Byla 2A-261-230/2007

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Nijolios Indreikienės, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės, Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Audronei Jasinskienei, atsakovo atstovei Rūtai Markelytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-9204-151/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gabijos baldų studija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“ dėl draudimo išmokos ir nuostolių atlyginimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Gabijos baldai“, patikslinęs reikalavimus, prašė: priteisti jam iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 19 800 Lt žalos atlyginimo dėl automobilio Peugeot Boxer, v.n. ( - ) vagystės; 275 Lt delspinigių už praleistą terminą draudimo išmokai išmokėti; 5300 Lt nuostolių, patirtų dėl prievolės nevykdymo už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 5 d. iki 2006 m. vasario 20 d. ir po 100 Lt už kiekvieną darbo dieną už laikotarpį nuo 2006 m. vasario 21 d. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės; 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad 2005 m. vasario 4 d. su atsakovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdraudė trečiajam asmeniui UAB „Ūkio banko lizingas“ priklausantį automobilį Peugeot Boxer, v.n. ( - ) 22 000 Lt sumai, vagystės atveju taikant 10 procentų franšizę. 2005 m. vasario 4 d. sumokėta draudimo įmoka. 2005 m. balandžio 29 d. automobilis buvo pavogtas. Ieškovas apie draudiminį įvykį pranešė atsakovui, kuris pagal transporto priemonių draudimo taisyklių 18.1 punktą per 30 dienų turėjo išmokėti 19 800 Lt draudimo išmoką. Atsakovas atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad įvykis pripažintas nedraudiminiu pagal taisyklių 8.4. punktą, nes nebuvo pateiktas automobilio registracijos liudijimas, kuris buvo paliktas pavogtoje transporto priemonėje. Tačiau transporto priemonės registracijos liudijimas, kuris buvo UAB „Ūkio banko lizingo“ būstinėje, buvo pateiktas, o ieškovas turėjo tik transporto priemonės naudotojo pažymėjimą. Dėl neišmokėtos draudimo išmokos ieškovas buvo priverstas komercinei-ūkinei veiklai nuomotis automobilį, mokėdamas už nuomą po 100 Lt už vieną darbo dieną, todėl patyrė nuostolius.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 28d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai. Teismas priteisė iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui UAB „Gabijos baldai“ 19 800 Lt žalos atlyginimo, 275 Lt delspinigių, 601 Lt žyminio mokesčio ir 1350 Lt atstovavimo išlaidų, viso – 22 026 Lt, taip pat priteisė iš atsakovo ieškovui 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos (2005 m. spalio 14 d.) iki visiško prievolės įvykdymo, likusioje dalyje ieškinį atmetė, taip pat priteisė iš ieškovo atsakovui 580 Lt atstovavimo išlaidų ir 15 Lt žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei: iš atsakovo - 7, 35 Lt, iš ieškovo - 15 Lt.

6Teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos, kadangi nustatė, jog atsakovas nepagrįstai įvykį pripažino nedraudiminiu. Teismas nurodė, kad atsakovo UAB „DK „PZU Lietuva“ transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.049 8.4 punkte yra nurodyta, kad vagystė nepripažįstama draudiminiu įvykiu, jei transporto priemonėje vagystės metu buvo paliktas bent vienas iš daiktų: transporto priemonės registracijos liudijimas, rakteliai, signalizacijos nuotolinio valdymo pultas, imobilaizerio valdymo įrenginys. Todėl taisyklių 8.4. punkte pateiktas baigtinis sąrašas daiktų, kurių nepateikus įvykis nepripažįstamas draudiminiu. Kadangi ieškovas pateikė visus nurodytus daiktus, todėl nebuvo pagrindo įvykį pripažinti nedraudiminiu. Atsakovo atsikirtimus, kad ieškovas privalėjo pateikti ir transporto priemonės naudotojo pažymėjimą, teismas atmetė tuo pagrindu, kad tai nėra numatyta draudimo taisyklėse. Teismas taip pat nurodė, kad nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie taisyklėse turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonėms, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo teismas atmetė, nurodydamas, kad automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta tik iškėlus bylą teisme, o ieškovas neįrodė, kad buvo būtinybė nuomotis automobilį, ir kad jis buvo naudojamas įmonės veikloje, taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusio žalos. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl netinkamo ieškovo, nes draudimo sutarties šalys buvo ieškovas ir atsakovas, o naudos gavėjas, trečiasis asmuo, dėl pareikšto ieškinio neprieštaravo. Atsakovo argumentas dėl pažeisto teismingumo taip pat buvo atmestas, kadangi ieškinys gali būti pareiškiamas pagal žalos padarymo vietą.

7Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 19 800 Lt draudimo išmokos, 601 Lt žyminio mokesčio, 275 delspinigių bei 1350 atstovavimo išlaidų ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 29 straipsnyje numatytas teismingumo taisykles, nes UAB „PZU Lietuva“ buveinė yra Vilniuje, be to, sprendimas priimtas netinkamam ieškovui (CPK 45 str. 1 d.), nes transporto priemonės savininkas yra tretysis asmuo - lizingo davėjas UAB „Ūkio banko lizingas“, ir jis išperkamosios nuomos sutartimi lizingo gavėjui UAB „Gabijos baldų studija“ neperdavė draudimo išmokos reikalavimo bei ieškovui suteiktų teisių. Pagal suformuotą LR Aukščiausiojo Teismo praktiką prievolė draudikui sumokėti draudimo išmoką kyla tik tada, kai dėl draudiminio įvykio reali žala padaroma būtent draudėjui. Lizingo sutartis nesuteikia transporto priemonės naudotojui teisės į draudimo išmokos gavimą, įvykus draudiminiam įvykiui, nebent lizingo sutarties sąlygos leistų sudaryti naudojamo turto draudimo sutartį ieškovo naudai. Teismas taip pat nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo trečiuoju asmeniu byloje įtraukti UADBB „Draudlita“, kuri sudarant draudimo sutartį veikė kaip nepriklausomas draudimo tarpininkas ir gali paaiškinti sutarties sudarymo ir draudimo taisyklių išaiškinimo aplinkybes. Kadangi draudiko atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė, nes pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties, todėl būtent draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Todėl draudikui negali būti taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Ieškovas nurodė, kad pavogtoje transporto priemonėje buvo palikti transporto priemonės registracijos dokumentai - transporto priemonės naudotojo pažymėjimas. Pagal Kelių transporto priemonių registravimo taisykles transporto priemonių įregistravimas yra transporto priemonių savininkų ir (ar) naudotojų duomenų įrašymas Kelių transporto priemonių registre. Atitinkamai yra išduodamas vienas iš registracijos dokumentų - transporto priemonės registracijos liudijimas ir (ar) transporto priemonės naudotojo pažymėjimas. Todėl šie dokumentai yra lygiareikšmiai ir dėl savo paskirties identiškumo jie yra tapatinami ir įvardinami kaip transporto priemonės registracijos dokumentai. Asmuo, turintis nors vieną iš šių dokumentų, gali nevaržomai naudotis transporto priemone, t.y. atlikti automobilio techninę apžiūrą, pateikti dokumentus kelių policijos patruliui, nevaržomai kirsti Lietuvos Respublikos sieną ir kt. Taip pat nurodo, kad draudimo teisiniams santykiams turi būti taikomos ne tik draudimo sutartį reglamentuojančios teisės normos, bet ir prievolių teisės bendrosios normos. Ieškovo darbuotojas, nesilaikydamas atsargumo taisyklių, paliko transporto priemonės registracijos dokumentus, o teismas šios draudėjo kaltės formos nevertino. Dėl automobilyje paliktų transporto priemonės registravimo dokumentų padidėjo draudimo rizika, o apie draudiminės rizikos padidėjimą draudėjas privalėjo draudikui pranešti ne vėliau kaip per 48 valandas (Taisyklių 2.4.2.2). Teismas nevertino atsakovo argumentų dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo, netiesioginio priežastinio ryšio buvimo su kilusia žala bei draudiko teisės mažinti draudimo išmoką dėl draudimo sutarties pažeidimo. Taip pat nurodo, kad ieškovas tėra įmokėjęs tik vieną draudimo įmokos dalį, todėl teismas privalėjo draudimo išmoką sumažinti nesumokėtos draudimo įmokos dalimi (CK 6.1004 str. 3 d.).

8Ieškovas UAB „Gabijos baldų studija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apelianto argumentai dėl pažeisto teismingumo nepagrįsti, nes draudiminio įvykio tyrimas buvo atliekamas atsakovo Kauno žalų sureguliavimo centre, ir yra susijęs su atsakovo filialo veikla (CPK 30 str. 3d.). Be to, vagystė padaryta ir žala atsirado Kauno mieste (CPK 30 str. 6 d.). Apelianto argumentai dėl netinkamo ieškovo taip pat nepagrįsti, nes naudos gavėjas laikytinas trečiuoju asmeniu (CK 6.987, 6.1007 str.). Teisę reikalauti draudimo išmoką ieškovui suteikia CK 6.987 straipsnis bei draudimo taisyklių 2.4.1.2. p., o ginčo tarp draudėjo ir turto savininko nėra. Argumentas dėl UADBB „Draudlita“ įtraukimo byloje trečiuoju asmeniu nepagrįstas, nes teismo sprendimas jokių pasekmių šiam asmeniui nesukelia - ieškovas nereiškė reikalavimo dėl draudimo brokerio netinkamo ir klaidingo draudimo taisyklių išaiškinimo, be to, buvo vertinami draudimo taisyklių reikalavimai, o ne brokerio paaiškinimai apie juos. Kadangi draudikas atsisakė mokėti draudimo išmoką, nepripažinęs automobilio vagystės draudiminiu įvykiu, todėl pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties, o ne deliktinės atsakomybės pagrindu. LR Aukščiausiasis Teismas eilėje civilinių bylų jau yra konstatavęs, kad nedraudiminiai įvykiai yra esminė sutarties sąlyga, ir nedraudiminių įvykių sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl aiškinimas, kad transporto priemonės naudotojo pažymėjimas yra tapatus draudimo taisyklėse nurodytam transporto priemonės registracijos liudijimui neturi jokios reikšmės. Transporto priemonės naudotojo pažymėjimo palikimas transporto priemonėje draudimo taisyklėse nėra įvardintas kaip rizikos padidėjimas, todėl atsakovo argumentai dėl rizikos padidėjimo atmestini, be to, draudimo išmoka nesumokėta todėl, kad įvykis pripažintas nedraudiminiu. Draudimo išmoka negali būti mažinama nesumokėtos draudimo įmokos dalimi, kadangi antros įmokos terminas vagystės metu dar nebuvo suėjęs.

9Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesines, tiek ir materialines teisės normas, taip pat tinkamai rėmėsi formuojama teismų praktika bylose dėl draudimo sutarties pagrindu atsiradusių santykių. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, nepažeidė teismingumo taisyklių. Ginčas tarp šalių vyksta dėl draudimo išmokos priteisimo, praradus apdraustą turtą t.y. patyrus žalą. CPK 30 straipsnio 6 dalis numato, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti reiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Todėl ieškovas šiuo atveju turėjo teisę pasirinkti teismingumą. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad draudiminio įvykio tyrimą atliko draudimo bendrovės Kauno filialas (b.l. 30-36, t.1), todėl ieškinys yra susijęs su atsakovo filialo veikla ir galėjo būti reiškiamas pagal filialo buveinę (CPK 30 straipsnio 3 dalis).

10Negalima sutikti, jog ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo. Ieškinį draudikui pareiškė draudėjas t.y. ieškovas (b.l. 9, t. 1). Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049, kurios yra draudimo sutarties dalis, 2.4.1.2. punktą draudėjas turi teisę įvykus draudiminiam įvykiui reikalauti išmokėti draudimo išmoką. Nors apdrausto objekto – transporto priemonės savininkas buvo UAB „Ūkio banko lizingas“ ir draudimo sutartimi jis įvardintas naudos gavėju, tačiau pastarasis neprieštaravo, kad reikalavimą reikštų ieškovas, automobilį naudojęs išperkamosios nuomos pagrindu (b.l. 26, 57-58, t. 1). Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2003 („Teismų praktika“ Nr. 20, psl. 79-84) ginčo atveju negali būti pripažinta kaip taikytina, kadangi joje yra suformuoti teisės taikymo principai, esant kitoms faktinėms aplinkybėms. Pirmiausia, tai nutartis liečianti nekilnojamojo turto, o ne kilnojamojo turto nuomininko teisę į draudimo išmoką. Be to, nekilnojamojo turto nuomos santykiai skiriasi nuo transporto priemonės išperkamosios nuomos (lizingo) santykių, kadangi transporto priemonės nuomininkas, įvykdęs lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tampa daikto savininku (CK 6.567 straipsnis). Taip pat nurodytoje byloje buvo nustatyta aplinkybė, jog draudimo išmoka buvo išmokėta pastato savininkei. Šiuo atveju ginčas dėl teisės į draudimo išmoką tarp automobilio savininko (lizingo bendrovės) ir ieškovo – automobilio naudotojo (lizingo gavėjo) nekyla. Be to, net ir nurodytoje LR Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra išaiškinta, kad nuomininkas turi teisę į draudimo išmoką tuo atveju, jei nuomotojas atsisakė draudimo išmokos ar tokią teisę perleido nuomininkui.

11Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl UADBB „Draudlita“ įtraukimo dalyvauti trečiuoju asmeniu byloje. Priimtas teismo sprendimas nėra susijęs su šios bendrovės teisėmis ir pareigomis. Draudimo sutartis sutaryta ne su šia bendrove, nors jai ir tarpininkaujant. Be to, draudimo sutarties sąlygos nustatytos draudimo taisyklėse, kurių aiškinimui negali turėti įtakos draudimo sutartį sudariusio asmens paaiškinimai apie šiose taisyklėse numatytas draudimo sąlygas.

12Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai aiškino Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 (b.l. 6-8) reikalavimus. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsisakė ieškovui mokėti draudimo išmoką, pripažinęs transporto priemonės vagystę nedraudiminiu įvykiu nurodytų draudimo taisyklių 8.4 p. pagrindu. Šiame taisyklių punkte numatyta, kad draudiminiu įvykiu yra vagystė, išskyrus, kai transporto priemonėje vagystės metu buvo palikta nors vienas šių daiktų: transporto priemonės registracijos liudijimas, rakteliai, signalizacijos nuotolinio valdymo pultas, imobilaizerio valdymo įrenginys. Atsakovas neneigia, kad buvo pateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas, tačiau automobilyje buvo paliktas transporto priemonės naudotojo pažymėjimas, kuris savo reikšme yra tapatus transporto priemonės registracijos liudijimui. Tai reiškia, kad kyla draudimo taisyklių 8.4 punkte nurodytos išimties aiškinimo problema. Šiame taisyklių 8.4 punkte įvardintas tik vienas dokumentas, o būtent transporto priemonės registracijos liudijimas. Remiantis LR Vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu patvirtintų „Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių“ 1 punktu transporto priemonių įregistravimas – tai transporto priemonių, jų savininkų ir (ar) naudotojų duomenų įrašymas Kelių transporto priemonių registre. Šių taisyklių 4 punkte nurodyta, kad įregistravus transporto priemonę ir transporto priemonės savininko duomenis, išduodamas transporto priemonės registracijos liudijimas. Taisyklių 5 punkte nurodytas kitas registravimo dokumentas – transporto priemonės naudotojo pažymėjimas. Tai reiškia, kad nurodytos Taisyklės įvardija du dokumentus, tačiau transporto priemonės registracijos liudijimu yra dokumentas, išduotas įregistravus transporto priemonę ir jos savininko duomenis. Todėl draudimo taisyklėse nurodytas transporto priemonės registracijos liudijimas gali būti suprastas tik tiesiogiai ir tik taip, kaip numato Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės. Draudikas, siekdamas taikyti išimtį, paneigiančią draudiminį įvykį - vagystę, draudimo taisyklėse privalėjo labai aiškiai nurodyti, kad transporto priemonėje palikus ne tik transporto priemonės registracijos liudijimą, bet ir transporto priemonės naudotojo pažymėjimą, atsiras sąlygos vagystę pripažinti nedraudiminiu įvykiu. Kadangi draudimo taisyklėse tai nebuvo numatyta, plačiau aiškinti jose numatytas sąlygas negalima, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra aiškiai suformulavęs šias teisės normų taikymo nuostatas: nedraudiminiai įvykiai, numatyti atitinkamos draudimo rūšies taisyklėse, yra esminė sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, nedraudiminių įvykių sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai, o kilus abejonių draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1445/2002, 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-671/2004); kadangi draudimo sutarties sąlygas vienašališkai rengia draudikas ir jos naudojamos nevienkartiniam sutarčių sudarymui su neapibrėžtu asmenų ratu, todėl draudėjas pripažįstamas silpnesne sutarties šalimi, ir sąlygos aiškinamos silpnesnės šalies naudai (2002 m. birželio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-911/2002, 2004 m. spalio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3k-3-569/2004, 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-250/2004 ir pan.).

13Nors atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, tuo pagrindu, kad transporto priemonės vagystę dėl jame palikto transporto priemonės naudotojo pažymėjimo pripažino nedraudiminiu įvykiu, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad ši aplinkybė vertintina ir kaip padidėjusi rizika, apie ką ieškovas turėjo informuoti draudiką, o to nepadaręs pats yra kaltas dėl atsiradusios žalos, ir todėl draudėjas turėjo teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nėra nurodęs, kad draudimo išmoka buvo atsisakyta mokėti ir nurodytu pagrindu t.y. dėl kaltų draudėjo veiksmų neinformavus apie neva padidėjusią riziką (b.l. 28-29, 71-73, 98-100, t.1), todėl šių aplinkybių galima būtų nevertinti (CPK 159 straipsnio 2 d.), tačiau kolegija pasisako ir dėl jų. Transporto priemonės naudotojo pažymėjimo palikimas pavogtoje transporto priemonėje nepripažintina padidėjusios rizikos aplinkybe. Rizikos padidėjimas yra apibrėžtas Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 pirmame skyriuje, jame nurodyti padidėjusios rizikos atvejai, kuomet draudėjas turėtų apie tai pranešti, tačiau tarp išvardintų atvejų nurodyta aplinkybė (transporto priemonės naudotojo pažymėjimo palikimas) nenurodyta. Be to, draudimo taisyklių 6 skyrius „Draudimo išmokos mažinimo ar nemokėjimo atvejai“ taip pat nenumato tokio atvejo.

14Nepagrįstas ir atsakovo teiginys, jog draudimo išmoka turėtų būti sumažinta nesumokėtos draudimo įmokos dalimi, nes ieškovas pagal sudarytą draudimo sutartį buvo sumokėjęs tik pirmąją draudimo įmoką. Tačiau CK 6.1004 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu draudiminis įvykis įvyksta iki sumokant draudimo įmoką, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, draudikas turi teisę įskaityti nesumokėtą sumą į draudimo išmoką. Ieškovas pirmąją įmoką buvo sumokėjęs nustatytu laiku (b.l. 16-17, t. 1), draudiminis įvykis - vagystė įvyko po šios įmokos sumokėjimo 2005-04-29 (b.l 10, t. 1), tačiau dar nesuėjus antros įmokos mokėjimo terminui – 2005-08-04 (b.l. 9, t. 1. Todėl šios normos reikalavimai ginčo atveju netaikytini.

15Tokiu būdu nėra nustatyti pagrindai sprendimą pakeisti ar jį panaikinti, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o skundas atmestinas.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (įmonės kodas (110057869) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gabijos baldų studija“ (įmonės kodas 136046050) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai