Byla 2-157-835/2012
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Rasai Vaitkevičienei, dalyvaujant ieškovei J. L., jos atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Morozovui, atsakovės Viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės atstovei B. N., atsakovės Viešosios įstaigos Alytaus poliklinika atstovams advokatui Deimintui Radzevičiui ir advokato padėjėjai Rasai Urbanavičienei, tretiesiems asmenims R. S., A. Č., R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovėms Viešajai įstaigai Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei, Viešajai įstaigai Alytaus poliklinika, tretiesiems asmenims R. S., A. Č., R. S., Akcinei draudimo bendrovei BTA, UAB DK „PZU Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovių Viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės (toliau – ligoninė) ir Viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos (toliau – poliklinika) solidariai po 25000,00 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tokią neturtinę žalą ji patyrė dėl medikų aplaidumo, nerūpestingumo bei neprofesionalumo.

3Atsakovė ligoninė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė nenurodo, kuo pasireiškė būtent ligoninės neteisėti veiksmai ir kaltė.

4Atsakovė poliklinika atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nes savo darbuotojų veiksmuose neįžvelgia jų kaltės, jų veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su ieškovės patirtos traumos bei vėliau jos pasekmių atsiradimu.

5Ieškovė pateikė dubliką į atsakovių atsiliepimus, kuriame nurodo, jog gydytojų neveikimas yra traktuotinas kaip pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai, dedant maksimalias pastangas, pažeidimas kuo pasireiškė gydytojų veiksmų neteisėtumas.

6Atsakovė ligoninė pateikė tripliką, kuriuo nesutiko su dubliko argumentais ir nurodė, kad jų gydytojai, nuo 2009-04-06 iki 2009-04-15 teikę asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei neatliko jokių neteisėtų veiksmų, t.y. vykdydami savo pareigas elgėsi atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.

7Atsakovė poliklinika pateikė tripliką, kuriuo nesutiko su dubliko argumentais ir pakartotinai nurodė, kad poliklinika teikdama sveikatos priežiūros paslaugas, neatliko jokių priešingų teisei veiksmų, nepažeidė nustatytų reikalavimų, kurių pažeidimas galėjo sąlygoti, kaip teigia ieškovė, atsiradusią žalą jos sveikatai.

8Ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad 2009-04-06 nelaimingo atsitikimo metu ieškovei lūžo dešinės rankos stipinkaulis ir alkūnkaulio distalinis galas dėl ko kreipėsi į ligoninę, kur buvo padaryta rentgeno nuotrauka ir gydytojas R. S. įtvirtino ranką gipso longetėje. Naktį ranką pradėjo skaudėti, sutino plaštaka, pradėjo tirpti pirštai, todėl 2009-04-07 vėl kreipėsi į ligoninę, kur gydytojas A. Č. atlaisvino longetę, paskyrė vaistų ir nurodė atvykti po savaitės. Skausmas ir pirštų tirpimas vis stiprėjo, dėl ko 2009-04-10 vėl kreipėsi į gydytoją R. S., tačiau jis suteikti medicininę pagalbą atsisakė, tuomet budintis gydytojas A. M. apžiūrėjęs kontrolinę rentgeno nuotrauką pasakė, jog yra pasislinkę lūžusios rankos kaulai ir gali būti užspaustas nervas, išrašė vaistų. 2009-04-10 atliktoje kontrolinėje nuotraukoje rankos dislokacijos akivaizdžiai nebuvo matyti, tačiau gydytojui traumatologui-ortopedui taikytinas šios srities profesionalo atidumo ir rūpestingumo standartas, todėl jeigu ligonio tyrimų rezultatai kelia abejonių dėl jų akivaizdumo, profesionalo pareiga atlikti papildomą tyrimą arba konsultuotis su didesnę patirtį turinčiais kolegomis (konsiliumu), arba prašyti specialisto (šiuo atveju – gydytojo radiologo išvados). Minimu atveju radiologo išvada buvo, bet į ją nebuvo atsižvelgta, kas traktuotina kaip gydytojo pareigos atidžiai, rūpestingai, dedant maksimalias pastangas teikti sveikatos priežiūros paslaugas, konkrečiu atveju, įvertinti paciento būklę ir skirti adekvatų gydymą, pažeidimas. Kadangi antrinė kaulo dislokacija yra absoliuti indikacija uždarai fragmentų repozicijai ir fiksacijai, o gydytojas R. S. šių veiksmų nesiėmė, toks jo neveikimas yra traktuotinas kaip pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai, dedant maksimalias pastangas, pažeidimas, kuo ir pasireiškė gydytojo R. S. veiksmų neteisėtumas. Gydytojo A. Č. veiksmų neteisėtumas pasireiškė analogiškai, kai planine tvarka, kaip ir buvo rekomenduota, 2009-04-15 apsilankė pas gydytoją A. Č., pasiskundė, jog skausmai ir pirštų tirpimas nesiliauja, gydytojas padarė dar vieną rentgeno nuotrauką, kurią apžiūrėjęs konstatavo, jog viskas tvarkoj ir toliau liepė gydytis pas šeimos gydytoją, nors iš tos rentgenogramos distalinių alkūnkaulio ir šeivikaulio galų dislokacija yra akivaizdi. 2009-04-23 kreipėsi į polikliniką, pas gydytoją R. S., kuris pakeitė longetę ir pasakė, kad viskas gerai, išrašė nuskausminamųjų vaistų. 2009-05-18 nuėmė longetę ir padarė kontrolinę rentgenogramą, kurioje matyti, kad kaulai gyja netinkamai, ką liudija gydytojos radiologės O. S. duota išvada, paskyrė reabilitaciją. Esant tokiai situacijai pacientė turėjo būti siunčiama operacijai, o ne reabilitacijai. Ieškovė 2009-05-19 nuvyko į VšĮ Vilniaus universitetinę ligoninę kur gydytojas G. R., apžiūrėjęs nuotrauką, pasakė, jog esant tokiam sugijimui negalės per riešą lankstyti rankos, negalės nieko sunkaus kelti, remtis ta ranka, jaus nuolatinį skausmą, todėl reikalinga rekonstrukcinė operacija, tačiau ją galima atlikti tik atstačius lūžusios rankos raumenų pilnavertę funkciją, kadangi ranka gipse išbuvo 6 savaites. 2009-10-27 VšĮ Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje atlikta lūžusios rankos operacija. Ligos anamnezėje esant duomenų apie skausmą ir pirštų tirpimą, kurie nepraėjo ir po to, kai longetė buvo platinama ir keičiama ir tęsėsi visą laiką nuo traumos iki operacijos Vilniuje, gydytojai R. S., A. Č. ir R. S., apsiriboję analgetikų skyrimu, kaip rūpestingi, dėmesingi ir atidūs profesionalai privalėjo skirti papildomus tyrimus skausmo ir pirštų tirpimo priežasčiai nustatyti, įtariant, kad minėti simptomai yra sąlygoti nervų vidinio užspaudimo ir (ar) dirginimo. Prielaidos įtarti tokią patologiją buvo, turint omenyje lūžgalių dislokaciją. Faktinis priežastinis ryšys tarp ieškovės ir atsakovų neteisėtų veiksmų egzistuoja – atsakovių darbuotojų aplaidus tyrimo rezultatų vertinimas, nepilnas paciento ištyrimas, netinkamas gydymo taktikos pasirinkimas sąlygojo tai, kad ieškovė beveik 8 mėnesius kentė skausmą, buvo apribotos jos pilnaverčio gyvenimo galimybės, plastinės rekonstrukcijos metu buvo papildomai atlikta dar viena fragmento iš klubakaulio sparno paėmimo operacija, lydima stipraus, dar dvi savaites po operacijos juntamo skausmo. Dėl netinkamų medicininių paslaugų suteikimo ieškovei teko iškęsti ne tik skausmus, tačiau ir nepatogumus, kadangi buvo sutrikdyta jos įprasta gyvensena. Negalėjo atlikti kasdieninių veiksmų – valgyti, nusiprausti, ruoštis buityje, vairuoti automobilio, užsiimti vienu iš savo pomėgių – kirpėjos veikla. Naktimis negalėjo ramiai miegoti, nes nuolat vargino lūžusios rankos skausmai. Iki šiol negali atlikti elementariausių buities darbų. Iki operacijos riešo sąnarys buvo deformuotas, tai akivaizdžiai matėsi ir veikė ją psichologiškai, nes ranka buvo kreiva. Po operacijos klubo srityje liko randas, kuris užsivilkus maudymosi kostiumėlį matosi, todėl jaučia psichologinį diskomfortą, nebegali lankytis baseine, paplūdimyje.

9Atsakovės ligoninės atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė 2009-04-06 kreipėsi į Priėmimo skubios pagalbos skyrių dėl dešinės rankos traumos, kur gydytojas traumatologas ortopedas R. S. įvertino pacientės būklę, po apžiūros nustatė diagnozę ir skyrė gydymą. Tą pačią dieną atlikta repozicija bendrinėje nejautroje, be komplikacijų. Nepraėjus nei parai laiko ieškovė kreipėsi į ligoninę be siuntimo, I-mo lygio poliklinikos darbo metu, tačiau budintis gydytojas A. Č. ją apžiūrėjo, medicinos dokumentuose nurodė skiriamą gydymą -„atleista longetė“, skyrė analgetikus bei nurodė rekomendaciją atvykti 2009-04-08. Atvykusi į Priėmimo skyrių tik po trijų parų (t.y. 2009-04-10) pakartotinai be siuntimo, I-mo lygio poliklinikos darbo metu, pacientė vis tiek buvo apžiūrėta. Jai buvo atlikta rentgenograma, kurioje nurodyta, kad „ranka gipso longetėje. Kaulų ašis tiesi.“ Būtent šioje nuotraukoje lūžusios rankos dislokacijos akivaizdžiai nebuvo matyti, todėl ieškovės ir jos atstovo rentgeno nuotraukos vertinimas yra neteisingas ir klaidingas. Ieškovė 2009-04-15 BPG siuntimu atvyko gydytojo traumatologo ortopedo konsultacijai į ligoninės Konsultacijų polikliniką, kur atlikus rentgenogramą, nurodyta –neigiamos dinamikos nestebima. Po gydytojo radiologo konsultacijos gydytojas traumatologas ortopedas A. Č. pažymėjo diagnozę – skausminis sindromas ir nurodė gydymą – nimesiliu bei imobilizacija longetėje iki 6 savaičių. Atlikus retrospektyvų vertinimą, 2009-04-06 – 2009-04-15 pacientės gydymo taktika ir veiksmai būtų buvę identiški, nes pasirinkta gydymo taktika yra adekvati ir teisinga. Nustačius diagnozę gydytojai R. S. ir A. Č. skyrė adekvatų ir teisingą gydymą, kuris negalėjo įtakoti sunkesnės ligos eigos ar komplikacijų. Jie veikė pagal galiojančius teisės aktus, buvo atsargūs ir dėmesingi pacientei. Tinkamas paslaugų teikimas konstatuotas ir pacientų sveikatai žalos nustatymo komisijos 2010-03-25 sprendimu Nr. 56-18, kuriame nurodyta, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos ligoninėje buvo teiktos laiku, tinkamai, kokybiškai ir žalos ieškovės sveikatai nepadaryta.

10Atsakovės poliklinika atstovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad faktinio priežastinio ryšio su ieškovės sveikatos pablogėjimu dėl patirtos traumos neturi ir ieškinyje nurodomi pažeidimai - gydytojo R. S. paskyrimas nuėmus 2009-05-18 gipso longetę toliau tęsti reabilitacinį gydymą- neturi. Gydytojas R. S. reabilitacinį gydymą po patirtos traumos skyrė kaip tinkamiausią tolimesnį gydymą, įvertinęs gydytojos radiologės O. S. rentgenogramos aprašymą. Tai patvirtina ir Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytojas G. R., apžiūrėjęs ieškovę 2009-05-19 ir konstatavęs, kad konsultacijos metu nustatyta, kad rentgenogramose, atliktose 2009-05-18, matoma stipinkaulio sąnarinio paviršiaus deformacija, jo sutrumpėjimas. Gydytojo nuomone, deformacija išsivystė dėl vėlyvo lūžgalių poslinkio. Operacija buvo paskirta 2009-10-27, o iki operacijos rekomenduotinas reabilitacinis gydymas. Poliklinikoje atliktas vidaus auditas dėl ieškovei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų nuo 2009-04-14 iki 2009-05-18, kurio išvadose pažymėta, kad gydytojai tinkamai vykdė savo pareigas, gydytojai tęsė traumos gydymą atsižvelgdami į specialistų rekomendacijas, o stipinkaulio lūžio antrinę dislokaciją nulėmė traumos komplikuotumas (skeveldrinis daugiafragmentinis lūžis). Kadangi poliklinikos gydytojas neteisėtų kaltų veiksmų, kuriais būtų padaryta žala ieškovės sveikatai neatliko, todėl reikalavimas atlyginti žalą atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

11Tretysis asmuo R. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad pacientei pagalbą suteikė laiku, tinkamai, maksimaliai išnaudodamas visas galimybes.

12Tretysis asmuo A. Č. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jis, teikdamas pacientei paslaugas priėmimo Pirmos pagalbos skyriuje, atliko visus galimus veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti. Savo profesines pareigas atliko laiku, pilnai ir tinkamai. Ieškovės patirtas skausmas, išgyvenimai, nepatogumai, randai yra ne gydytojų netinkamo gydymo, o traumos pasekmės.

13Tretysis asmuo R. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jis pacientei gydymo paslaugas suteikė praėjus 17 dienų po traumos, po ligoninėje suteiktos medicininės pagalbos, pakeitė longetę, dėl ko pacientei rankos skausmai sumažėjo. 2009-05-18 nuėmė gipso longetę, padarė kontrolinę nuotrauką, matė, kad ryški dislokacija, todėl paskyrė reabilitaciją ir pacientės daugiau nematė. Nurodė, kad viską atliko rūpestingai, tinkamai ir laiku.

14Tretieji asmenys Akcinės draudimo bendrovės BTA ir UAB DK „PZU Lietuva“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsiliepimuose į ieškinį prašo ieškinį atmesti, nesant atsakovių veiksmuose kaltės bei priežastinio ryšio.

15Liudytoja D. G. paaiškino, kad ji yra ieškovės teta, padėjo ieškovei buityje, kadangi ši dėl rankos traumos ilgą laiką negalėjo atlikti namų ruošos, tinkamai rūpintis vaikais ir savimi. Matė, kad nuėmus gipsą ranka buvo kreiva, buvo didelis guzas.

16Ieškinys atmestinas.

17Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė 2009-04-06 patyrė dešinės rankos traumą ir kreipėsi pagalbos į ligoninės priėmimo skyrių. Gydytojas R. S. įvertino pacientės būklę, po apžiūros nustatė diagnozę, padarė rentgeno nuotrauką, buvo taikyta narkozė, atstatytas kaulų lūžis, ranka įdėta į gipso longetę, skyrė vaistus ir išleido į namus tolimesniam gydymuisi (t. I. b. l. 11-13). 2009-04-07 dėl rankos skausmų, sutinimo ir pirštų tirpimo ieškovė kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, kur gydytojas A. Č. atlaisvino longetę, paskyrė vaistų ir nurodė atvykti po savaitės. Tačiau po trijų dienų dėl tų pačių skausmų ieškovė kreipėsi į ligoninės gydytoją ir jai buvo padaryta pakartotina rentgenograma (t. I. b. l. 14-16, 136-138). 2009-04-15, kaip buvo paskirta gydytojo, ieškovė atvyko apžiūrai, jai vėl buvo atlikta rentgeno nuotrauka (t. I. b. l. 136-138), konstatuota, jog kaulų padėtis stabili, jokios neigiamos dinamikos nepastebėta ir nukreipta toliau gydymą tęsti pas šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas dėl skausmų, pirštų tirpimo nusiuntė konsultacijai pas poliklinikos gydytoją R. S., kuris išrašė vaistus, 2009-04-23 pakeitė longetę, 2009-05-18 gipso longetę nuėmė, atlikos kontrolinį rentgeno ištyrimą, paskyrė reabilitacinį gydymą (t. I. b. l. 17-19). 2009-05-19 ieškovė savo iniciatyva nuvyko konsultacijai į VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinę ligoninę (toliau - VGPUL), kur gydytojas G. R. paskyrė planinę operaciją, tačiau prieš tai rekomendavo reabilitacinį gydymą (t. I. b. l. 20-21). VGPUL 2009-10-27 atlikta stipinkaulio osteotomija ir kortikospongioplastika (t. I. b. l. 22). Ieškovė ligoninės ir poliklinikos gydytojų veiksmus vertina kaip gydytojo pareigos atidžiai, rūpestingai bei profesanoliai, dedant maksimalias pastangas teikti sveikatos priežiūros paslaugas, konkrečiu atveju, įvertinti paciento būklę ir skirti adekvatų gydymą, pažeidimą.

18Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybinės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų įstatymo pagrindu teiktų gydymo paslaugų kokybės, todėl šiam ginčui spręsti taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės, kuriomis yra grindžiama pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str.). Civilinė atsakomybė negalima, jei nėra žalos ir priežastinio ryšio tarp kalto asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.279 str.). Kaltė yra preziumuojama. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą turi nustatyti, ar medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas. Laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jų darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir atidūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Gydytojui savo darbą atlikus rūpestingai, bet žalai vis dėlto atsiradus, nuo atsakomybės gydytojas atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-408/2009). Atkreiptinas dėmesys, kad piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas).

19Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kad asmens sveikatos priežiūra yra valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. CK 6.725 str. 2 d. nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra veikla, įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmenį išgydyti, apsaugoti nuo susirgimo, įvertinti jo sveikatos būklę. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga - teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Vertinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pacientas pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222 /2005).

20Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010-03-25 sprendimu Nr. 56-18 dėl J. L. pareiškimo nusprendė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos ligoninėje bei poliklinikoje buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai, žalos J. L. sveikatai nepadaryta, todėl netenkino J. L. prašymo dėl žalos atlyginimo (t. I. b. l. 25-27). Sprendžiant neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygų įvertinimui reikalingos specialios žinios, todėl ieškovės prašymu Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-01-26 nutartimi (t. II. b. l. 38-40) buvo paskirta deontologinė teismo medicinos ekspertizė, kuri nenustatė poliklinikos ir ligoninės darbuotojų neteisėtų kaltų veiksmų, kuriais būtų padaryta žala ieškovės sveikatai. Ekspertizės akto 2011-11-02 Nr. EDG 103/11(01) išvados 7 punkte nurodoma, kad ligonei stipinkaulio distalinio galo lūžio pirminė repozicija 2009-04-06 buvo atlikta gerai...13 punkte pažymėta, kad negalima tvirtinti, kad poliklinikos chirurgas pakenkė praėjus 2,5 sav. nuo traumos pakeisdamas gipso longetę...16 punkte nurodyta, jog poliklinikos chirurgo veiksmuose (6 savaites po traumos gipso imobilizacijos nuėmimas, rentgenų atlikimas, reabilitacijos gydymo paskyrimas) klaidų nėra...18 punkte pažymėta, jog yra didelė tikimybė, kad pacientei praėjus pilną gydymo kursą (imobilizacija, reabilitacinės procedūros iki 6 mėn.) funkciniai rezultatai būtų geri..., o 19 punkte teigiama, kad turimoje medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų apie rėžimo ir rekomendacijų nesilaikymą. Apibendrinus ekspertizės akto Nr. EDG 103/11(01) išvadą nustatyta, kad ieškovei suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ligoninėje ir poliklinikoje buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai, todėl nėra pagrindo tenkinti pacientės prašymo dėl žalos atlyginimo (t. II. b. l. 52-63). Šie įrodymai vertinami kaip savo srities specialistų išvados, pritaikius specialias žinias. Be šių duomenų, jog J. L. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – raštas dėl ligoninėje atlikto neplaninio audito rezultatų, kuriame pažymėta, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos ir savalaikės (t. I. b. l. 24), VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės traumatologijos skyriaus vedėjo V. S. atsakymai į komisijos pateiktus klausimus, kuriuose nurodyta, jog klaidų, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas J. L. ligoninėje nekonstatuota, sveikatai žala nepadaryta (t. I. b. l. 28, 29), VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytojo G. R. konstatavimais, 2009-05-19 apžiūrėjus J. L., jog tuo metu rekomenduojamas reabilitacinis gydymas (t. I. b. l. 20).

21Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkantiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytinais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. ). Ieškovė aplinkybių, nustatytų oficialiaisiais rašytiniais įrodymais nepaneigė ir nenuginčijo, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti. Ieškovė šių oficialių rašytinių įrodymų neginčijo, kitokių įrodymų juose nurodomoms aplinkybėms paneigti nepateikė (CPK 178). Byloje, kurioje nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas specialių žinių reikalaujančiais klausimais. Nėra pagrindo manyti, kad ekspertų išvada yra neobjektyvi ir nepagrįsta, nes ją atliko patyrę gydytojai, įspėti dėl atsakomybės už melagingos išvados davimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydimu, laikosi pozicijos, kad vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant civilinės atsakomybės už sveikatos sužalojimą klausimą, turi būti taikomas atidaus, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra nurodyta, kad bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojo profesinės atsakomybės suabsoliutinti, kad gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektą rezultatą, gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė be kaltės, kad formalios teisinės gydytojo atsakomybės ribos apibrėžtos įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D.B. v. Kauno medicinines universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

22Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovių darbuotojų veiksmuose tyčios nėra, žalos ieškovės sveikatai gydytojų veiksmais nepadaryta. Ligoninėje ir poliklinikoje ieškovei gydymo paslaugos buvo teiktos laiku, dedant maksimalias pastangas, tinkamai ir kokybiškai, gydytojai tyrimų rezultatus vertino atidžiai, pacientę ištyrė pilnai, pasirinko tinkamą gydymo taktiką,. Įvertinus visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, esančius byloje bei jos prieduose, šalių ir jų atstovų, gydytojų R. S., A. Č., R. S., eksperto J. R. (t. II. b. l. 119-121) paaiškinimus, ieškinys dėl žalos priteisimo iš atsakovių VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės ir VšĮ Alytaus poliklinikos už jų gydytojų veiksmus, gydant ieškovę J. L. atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas, nes ieškovė neįrodė civilinei atsakomybei atsirasti visų būtinų sąlygų bei nepateikė įrodymų, kad yra priežastinis ryšys tarp gydytojų atliktų veiksmų ir jos prašomos priteisti neturtinės žalos (CK 6.245-6.249 str., CPK 178 str.).

23Atmetus ieškinį, šalių ir valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Šalys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui raštu prašymų nepateikė. Iš ieškovės priteistina 158,39 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 98 str.).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

Nutarė

25Ieškinį atmesti.

26Priteisti iš ieškovės J. L. valstybei 158,39 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

27Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovių Viešosios įstaigos... 3. Atsakovė ligoninė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu... 4. Atsakovė poliklinika atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu... 5. Ieškovė pateikė dubliką į atsakovių atsiliepimus, kuriame nurodo, jog... 6. Atsakovė ligoninė pateikė tripliką, kuriuo nesutiko su dubliko argumentais... 7. Atsakovė poliklinika pateikė tripliką, kuriuo nesutiko su dubliko... 8. Ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir... 9. Atsakovės ligoninės atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 10. Atsakovės poliklinika atstovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 11. Tretysis asmuo R. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino,... 12. Tretysis asmuo A. Č. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino,... 13. Tretysis asmuo R. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino,... 14. Tretieji asmenys Akcinės draudimo bendrovės BTA ir UAB DK „PZU Lietuva“... 15. Liudytoja D. G. paaiškino, kad ji yra ieškovės teta, padėjo ieškovei... 16. Ieškinys atmestinas.... 17. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad... 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybinės sveikatos priežiūros įstaigų... 19. Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kad asmens... 20. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai... 21. Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti... 22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovių darbuotojų veiksmuose tyčios... 23. Atmetus ieškinį, šalių ir valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 25. Ieškinį atmesti.... 26. Priteisti iš ieškovės J. L. valstybei 158,39 Lt išlaidas už procesinių... 27. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...