Byla 2K-24/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, gynėjui advokatui Sauliui Zakarevičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendis. E. V. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį ir nuteistam vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 71 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (1950 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

2Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu E. V. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. V. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4E. V. nuteistas už tai, kad savo naudai tiesiogiai pareikalavo duoti kyšį, pažadėjęs jį priimti, ir priėmė 30 000 Lt dydžio kyšį už savo teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y., būdamas valstybės tarnautojas - dirbdamas ( - ) prokuroru - ir atlikdamas ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ), kuriame kardomoji priemonė suėmimas paskirta įtariamajam M. P. , kontrolę, organizavimą ir vadovavimą, turėdamas tikslą kyšininkauti, 2010 m. birželio 17 d., 14.08 val., telefonu paskambino suimtojo M. P. tėvui A. P. ir susitarė su juo susitikti 2010 m. birželio 18 d. Kaune. Sutartą dieną E. V. atvyko į Kauną ir 18.40 val. parduotuvėje „Topocentras", esančioje Savanorių pr. 206A, susitiko su A. P. Šio susitikimo metu E. V. iš A. P. savo naudai tiesiogiai pareikalavo 30 000 Lt dydžio kyšio ir pažadėjo jį priimti už savo teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už jo (A. P.) sūnaus M. P. paleidimą iš suėmimo ir nesikreipimą į teismą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo. 2010 m. birželio 21 d., 15.05 val., telefonu iš A. P. gavęs informaciją, kad šis jau turi reikalaujamą pinigų sumą, E. V. nurodė vėliau susisieksiąs su juo ir apie 19.30 val. išvažiavo iš Vilniaus Kauno kryptimi, o 20.03 val. pats telefonu paskambino A. P. ir nurodė kyšio perdavimo vietą - degalinę „Statoil IX fortas", Kaune, Vakarinis aplinkkelis 10. 2010 m. birželio 21 d., 20.30 val., E. V. automobiliu „BMW 530“ (valst. Nr. ( - ) atvažiavo į minėtą degalinę ir 20.43 val. joje susitiko su A. P. , kuriam nurodė kyšio sumą – 30 000 Lt – padėti į jo (E. V.) vairuojamą automobilį „BMW 530“ (valst. Nr. ( - ) stovėjusį šioje degalinėje. A. P. įvykdžius E. V. nurodymą ir pinigus padėjus į minėto automobilio saloną ant galinės keleivio sėdynės, E. V. pažadėjo paleisti M. P. iš suėmimo, atsisveikino su A. P. ir sėdo į automobilio „BMW 530“ (valst. Nr. ( - ) vairuotojo vietą bei norėjo išvažiuoti, tačiau buvo sulaikytas.

5Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendimą pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai, nes byloje nustatytos visos šios normos pritaikymui būtinos sąlygos.

6Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendį.

7Prokuroras nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę E. V., neatsižvelgė į visas BK 41 straipsnyje nustatytas bausmės paskirtį reglamentuojančias nuostatas, nepagrįstai pritaikė BK 75 straipsnį ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

8Kasatorius teigia, kad nors E. V. atitiko formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam klausimą, ar bus pasiekti bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo, vertino tik dviem BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmės paskirties aspektais: teisingumo principo įgyvendinimo ir galimybės asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino E. V. nusikalstamos veikos padarymo metu einamas pareigas ir nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo. Lietuvos apeliacinis teismas, pritaikęs BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjęs E. V. paskirtos bausmės vykdymą, nuosprendyje išskirtinį dėmesį skyrė kaltininko asmenybę apibūdinantiems duomenims ir nepagrįstai nevertino subjekto einamų pareigų, nusikaltimo pobūdžio, neįvertino, ar E. V. pritaikius BK 75 straipsnį bus pasiekti visi bausmės tikslai. Prokuroras pažymi, kad E. V. padaryta nusikalstama veika padaryta itin didelė neturtinė žala prokuratūros kaip teisėsaugos institucijos prestižui, autoritetui. Šiais nusikalstamais veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas visa valstybės tarnyba, pačia valstybe – tokios nusikalstamos veikos padariniai yra sunkiai pašalinami. Į šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, konstatuodamas tik tai, kad nuteistojo veiksmais nebuvo padaryta materialinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į E. V. padarytos veikos savanaudiškus motyvus ir tikslus, didinančius padarytos veikos pavojingumo laipsnį.

9Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad E. V. nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. V. nebuvo provokuojamas priimti kyšį, iniciatyva reikalauti kyšio kilo iš paties nuteistojo: nusikaltimas buvo pradėtas planuoti tuo metu, kai nuteistasis sužinojo, jog nukentėjusysis gali sumokėti pakankamai didelį piniginį užstatą, nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo tęsiami net ir tuo metu, kai nuteistasis sužinojo, jog nukentėjusysis yra patekęs į sunkią padėtį, nusikaltimas buvo planuojamas ir padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai buvo daromi laikantis konspiracijos. A. V. nusikalstamą veiką darė sąmoningai pažeisdamas įstatymo ir moralės nuostatas. Be to, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis taip pat kelia abejonių, tačiau teismas, svarstydamas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, į tai neatsižvelgė.

10Taip pat skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, neatkreipė dėmesio ir į E. V. atliktų veiksmų apimtį: jam inkriminuoti trys alternatyvūs BK 225 straipsnyje nurodyti nusikalstami veiksmai, t. y. jis pareikalavo duoti kyšį, pažadėjo jį priimti ir priėmė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir į E. V. atliktų veiksmų tyčios turinį dėl objekto - kyšio dydžio (30 000 Lt), kuris yra artimas kvalifikuotam kyšiui - 250 MGL (32 500 Lt).

11Prokuroras skunde pažymi, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatskiriamas nuo visuomenės intereso. E. V. paskyrus teisingą bausmės rūšį - laisvės atėmimą, tačiau atidėjus bausmės vykdymą, BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas tikslas - nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį – nebus pasiektas, o nepasiekus šio tikslo, nebus įmanoma pasiekti kitų tikslų: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, ir nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

12Apeliacinio teismo nuosprendžio išvados, kad priėmus apkaltinamąjį nuosprendį nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė iš esmės eliminuoja galimybę E. V. dirbti valstybės tarnyboje, todėl jis realiai neturi galimybės ateityje padaryti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, yra tik iš dalies teisingos, nes veikos, numatytos BK 227 ir 226 straipsniuose, gali būti padaromos ne tik specialiųjų subjektų. Prokuroras teigia, kad E. V. padaryta nusikalstama veika priskirtina prie korupcinių veikų, todėl skiriant bausmę būtina atsižvelgti į valstybės bausmių politiką.

13Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas E. V. baudžiamąją bylą, nesilaikė BPK 324 straipsnio 1 dalies, 266 straipsnio 1 dalies ir 251 straipsnio nuostatų ir dėl to buvo suvaržytos nukentėjusiojo A. P. teisės: apeliacinio teismo posėdyje nukentėjusysis nedalyvavo, byloje nėra duomenų, kad jam būtų įteiktas pranešimas apie apeliacinės instancijos teismo posėdį, apeliacinės instancijos teismo posėdyje klausimas, ar galima nagrinėti bylą nedalyvaujant nukentėjusiajam, nebuvo svarstomas.

14Prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

15BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis ir sunkumo laipsnis – bausmės vykdymas gali būti atidėtas už neatsargius, tyčinius nesunkius ir apysunkius nusikaltimus nuteistiems asmenims; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pirmųjų dviejų sąlygų atidėti bausmės vykdymą nuteistajam E. V. šioje byloje ginčų nekyla. Jis nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą vienerių metų šešių mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausme. Galimybę atidėti bausmės vykdymą už nesunkius ir apysunkius tyčinius nusikaltimus nuteistiems asmenims aptariama BK norma sieja su trejų metų riba. Procesinis ginčas vysta dėl trečiosios sąlygos.

16Pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio nuostatų E. V. netaikė – jam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad E. V. nusikaltimą padarė dirbdamas prokuroru ( - ), kad jo tarnybinės pareigos buvo kontroliuoti ikiteisminį tyrimą, kad, atidėjus bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti vieni iš bausmės tikslų – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šį teismo sprendimą apeliacine tvarka skundė tiek nuteistasis, tiek prokuroras. Abu apeliantai skunduose tvirtino, kad byloje nustatytos visos aptariamos normos taikymui būtinos sąlygos, todėl priimdamas sprendimą šios normos netaikyti pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai (nuteistasis E. V. savo apeliaciniame skunde suformulavo ir alternatyvų prašymą – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas).

17Apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą – pritaikęs BK 75 straipsnį E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Šį sprendimą prokuroras skundžia kasacine tvarka, skunde teigdamas, kad netinkamai baudžiamąjį įstatymą pritaikė apeliacinės instancijos teismas, o tinkamai jį buvo pritaikęs pirmosios instancijos teismas. Kasaciniame skunde prokuroras tvirtina, jog apeliacinės instancijos teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, yra nepagrista. Anot kasatoriaus, atidėjus bausmės vykdymą, nebus pasiektas tikslas nubausti, o tai lems, kad nebus pasiekti ir kiti bausmės tikslai. Motyvuodamas šį teiginį prokuroras kasaciniame skunde pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog E. V. padarė itin didelę neturtinę žalą prokuratūros, o kartu ir valstybės prestižui; į nusikalstamų veiksmų apimtį – kyšio pareikalavo, pažadėjo jį priimti ir priėmė; į kyšio dydį (kad jis artimas 250 MGL); į veikos savanaudiškus motyvus ir tikslus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šie prokuroro kasacinio skundo teiginiai prieštarauja bylos medžiagai. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad visos prokuroro kasaciniame skunde paminėtos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptartos. Šiame nuosprendyje pažymima, kad į aptariamas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė parinkdamas bausmės rūšį, t. y. motyvuodamas laisvės atėmimo bausmės paskyrimą pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui, kaip to reikalauja BK 55 straipsnio nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bausmės rūšis parinkta tinkamai. To neneigia ir prokuroras savo kasaciniame skunde. E. V. nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą, tų veiksmų apimtį, kyšio dydį apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino padarydamas išvadą, kad dėl šių aplinkybių E. V. negalima taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, t. y. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad minėtos aplinkybės nėra kliūtis taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, sprendžiant aptariamos normos pritaikymo klausimą, reikia visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, tai, kad: E. V. nusikalto pirmą kartą; charakterizuojamas teigiamai; pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi; atsiprašė nukentėjusiojo; turi šeimą, ją išlaiko. Be to, anot apeliacinės instancijos teismo, būtina įvertinti tai, kad jo padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, materialinė žala nukentėjusiajam nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino E. V. einamas pareigas, nes įstatymas nedraudžia atidėti bausmės vykdymo prokurorui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tos pareigos nulėmė E. V. kaip BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjekto statusą (BK 230 straipsnis), todėl dar kartą atsižvelgti į jas, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nėra pagrindo.

18Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį) pritaikė apeliacinės instancijos teismas, nes sprendimas atidėti E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atitinka pritaikytos BK normos nuostatas. E. V. nuteistas už vieno apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams (ne daugiau kaip trejiems metams). Tokios aplinkybės, kaip nuteistojo eitos pareigos, nusikalstamų veiksmų apimtis, kyšio dydis, veikos sukelta neturtinė žala prokuratūrai ir valstybei, žemesnių instancijų teismų teisingai įvertintos kaip pagrindas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui paskirti ne BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (teisės atėmimą dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla), o laisvės atėmimo bausmę (BK 55 straipsnis), ir BK 40 straipsnio nuostatų jam netaikyti. Tačiau vien šių aplinkybių įvertinimo nepakanka sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina įvertinti ir nuteistojo asmenybę, jo socialinius ryšius, elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. E. V. teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, ją išlaiko, po nusikalstamos veikos padarymo pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta), atsiprašė nukentėjusiojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išvardytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Prokuroras kasaciniame skunde akcentuoja tikslą nubausti teigdamas, kad, atidėjus bausmės vykdymą, jis nebūtų pasiektas. Teisėjų kolegija pažymi, kad taip teigdamas prokuroras neįvertino aplinkybės, jog kiekvienos bausmės kaip valstybės prievartos priemonės esmė yra nubaudimas. Todėl jau vien bausmės paskyrimu pradedamas įgyvendinti ir tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Su šiuo tikslu sietinas ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, taip pat BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė, esant tam tikroms sąlygoms, panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Todėl kasatoriaus argumentas, kad, vien atidėjus nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, tikslas jį nubausti nebūtų pasiektas, yra nepagrįstas. Nepagrįstai kasatorius tvirtina, kad nėra pagrindo manyti, jog būtų pasiekti ir kiti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, nes nuteistajam E. V. paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausmė, kad ir atidėjus jos vykdymą, yra pakankama priemonė tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), tiek apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

19Prokuroro kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog E. V. nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, yra nepagrįsta, paliekamas nenagrinėtas, nes jis susijęs su faktinių bylos aplinkybių nustatymu. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Faktinių aplinkybių nustatymo pagrįstumas gali būti ginčijamas tik apeliacine tvarka. Dėl BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatų paliekamas nenagrinėtas ir argumentas apie valstybės bausmių už korupcinio pobūdžio nusikaltimus politiką, nes tai taip pat nėra baudžiamojo įstatymo taikymo klausimas.

20Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad byloje nustatytos visos BK 75 straipsnio nuostatų taikymui būtinos sąlygos. Todėl naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl prokuroro kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

21Nepagrįstai kasatorius skunde tvirtina, kad apeliacinėje instancijoje buvo suvaržytos nukentėjusiojo A. P. teisės, nes iš bylos medžiagos matyti, kad apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą jis buvo informuotas tinkamai (pranešimu, o duomenys apie pranešimo įteikimą adresatui teismui nepateikiami).

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu E. V. nuteistas pagal... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios... 4. E. V. nuteistas už tai, kad savo naudai tiesiogiai pareikalavo duoti kyšį,... 5. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 7. Prokuroras nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis naikintinas dėl... 8. Kasatorius teigia, kad nors E. V. atitiko formaliuosius bausmės vykdymo... 9. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad E. V.... 10. Taip pat skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas... 11. Prokuroras skunde pažymi, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant... 12. Apeliacinio teismo nuosprendžio išvados, kad priėmus apkaltinamąjį... 13. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas,... 14. Prokuroro kasacinis skundas atmestinas.... 15. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo... 16. Pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio nuostatų E. V. netaikė – jam... 17. Apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą – pritaikęs... 18. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal... 19. Prokuroro kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo... 20. Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad byloje nustatytos visos BK 75... 21. Nepagrįstai kasatorius skunde tvirtina, kad apeliacinėje instancijoje buvo... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio... 23. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir...