Byla 2A-435/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (posėdžio pirmininkas ir pranešėjas),

3sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

4dalyvaujant apeliantų atstovui advokatui Albertui Bandžiui,

5atsakovo atstovei Simonai Bučytei,

6teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų E. I. , E. I. ir I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. I. , E. I. ir I. I. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. G. esmė

9Ieškovė E. I. ir ieškovai E. I. bei I. I. , atstovaujami pagal įstatymą ieškovės E. I. , kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – AB „Lietuvos geležinkeliai“): 1) kiekvienam ieškovui po 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, išmokant priteistą sumą vienkartine išmoka; 2) ieškovei E. I. 6 500 Lt sumą patirtoms laidojimo išlaidoms atlyginti; 3) 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas; 4) ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškovai nurodė, kad G. I. , kuris buvo ieškovės E. I. vyras bei ieškovų E. I. ir I. I. tėvas, pagal 2005 m. balandžio 20 d. darbo sutartį dirbo pas atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ traukinių riedmenų remonto šaltkalviu, o nuo 2006 m. rugpjūčio 19 d. – vyresniuoju meistru. 2007 m. birželio 7 d. apie 15.25 val. elektrinio traukinio dviejų modernizuotų vagonų elektros šildymo sistemos veikimo tikrinimo metu, G. I. buvo mirtinai sužalotas, kuomet bandė ranka pasiekti sujungimo rozetės kontaktorių, įjungiantį 600 V įtampą į vagono šildymo sistemą. Tikėtina, jog dėl to, kad G. I. siekiamo kontaktoriaus nebuvo matyti, jis kairės rankos plaštaka prisilietė prie gesinimo kameros tvirtinimo konstrukcijos, o tos pačios rankos dilbiu – prie vagoninės elektros dėžės kontakto dalies, turinčios 600 V įtampą, ir buvo mirtinai sužalotas elektros srove. Specialisto išvadoje nurodoma, jog G. I. mirė nuo elektros poveikio. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis – technologinio proceso (reglamento) nustatytos darbo atlikimo tvarko pažeidimas. Ieškovų teigimu, buvo pažeisti AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių remontuojant elektrinius traukinius 11/T“ 59 punkto reikalavimai, draudžiantys liestis prie izoliuotų ir neizoliuotų laidų, prie mašinų, aparatų ir prietaisų dalių su įtampa, bei 67 punkto reikalavimai, numatantys, kad: „Kai pantografas prijungtas prie kontaktinio tinklo, draudžiama: <...> apžiūrėti ir remontuoti elektrinę, mechaninę ir pneumatinę įrangą po elektros traukinių sekcijų kėbulais“, o taip pat pažeisti 111 punkto reikalavimai, nustatantys, jog: „Suremontavus ir ištraukus iš cecho elektrinį traukinį, pantografą pakelia ir traukinį arba atskiras jo sekcijas aukšta įtampa išbando asmuo, turintis traukinio valdymo teisę. Bandymo metu turi dalyvauti cecho, kuriame buvo atliktas remontas, meistras ar brigadininkas, kurie prieš bandydami turi įsitikinti, kad: uždaryti <...> po vagonais esančių aparatų dangčiai; aukštos įtampos įvadinėse spintose ir po kėbulais nėra žmonių ir pašalinių daiktų; <...> žmonės yra saugiose vietose ir pantografo pakėlimas jiems nekelia pavojaus“. Aptariamame akte nurodyta kita nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis – nepakankama saugos ir sveikatos kontrolė įmonėje, pasireiškusi tuo, kad darbai buvo vykdomi pažeidžiant lokalinių norminių dokumentų reikalavimus ir vadovų, buvusių darbo vykdymo vietoje, jiems pavaldžių darbuotojų vykdomų darbų nesustabdant. Ieškovų manymu, tokiais veiksmais atsakovas neužtikrino Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies bei 25 straipsnio l dalies 13 punkto reikalavimų vykdymo.

11Ieškovų teigimu, darbdavio civilinė atsakomybė kyla dėl saugos darbe norminių aktų pažeidimų. Nors G. I. mirė nuo savo paties veiksmų, juos G. I. atliko dėl to, kad darbdavys pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnį, 19 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 25 straipsnio 1 dalį, tai yra neužtikrino tinkamos darbinės aplinkos, darbo vietos ir darbo priemonių saugumo bei darbų saugos ir sveikatos kontrolės. Darbdavio neteisėta veika pasireiškė tuo, kad atidarius povagoninės dėžės kairįjį dangtį turėjo suveikti elektros blokuotė ir abu vagonai automatiškai turėjo atsijungti nuo įtampos šaltinio, tačiau blokuotės galinis jungiklis nedirbo, nes jo kontaktai buvo užspausti po jungiklio svirtele įdėtu laido gabaliuku, t. y. jungiklis visą laiką buvo įjungtoje padėtyje ir blokuotė neveikė net ir nuėmus dangtį. Darbdavio atstovas – baro viršininkas R. B. , informuotas apie srovės ėmiklio – pantografo prijungimą prie 25 kW įtampos tinklo, nestabdė vykdomų darbų, nepasirūpino, kad darbų procese dalyvautų elektrosaugos kvalifikacinę kategoriją turintis parangos mašinistas, o leido neturinčiam tokios kvalifikacijos šaltkalviui elektrikui A. K. vėl pakelti pantografą, prijungiant jį prie kontaktinio tinklo. Pastebėjęs, kad vagono pantografas pakeltas, neišsiaiškino, kas jį pakėlė, o stebint traukinių priėmėjui A. Š. , pradėjo matuoti elektros radiatorių temperatūrą. Nurodytos aplinkybės sukūrė tiesioginę neigiamų pasekmių galimybę, kurią realizavo paprastas nukentėjusiojo neatsargumas. Priežastinis ryšys tarp nukentėjusiojo veiksmų bei kilusių neigiamų pasekmių yra mažiau svarbus, nenutraukiantis priežastinio ryšio tarp neteisėtų darbdavio veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltės pagrindu, todėl darbdavys turi pilnai atlyginti ieškovų patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Įrodžius, jog žala nukentėjusiajam atsirado ryšium su jo darbinių pareigų vykdymu, darbdavio kaltė, t. y. kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama.

12Ieškovai nurodė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo patyrė didelę neturtinę žalą, nes vyro/tėvo netektis sukėlė kartu su juo gyvenusiems ieškovams dvasines kančias, skausmą ir šoką; jų psichologinės ir dvasinės būsenos, buvusios iki G. I. mirties, neįmanoma grąžinti. G. I. pasižymėjo ypač dideliu rūpesčiu, atidumu ir globa šeimai, todėl jo mirtis ypač paveikė nukentėjusiojo nepilnamečius vaikus. E. I. po įvykusio nelaimingo atsitikimo nustatytas potrauminio streso sutrikimas, naktinės baimės. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad G. I. buvo jaunas, perspektyvus, tobulėjantis darbuotojas, dirbęs pas atsakovą nuo 2005 m. balandžio 21 d. Ieškovai kaip neturtinės žalos atlyginimą prašė kiekvienam priteisti po 120 000 Lt bei pažymėjo, jog tokio dydžio neturtinė žala sudaro tik 3,7 procentus atsakovo per 2007 metus gauto grynojo pelno (133 590 558 Lt). Atsakovas turi atlyginti ieškovei E. I. ir G. I. laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidas, kurias sudaro CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus atitinkanti 6 500 Lt dydžio suma.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

17Teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 7 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu G. I. , atlikdamas elektrinio traukinio vagono šildymo radiatorių kontrolinį patikrinimą, buvo mirtinai sužalotas elektros srove. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl technologinio proceso nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimo bei dėl to, jog nebuvo užtikrinta pakankama sauga ir sveikatos kontrolė įmonėje, pasireiškusi tuo, kad darbai buvo vykdomi pažeidžiant lokalinių norminių dokumentų reikalavimus ir vadovų, buvusių darbų vykdymo vietoje, jiems pavaldžių darbuotojų vykdomų darbų nesustabdymu. Ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių.

18Teismas nurodė, kad darbdavio neteisėtiems veiksmams ar neveikimui dėl darbuotojo žūties konstatuoti lemiamą reikšmę turi tai, ar darbdavys laikėsi teisinės pareigos sudaryti sąlygas, užtikrinančias darbuotojo saugumą darbo metu. Iš DK 259 straipsnio ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies seka, kad darbuotojų saugos darbo metu neužtikrinimas gali pasireikšti dviem būdais. Pirma, darbdavio nesugebėjimu užtikrinti, kad darbe būtų įdiegtos visos prevencinės priemonės, skirtos darbo saugumui užtikrinti, ir darbuotojai būtų su jomis tinkamai supažindinti. Antra, darbdavio nesugebėjimu sukontroliuoti, kad darbuotojai tinkamai laikytųsi visų įdiegtų prevencinių priemonių. Tarp šalių ginčo dėl to, jog atsakovas neužtikrino prevencinių saugos priemonių įdiegimo bei nukentėjusiojo tinkamo supažindinimo su šiomis priemonėmis, nekilo. Aplinkybę, kad atsakovas maksimaliai užtikrino darbų saugos priemonių įdiegimą, patvirtina bylos medžiaga. Byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovo kaltė dėl nelaimingo atsitikimo darbe pasireiškė būtent antruoju būdu. Pasak ieškovų, pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo ta, kad atsakovo darbuotojas baro viršininkas R. B. , kuris turėjo prižiūrėti G. I. ir kitų šaltkalvių darbą, neuždraudė G. I. pačiam atidaryti povagoninės dėžės dangčio, nors R. B. ir buvo informuotas apie srovės ėmiklio – pantografo prijungimą prie elektros įtampos tinklo.

19Teismas nurodė, kad iš Keleivinių riedmenų centro elektrinių traukinių depo viršininko pareigybės nuostatų seka, kad depo viršininkas R. B. vykdė traukinių techninės priežiūros organizavimą, jam vadovavo bei buvo atsakingas už kitų darbuotojų, atliekančių tam tikrus veiksmus, susijusius su traukinių technine priežiūra, tinkamą ir saugų vykdymą. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad depo viršininkas R. B. dalyvavo elektrinio traukinio dviejų modernizuotų vagonų elektros šildymo sistemos veikimo tikrinime, tačiau, kuomet G. I. nusprendė pats nuimti povagoninės dėžės dangtį ir įjungti kontaktorių, tiekiantį įtampą į vagono šildymo sistemą, R. B. šalia G. I. nebuvo, nes jis tuo metu kitame vagone matavo temperatūrą. Teismo nuomone, norint nustatyti, ar ši aplinkybė gali būti traktuojama kaip R. B. pareigybės nuostatuose įtvirtintų darbo pareigų aplaidus vykdymas, ko pasėkoje atsakovui kiltų atsakomybė, reikia ištirti ir įvertinti visas nelaimingo atsitikimo metu buvusias aplinkybes. Visų pirma, kaip nustatyta iš liudytojų parodymų ir nelaimingo atsitikimo darbe vietos, R. B. buvo gretimame vagone, tai yra jis nepaliko darbuotojų, už kurių saugumą darbo metu buvo atsakingas, darbo teritorijoje vienų ir tokiu atstumu, kad su juo nebūtų įmanoma susisiekti prieš imantis kokio nors veiksmo. Taip pat nustatyta, kad G. I. su savimi turėjo raciją, per kurią galėjo susisiekti su R. B. , prieš nuspręsdamas imtis kokio nors veiksmo. Antra, R. B. gretimame vagone liko dėl darbinių funkcijų vykdymo, o ne dėl aplaidumo. Trečia, G. I. savarankiškai nuspręstas atlikti veiksmas nebuvo neatidėliotinas ar būtinas atlikti skubos tvarka, tai yra toks, kurį reikėjo atlikti nedelsiant, neturint galimybės sulaukti iš kito vagono ateinančio R. B. ir išklausyti jo nurodymų ar neturint laiko išsikviesti asmenis, kurie pagal nustatytą darbo tvarką turėjo teisę šį veiksmą atlikti. Ketvirta, G. I. buvo supažindintas su Keleivinių riedmenų centro Elektrinių traukinių depo Elektrinių traukinių techninės priežiūros ir remonto darbo vyresniojo meistro pareigybės nuostatais, kurių 5.10, 7.1 ir 7.3 punktai nustatė G. I. , kaip vyr. meistrui, pareigą organizuoti techninės priežiūros vykdymą bei užtikrinti darbų saugos kontrolę. Kitaip tariant, G. I. žinojo, jog jis neturi teisės pats, būdamas be apsauginių priemonių, išjungti/įjungti kontaktorių, be to, jis turėjo pareigą užtikrinti, kad kontaktorių įjungtų/išjungtų tik turintis teisę tą daryti darbuotojas, ir kad darbuotojas tai darytų turėdamas tinkamas apsaugos priemones. Penkta, G. I. buvo supažindintas su Keleivinių riedmenų centro Elektrinių traukinių depo Elektrinių traukinių techninės priežiūros ir remonto baro nuostatais, kurių 4.4 punktas nustatė, jog baro viršininkui tiesiogiai pavaldūs vyr. meistrai ir inžinieriai. Taigi G. I. suvokė arba turėjo suvokti, kad dėl bet kokio nestandartinio sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, veiksmų, kurių jis savarankiškai atlikti neturėjo teisės) atlikimo, jis turi gauti savo tiesioginio vadovo R. B. pritarimą, o ne veikti savarankiškai.

20Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad tai, jog R. B. nebuvo šalia G. I. šiuo atveju negali būti traktuojama kaip aplaidus R. B. pareigų vykdymas bei darbdavio nesugebėjimas sukontroliuoti darbuotojų, jog pastarieji laikytųsi įdiegtų darbų saugos prevencinių reikalavimų. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga sukontroliuoti darbuotojus darbo vykdymo metu negali būti suabsoliutinta iki begalybės. Kiekvienas darbuotojas, kuris nėra pradedantysis, o jau turi tam tikroje darbinėje sferoje patirties ir yra tinkamai supažindintas su darbų sauga ir organizavimo tvarka, taip pat turi pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai bei pats asmeniškai laikytis darbdavio įdiegtų darbų saugos ir darbo organizavimo priemonių (DK 228 straipsnis, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis). Tačiau iš minėtų aplinkybių darytina išvada, jog pats G. I. elgėsi neatsargiai, tai yra, atliko gyvybei pavojingą veiksmą, žinodamas, jog jis neturi teisės pats šio veiksmo atlikti bei suvokdamas, jog šį veiksmą atlieka be jokių apsauginių priemonių. Pastarąją išvadą pagrindžia ir tai, jog G. I. iki paskyrimo dirbti vyr. meistru, nuo 2005 m. rugsėjo 15 d., dirbo šaltkalviu-elektriku, todėl jis, atsižvelgiant į jo darbinę patirtį, kaip ir kiti įvykio liudytojai, turėjo ir galėjo suvokti, jog vien tai, kad vagonas ūžia, reiškia, kad vagonas prijungtas prie elektros bei tai, jog nuėmus dangtį nuo povagoninės dėžės, nebuvo jokio specifinio garso, kuris būna, kai suveikia apsauginis blokas. Vagonas toliau ūžė, o tai reiškė, jog nesuveikė apsauginis blokas ir elektra neatsijungė. Taigi G. I. , kaip bet kuris kitas protingas, apdairus ir atidus žmogus atitinkamoje situacijoje, turėjo ir galėjo pilnai suvokti visų savo veiksmų ir aplinkybių pavojingumo laipsnį, tai yra jis galėjo suvokti, kad esant neatjungtam elektros srovės į vagoną tiekimui, jis, bandydamas pasiekti kontaktorių, gali būti nutrenktas elektros. Tačiau, nepaisant visų minėtų aplinkybių, G. I. , vietoj to, kad iškviestų atitinkamus asmenis, kurie buvo įgalioti išjungti/įjungti kontaktorių, vis tiek nusprendė pats savarankiškai atlikti šį veiksmą.

21Apibendrindamas išdėstytą, teismas konstatavo, kad G. I. , pats pasirinkdamas nesilaikyti darbo saugos ir tvarkos taisyklių, atitinkamai prisiėmė ir riziką dėl tokių savo veiksmų pasekmių sveikatai ir gyvybei. Todėl nukentėjusiojo asmens rizikos prisiėmimas, atsižvelgiant į kitas faktines bylos aplinkybes, iš kurių viena svarbiausių, jog darbdavys maksimaliai užtikrino tinkamą darbo saugos priemonių įdiegimą bei jų laikymosi kontrolę, pripažintinas pagrindu darbdaviui netaikyti civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Nustačius, kad atsakovui nekyla civilinė atsakomybė, jam neatsiranda pareiga atlyginti ieškovams turtinę ir neturtinę žalą, patirtą dėl G. I. mirties.

22Teismas pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo darbe akte, kuris laikomas prima facie įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis), nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastys išvardijamos eilės tvarka pagal svarbą. Šiame akte kaip svarbesnė priežastis dėl nelaimingo atsitikimo buvo paminėta būtent paties nukentėjusiojo nustatytos darbo tvarkos pažeidimas. Tuo tarpu kaip antra mažiau reikšminga priežastis buvo nurodyta nepakankama saugos ir sveikatos įmonėje kontrolė, pasireiškusi tuo, kad darbo vietoje darbai buvo vykdomi pažeidžiant lokalinių aktų reikalavimus ir vadovai, buvę darbo vietoje, nesugebėjo sukontroliuoti ir sustabdyti jiems pavaldžių darbuotojų. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, nustatyta, jog bylos aplinkybės paneigia akte nurodytą antrąją nelaimingo atsitikimo priežastį kaip galinčią sukelti darbdavio atsakomybę.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25

26Apeliaciniu skundu ieškovai E. I. , E. I. bei I. I. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantų nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias darbdavio pareigą tinkamai organizuoti ir užtikrinti darbuotojams saugų darbą, netinkamai taikė darbdavio civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, kas sąlygojo neteisingų faktų konstatavimą bei sprendimo priėmimą. Apeliaciniame skunde pateikiami tokie argumentai:

271. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos dvi nelaimingą atsitikimą sąlygojusios priežastys: pirma, technologinio proceso (reglamento) nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimas ir, antra, nepakankama saugos ir sveikatos kontrolė įmonėje, pasireiškusi tuo, kad darbai buvo vykdomi pažeidžiant lokalinių norminių dokumentų reikalavimus ir vadovų, buvusių darbo vykdymo vietoje, jie pavaldžių darbuotojų vykdomų darbų nesustabdant. Jei nelaimingo atsitikimo darbe aktas neapskųstas vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui, jame nustatyti faktai laikytini nenuginčytais, o jame esantys sprendimai dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių patvirtina, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė akte konstatuoti darbo saugos reikalavimų pažeidimai (Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 72 punktas). Būtent šis aktas turi lemiamą reikšmę vertinant, buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo mirtimi.

282. Nelaimingo atsitikimo metu vagone be šaltkalvių ir G. I. buvo ir pats depo viršininkas R. B. bei elektrinių ir dyzelinių traukinių priėmėjas A. Š. . Nors R. B. pastebėjo, kad pakeltas vagono pantografas, tačiau nesiaiškino, kas jį pakėlė. Tokiais veiksmais R. B. parodė akivaizdų savo, kaip darbdavio atstovo, abejingumą pavaldinių vykdomiems darbams, tų darbų nekontroliuojamumą ir tai, kaip darbuotojai juos atlieka, t. y. nerūpestingumą darbo organizavimo procesui ir saugai jame. R. B. , matydamas, jog darbai vykdomi nusižengiant lokaliems teisės aktams ir tai kelia grėsmę eismo saugumui bei pažeidžia priešgaisrinės, darbų saugos ir aplinkosaugos reikalavimus, pareiginių nuostatų 8.11 punkto pagrindu privalėjo tokius darbus stabdyti ir tai galimai būtų padėję išvengti nelaimingo atsitikimo. Šios aplinkybės, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad egzistavo ir antroji nelaimingo atsitikimo akte nurodyta įvykio priežastis – nepakankama saugos ir sveikatos kontrolė. R. B. aplaidumo faktą patvirtina ir tai, kad būtent jį nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta pakartotinai atestuoti dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo.

293. G. I. buvo mirtinai sužalotas tuomet, kai atidarius povagoninės dėžės kairįjį dangtį, turėjusi suveikti ir abu vagonus automatiškai nuo įtampos šaltinio atjungti elektros blokuotė nesuveikė. Ši faktinė aplinkybė yra ypač svarbi vertinant nelaimingo atsitikimo aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jos visiškai nepasisakė. Elektros blokuotės jungiklis ne šiaip neveikė dėl mechaninio ar techninio gedimo, o nedirbo, nes jo kontaktai buvo užspausti po jungiklio svirtele įdėtu laido gabaliuku, t. y. jungiklis sąmoningai buvo sugadintas ir visą laiką buvo įjungtoje padėtyje, todėl blokuotė neveikė net ir nuėmus dangtį. Už tokius padidinto pavojaus šaltinio sugadinimus yra atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kuriuo laikytinas atsakovas. Pastarajam turėtų būti keliami didesni reikalavimai ir jo sugebėjimui sudaryti saugias darbo sąlygas. Civilinė atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsakovui kyla be kaltės. Apie galimą elektros blokuotės jungiklio sugadinimą nukentėjusysis nebuvo informuotas. Jo pasirašytinai susipažintuose lokaliniuose teisės aktuose toks sugadinimas, kaip galimas sugadinimas, nėra paminėtas, nors darbdavys, kurio veikla susijusi su krovinių bei keleivių pervežimais geležinkeliu ir yra neatsiejama nuo darbo su mechanizmais, galėjo ir turėjo tai numatyti (DK 264 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

30Apeliantų nuomone, visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad technologinio proceso (reglamento) nustatytos darbo tvarkos atlikimo tvarkos pažeidimo yra ne kiek darbuotojo, kiek darbdavio atstovo depo viršininko R. B. aplaidus ir nerūpestingas ar nepakankamai rūpestingas elgesys, o dėl nepakankamos saugos ir sveikatos kontrolės įmonėje yra vien tik darbdavio atstovo kaltė, kuri nepašalina darbdavio civilinės atsakomybės.

31Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašė skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

321. Nors nelaimingo atsitikimo darbe aktas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tik teismas, kilus ginčui, gali spręsti, ar yra saugos darbe teisės aktų pažeidimas, koks priežastinis ryšys tarp teisės pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo darbe, ar egzistuoja pagrindas taikyti teisinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad bylos aplinkybės paneigia nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytą antrąją priežastį, kaip galinčią sukelti darbdavio atsakomybę. Analogiškos išvados buvo padarytos ir atliktame ikiteisminiame tyrime.

332. Apeliantų teiginys, jog G. I. buvo mirtinai sužalotas tuomet, kai, atidarius povagoninės dėžės kairįjį dangtį, turėjusi suveikti elektros blokuotė nesuveikė, yra nepagrįstas. Kaip nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe akte, G. I. buvo mirtinai sužalotas ne atidarant povagoninės dėžės dangtį (nors ir šio veiksmo jis neturėjo teisės atlikti), o tuomet, kai G. I. , neatidarius povagoninės dėžės viduriniojo skydo (kuris būtų atidengęs kontaktorių), ir jam žinant, kad traukinys prijungtas prie aukštos įtampos, ranka apgraibomis pro kairįjį skydą (kurį buvo atidaręs) siekė kontaktoriaus, kurį dengė vidurinysis skydas ir kuris tokioje situacijoje buvo nematomas, taip prisiliesdamas prie įtampą turinčių kontaktoriaus dalių. Be to, nei baudžiamojoje, nei šioje byloje nenustatyta, kad elektros blokuotės jungiklis buvo sąmoningai sugadintas, tokių įtarimų apeliantai niekuo nepagrindžia. Pats nukentėjusiojo darbas buvo tiesiogiai susijęs su elektrinių traukinių tikrinimu ir gedimų nustatymu, todėl, pirma, tokių gedimų egzistavimas nėra pagrindas konstatuoti nesaugių darbo sąlygų sudarymą ir, antra, darbus vykdantys darbuotojai privalo griežtai laikytis nustatytų taisyklių ir instrukcijų. Nepagrįstas ir apeliantų argumentas esą apie tokį galimą gedimą G. I. nebuvo pasirašytinai informuotas, nes pastarasis iš viso neturėjo teisės vykdyti elektros įrenginių remonto darbų esant įjungtai įtampai.

343. Teisės aktų reikalavimai darbdaviui dėl darbo drausmės kontrolės, saugių darbo sąlygų sudarymo neatleidžia darbuotojo nuo pareigos nepažeidinėti darbo drausmės, elgtis protingai, apdairiai bei rūpestingai.

35IV. Apeliacinio teismo argumentai

36

37Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

38Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (revisio prioris instantiae). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

39Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, kuria paneigiama darbdavio atsakomybė. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų argumentais.

40Dėl darbdavio atsakomybės

41Lietuvos Respublikos Konstitucija kiekvienam žmogui laiduoja teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas (48 straipsnio 1 dalis). Pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą tenka darbdaviui. Ši pareiga inter alia detalizuojama DK, taip pat Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Tinkamas šios pareigos nevykdymas darbdaviui užtraukia atsakomybę (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnis).

42Nagrinėjamo ginčo atveju Nelaimingo atsitikimo darbe akte antrąja nelaimingo atsitikimo priežastimi įvardijama nepakankama saugos ir sveikatos kontrolė įmonėje, pasireiškusi tuo, kad darbai buvo vykdomi pažeidžiant lokalinių norminių dokumentų reikalavimus, ir vadovų, buvusių darbų vykdymo vietoje, jiems pavaldžių darbuotojų vykdomų veiksmų nesustabdymu (T. 1, b. l. 14). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši nelaimingo atsitikimo priežastis yra paneigiama byloje surinktais įrodymais, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokia išvada nėra visiškai pagrįsta. Skundžiamame sprendime R. B. veiksmai buvo tiriami tik tuo aspektu, kad jis nesukontroliavo žuvusiojo veiksmų nuimant povagoninės dėžės dangtį ir įjungiant kontaktorių, tiekiantį įtampą į vagono šildymo sistemą. Tačiau visiškai netirta ta aplinkybė, kad pagal byloje esančius įrodymus R. B. žinojo apie vykdomų darbų metu pakeltą pantografą, tačiau į tai nekreipė dėmesio ir nesiekė išsiaiškinti, kas tai padarė (T. 1, b. l. 16; T. 2, b. l. 15-16). Pažymėtina, kad pakelti pantografą galėjo tik traukinio valdymo teisę turintis asmuo (Taisyklių 111 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, R. B. , suprasdamas, kad pantografas yra pakeltas, tačiau nežinodamas, ar tai padarė tokią teisę turintis asmuo, privalėjo stabdyti vykdomus darbus ir išsiaiškinti aptariamą aplinkybę, o jai paaiškėjus, imtis atitinkamų veiksmų (DK 266 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokią pareigą šiam asmeniui nustatė ir jo pareiginiai nuostatai (8.11 punktas). Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, negalima visiškai paneigti antrąja Nelaimingo atsitikimo darbe akte įvardintos nelaimingo atsitikimo priežasties (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

43Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino ir kitos teisingam ginčo išsprendimui itin svarbios aplinkybės – elektros blokuotės neveikimo. Byloje nustatyta, kad, atidarius povagoninės dėžės kairįjį dangtį, turėjo suveikti elektros blokuotė ir automatiškai atjungti abu vagonus nuo įtampos šaltinio (T. 1, b. l. 16). Tačiau blokuotė nesuveikė, nes jos galinio jungiklio kontaktai buvo užspausti po jungiklio svirtele įdėtu laido gabaliuku. Iš baudžiamojoje byloje esančios aptariamo jungiklio kontaktų nuotraukos (b. b. T. 1, b. l. 12), galima daryti išvadą, kad kontaktai buvo sąmoningai užspausti, nes nėra tikėtina, kad toks sugadinimas galėjo įvykti savaime, be žmogaus įsikišimo. Nors baudžiamojoje byloje ir nebuvo nustatyti asmenys, atjungę elektros blokuotę, nurodytos aplinkybės yra svarbios vertinant atsakovo pareigos užtikrinti darbuotojų saugą, inter alia, užtikrinant darbo vietos ir jos aplinkos saugumą, tinkamą vykdymą (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Elektrinis traukinys yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl atsakovui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, keliami didesni reikalavimai sudaryti saugias darbo sąlygas, atsižvelgiant į jo veiklos, susijusios su didesniu pavojumi aplinkiniams, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje V. M., I. M. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-130/2008). Byloje nėra jokių duomenų, kad iki vykstant nelaimei būtų tikrinta elektrinio traukinio techninė būklė, taip pat šalinti gedimai. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad toks sugadinimas negalėjo būti numatytas ir jo objektyviai nebuvo įmanoma išvengti. Taigi elektros blokuotės tinkamo veikimo neužtikrinimas suponuoja atsakovo pareigos užtikrinti darbuotojų saugą netinkamą vykdymą.

44Nustatytas netinkamas atsakovo pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą vykdymas laikytinas neteisėtu veiksmu (neveikimu) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu kaltės prezumpcija dėl neteisėtų veiksmų byloje nėra paneigta (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

45Nelaimingo atsitikimo darbe akte įvardinti ir paties žuvusiojo neteisėti veiksmai, lėmę nelaimingą atsitikimą. Jų reikšmę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, negalima spręsti, kad vien tik žuvusiojo veiksmai lėmė nelaimingą atsitikimą (CK 6.247 straipsnis). Iš tiesų, jei R. B. , siekdamas išsiaiškinti, ar pantografą pakėlė tam teisę turintis asmuo, būtų sustabdęs vykdomus darbus, tai būtų užkirtę kelią nelaimingam atsitikimui. Kita vertus, net esant pantografui pakeltam, privalėjo suveikti elektros blokuotė ir automatiškai atjungti įtampą, kas neabejotinai taip pat būtų neleidę įvykti nelaimingam atsitikimui. Taigi tarp atsakovo pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą netinkamo vykdymo ir nelaimingo atsitiko yra pakankamas priežastis ryšys (CK 6.247 straipsniai). Tokie pažeidimai nebuvo formalaus ir nereikšmingo pobūdžio, todėl nėra pagrindo atsakovui netaikyti atsakomybės (CK 6.253 straipsnis). Tačiau vertinant žuvusiojo ir atsakovo veiksmų įtaką nelaimingam atsitikimui, didesnę reikšmę jo įvykimui, teisėjų kolegijos nuomone, turėjo paties nukentėjusiojo neatsargūs ir neapdairūs veiksmai, savavališkai ir neįsitikinus saugumu, pažeidžiant lokalinius norminius aktus, atliekant nepavestus darbus. Būtent šie veiksmai buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis, o atsakovo nesugebėjimas užtikrinti darbų saugos prisidėjo prie nelaimės, neužkirto jai kelio. Laikytina, kad skaitine išraiška paties žuvusiojo kaltė dėl nelaimingo atsitikimo sudaro 2/3 visos kaltės.

46Dėl žalos atlyginimo

47Apeliantai – žuvusiojo žmona ir nepilnamečiai vaikai – prašė priteisti iš atsakovo jų patirtą neturtinę žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad tokio reikalavimo teisinis pagrindas yra CK 6.284 straipsnis, nepaisant to, kad žuvusysis buvo draustas socialiniu draudimu, o nelaimė pripažinta nelaimingu atsitikimu darbe – Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.284 straipsnis, DK 250 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje I. T., R. T. ir kt. v. UAB „Plungės lagūna“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-27/2006).

48Tiksliai įvertinti neturtinės žalos dydį dėl jos pobūdžio yra objektyviai neįmanoma. Prašantis atlyginti neturtinę žalą asmuo turi nurodyti ir pagrįsti kuo daugiau aplinkybių, svarbių jos dydžio nustatymui (CK 6.250 straipsnis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po nelaimingo atsitikimo apeliantams atsirado įvairaus pobūdžio nerviniai sutrikimai: stresas, apatija, prastas miegas, naktinės baimės, uždarumas, padidėjęs dirglumas (T. 1, b. l. 132-133, 205-207). Nurodyti sutrikimai ypač pasireiškė žuvusiojo nepilnamečiams vaikams. Iš tiesų, artimojo žūtis, ypač jauno amžiaus, neabejotinai sukelia jo artimiesiems skaudžius išgyvenimus. Šiuo atveju apeliantė E. I. neteko vyro, apeliantai E. I. ir I. I. – tėvo. Nekyla didesnių abejonių, kad nepilnamečių vaikų išgyvenimas dėl jauno jų amžiaus ir dvasinio ryšio su vienu iš tėvų yra itin stiprus. Tačiau nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat labai svarbu įvertinti ir tai, kad, minėta, didesnę reikšmę nelaimingam atsitikimui turėjo ne atsakovo, o paties žuvusiojo veiksmai, todėl būtų neteisinga visą neturtinės žalos atlyginimo naštą perkelti atsakovui (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

49Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau nurodytą, bei vadovaujantis bendraisiais teisės principais, teisingu neturtinės žalos atlyginimu laikytinas 20 000 Lt priteisimas žuvusiojo žmonai ir 25 000 Lt priteisimas kiekvienam jo vaikų. Didesnis neturtinės žalos atlyginimo priteisimas nepilnamečiams vaikams sietinas su užfiksuotais stipresniais jų išgyvenimais, taip pat kitokio pobūdžio ryšiu su žuvusiuoju. Nors atsakovas ir teigia, kad jo turtinė padėtis yra prasta, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, priteistas neturtinės žalos atlyginimas, atsižvelgiant į atsakovo turtą, veiklos apyvartą ir pobūdį, jam nesukels didesnių sunkumų (T. 1, b. l. 134, 215-216, 242). Apeliantams taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

50Apeliantai taip pat prašė priteisti išlaidas kapo tvarkymui – paminklui ir tvorelės pastatymui, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad nurodytos išlaidos būtų patirtos (T. 1, b. l. 223) (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovas pats apmokėjo žuvusiojo laidojimo išlaidas, siekusias 4 9600 Lt, taip pat skyrė transportą laidotuvėms (T. 1, b. l. 152-153). Šių aplinkybių pagrindu apeliantų reikalavimas atmestinas.

51Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, kuris naikintinas, ir priimtinas naujas sprendimas.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

53Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

54Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovei E. I. 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų), o ieškovams E. I. ir I. I. po 25 000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo 2009 m. sausio 21 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

55Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,... 4. dalyvaujant apeliantų atstovui advokatui Albertui Bandžiui,... 5. atsakovo atstovei Simonai Bučytei,... 6. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų E.... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. G. esmė... 9. Ieškovė E. I. ir ieškovai E. I. bei I. I. , atstovaujami pagal įstatymą... 10. Ieškovai nurodė, kad G. I. , kuris buvo ieškovės E. I. vyras bei ieškovų... 11. Ieškovų teigimu, darbdavio civilinė atsakomybė kyla dėl saugos darbe... 12. Ieškovai nurodė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo patyrė didelę... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 17. Teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 7 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo... 18. Teismas nurodė, kad darbdavio neteisėtiems veiksmams ar neveikimui dėl... 19. Teismas nurodė, kad iš Keleivinių riedmenų centro elektrinių traukinių... 20. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad... 21. Apibendrindamas išdėstytą, teismas konstatavo, kad G. I. , pats... 22. Teismas pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo darbe akte, kuris laikomas... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. ... 26. Apeliaciniu skundu ieškovai E. I. , E. I. bei I. I. prašo Vilniaus apygardos... 27. 1. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos dvi nelaimingą atsitikimą... 28. 2. Nelaimingo atsitikimo metu vagone be šaltkalvių ir G. I. buvo ir pats depo... 29. 3. G. I. buvo mirtinai sužalotas tuomet, kai atidarius povagoninės dėžės... 30. Apeliantų nuomone, visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės... 31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“... 32. 1. Nors nelaimingo atsitikimo darbe aktas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo... 33. 2. Apeliantų teiginys, jog G. I. buvo mirtinai sužalotas tuomet, kai,... 34. 3. Teisės aktų reikalavimai darbdaviui dėl darbo drausmės kontrolės,... 35. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 36. ... 37. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 38. Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos... 39. Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl... 40. Dėl darbdavio atsakomybės... 41. Lietuvos Respublikos Konstitucija kiekvienam žmogui laiduoja teisę turėti... 42. Nagrinėjamo ginčo atveju Nelaimingo atsitikimo darbe akte antrąja nelaimingo... 43. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino ir kitos... 44. Nustatytas netinkamas atsakovo pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir... 45. Nelaimingo atsitikimo darbe akte įvardinti ir paties žuvusiojo neteisėti... 46. Dėl žalos atlyginimo... 47. Apeliantai – žuvusiojo žmona ir nepilnamečiai vaikai – prašė priteisti... 48. Tiksliai įvertinti neturtinės žalos dydį dėl jos pobūdžio yra... 49. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau nurodytą, bei vadovaujantis... 50. Apeliantai taip pat prašė priteisti išlaidas kapo tvarkymui – paminklui ir... 51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 53. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 54. Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovei E. I. 20 000... 55. Kitoje dalyje ieškinį atmesti....