Byla N-62-960-12
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K., atstovaujamos advokato Ryčio Paukštės, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu R. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 512 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 2 250 Lt bauda dėl to, kad būdama UAB „Vilniaus energija“ aplinkos ir kokybės tarnybos inžiniere, vykdė ūkinę veiklą neatsižvelgdama į aplinkosauginius reikalavimus, t. y. 2010 m. kovo 15 d. nustatyta, jog UAB „Vilniaus energija“ ūkinę veiklą Jočionių g. 13, Vilniuje, vykdo pažeisdama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo Nr. 4.7-V-01-37 sąlygas, nes sieros dioksido (SO2) išmetimai į aplinkos orą viršijo leistiną normą (1700 mg/Nm3 ilgiau nei 120 valandų), taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

5R. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą ir bylą nutraukti.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 21 d. nutartimi R. K. skundą tenkino iš dalies – Institucijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą pakeitė, R. K. už ATPK 512 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirdamas 1 000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad pagal 2005 m. birželio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-330 patvirtintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles, TIPK leidimas yra sprendimas, suteikiantis teisę jame nurodytomis sąlygomis eksploatuoti įrenginius, o be TIPK leidimo ar pažeidžiant jame nustatytas sąlygas įrenginius eksploatuoti draudžiama. Nustatė, kad iš bendrovės „Lietuvos dujų“ raštų aiškiai matyti, jog dujų kiekis UAB „Vilniaus energija“ nebuvo ribojamas, atvirkščiai, buvo tiekiama daugiau dujų. Aplinkybė, jog bendrovė „Vilniaus energija“ kreipėsi į Instituciją su prašymu TIPK leidimui koreguoti nepašalina padaryto pažeidimo. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju būtinojo reikalingumo sąlygų nėra. Pažymėjo, kad Institucija 2010 m. liepos 21 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, nutarė pratęsti šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2010 m. spalio 21 d. Institucija 2010 m. rugpjūčio 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu paskyrė administracinę nuobaudą. Todėl ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai pažeisti nebuvo.

7II.

8Apeliaciniu skundu R. K., atstovaujama advokato Ryčio Paukštės, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Tvirtina, kad UAB „Vilniaus energija“ veikė sąlygota būtinojo reikalingumo, nes bendrovei nepakankant gaunamo gamtinių dujų kiekio, ji turėjo vykdyti savo veiklą ir užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą – tinkamą ir kokybišką šilumos energijos tiekimą vartotojams. Todėl bendrovė neturėjo kitos išeities, kaip papildomas 24 valandas išmesti į orą daugiau teršalų, kurie susidarė deginant rezervinį mazutą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jos argumento, jog specifinė atmosferos oro tarša, turint reikiamą leidimą, turi būti kvalifikuojama pagal ATPK 79 straipsnį. Pažymi, kad Institucija nuo pat 2010 m. vasario 2 d., kai sužinojo apie įvykusį faktą, ir 2010 m. kovo 15 d. atlikusi patikrinimą, visą likusį laiką (beveik 6 mėnesius) nieko nedarė, neprašė jokių paaiškinimų ar papildomų duomenų, todėl delsimas ir sprendimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą nelaikytinas motyvuotu ir pagrįstu. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 18 d. nutartimi byloje Nr. N11-436-02, kurioje nurodyta, kad priežastys pratęsti terminą nuobaudos skyrimui gali būti laikomos tik objektyvios, nuo bylą nagrinėjančio organo nepriklausančios aplinkybės.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10III.

11Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

12R. K. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 512 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, jog ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus, užtraukia baudą piliečiams nuo 800 iki 1 500 Lt ir pareigūnams – nuo 1 500 iki 3 000 Lt.

13Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sušvelnino Institucijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu R. K. už ATPK 512 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtą baudą.

14Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą ir pirmosios instancijos teismo motyvus, sprendžia, kad teismo išvados buvo padarytos nepakankamai ištyrus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių įvertinimu. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo pirmosios instancijos teismui, L. K., be kita ko, tvirtino, jog jai inkriminuota veika turi būti kvalifikuojama pagal ATPK 97 straipsnį, bei rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartimi byloje Nr. N575-3885-10, kurioje teršalų koncentracijos viršijimas TIPK leidime nustatytą leistiną normatyvą buvo kvalifikuotas pagal ATPK 79 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas šių apeliantės argumentų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, kad ATPK 79 straipsnyje nustatyta atsakomybė už didžiausio leistino ar laikinai suderinto teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą normatyvų viršijimą, didžiausio leistino kenksmingo fizinio poveikio atmosferos orui normatyvų viršijimą, teršiančių medžiagų išmetimą į atmosferą be specialiai tam įgaliotų valstybinių organų leidimo, kenksmingą fizinis poveikį atmosferos orui be specialiai tam įgaliotų valstybinių organų leidimo, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tokį leidimą būtina gauti. Kaip minėta, ATPK 512 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų eksploatavimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus. Taigi ATPK 512 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už veiklos vykdymą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus, o ATPK 79 straipsnyje – būtent už teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą normatyvų pažeidimą. Todėl ATPK 79 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra speciali ATPK 512 straipsnio 2 dalyje numatytos bendrosios normos atžvilgiu. Esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai taikytina speciali norma.

15Dėl apeliantės argumento, jog pažeidimas padarytas esant būtinajam reikalingumui, pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1135/2011, kurioje buvo nagrinėjama, ar Institucija 2010 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. VR 1.7-323 „Dėl išmetamų teršalų ribinių verčių” teisėtai netenkino UAB „Vilniaus energija“ prašymo leisti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 23 d. iki 2010 m. sausio 28 d. nesilaikyti termofikacinės elektrinės Nr. 3 TIPK leidime nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių, konstatavo, jog „<...> UAB „Vilniaus energija“ neįrodė, kad 2010 m. sausio mėnesį gavo mažesnį gamtinių dujų kiekį, nei šalys suderino 2009 m. gruodžio 29 d. pasirašytame papildomame susitarime Nr. 5 prie 2007 m. gruodžio 28 d. gamtinių dujų perdavimo-skirstymo sutarties Nr. 02-2008. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog suvartojęs užsakytą normą, pareiškėjas 2010 m. sausio 25 d. raštu Nr. 001-02-1144, įteiktu 2010 m. sausio 26 d., kreipėsi į AB „Lietuvos dujos” dėl papildomo dujų kiekio įsigijimo. Reaguodamas į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo (AB „Lietuvos dujos“) padidino tiekimo apimtis <...>“. Todėl neįrodžius, kad bendrovė gavo mažesnį dujų kiekį iš AB „Lietuvos dujos“, nenustatyta, kad buvo kilęs toks pavojus šilumos tiekimui, kuris galėjo būti pašalintas tik darant administracinį teisės pažeidimą – viršijant TIPK leidime nustatytą teršalų, susidariusių dėl kūrenamo rezervinio mazuto, išmetimų 120 val. trukmę.

16Pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, minėtas terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

17Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktai nenumato baigtinio termino nuobaudai skirti pratęsimo pagrindų sąrašo, todėl darytina išvada, kad nesant galimybės bylos išnagrinėti per įstatymo nustatytą terminą, Institucijos pareigūnas priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo. Akivaizdaus pareigūnų piktnaudžiavimo fakto byloje nėra nustatyta. Be to, pažymėtina, kad Institucijos 2010 m. liepos 21 d. nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priimtas laiku, t. y. dar nesuėjus šešių mėnesių terminui administracinei nuobaudai skirti, o administracinė nuobauda skirta praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui po termino pratęsimo. Todėl nėra pagrindo pripažinti Institucijos 2010 m. liepos 21 d. nutarimą nepagrįstu. Tai, kad su nutarimu pratęsti terminą iš karto po šio nutarimo priėmimo apeliantė nebuvo supažindinta, nelaikytina esminiu procesinių teisės normų pažeidimu, nes toks nutarimas atskiruoju skundu neskundžiamas.

18Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neišnagrinėjo visų esminių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo argumentų, taip visapusiškai ir objektyviai neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, bei tokiu būdu pažeidus ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, darytina išvada, kad priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinta ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20R. K., atstovaujamos advokato Ryčio Paukštės, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

21Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

22Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai