Byla e2-5597-902/2015
Dėl skolos priteisimo pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovams T. Š. ir A. Š

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė, sekretoriaujant Dianai Niaurienei, Elvinai Škarnulienei, nedalyvaujant ieškovo AB SEB banko atstovui ir atsakovei A. Š., dalyvaujant atsakovui T. Š., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovams T. Š. ir A. Š.,

Nustatė

2Ieškovas AB SEB bankas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 674,71 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – ieškovo sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį. Nurodė, jog 2007-05-18 tarp atsakovų ir banko buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 1750718052162-41, pagal kurią buvo suteiktas 4054,68 Eur vartojimo kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį atsiskaitymą iki 2012-05-17. Nors prievolė pagal sutartį baigėsi, tačiau įsiskolinimas nebuvo grąžintas, ieškovas atsakovams taip pat išsiuntė raginimą grąžinti skolą, bet atsakovai į raginimą tinkamai nesureagavo ir susidariusio įsiskolinimo ieškovui nepadengė. Atsakovai iki šiol bankui negrąžino 674,71 Eur sumos, kurią sudaro 246,14 Eur negrąžinto kredito, 87,78 Eur palūkanų, 340,79 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, pateikė atsikirtimus į atsakovo atsiliepimą į ieškinį, kur prašė atsakovų kreditinę prievolę laikyti solidaria, prašė ieškinį patenkinti visiškai.

3Atsakovas T. Š. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodė, jog jo nuomone, negrąžintą kreditą turi padengti kita atsakovė, nes jų santuoka nutraukta 2013 m., o kartu jie nebegyveno nuo 2010-11-01. Su atsakove jis buvo susitaręs, jog didžią kredito dalį jis grąžins. Nuo 2010-11-01 jis vienas grąžino 6000 Lt kredito, o A. Š. buvo likę mokėti 800 Lt. Ji pažadėjo šią sumą grąžinti. Taip pat atsakovas nurodė, jog jam dirbant Baltarusijoje, atlyginimas buvo pervedamas į jo sąskaitą banke, A. Š. buvo palikęs savo kreditinę kortelę ir buvo leidęs ja disponuoti, t.y. jo pajamomis dukros reikmėms bei padengti kreditą. A. Š. naudojosi jo kreditine kortele, bet vengė vykdyti kredito įmokas bankui, nors vykdė savo ir tėvo kreditines prievoles. Atsakovas nurodė, jog už paimtą kreditą buvo įsigytas automobilis, mezgimo mašina, buitinė technika, namų apyvokos reikmenys. Po skyrybų visa tai atsakovas paliko A. Š.

4Teismo posėdyje atsakovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti.

5Atsakovė A. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo dėl nežinomų priežasčių.

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio (b.l.2-10,13-19) nustatyta, kad šalys 2007-05-18 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1750718052162-41, pagal kurią atsakovams buvo suteiktas 4054,68 Eur vartojimo kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį atsiskaitymą iki 2012-05-17. Nors prievolė pagal sutartį baigėsi, tačiau įsiskolinimas ieškovui nebuvo padengtas, ieškovas atsakovams taip pat išsiuntė raginimą grąžinti skolą, bet atsakovai į raginimą tinkamai nesureagavo ir susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Atsakovai iki šiol bankui negrąžino 674,71 Eur sumos, kurią sudaro 246,14 Eur negrąžinto kredito, 87,78 Eur palūkanų, ieškovas taip pat paskaičiavo 340,79 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas.

8Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos vykdymo sąlygas (LR CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.256 str.). Duomenų apie tai, kad atsakovai būtų įvykdę prievolę ir atsiskaitę su ieškovu tinkamai byloje nėra ir šalys tokių įrodymų nepateikė (LR CPK 178 str.). Darytina išvada, kad atsakovai prievolės neįvykdė. Todėl ieškovo paskaičiuota negrąžinta kredito suma 246,14 Eur ir 87,78 Eur palūkanos priteisiamos.

9Atsakovas T. Š. mano, jog prievolę baigti vykdyti turi jo buvusioji sutuoktinė arba atsakovė A. Š., nes jie taip buvo susitarę, be to, ji disponavo jo pajamomis, turėdama realią galimybę tinkamai atsiskaityti su AB SEB banku, o po skyrybų už kreditą įsigyti daiktai liko pas atsakovę.

10Su tokiais atsakovo išsakytais argumentais teismas nesutinka.

11Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

12Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį, solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

13Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat atsakovo T. Š. išsakytus argumentus, konstatuoja, jog prievolė pagal 2007-05-18 šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 1750718052162-41, pagal kurią buvo suteiktas 4054,68 Eur vartojimo kreditas, yra solidari, nes kredito pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, ką taipogi patvirtina ir kredito paraiška (b.l. 44), joje nurodyta kredito paskirtis - automobilio pirkimui. Kaip matyti pagal atsakovo T. Š. paaiškinimą, įsigytas automobilis buvo naudojamas gyvenant su buvusia sutuoktine, o jam sugedus, parduotas taip pat atsakovams kaip šeima gyvenant kartu. Šiuo atveju, teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, jog kredito lėšos buvo panaudotos ir kitiems daiktams įsigyti, kurie po skyrybų atiteko atsakovei A. Š. bei aplinkybė, jog didžią dalį kredito grąžino būtent T. Š., nes atsakovai į banką nesikreipė ir negavo banko arba ieškovo sutikimo modifikuoti prievolę, todėl pastaroji lieka solidari, t.y. kreditą, palūkanas, kitus mokėjimus pagal sutartį jos tinkamai nevykdant turi daryti abu atsakovai.

14Tai, kad atsakovė A. Š. naudojosi T. Š. kreditine kortele, t.y. jo gaunamomis lėšomis ir grąžino savo bei savo tėvo kreditus, vykdė kitus finansinius įsipareigojimus, šioje byloje nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, tačiau teismo nuomone, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.50 str. 1 d., 3 d., gali būti pagrindu T. Š. pareikšti ieškinį kitoje civilinėje byloje dėl tokių lėšų susigrąžinimo, t.y. priteisimo.

15Pagal šalių pasirašytos sutarties 5.3 p., už kiekvieną uždelstą mokėti kredito dalį dieną bankas numatė 0,1 proc. dydžio delspinigius. Atsakovams nevykdant įsipareigojimų, ieškovas paskaičiavo 340,79 Eur delspinigių.

16CK 6.71 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas. Vis dėlto, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

17Teismas, įvertinęs, kad ieškovas ir atsakovai nėra lygiaverčiai verslo subjektai, planuojantys savo darbus, žinantys galimą verslo riziką, priešingai - atsakovai yra vartotojai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant priteistinų netesybų dydį reikia atsižvelgti į tai, kad vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009). Taigi šioje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovai, kaip vartotojai, yra silpnesnioji Sutarties šalis, vertinti, ar Sutarties sąlygos dėl netesybų nepažeidžia atsakovų, kaip vartotojų, teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad ieškovas byloje nepateikė įrodymų, jog atsakovas, sudarydamas Sutartį, galėjo laisva valia pasirinkti Sutarties sąlygas, iš jų ir sąlygą dėl 0,1 proc. delspinigių mokėjimo. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad atsakovų Š. negrąžinto kredito dalis sudaro tik apie 16,47 proc. paimto kredito, t.y. kad didžioji kredito dalis visgi buvo išmokėta, ir teismas konstatuoja, jog ieškovo paskaičiuoti delspinigiai - 340,79 Eur yra neproporcingai dideli lyginant su negrąžinta kredito dalimi, todėl mažinami vienu trečdaliu, iki 227,19 Eur sumos, kuri pripažintina atitinkančia įstatymo reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą (CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

18Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1d.). Ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas yra pagrįstas įstatymu.

19Ieškinys tenkintinas (LR CK 6.37, 6.59, 6.63, 6.210 str.). Iš atsakovų ieškovo naudai solidariai priteistina 246,14 Eur negrąžinto kredito, 87,78 Eur palūkanų ir delspinigių 227,19 Eur, taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos – 12,47 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (LR CPK 79, 80, 93 str.). Ieškinys tenkinamas 83,16 proc. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.)

20Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (LR CPK 96 str. 6 d.).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas

Nutarė

22Ieškinį tenkinti iš dalies.

23Priteisti iš atsakovų T. Š., a.k. ( - ) ir A. Š., a.k. ( - ) solidariai 246,14 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 14 euro centų) negrąžinto kredito, 87,78 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 78 euro centų) palūkanų ir delspinigių 227,19 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus 19 euro centų), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 6,24 Eur (šešis eurus 24 euro centų) žyminio mokesčio ieškovui AB SEB bankui, į.k. 112021238.

24Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida... 2. Ieškovas AB SEB bankas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 674,71 Eur... 3. Atsakovas T. Š. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė... 4. Teismo posėdyje atsakovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus... 5. Atsakovė A. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje... 6. Ieškinys tenkintinas iš dalies. ... 7. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio (b.l.2-10,13-19)... 8. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai ir nustatytais... 9. Atsakovas T. Š. mano, jog prievolę baigti vykdyti turi jo buvusioji... 10. Su tokiais atsakovo išsakytais argumentais teismas nesutinka.... 11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnio 1 ir 3 dalimis,... 12. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų... 13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat atsakovo T. Š. išsakytus... 14. Tai, kad atsakovė A. Š. naudojosi T. Š. kreditine kortele, t.y. jo... 15. Pagal šalių pasirašytos sutarties 5.3 p., už kiekvieną uždelstą mokėti... 16. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad netesybos – tai įstatymų,... 17. Teismas, įvertinęs, kad ieškovas ir atsakovai nėra lygiaverčiai verslo... 18. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5... 19. Ieškinys tenkintinas (LR CK 6.37, 6.59, 6.63, 6.210 str.). Iš atsakovų... 20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271... 22. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 23. Priteisti iš atsakovų T. Š., a.k. ( - ) ir A. Š., a.k. ( - ) solidariai... 24. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine...