Byla 2A-1749-390/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, atsakovo atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „Transkedavė“ dėl reikalavimo pateikti informaciją pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo sudaryti darbo sutartį, darbo užmokesčio priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtu atsakovo reikalavimą suteikti informaciją apie buvusį darbdavį ir pateikti buvusio darbdavio rekomendaciją priimant į darbą, 2) įpareigoti atsakovą priimti ieškovą tarptautinių reisų vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms už ne mažesnį kaip 3500 Lt darbo užmokestį ir nemažesniu kaip 0,35 Lt užmokesčiu už nuvažiuotą kilometrą, 3) priteisti minimalaus darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už laiką nuo 2009 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ( b.l.58). Paaiškino, kad 2009 metų spalio mėnesį ieškojo darbo. Atsakovas paskelbė viešai, kad priims į darbą tarptautinių reisų vairuotoją, mokės 3500 Lt mėnesio atlyginimą ir ne mažiau kaip 0,10 euro už nuvažiuotą kilometrą, t.y. 0,35 Lt. 2009-10-05 iš anksto susitaręs atvyko pas atsakovą tartis dėl darbo. Pateikė vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę, socialinio draudimo pažymėjimą, asmens sveikatos knygelę. Darbdavio įgaliotas asmuo reikalavo pateikti informaciją apie buvusį ieškovo darbdavį ir pateikti buvusio darbdavio rekomendaciją. Ieškovas tokią informaciją pateikti atsisakė. Tuomet atsakovo įgaliotas asmuo pareiškė, kad ieškovo į darbą nepriims. Mano, kad buvo neteisėtai reikalaujama privačios informacijos ir neteisėtai atsisakyta priimti į darbą. Mano, kad buvo diskriminuojamas dėl turimos darbinės patirties.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 12,50 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad ieškovas nebuvo priimtas į darbą dėl to, kad turėjo mažesnę konkretaus tarptautinių reisų į Europos šalis patirtį. Konstatavo, jog tarptautinių reisų vairuotojui yra būtina žinoti Reglamento (EB) Nr.561/2006 nuostatas dėl vairuotojų darbo ir poilsio laiko, nes šias taisykles vairuotojai turi taikyti savo darbe savarankiškai, būdami komandiruotėje. Šių taisyklių nežinojimas ir netaikymas gali sukurti neigiamas pasekmes darbdaviui, todėl sprendė, jog pagrįstas yra darbdavio interesas ieškoti tokio darbuotojo, kuris žinotų taisykles ir reikalavimus. Nurodė, kad ieškovo nepatyrimas matyti iš jo duodamų atsakymų į dalykinius atsakovo darbuotojo klausimus. Iš atsakovo darbuotojo ir ieškovo pokalbio, pateiktų klausimų teismas negalėjo daryti išvados, kad ieškovas būtų buvęs diskriminuojamas dėl savybių, kurios nesusijusios su jo dalykinėmis savybėmis. Nustatė, kad darbdavio įgaliotas asmuo klausinėdamas ieškovą tikrino jo žinias, supratimą apie būsimo darbo specifiką, todėl teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad atsisakymas priimti į darbą buvo neteisėtas, todėl reikalavimo įpareigoti atsakovą priimti ieškovą į darbą netenkintino. Teismas sprendė, kad atsakovas neatliko jokių diskriminacinių veiksmų ir netaikė jokių diskriminacinių nuostatų ieškovo atžvilgiu. Taip pat nurodė, kad iš pokalbio turinio, šalių paaiškinimų, negalima daryti išvados, kad ieškovo buvo reikalaujama pateikti paskutinio darbdavio rekomendaciją ir, kad rekomendacijos ar duomenų nepateikimas, buvo priežastis atsisakyti priimti į darbą. Ieškovo reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovo reikalavimą pateikti duomenis apie buvusią darbovietę ir buvusio darbdavio rekomendacijas netenkintino, nes neįrodyta, jog tokie reikalavimai apskritai buvo pareikšti.

5Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašo 2010-06-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Apelianto nuomone sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 265 str. nuostatas, t.y. neatsakyta į pagrindinį ieškovo reikalavimą (CPK 329 str. 2 d. 7 p.), ieškinio atmetimas nepagrįstas materialinės teisės normomis (CPK 270 str. 4 d. 4 p., 330 str.). Priimant sprendimą nebuvo vadovautasi visais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių viešais teiginiais (CPK 177 str. 2 d., 270 str. 4 d. 2 p.), šališkai, pasirinktinai taikoma ir aiškinama EP ir tarybos reglamento dalis, neatsižvelgiant į kitas reglamento dalis. Teismas taip ir neatsakė, ar teisėtai atsakovas reikalavo ieškovo nurodyti buvusią darbovietę, buvusį darbdavį ir pristatyti iš jo rašytinę rekomendaciją. Teismas nepasisakė ar teisėtai atsakovas rengė konkursą tarptautinių reisų vairuotojo-ekspeditoriaus pareigybei užimti, ar ieškovas buvo diskriminuojamas dėl mažos vilkiko vairavimo patirties. Teismas nenurodė darbdavio pareigos išaiškinti darbuotojui darbo grafiko subtilybes ir sprendimui pagrįsti pasirinko reglamento 6 straipsnį, naudingą atsakovui, tačiau netaikė ieškovui naudingo reglamento 16 straipsnio. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad vairuotojui yra būtina žinoti reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatas dėl vairuotojų darbo ir poilsio laiko. Šis dokumentas yra deklaratyvaus pobūdžio, neturi įstatymo galios ir yra skiriamas tik ES valstybių narių vyriausybėms, kurios reglamentą turėtų perkelti į nacionalinę teisę. Reglamento nuostatos yra perkeltos į darbo kodeksą, kuriame nurodyta, jog darbo grafiką turi nurodyti darbdavys, grafikas gali keistis, todėl atmintinai jį žinoti vairuotojui netikslinga, nes vairuotojas komandiruotėje turės darbo grafiką. Reikalavimas nurodyti paskutinę ir priešpaskutinę darbovietę nepagrįstas, nes tais nesusiję su asmens dalykinėmis savybėmis, o susiję su jo privačiu gyvenimu, kurį gina Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Atsakovo reikalavimas nurodyti ankstesnes darbovietes yra kišimasis į ieškovo privatų gyvenimą ir negali būti laikomas teisėtu atsakovo interesu. Atsakovui vykdant konkursą, buvo pažeista ieškovo teisė į asmens duomenų slaptumą ir privataus gyvenimo neliečiamumą, tarp šio pažeidimo ir galimybės įsidarbinti yra priežastinis ryšys, jei ieškovas būtų sutikęs nurodyti ankstesnes darbovietes, galimai būtų buvęs priimtas į vieną iš laisvų darbo vietų. Tačiau ieškovui nesutikus to padaryti, atsakovas toliau net nebesiaiškino dėl ieškovo dalykinių savybių. Taip pat nurodo, jog teismas darbuotojo anketos reikalavimų, patvirtintų 2008-06-16 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. 2008/06/16, kaip rašytinio įrodymo, patvirtinančio tiek tiesioginę, tiek netiesioginę diskriminaciją netyrė, nevertino ir priėmė sprendimą objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjęs bylos aplinkybių. Teigia, jog teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik cituodamas ištraukas iš bylos 74 lapo, neatsižvelgdamas į kitus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad pokalbis su darbdaviu pakrypo ne ieškovo naudai, kai prasidėjo kalba apie ieškovo buvusį darbdavį (b.l. 73, 31 p.). Priteisiant iš ieškovo 12,50 Lt pašto išlaidų valstybei, pažeistas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str., nes ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 % antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Transkedavė“ prašo 2010-06-03 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kandidatas tarptautinių reisų vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms užimti ar asmuo, užimantis šias pareigas, privalo išmanyti bei vadovautis 2006-03-15 Europos parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 561/2006. Tačiau ieškovas, kaip girdėti byloje pateiktame garso įraše, specialių žinių, susijusių su tarptautinių reisų vairuotojo-ekspeditoriaus pareigomis, neturi, dėl ko atsakovas, jei būtų priėmęs ieškovą į darbą, galėjo patirti nuostolių dėl ieškovo neišmanymo. Ieškovo argumentas, jog reglamentai įstatymo galios neturi ir yra skiriami ES valstybių narių vyriausybėms, kurios reglamentus turi perkelti į nacionalinę teisę, atmestinas. Reglamentas yra taikomas visuotinai, jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, reglamentai tiesiogiai suteikia teises arba nustato prievoles. Ieškovas neteisingai traktuoja LR DK 2 str. 1 d. 4 p. vadovaujantis šia norma draudžiama atsisakyti priimti į darbą dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kilmės, priklausomybės partijoms ir visuomeninėms organizacijoms bei kitais motyvais, tačiau šiais pagrindais ieškovas tikrai nebuvo diskriminuojamas. Priešingai, atsakovas prašė pateikti informaciją apie ieškovą ne kaip apie asmenį, o kaip darbuotoją, norint patikrinti, ar jis tinka atsakovo turimai laisvai vairuotojo ekspeditoriaus pareigybei užimti. Asmens duomenų sąvoka neapima informacijos, susijusios su asmens darbine veikla, todėl atsakovas, reikalaudamas pateikti informaciją apie buvusias darbovietes, nepažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, tačiau ketino sužinoti ieškovo dalykines savybes. Informacija apie buvusias darbovietes taip pat nėra informacija, įeinanti į privataus gyvenimo neliečiamumo sampratą. Ieškovo teiginys, kad jis buvo diskriminuojamas dėl mažos vilkiko vairavimo patirties, atmestinas. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne yra pateikta diskriminacijos sąvoka – tai teisų apribojimas ar atėmimas. Tačiau, tai, kad ieškovas neatitiko atsakovo keliamų reikalavimų, tokių kaip vairavimo patirtis, nėra diskriminacija. Atsakovas vykdė atranką tarptautinių reisų vairuotojo-ekspeditoriaus pareigybei užimti ir reikalavo užpildyti nustatytos formos anketą, taip pat vienas iš svarbiausių reikalavimų buvo panašaus darbo patirtis (mažiausiai 2 metai) bei rekomendacijos iš buvusių darboviečių ir tų kandidatų, kurie nenurodė jog dirbo panašų darbą ir, kurie nepateikė rekomendacijų iš buvusių darbdavių, atsakovas apskritai neįdarbina. Ieškovas, atėjęs į atranką, nepateikė nei vairuotojo pažymėjimo nei asmens dokumentų, dėl ko nebuvo galima pildyti anketos, pokalbio metu atsakovui nepavyko sužinoti nei su kokiais vilkikais jam teko dirbti, nei kokiose šalyse teko važinėti, todėl kilo įtarimas, kad ieškovas neturi darbo patirties. Pokalbio metu ieškovas buvo informuotas, kad norėdamas dalyvauti tolimesnėje atrankoje, turi pristatyti rašytines rekomendacijas iš buvusių darboviečių bei pateikti vairuotojo pažymėjimo kopiją, dėl ko ieškovas susinervino ir išėjo piktžodžiaudamas ir įžeidinėdamas įmonės darbuotojus. Todėl galima teigti, kad ieškovas tiesiog neįvykdė atsakovės keliamų atrankos reikalavimų pareigybei užimti. Kai buvo vykdoma atranka, kreipėsi nemažai žmonių, atitinkančių atsakovo keliamus reikalavimus, todėl atsakovas pagrįstai atmetė ieškovo kandidatūrą. Atsakovui, kaip juridiniam asmeniui nėra nustatyta imperatyvi konkurso organizavimo tvarka. Atsakovas turi teisę vykdyti atrankas laisvoms pareigybėms užimti, taip pat teisę vykdant atranką, vertinti asmens profesines ar asmenines savybes.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

9Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas nagrinėdamas bylą įvertino joje esančius įrodymus ir išdėstė teisinius argumentus, kuriais remdamasis nustatė ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Savo išvadas teismas sprendime pakankamai motyvavo ir argumentavo (CPK 270 straipsnis). Taigi, nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos procesinės teisės ( CPK 265, 270 straipsniai) bei netinkamai taikytos materialinės teisės normos.

11Kasacinės instancijos teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką nagrinėjant darbo bylas ( civilinė byla Nr. 3K-3-331/2007) yra nurodęs, kad teismo procesinė pareiga yra patikrinti ieškinyje dėl atleidimo iš darbo pagrindo neteisėtumą bei kitas aplinkybes susijusias su neteisėtu atleidimu. Kartu teisėjų kolegija šioje nutartyje pabrėžė, kad tai negali būti aiškinama kaip taisyklė, leidžianti apskritai nepaisyti ieškinio ribų, kurios nustatomos paties ieškovo kreipiantis į teismą teisminės gynybos. Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija atsisakymą priimti į darbą ir nurodo, kad darbdavys jį diskriminavo dėl turimos darbinės patirties ( reikalaudamas pateikti informaciją iš ieškovo buvusios darbovietės ir rekomendaciją ). Tokiais argumentais ieškovas iš esmės rėmėsi ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei juos nurodė savo ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą aiškinosi ir sprendime pasisakė dėl tokių ieškovo nurodytų aplinkybių. Apeliantas apeliacinį skundą argumentuoja, kad atsakovas neteisėtai rengė konkursą tarptautinių vairuotojų-ekspeditorių pareigybei užimti, kad nenurodė darbdavio pareigos išsiaiškinti darbuotojui darbo grafiko subtilybes, kad netaikė ieškovui naudingo reglamento ( EB Nr. 561/2006 16 straipsnyje nurodytų nuostatų ir t.t.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra susieti su atsisakymu ieškovą priimti į darbą, todėl teisėjų kolegijų jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

12Nagrinėdamas bylą teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad ieškovas nebuvo priimtas į darbą pas atsakovą dėl to, kad turėjo mažesnę konkretaus tarptautinių reisų į Europos šalis patirtį. Taip pat apylinkės teismas nustatė, kad tarptautinių reisų vairuotojui būtina žinoti Reglamento ( EB) Nr. 561/2006 nuostatas dėl vairuotojų darbo ir poilsio laiko, nes vairuotojai tokias taisykles turi taikyti savo darbe savarankiškai, būdami komandiruotėje, o tokių taisyklių nežinojimas ir netaikymas gali sukelti darbdaviui neigiamus padarinius. Teismas šiuos duomenis nustatė įvertinęs ieškovo duotus atsakymus į jam pateiktus darbdavio atstovo klausimus. Teismas įvertinęs tiek ieškovo, tiek ir atsakovo atstovo pateiktus klausimus pokalbio metu nenustatė, kad ieškovas buvo diskredituojamas dėl savybių, kurios nebuvo susiję su ieškovo dalykinėmis savybėmis. Teismas konstatavo, kad darbdavio įgaliotas asmuo klausinėdamas ieškovą tikrino jo žinias, supratimą apie būsimo darbo specifiką ir neatliko jokių diskriminacinių veiksmų ir netaikė jokių diskriminacinių nuostatų ieškovo atžvilgiu. Teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovo buvo reikalaujama pateikti paskutinės darbovietės rekomendaciją ir, kad tokios rekomendacijos ar duomenų nepateikimas buvo priežastis atsisakyti priimti ieškovą į darbą. Teisėjų kolegija su tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis sutinka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą tyrė ir įvertino tiek ieškovo, tiek ir atsakovo užfiksuotus paaiškinimus pokalbio su ieškovu metu bei kitus byloje esančius duomenis ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, turinčius reikšmės nagrinėjamai bylai ir vertindamas įrodymus visumoje įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis).

13Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais, kad asmens duomenų sąvoka neapima informacijos, susijusios su asmens darbine veika, todėl atsakovas reikalaudamas pateikti informaciją apie buvusias ieškovo darbovietes nepažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo. Taigi, nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovui vykdant konkursą buvo pažeista ieškovo teisė į asmens duomenų slaptumą ir privataus gyvenimo neliečiamumą ir, kad tarp galimybės įsidarbinti ir tokių pažeidimų yra priežastinis ryšys.

14Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti teismo priimtą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

15Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas tai iš ieškovo priteistinos atsakovui išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtos apeliacinės instancijos teisme ( CPK 98 straipsnis).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Nutarė

17Apeliacinį skundą atmesti.

18Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. birželio 3d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Iš ieškovo A. K. priteisti atsakovui UAB „Transkedavė“ 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai