 m. gruodžio 31 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir AB Rytų skirstomųjų tinklų pradėtas taikyti nuo 2009 m. sausio 1 d., kaip ir nurodyta Tvarkos 38 punkte. Atsakovas civilinėje byloje AB „Grigiškės“ teigia, kad minėtas aktas taikytinas tik nuo 2009 m. vasario 1 d., t. y. suėjus 30 d. po jo paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, nes taip reikalauja įstatymas – Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, jog valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos, bei Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog skirstomųjų tinklų operatoriaus skirstymo paslaugos kainos bei tarifai ir visuomeninės elektros energijos kainos bei tarifai įsigalioja praėjus mėnesiui nuo jų paskelbimo.

7II.

8Rengiant norminę administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, gautas atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atsiliepimas, kuriame pažymėta, jog, jo nuomone, Komisijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. O3-217 patvirtinta AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarka neprieštarauja Vilniaus apygardos teismo prašyme nurodytoms Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nuostatoms. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Iš Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies turinio matyti, jog joje nėra nurodytas konkretus subjektas, kuris privalo skelbti valstybės kontroliuojamas kainas šioje normoje nurodyta tvarka.
  2. Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 4 dalies norma įtvirtina įpareigojimą Komisijai skelbti paslaugos teikėjo nustatytas kainas. Paslaugos teikėjų kainos, įtvirtintos Komisijos 2008 m. lapkričio 21 d. pažymoje Nr. 05-302 „Dėl akcinės bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“ elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo“, ir susijęs Komisijos nutarimas buvo viešai paskelbti 2008 m. lapkričio 21 d. Komisijos tinklapyje www.regula.lt, todėl suinteresuoti asmenys buvo viešai informuoti ir turėjo galimybę susipažinti su elektros energijos kainomis 2009 m. Komisijos nutarimu pavirtinta Tvarka minėtos kainos ir tarifai buvo sumažinti, tad negalėjo sukelti žalos vartotojams, o kaip tik, priešingai, prisidėjo prie vartotojų interesų gynimo. Kadangi nei Energetikos įstatyme, nei Elektros energetikos įstatyme nėra tiesiogiai detalizuojamos Komisijos nustatytų kainų viešo skelbimo įpareigojimo įvykdymo sąlygos, kuriomis vadovaujantis Komisija privalo įgyvendinti įstatymo deleguotą viešą informavimą apie naujų kainų nustatymą, darytina išvada, kad Komisija tinkamai įvykdė Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatytą įpareigojimą, t. y. nenustačiusi vartotojų diskriminavimo, paskelbė AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nustatytas elektros energijos kainas ir tarifus bei jų taikymo tvarką per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Kadangi teisės aktai nenustato Komisijai pareigos skelbti skirstymo paslaugos teikėjų nustatytas kainas konkrečiu būdu ar konkrečiame leidinyje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. birželio 27 d. nutarimu, viešas paskelbimas oficialiame tinklapyje laikytinas tinkamu informavimu.
  3. Tvarka, pasak Komisijos, negali būti pripažinta norminiu administraciniu aktu. Ne vienoje administracinėje byloje dėl Komisijos priimtų nutarimų, kuriais yra patvirtinamos konkrečios paslaugos (pvz., šilumos) kainos ir jų taikymo tvarka, teismai ar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokius teisės aktus yra pripažinę individualiais teisės aktais, nustatančiais konkrečias teises bei pareigas nutarimuose įvardintiems subjektams. Taigi Tvarka, skirtingai nei teigiama, yra individualus teisės aktas. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis nustato, jog „<...> kolegialių institucijų individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Jeigu šie teisės aktai šio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, jie įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jei pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data“. Minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „ <...> kolegialių institucijų individualūs teisės aktai šiuos aktus pasirašiusių asmenų nuožiūra gali būti skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Taigi bendra taisyklė yra ta, kad Komisijos priimami individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną. Tvarka pasirašyta 2008 m. gruodžio 29 d., tačiau joje įrašyta, kad ja nustatytos kainos įsigalios nuo 2009 m. sausio 1 d. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog Tvarka privalomai turi būti paskelbta būtent „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Analogišką Energetikos įstatymo numatytą kainų paskelbimo įpareigojimą ir jų įsigaliojimo tvarką Šilumos ūkio įstatymo apimtyje išaiškino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 25 d. sprendime administracinėje byloje

    9Nr. I-390-189/2008.

  4. Vilniaus apygardos teismas klaidingai sieja dviejų atskirų institutų teisinį reglamentavimą, t. y. kainų taikymo pradžios momentą tapatina su bendrąja įstatymų ir kitų teisės aktų įsigaliojimo tvarka, taikoma visiems Lietuvos Respublikoje priimamiems teisės aktams, kuri yra siejama su priimto teisės akto privalomu viešu paskelbimu. Toks teisinio reguliavimo aiškinimas nėra pagrįstas. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių, ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų teisės aktų pateikimo oficialiai skelbti „Valstybės žiniose“ ir skelbimo interneto tinklalapiuose tvarkos aprašo, patvirtinto 1999 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 918, nuostatos šiuo atveju negali būti traktuojami kaip lex specialis Energetikos įstatymo atžvilgiu ar atvirkščiai, kadangi šie teisės aktai reguliuoja skirtingus teisinius santykius. Pirmieji reglamentuoja teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką, be to, jie neturi nieko bendro su vartotojų teisių apsauga. Tuo tarpu Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis reglamentuoja valstybės reguliuojamų kainų (atitinkamai, konkrečių kainų elektros sektoriuje) paskelbimo ir taikymo tvarką. Taigi šiuo atveju nekyla abejonių, kad pats ginčijamas Nutarimas, jį tinkamai paskelbus nustatyta tvarka, galėjo įsigalioti nuo 2009 m. sausio 1 d., tačiau tai savaime nereiškia, kad tokiu paskelbimu gali būti paneigiamas Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikalavimas valstybės reguliuojamas kainas paskelbti iš anksto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1205/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje

    10Nr. A858-3360/2010).

  5. Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje išdėstyta norma nustato, kada įsigalioja energijos kainos bei tarifai, o kaip jie turi būti skelbiami, kad įsigaliotų, išdėstyta to paties straipsnio 4 dalyje. Vadovaujantis šia norma skelbiamos paslaugos teikėjo nustatytos kainos. Nei šis, nei kiti Elektros energetikos įstatymo straipsniai nereglamentuoja, kaip turi būti skelbiamos ne paslaugos teikėjo, o Komisijos vienašališkai nustatytos kainos. Jei Komisijos nustatytos kainos neįsigaliotų iškart po jų paskelbimo, tai mėnesį vartotojai mokėtų kitomis kainomis, nei nustatytos, o paslaugos teikėjas patirtų sąnaudas, už kurias nebūtų atlyginama. Šį paslaugos teikėjo patirtą nuostolį Komisija turėtų ateityje įtraukti į tarifą, tokiu būdu didindama kainas vartotojams. Taigi tais atvejais, kai Komisija kainas nustato vienašališkai, teisės aktai nustato tokią Komisijos nutarimų įsigaliojimo tvarką, kuri užtikrina operatyvų kainų įsigaliojimą, neleidžiant didinti kainų vartotojams ateityje.
  6. Jei teismas pripažintų, jog Komisijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. O3-217 patvirtintos Tvarkos 38 punktu nustatytas elektros energijos kainų taikymo pradžios momentas neatitinka įstatyme įtvirtinto reguliavimo, Komisija atkreipė dėmesį į tai, jog tokio sprendimo priėmimą lėmė siekis užtikrinti valstybės prioritetinės srities – energetikos paslaugų vartotojų teisių ir jų ekonominių interesų – apsaugą.

11Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

12III.

13Norminę administracinę bylą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. O3-217 patvirtintos AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos 38 punkto teisėtumo inicijavo Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ieškinį akcinei bendrovei „Grigiškės“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartyje konstatavo, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje būtina taikyti ginčijamą teisės aktą, todėl, atsižvelgdamas į tai, jog kilo abejonių dėl šios teisės akto dalies teisėtumo, nutarė sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant ištirti, ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. O3-217 patvirtintos AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos 38 punktas atitinka Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį (2002 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. IX-884 redakcija) ir Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 5 dalį (2004 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-2307 redakcija).

14Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo.

15Norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimas, kai dėl to į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipiasi bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas, nėra savitikslis dalykas. Norminio administracinio akto teisėtumo bylos išnagrinėjimas tokiu atveju turi padėti teismui įvykdyti teisingumą individualioje byloje, būti naudingas (bylos išnagrinėjimo iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nėra pavesta nagrinėti abstrakčius, hipotetinius, nesusijusius su nagrinėjama individualia byla teismų paklausimus. Tai, savo ruožtu, suponuoja, kad ir teismai neturi teisės kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su tokiais prašymais, kurių išsprendimas neturės jokios reikšmės jų nagrinėjamos individualios bylos baigčiai. Nurodyti principai nuosekliai išplaukia iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 1 punkto, nustatančio, jog administracinis teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, bei iš šio įstatymo 112 straipsnio 2 dalies, nustatančios, jog bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti tik tokio norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas teismo nagrinėjamoje byloje, atitiktį įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui.

16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs konkrečios individualios bylos aplinkybes ir paklausimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui turinį, turi teisę atsisakyti priimti bendrosios kompetencijos arba administracinio teismo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jei toks prašymas nėra susijęs su nagrinėjama individualia byla (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 114 str. 1 d.). Jei toks prašymas buvo priimtas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi teisę nutraukti norminę administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p., 114 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I7-04/2007; 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 8 (18), 2009, p. 8-20).

17Nustatyta, kad ieškovas civilinėje byloje akcinė bendrovė „Lesto“ (iki reorganizacijos – akcinė bendrovė Rytų skirstomieji tinklai) 2011 m. lapkričio 29 d. pateikė civilinę bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kurį Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi tenkino ir civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lesto“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Grigiškės“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo nutraukė. Taigi civilinė byla, kurioje taikytino norminio administracinio akto dalies teisėtumu suabejojęs Vilniaus apygardos teismas kreipėsi su atitinkamu prašymu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, tokiu būdu inicijuodamas norminio administracinio akto teisėtumo patikros bylą, yra nutraukta.

18Kaip minėta, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas gali kreiptis į atitinkamą administracinį teismą su prašymu ištirti tik tokio norminio administracinio akto (ar jo dalies) atitiktį įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, kuris turėtų būti taikomas jo nagrinėjamoje byloje, t. y. prašymas turi būti susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla ir, atitinkamai, tokio prašymo išnagrinėjimas administraciniame teisme turi padėti besikreipiančiam teismui įvykdyti teisingumą jo nagrinėjamoje individualioje byloje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas nutraukė civilinę bylą, kurioje taikytino norminio administracinio akto atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams pareiškėjas iškėlė abejones, konstatuotina, jog Vilniaus apygardos teismo prašymas ištirti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. O3-217 patvirtintos AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos 38 punkto atitiktį Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 daliai ir Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 5 daliai nebeatitinka vienos iš esminių sąlygų, keliamų bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo kreipimuisi į atitinkamą administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, o minėto teisės akto dalies teisėtumo vertinimas netenka prasmės. Juolab pažymėtina, jog ginčijamas aktas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. O3-64 2 punktu nuo 2009 m. liepos 1 d. pripažintas netekusiu galios.

19Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog norminė administracinė byla pagal Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti, ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. O3-217 „Dėl vienašališko akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos nustatymo ir paskelbimo“ patvirtintos AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos 38 punktas atitinka Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad skirstomųjų tinklų operatoriaus skirstymo paslaugos kainos bei tarifai ir visuomeninės elektros energijos kainos bei tarifai įsigalioja praėjus mėnesiui nuo jų paskelbimo, nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 114 str. 1 d.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu ir 114 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija

Nutarė

21nutraukti norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti, ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. O3-217 „Dėl vienašališko akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos nustatymo ir paskelbimo“ patvirtintos AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos 38 punktas atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį (2002 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. IX-884 redakcija) ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 5 dalį (2004 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-2307 redakcija).

22Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai