Byla e2A-793-538/2019
Dėl kompensacijos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl kompensacijos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės 100 Eur kompensaciją, mokamą periodiškai vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 1 d., pradedant šią kompensaciją mokėti nuo ieškovės 2018-08-20 kreipimosi į atsakovę dėl kompensacijos mokėjimo dienos; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties 2,3500 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ). Minėtame sklype įrengtiems elektros tinklams 2008-02-13 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. ( - ) buvo nustatytas 0,8250 ha ploto servitutas. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta, kad per žemės sklypo vidurį einančios atsakovei priklausančios 10 kV elektros oro linijų apsaugos zona užima 0,3045 ha sklypo ploto. Per sklypą taip pat eina AB „Litgrid“ 110 kV elektros oro linijos, kurių apsaugos zona užima 0,2126 ha sklypo ploto. Kadangi AB „Litgrid“ priklausanti elektros oro linija praeina tik ginčo sklypo gale ir jos atramos (stulpai) į jį nepatenka, todėl ieškovė dėl jų pretenzijų nereiškia. Ginčas kilo dėl atsakovei priklausančios 10 kV elektros oro linijos, kuri ieškovei priklausantį žemės sklypą kertą per vidurį ir kuriame yra pastatyti 3 elektros oro linijos laidus laikantys stulpai. Minėti stulpai ieškovei trukdo naudoti sklypą pagal jo paskirtį, t. y., sumažina dirbamo žemės sklypo plotą, atliekant žemės ūkio darbus elektros stulpus tenka apvažinėti, dėl ko padidėja degalų sąnaudos. Teigė, kad ieškovė dėl to kasmet patiria apie 70 – 90 Eur nuostolių, tikslios sumos nurodyti negalėjo. Be to, stulpų buvimas ginčo sklype mažina jo vertę. Kiek konkrečiai sklypas nuvertėjo įvardinti negali, nes turto vertintojai atsisakė nustatinėti preliminarią sklypo vertę, jei jame nebūtų elektros linijos. Atsižvelgiant į tai, kaip nepalankiai ginčo sklype yra išdėstyti stulpai ir kad žemės plotas su stulpais ir elektros linijos apsaugos zona apima daugiau kaip 30 arų žemės ploto, kurį galima naudoti tik inžinerinei infrastruktūrai, ieškovė mano, kad jos nuostoliams kompensuoti protinga suma būtų 100 Eur neterminuotų periodinių išmokų, mokamų vieną kartą per metus. Ši kompensacija apimtų kasmet mokamą nekilnojamojo turto mokestį, iki šiol turėtas bei būsimas išlaidas susijusias su žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį apsunkinimu bei žemės vertės praradimą. Pažymėjo, kad yra ūkininkė ir ji galėtų šiame žemės sklype kurti ūkininko sodybą, tačiau dėl nepalankiai išdėstytų elektros oro linijos stulpų, ji negali pasistatyti ūkio valdos pastatų. Ieškovė nori gauti iš atsakovės ekvivalentinę kompensaciją ir už tai, kad atsakovė prieš ieškovės valią naudojasi ginčo sklypo dalimi ir nemoka už tai jokios nuomos. Ieškovė 2018-08-20 kreipėsi į atsakovę su prašymu mokėti minėtą kompensaciją, tačiau atsakovės pasiūlyta apie 20 – 30 Eur vienkartinė išmoka yra neadekvati, nepadengianti net tiesioginių nuostolių, susidarančių per vienerius metus.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

103.

11Plungės apylinkės teismas 2018-12-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 71,91 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją bei 184 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. G. naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo motyvai:

123.1.

13Iš byloje esančios žemės sklypo palydovinės nuotraukos matyti, kad jame auga žolė, duomenų, kad minėtas sklypas būtų ariamas, jame auginamos kokios nors žemės ūkio kultūros ar ganomi gyvuliai, taip pat nėra,. todėl konstatuoti, kad dėl servituto nustatymo yra varžoma ieškovės ūkinė veikla nėra pagrindo.

143.2.

15Ieškovė šioje byloje iš esmės nepateikė jokių įrodymų, skaičiuočių, pagrindžiančių jos patiriamų nuostolių ir prašomos priteisti kompensacijos dydį.

163.3.

172018-07-31 įsiteisėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-07-25 nutarimu Nr. 725 patvirtina Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatoriaus naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika (toliau-Metodika). Atsakovė vadovaudamasi minėta Metodika paskaičiavo, kad ieškovė, už jos žemės sklype nustatytą 0,3045 ha ploto servitutą, turi teisę gauti 71,91 Eur kompensaciją. Minėta kompensacija paskaičiuota pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, numatantį vieningą nuostolių atlyginimo tvarką visiems tarnaujančiųjų daiktų savininkams.

183.4.

19Teismo vertinimu 71,91 Eur kompensacija ieškovei dėl jos žemės sklype įstatymu nustatyto servituto patiriamų nepatogumų yra pagrįsta ir teisinga.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

214.

22Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018-12-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ priteisti ieškovei 100 Eur dydžio periodines išmokas, mokamas kas metai iki einamųjų metų gruodžio mėnesio 1 dienos, pradedant skaičiuoti nuo kreipimosi į atsakovę dėl kompensacijos dienos (2018-08-20) bei priteisti iš atsakovės ieškovei visas jos pirmos ir antros instancijos teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

234.1.

24Metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, neprivalo ja vadovautis tiesiogiai. Teismas privalo taip pat įvertinti ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turinčias teisingam teismo sprendimui dėl kompensacijos dydžio priteisimo.

254.2.

26Metodikoje kompensacijos nustatymo mechanizmas nėra susietas nei su servituto nustatymo terminu, nei su visišku nuostolių ar protingų nuostolių atlyginimu savininkui, tuo labiau su nauda, kurią įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo.

274.3.

28Ieškovė, kaip žemės savininkė, nebūdama ūkininkė, šią žemę gali (ir privalo) naudoti žemės ūkio veiklai ir tik vienintelis dalykas, ko ji negali daryti tokioje žemėje, tai statyti ūkininko sodybą.

294.4.

30Ieškovė vien už 24 kv. m ginčo sklypo plotą, kuriuo ieškovė negali naudoti fiziškai, valstybei per 10 metų sumokės apie 70 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, tai reiškia, kad toliau mokant už šį plotą valstybei žemės mokestį ieškovė bus priversta jį mokėti už atsakovę ir taip didinti savo nuostolius.

314.5.

32Kompensacijos dydis turėtų būti toks, kad per ilgesnį laikotarpį skatintų atsakovę imtis priemonių kaip galima mažiau riboti ginčo sklypo naudojimą.

334.6.

34Dėl nustatytų servitutų ieškovė patiria nepatogumus ir turtinius netekimus, todėl atsakovės paskaičiuota ir pirmosios instancijos teismo priteista vienkartinė 71,91 Eur kompensacijos suma nelaikytina teisingu atlyginimu ieškovei dėl patiriamų jos teisių ribojimo.

355.

36Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

375.1.

38Metodika yra kompetentingų valstybės organų nustatyta tvarka patvirtintas norminis teisės aktas, priimtas įstatymo pagrindu, jį sukonkretinantis ir užtikrinantis tinkamą jo vykdymą, perėjęs visas teisėtas ir būtinas teisėkūros stadijas, kurias turi pereiti toks teisės aktas tam, kad užtikrintų visų subjektų, kuriems jis taikomas, teises ir teisėtus interesus, tinkamai reglamentuotų pareigas.

395.2.

40Atsakovė vykdo licencijuojamą veiklą, kurią kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK), nustatydama kainų viršutines ribas. Atsakovės išlaidos (tarp jų – ir kompensacijos už įstatyminius servitutus) nustatyta tvarka yra įvertinamos ir įtraukiamos į galutines elektros energijos persiuntimo kainas, tai reiškia, kad atsakovės turimos išlaidos vėliau nustatyta tvarka įtraukiamos į elektros energijos kainos tarifą ir jas turi padengti visi Lietuvos elektros energijos vartotojai.

415.3.

42Atsakovė valdo apie 3 milijonus vienetų elektros įrenginių, kurie yra įrengti ne atsakovei priklausančioje žemėje, todėl įstatymo leidėjui parengus nuostolių už nustatytus servitutus vieningą apskaičiavimo Metodiką, yra nustatyti aiškūs ir vieningi visiems tarnaujančių daiktų savininkams apskaičiavimo principai, mokamos kompensacijos, ir taip siekiama išvengti galimų piktnaudžiavimų bei nepagrįsto praturtėjimo tinklų operatorių sąskaita.

435.4.

44Ieškovės nurodoma teismų praktika dėl atlygintinumo už nustatytus įstatyminius servitutus elektros įrenginių, esančių elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti buvo formuojama taikant analogiškus teisės aktus, dar nesant teisiniam reglamentavimui dėl servitutų už elektros įrenginius atlygintinumo, taigi dar nebuvo numatyta priimti ir specializuoto teisės akto – Metodikos.

455.5.

46Ieškovė įsigijo žemės sklypą su jau jame nustatytu įstatyminiu servitutu, todėl jos teiginiai, neva atsakovė naudojasi jos žemės sklypu prieš jos valią, negali būti laikomi pagrįstais, sprendžiant kompensacijos dydžio nustatymo klausimą.

475.6.

48Ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindžia tik prielaidomis, kad jos nuostolius kompensuotų protinga suma, t. y. 100 Eur kompensacija, mokama periodiškai vieną kartą per metus, kuri apimtų nekilnojamojo turto mokestį, mokamą kasmet ir iki šiol turėtas bei būsimas nuolatines išlaidas dėl apsunkinimo naudoti žemės sklypą pagal jo paskirtį bei žemės vertės praradimą.

495.7.

50Pažymi, kad elektros linijų apsaugos zonoje gali būti sodinamas daržas bei gavus elektros tinklų įmonės raštišką leidimą, galima sodinti ir kirsti medžius bei atlikti kitus veiksmus, nurodytus Specialiųjų sąlygų 20 punkte, be to, žemės sklype statyba nėra draudžiama.

515.8.

52Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją ir situacijos išskirtinumą, dėl kurio jai turėtų būti taikoma kitokio dydžio ir pobūdžio kompensacija (periodinė) ir atitinkamai taikomi kiti kriterijai nei kitiems žemės, kurioje yra energetikos objektai, valdytojams analogiškoje situacijoje, kuriems kompensacija (vienkartinė) mokama pagal ją reglamentuojančius teisės aktus.

53Teisėjų kolegija

konstatuoja:

54IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

55Apeliacinis skundas netenkintinas.

566.

57Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

587.

59Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

608.

61Nustatyta, kad ieškovei V. G. 2005-06-07 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. ( - ) bei tos pačios dienos priėmimo – perdavimo akto Nr. ( - ) pagrindu nuosavybės teise priklauso 2,35 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) Apskrities viršininko 2008-02-13 įsakymo Nr. ( - ) ir 2008-04-14 įsakymo Nr. ( - ) pagrindu ieškovei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – 0,825 ha elektros linijų apsaugos zona. Minėtą žemės sklypą kerta atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausantys elektros tinklai – 10 kV oro linija (L-303 iš Kretingos TP) su atramomis Nr. 303/35, 36 ir 37, kurie yra įrengti ir pradėti eksploatuoti nuo 1965 m. Ieškovės žemės sklypas įstatymu nustatyto servituto pagrindu yra tarnaujantysis daiktas atsakovės energetikos objekto (viešpataujančio daikto), skirto elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, tinkamam naudojimui užtikrinti. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018-10-31 atlikusi žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatė, kad per ieškovės žemės sklypą einanti atsakovei priklausanti 10 kV elektros oro linijų apsaugos zona užima 0,3045 ha sklypo ploto. Atsakovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-07-25 nutarimu Nr. 725 patvirtina Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatoriaus naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika paskaičiavo, kad ieškovei priklauso 71,91 Eur dydžio vienkartinė kompensacija. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 100 Eur kompensaciją, mokamą periodiškai vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 1 d., pradedant šią kompensaciją mokėti nuo ieškovės 2018-08-20 kreipimosi į atsakovę dėl kompensacijos mokėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies, priteisė ieškovei 71,91 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją.

629.

63Ieškovė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad Metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, neprivalo ja vadovautis tiesiogiai, teismas privalo taip pat įvertinti ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turinčias teisingam teismo sprendimui dėl kompensacijos dydžio priteisimo. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

6410.

65Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria esminiams teismo sprendime nurodytiems motyvams.

6611.

672017 m. liepos 4 d. Elektros energetikos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu buvo pakeista EEĮ 75 straipsnio 3 dalis, nurodant, kad elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą. Tinklų operatoriai, sudarę sutartis su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkais dėl žemės ar kito nekilnojamojo turto servitutų nustatymo elektros tinklams įrengti tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti, o jų maksimalus dydis yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą, jo dalį ar kitą nekilnojamąjį turtą pagal pagrindinę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį praradimo.

6812.

692017 m. liepos 4 d. Elektros energetikos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl vienkartinių kompensacijų dydžio apskaičiavimo už servitutus, perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriams tiesiant perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengiant kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, taikomos ir atlyginant nuostolius dėl servitutų, nustatytų šiuo įstatymu iki šio įstatymo įsigaliojimo, skirtų elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti, jeigu šie nuostoliai nebuvo atlyginti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Vyriausybė, atsižvelgdama į preliminarų vienkartinių kompensacijų už nuostolius dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytų servitutų dydį ir nuomonę apie jo įtaką elektros energijos tarifams, kuriuos Vyriausybei po konsultacijų su perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais pateikia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, iki 2018 m. gegužės 1 d. nustato tvarką, pagal kurią bus išmokamos kompensacijos šioje straipsnio dalyje nurodytų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams. Nurodytos vienkartinės kompensacijos pradedamos mokėti 2018 m. gegužės 1 d. ir žemės bei kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmokamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo prašymo dėl vienkartinės kompensacijos ar dėl kompensacijos peržiūrėjimo (padidėjus teisės aktais nustatomoms elektros tinklų apsaugos zonoms) pateikimo perdavimo sistemos ir (arba) skirstomųjų tinklų operatoriams dienos.

7013.

71Taigi Vyriausybė, įgyvendindama nurodytas įstatymo nuostatas, iki 2018 m. gegužės 1 d. turėjo nustatyti tvarką, pagal kurią bus išmokamos kompensacijos žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams. Vyriausybė 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtino Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką, kurioje nustatė nuostolių, atlyginamų žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui už perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių naudai įstatymu ar sutartimi nustatytus ar nustatomus žemės servitutus, dydžio apskaičiavimo ir vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu, išmokėjimo tvarką (Metodikos 1 punktas).

7214.

73Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-07-25 nutarimu Nr.725 patvirtino Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką. Metodika nustato aiškias, vieningas bei proporcingas patiriamiems apribojimams taisykles, kaip turėtų būti apskaičiuojamos kompensacijos visiems tarnaujančių daiktų savininkams. Vadovaujantis Metodikos II skyriaus nuostatomis, ieškovei priklauso 71,91 Eur dydžio kompensacija iš atsakovės. Kai Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai (realiai) ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių (patiriamo jo teisių ribojimo), tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė nurodo, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio negali įrodyti, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nuostolių dėl žemės sklypo vertės dėl servituto sumažėjimo bei kitų nuostolių neįrodinėjo (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovė tik nurodė, jog tikslių išlaidų įvardinti negali, nes atskirai niekada neskaičiuodavo, o turto vertintojai atsisakė nustatinėti preliminarią žemės sklypo vertę, su sąlyga jei jame nebūtų atsakovės elektros linijos, todėl ir žemės sklypo vertės praradimą dėl esančių žemės sklype stulpų ieškovė įrodyti negali. Ieškovė teigė, kad dėl elektros linijų apsaugos zonos ji negali tinkamai pagal paskirtį naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, tačiau jokių duomenų apie tai, kad ji naudojasi žemės sklypu ar realiai ketina naudotis žemės sklypu, ir dėl elektros linijų apsaugos zonos patiria/patirs konkrečius naudojimosi ribojimus ar nepatogumus, nepateikė. Ieškovei nepateikus jokių įrodymų dėl sklypo vertės sumažėjimo, patiriamų nuostolių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatinėti galimų nuostolių dydžio.

7415.

75Be to, ieškovė žemės sklypą įsigijo 2005-06-07 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu jau su jame esančiais Elektros tinklais, kuriems įstatyminis servitutas buvo nustatytas nuo 2004-07-10, taigi ieškovė įsigijo žemės sklypą su jau jame nustatytu įstatyminiu servitutu, todėl jos teiginiai, neva atsakovė naudojasi jos žemės sklypu prieš jos valią, negali būti laikomi pagrįstais, sprendžiant kompensacijos dydžio nustatymo klausimą.

7616.

77Pažymėtina, kad Metodika yra galiojantis ir nenuginčytas poįstatyminis teisės aktas, todėl privalu šiuo aktu vadovautis nagrinėjant šios kategorijos bylas dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovė turėjo teisę įrodyti didesnį nuostolių dydį, negu nurodyta Metodikoje, tačiau to nepadarė. Taigi byloje nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti Metodikos teisėtumu ir pagrįstumu, o kaip minėta, prieštaravimų, kad ši kompensacija apskaičiuota neteisingai pritaikius Metodikos II skyriaus nuostatas, ieškovė nepateikė. Taigi ieškovei nepateikus jokių duomenų apie patiriamus nuostolius, kitoks, nei taikant Metodiką, kompensacijos paskaičiavimo būdas ar periodinės kompensacijos priteisimas ieškovei suteiktų jai nepagrįstą pranašumą lyginant su kitais asmenimis, kuriems nustatytas servitutas dėl elektros tiekimo įrenginių buvimo jiems nuosavybės teise priklausančiame turte, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai paskaičiavo ieškovei kompensaciją pagal Metodikos nuostatas.

7817.

79Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

8018.

81Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

82Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

83Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino,... 7. 2.... 8. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Plungės apylinkės teismas 2018-12-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.... 12. 3.1.... 13. Iš byloje esančios žemės sklypo palydovinės nuotraukos matyti, kad jame... 14. 3.2.... 15. Ieškovė šioje byloje iš esmės nepateikė jokių įrodymų, skaičiuočių,... 16. 3.3.... 17. 2018-07-31 įsiteisėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-07-25 nutarimu... 18. 3.4.... 19. Teismo vertinimu 71,91 Eur kompensacija ieškovei dėl jos žemės sklype... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 21. 4.... 22. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo... 23. 4.1.... 24. Metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį,... 25. 4.2.... 26. Metodikoje kompensacijos nustatymo mechanizmas nėra susietas nei su servituto... 27. 4.3.... 28. Ieškovė, kaip žemės savininkė, nebūdama ūkininkė, šią žemę gali (ir... 29. 4.4.... 30. Ieškovė vien už 24 kv. m ginčo sklypo plotą, kuriuo ieškovė negali... 31. 4.5.... 32. Kompensacijos dydis turėtų būti toks, kad per ilgesnį laikotarpį skatintų... 33. 4.6.... 34. Dėl nustatytų servitutų ieškovė patiria nepatogumus ir turtinius... 35. 5.... 36. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti.... 37. 5.1.... 38. Metodika yra kompetentingų valstybės organų nustatyta tvarka patvirtintas... 39. 5.2.... 40. Atsakovė vykdo licencijuojamą veiklą, kurią kontroliuoja Valstybinė kainų... 41. 5.3.... 42. Atsakovė valdo apie 3 milijonus vienetų elektros įrenginių, kurie yra... 43. 5.4.... 44. Ieškovės nurodoma teismų praktika dėl atlygintinumo už nustatytus... 45. 5.5.... 46. Ieškovė įsigijo žemės sklypą su jau jame nustatytu įstatyminiu... 47. 5.6.... 48. Ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindžia tik prielaidomis, kad jos... 49. 5.7.... 50. Pažymi, kad elektros linijų apsaugos zonoje gali būti sodinamas daržas bei... 51. 5.8.... 52. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją ir... 53. Teisėjų kolegija... 54. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 55. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 56. 6.... 57. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 58. 7.... 59. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio... 60. 8.... 61. Nustatyta, kad ieškovei V. G. 2005-06-07 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (... 62. 9.... 63. Ieškovė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad Metodika gali būti... 64. 10.... 65. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga... 66. 11.... 67. 2017 m. liepos 4 d. Elektros energetikos įstatymo pakeitimo ir papildymo... 68. 12.... 69. 2017 m. liepos 4 d. Elektros energetikos įstatymo pakeitimo ir papildymo... 70. 13.... 71. Taigi Vyriausybė, įgyvendindama nurodytas įstatymo nuostatas, iki 2018 m.... 72. 14.... 73. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-07-25 nutarimu Nr.725... 74. 15.... 75. Be to, ieškovė žemės sklypą įsigijo 2005-06-07 pirkimo – pardavimo... 76. 16.... 77. Pažymėtina, kad Metodika yra galiojantis ir nenuginčytas poįstatyminis... 78. 17.... 79. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio... 80. 18.... 81. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio... 82. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 83. Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti...