Byla Iv-3371-121/2011
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. B., M. G., R. J., E. S., V. T., E. B. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. B., M. G., R. J., E. S., V. T., E. B. ir A. K. skundą atsakovui Valstybinei metrologijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai S. B., M. G., R. J., E. S., V. T., E. B. ir A. K. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-80 (toliau – ir Įsakymas) patvirtintą Paskirtųjų įstaigų paskyrimo bei jų vykdomos veiklos paskirtosiose srityse vertinimo tvarką (toliau – ir Tvarka).

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kadangi pareiškėjai nėra tinkami subjektai paduoti prašymą ištirti (panaikinti) norminio administracinio akto teisėtumą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnį, nes įstatymas jiems tokios teisės nesuteikia.

6Teismas nurodė, kad nors skundu ir prašoma panaikinti Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-80, kuriuo patvirtinta Paskirtųjų įstaigų paskyrimo bei jų vykdomos veiklos paskirtosiose srityse vertinimo tvarka, bet iš esmės yra suabejota juo patvirtintos Tvarkos atitikimu aukštesnės galios teisės aktams – Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatoms, t. y. skundo reikalavimo teisinis pagrindas turėtų būti Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnis. Kadangi pareiškėjų prašoma panaikinti Tvarka yra norminis teisės aktas, todėl pirmiausiai turi būti ištirta, ar ji atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą, ir tik pripažinus aktą prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, norminį administracinį aktą galima laikyti panaikintu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 str. 2 d.). Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra sąsajų, kaip įsakymas tiesiogiai pažeidė pareiškėjų teises, t. y. skundu nėra reiškiamas reikalavimas panaikinti konkretų pareiškėjų teisių pažeidimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai turėtų teisę prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsniu, jeigu teisme būtų nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo.

7II.

8Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ir tenkinti pareiškėjų skundą.

9Pareiškėjai nurodo, kad priimta nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, yra neteisėta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas ir esminius administracinio proceso principus. Kiekvienu atveju teismui nustatant, ar aktas gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, būtina išsiaiškinti akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį; subjektų ratą, kuriems taikomas aktas; aktą priėmusio asmens statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes. Nurodo, kad teismas neanalizavo skundžiamo Įsakymo ir Tvarkos pobūdžio, turinio, paskirties ir kitų reikšmingų, su tuo susijusių aplinkybių, kurios leistų Įsakymą ar Tvarką pripažinti norminiu teisės aktu, todėl mano, kad priimta nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 6 punktas, 148 straipsnis, 151 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl netinkamo Įsakymo ir Tvarkos kvalifikavimo kaip norminio teisės akto, buvo vadovautasi netinkamomis procesinėmis teisės normomis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 ir 115 straipsniai), kurios užkirto pareiškėjams kelią apginti jų pažeistas teises. Pažymi, kad tiek Įsakymas, tiek Tvarka neatitinka teisės aktų nustatytų norminio administracinio akto požymių. Įsakymas yra individualus, vienkartinis teisės taikymo aktas, kuris įpareigoja tik konkrečius subjektus. Tvarka yra daugkartinio taikymo aktas, tačiau nustato elgesio taisykles tik konkretiems subjektams – paskirtosioms įstaigoms, kurių šiuo metu yra tik 15, o tokių įstaigų, kurios vykdo pirminę ir periodinę matavimo prietaisų patikrą tik 6. Pareiškėjai yra vieninteliai subjektai, vykdantys prietaisų patikrą ir dirbantys įmonėje, kuri gamina matavimo prietaisus ir siekia vykdyti tokių prietaisų patikrą, todėl atsižvelgiant į tai, kad Tvarkos taikymo sritis subjektų atžvilgiu yra itin siaura, darytina išvada, kad Tvarka yra individualus administracinis aktas. Pabrėžia, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Tvarka taip pat atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius, tačiau pagal reglamentuojamus santykius yra skirta tik konkretiems subjektams ir tai yra pagrindas tokį aktą laikyti individualiu. Net ir tuo atveju, jei Tvarka būtų pripažinta norminiu teisės aktu, egzistuoja pagrindas skundą priimti Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pareiškėjams realizuojant teisę į prevencinę gynybą. Teigia, kad skundžiama nutartis pažeidžia pareiškėjų teisę į teisminę gynybą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11III.

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Pareiškėjai siekia nuginčyti Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-80, kuriuo patvirtinta Paskirtųjų įstaigų paskyrimo bei jų vykdomos veiklos paskirtosiose srityse vertinimo tvarka, kurios nuostatos įtvirtina teisinį reguliavimą, uždraudžiantį asmenims ir įmonėms, gaminančioms ir vykdančioms metrologinę skaitiklių patikrą, atlikti periodinius skaitiklių metrologinius patikrinimus. Prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą pateiktas, siekiant išsiaiškinti, ar patvirtinta Tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46, 48 straipsniams ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui.

14ABTĮ 2 straipsnio 13 dalis norminį teisės aktą apibūdina kaip įstatymą, administracinį ar kitą teisės aktą, nustatantį elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, o šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalis individualų teisės aktą – kaip vienkartį teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

15Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-63/2003; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-763/2009), norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan.

16Skundžiamo Įsakymo ir Tvarkos nuostatų turinio analizė teisėjų kolegijai suponuoja, kad jie vertintini kaip norminio pobūdžio administraciniai aktai. Įsakymu patvirtintos Tvarkos, reglamentuojančios paskirtųjų įstaigų paskyrimo bei jų vykdomos veiklos paskirtose srityse vertinimo tvarką, nuostatos. Ši Tvarka yra privaloma visoms paskirtosioms įstaigoms, t.y. bandymų, kalibravimo ar patikros laboratorijoms, sertifikavimo ar kontrolės įstaigoms, kurias Valstybinė metrologijos tarnyba paskyrė atlikti matavimo priemonių, fasuotų prekių ir (ar) matavimo indų atitikties įvertinimą. Tvarkos 6 punktas taip pat įtvirtina kriterijus, kuriuos atitinkančios įmonės gali būti laikomos paskirtosiomis įstaigomis. Teisėjų kolegijos nuomone, Tvarkoje nustatytos elgesio taisyklės yra bendro, programinio pobūdžio, orientuojamos į ateitį ir yra skirtos individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei. Taigi, paminėti požymiai sudaro pagrindą konstatuoti, kad Tvarka ir Įsakymas, kuriuo jos patvirtintos, yra norminio pobūdžio.

17Ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo XVI skirsnyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 straipsni) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 straipsnis). Pagal šį teisinį reguliavimą, privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą. Tačiau šie asmenys turi galimybę rašyti ištirti norminio administracinio akto nuostatų galiojimą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsniu.

18Tačiau remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla. Atitinkamai ir teismas gali priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo.

19Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą tiesioginio ryšio su individualia byla, kuri, pagal įstatymų leidėjo nustatytus reikalavimus, turi būti inicijuota dėl pareiškėjų teisių pažeidimo. Bylos medžiaga nepatvirtina kito individualaus ginčo buvimo, išskyrus ginčą, kilusį dėl Paskirtųjų įstaigų paskyrimo bei jų vykdomos veiklos paskirtosiose srityse vertinimo tvarkos teisėtumo. Kitaip tariant, šioje byloje nė viena iš ginčo šalių nepateikė jokių argumentų ar pastabų, kokį konkretų ginčą, kilusį viešojo administravimo srityje, siekia išspręsti pareiškėjai. Nėra duomenų, kaip buvo pažeistos pareiškėjų teisės, pvz., ar, remiantis ginčijamos Tvarkos nuostatomis, buvo priimtas įsakymas, kuriuo atsisakyta suteikti paskirtosios įstaigos statusą, Valstybinė metrologijos tarnyba atsisakė atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus, buvo vilkinimas sprendimų priėmimas arba buvo priimti individualūs teisės aktai, kurie pažeidžia pareiškėjų teises, ir pan.

20Iš tiesų iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai pagrindinėje byloje iš esmės ginčija Valstybinės metrologijos tarnybos 2011 m. birželio 3 d. priimtą įsakymą Nr. V-80. Pareiškėjų pateikti argumentai yra susiję su Paskirtųjų įstaigų paskyrimo bei jų vykdomos veiklos paskirtosiose srityse vertinimo tvarka, kurios nuostatos uždraudžia asmenims ir įmonėms, gaminančioms ir vykdančioms metrologinę skaitiklių patikrą, atlikti periodinius skaitiklių metrologinius patikrinimus, o tai reiškia pareiškėjų pašalinimą iš darbo rinkos, o tuo pačiu ir jų teisių pažeidimą, tačiau jokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar priimtų sprendimų, išskyrus Paskirtųjų įstaigų paskyrimo bei jų vykdomos veiklos paskirtosiose srityse vertinimo tvarkos nuostatas, kurie pažeistų jų teises, neskundžia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Taigi ir asmens teisių pažeidimas turi būti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikomumu, o ne vien su teisės akto buvimu. Galimas, hipotetinis pareiškėjų teisių pažeidimas ir ginčijamo akto galimas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip šis reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad nepaisoma kitų ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje keliamų bylos nagrinėjimo administraciniame teisme sąlygų, kurios suponuoja, kad turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui ir yra reikalinga ištirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumą.

21Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį, kad administraciniame teisme, tikrinant teisės normos teisėtumą, skirtingai nei sprendžiant administracinius ginčus dėl subjektinės teisės, nesprendžiamas individualios administracinės teisės ar administracinių teisinių santykių klausimas. Norminių administracinių teisės aktų teisėtumo bylose ginčo objektas yra teisės norma, o ne pažeista ar ginčijama individo subjektinė teisė. Pažeista ar ginčijama individo subjektinė teisė, minėta, yra būtina sąlyga norminio administracinio akto teisėtumo patikrai inicijuoti. Tačiau norminių bylų tikslas yra ne išspręsti pareiškėjo individualų reikalavimą, susijusį su jo teisių pažeidimu, bet įvertinti norminio administracinio akto teisėtumą, o tai sudaro prielaidą išspręsti individualią bylą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjų argumentai, susiję su Paskirtųjų įstaigų paskyrimo bei jų vykdomos veiklos paskirtosiose srityse vertinimo tvarkos ginčijimu, nagrinėjamos norminės bylos kontekste pripažintini nepagrįstais.

22Taigi, apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija mano, kad pareiškėjai inicijavo norminę administracinę bylą. Tačiau pareiškėjai nepatenka į ABTĮ 110 straipsnyje apibrėžtą subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, ratą, o kitų asmenų (kaip ir pareiškėjai šioje byloje atveju) paduoti abstraktūs prašymai dėl norminių aktų teisėtumo ištyrimo yra nenagrinėtini teismų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai nekelia kito savarankiško reikalavimo, išskyrus prašymą panaikinti Įsakymu patvirtintą Tvarką. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjų reikalavimas tiesiogiai susietas tik su Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymo, kuriuo patvirtinta Paskirtųjų įstaigų paskyrimo bei jų vykdomos veiklos paskirtosiose srityse vertinimo tvarka (norminio akto) teisėtumu ir kildinamas iš jo, pagrindo pradėti norminę administracinę bylą, remiantis ABTĮ 111 straipsniu nėra, t.y. prašymas ištirti Paskirtųjų įstaigų paskyrimo bei jų vykdomos veiklos paskirtosiose srityse vertinimo tvarkos nuostatų atitiktį įstatymams nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla dėl pareiškėjų teisių pažeidimo. Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

23Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjams inicijavus realų ir individualų administracinį ginčą dėl jų teisių pažeidimo faktiškai jų atžvilgiu pritaikius ginčijamą norminį aktą, ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai pateikti prašymą dėl šio norminio akto teisėtumo patikros.

24Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta ir negali būti panaikinta pareiškėjų atskirajame skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjų atskirasis skundas netenkintinas.

25Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Pareiškėjų S. B., M. G., R. J., E. S., V. T., E. B. ir A. K. atskirojo skundo netenkinti.

27Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai S. B., 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m.... 6. Teismas nurodė, kad nors skundu ir prašoma panaikinti Valstybinės... 7. II.... 8. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 9. Pareiškėjai nurodo, kad priimta nutartis, kuria teismas atsisakė priimti... 10. Teisėjų kolegija... 11. III.... 12. Atskirasis skundas atmestinas.... 13. Pareiškėjai siekia nuginčyti Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus... 14. ABTĮ 2 15. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr.... 16. Skundžiamo Įsakymo ir Tvarkos nuostatų turinio analizė teisėjų kolegijai... 17. Ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami... 18. Tačiau remiantis Administracinių bylų teisenos... 19. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl 20. Iš tiesų iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai pagrindinėje byloje... 21. Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį, kad administraciniame teisme,... 22. Taigi, apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija mano, kad... 23. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjams inicijavus realų ir... 24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama... 25. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1... 26. Pareiškėjų S. B., M. G., 27. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį... 28. Nutartis neskundžiama....