Byla 2A-462-372/2010

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės, kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, sekretoriaujant Kristinai Nemanytei, dalyvaujant ieškovei R. U., atsakovui M. S., atsakovo atstovui advokatui Petrui Labanauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo dalies pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. U. ieškinį atsakovui M. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei atsakovo M. S. priešieškinį ieškovei R. U. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija

Nustatė

2Ieškovė R. U. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu prašydama: 1) priteisti iš atsakovo M. S. išlaikymą nepilnametei dukrai A. U., gim. ( - ), periodinėmis kasmėnesinėmis 450 Lt dydžio išmokomis nuo 2007-09-01 iki dukters pilnametystės; 2) paskirti ieškovę nepilnametės dukters A. U., gim. ( - ), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) nustatyti nepilnametės dukters A. U. gyvenamąją vietą su ja; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovei iš atsakovo. Ieškovė nurodė, kad jai ( - ) gimė dukra A., jos tėvas yra atsakovas M. S.. Šalys nebuvo susituokusios, todėl, kai reikėjo tvarkyti vaiko dokumentus, ieškovė pasirašė sutikimą, jog bus mokama po 200 Lt vaiko išlaikymui, nes kitaip atsakovas nesutiko išrašyti, kad jis yra vaiko tėvas. Nurodė, kad iki ieškinio pateikimo teismui atsakovas šiuos pinigus mokėjo. Ieškovės teigimu, atsakovas su vaiku atsakovas nėra iš viso bendravęs. Kadangi vaikui yra susiformavęs emocinis ryšys su motina, jis turi savo aplinką, bendrauja su seneliais, jam tikrai būtų sunku pakeisti savo aplinką, todėl prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga per mėnesį apie 1000 Lt, ji pati yra bedarbė, tačiau gyvena pas tėvus, gauna pašalpą, tėvai padeda išlaikyti vaiką, atsakovas yra dirbantis ir tikrai gali vaiko išlaikymui skirti bent 450 Lt per mėnesį.

3Atsakovas M. S. su ieškovės ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnametės dukters A. U., gim. ( - ), nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje. Atsakovo manymu, ieškovė yra bedarbė, gyvena tėvų namuose, tad galimybės pasirūpinti materialiai tinkamai vaiku neturi. Teismui nusprendus vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, atsakovas sutiko vaikui mokėti po 300 Lt per mėnesį, bet nuo ieškinio pareiškimo pateikimo dienos.

4Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė: 1) priteisė iš atsakovo M. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 450 Lt, mokamomis kas mėnesį, A. U., gim. ( - ), išlaikymui iki jos pilnametystės, nuo bylos iškėlimo 2009-02-17, įpareigojant šias įmokas tvarkyti uzufrukto teise motiną R. U.; 2) nustatė nepilnamečio vaiko A. U., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina R. U.; 3) priteisė iš atsakovo M. S. ieškovei R. U. 128 Lt žyminio mokesčio, 1133,33 Lt už gynėjo pagalbą; 4) priteisė iš atsakovo M. S. valstybei 162 Lt žyminio mokesčio ir 7,43 Lt už procesinių dokumentų įteikimą; 5) priteisė iš ieškovės R. U. valstybei 3,72 Lt už procesinių dokumentų įteikimą. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus dėl vaiko išlaikymui skiriamų lėšų, teismas pripažino, kad ieškovės nurodyta apie 1000 Lt dydžio suma vaikui išlaikyti per mėnesį yra kiek padidinta. Todėl teismas padarė išvadą, jog išlaikymo suma 800 Lt per mėnesį laikytina protinga ir pagrįsta. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, teismas nustatė, jog tėvų turtinė padėtis yra skirtinga, šiuo metu ieškovė nedirba, neturi turto, darbo ieškosi, vaiką išlaikyti padeda tėvai, atsakovas yra dirbantis, atlyginimas apie 3000 Lt, turi nekilnojamo turto. Atsižvelgęs į teismo nustatytą vaiko išlaikymo poreikį – 800 Lt per mėnesį bei tėvų turtinę padėtį, teismas priteisė iš atsakovo 450 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Tuo pačiu teismas įpareigojo ieškovę šias įmokas tvarkyti uzufrukto teise. Teismas pažymėjo, kad šalių sutartas išlaikymas buvo teikiamas nuo jo reikalingumo atsiradimo, gimus vaikui, todėl padarė išvadą, jog išlaikymo įsiskolinimo šiuo atveju nėra ir ši byla savo esme yra dėl išlaikymo dydžio, mokėto savanoriškai, padidinimo. Atsižvelgęs į šias išvadas, teismas išlaikymą priteisė nuo civilinės bylos iškėlimo dienos. Nustatęs, kad nuo pat gimimo A. U. gyveno išimtinai tik su motina, o vaiko tėvas M. S. jokių ryšių su vaiku nepalaikė, emocinio ryšio su tėvu nėra, tėvas vaiko auklėjime nedalyvauja, su vaiku nebendrauja, teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina. Remdamasis tais pačiais argumentais, teismas atmetė atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimus. Patenkinęs ieškinį iš dalies, o priešieškinį atmetęs, teismas prooporcingaipatenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.

5Apeliaciniu skundu atsakovas M. S. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio priteisimo ir sumažinti išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį iki 300 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

61. Ieškovė ieškinio dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nepagrindė, pateikė nepagrįstus skaičiavimus, kiek reikia lėšų mergaitės poreikiams tenkinti per mėnesį. Akivaizdu, kad patalynė, čiužinukas, lovelės komplektas, rankšluosčiai nėra perkami kas mėnesį, todėl ieškovės pateikti paskaičiavimai yra nepagrįsti ir melagingi. Teismas nenustatė konkretaus vaiko A. U. poreikių. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kiek ji pati skiria vaiko išlaikymui. Ji nurodė, kad šiuo metu yra bedarbė, ieško darbo, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas, neturėdamas šių įrodymų, neturėjo teisinio pagrindo nuspręsti, kokio dydžio dukters išlaikymui turi skirti atsakovas.

72. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, iš esmės netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvai, kad išlaikymo dydis negali būti mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga, nepagrįsti. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas nevertino ieškovės pastangų ir noro susirasti darbą, jos požiūrio į darbą, nevertino aplinkybių, kodėl pati ieškovė nesiekia pagerinti savo turtinės padėties, nes yra pakankamai jauna, turi galimybių įgyti profesiją ir susirasti darbą, nevertino pablogėjusios šalies ekonominės situacijos ir atsakovo geranoriškumo iki šiol mokėti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui.

8Atsiliepimu į atsakovo M. S. apeliacinį skundą ieškovė R. U. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

91. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, kad vaiko vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalų atlyginimą – 800 Lt. Ieškovė 2009-05-22 pirmojo parengiamojo posėdžio metu teismui pateikė vaiko poreikių lentelę su išsamiais skaičiavimais, paaiškinimais ir dalimi kvitų, patvirtinančių pateiktų lentelėje daiktų kainą. Atsakovas pats dalyvavo šiame posėdyje, jam buvo pristatyti ir pateikti šie vaiko poreikių skaičiavimai, su kuriais jis sutiko. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, todėl natūralu, kad kinta vaiko poreikiai. Todėl reikia vertinti, kad vaikas yra augantis, jo poreikiai besikeičiantys. Pažymėtina, kad šalių dukra A. U. šiuo metu lanko lopšelį - darželį, o tai ir įrodo besikeičiančias aplinkybes, kurios reikalauja papildomų išlaidų.

102.

11Teisme buvo nustatyta, kad atsakovo ir ieškovės materialinė padėtis yra skirtinga, atsakovo vidutinis mėnesinis atlyginimas yra apie 3000 Lt, turi nekilnojamojo turto. Todėl pripažintina, kad M. S. materialinė padėtis yra gera ir jis sugebėtų teikti 450 Lt dydžio išlaikymą savo dukrai kas mėnesį mokamomis išmokomis. Be to, šiuo metu ieškovės materialinė padėtis yra pakitusi lyginat su tuo laikotarpiu, kuomet Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė skundžiamą sprendimą. Šiuo metu ieškovė dirba, jos nustatyto pareiginio atlyginimo dydis yra 1400 Lt, t. y. apie 46 proc. mažesnis už vidutinį teisme įrodytą M. S. paskutiniųjų mėnesių atlyginimą, todėl net ir pasikeitus šioms aplinkybėms, atsakovas turi didesnes galimybes teikti 450 Lt dydžio išlaikymą savo dukrai. Taipogi įvertinant aplinkybę, kad dukra gyvena su ieškove, iš atsakovo M. S. turėtų būti priteista didesnė išlaikymo dalis.

123. M. S. melagingai teigia, kad nepateikti įrodymai apie tai, jog ieškovė ieškojo darbo. Teismas vertino visą byloje esančią medžiagą, o ieškovės darbo paiešką patvirtina teismui pateiktos Šiaulių darbo biržos pažymos dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose, taip pat VšĮ LVPA pažyma apie dalyvavimą pokalbyje dėl darbo. Taip pat nepagrįstai dėstoma, kad „ieškovė yra pakankamai jauna, turi galimybių įgyti profesiją“. Ieškovė yra išsilavinusi ir turi aukštojo universitetinio išsilavinimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

134. Atsakovas meluoja, teigdamas, kad jis iki šiol geranoriškai skyrė išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Tai įrodo ir paties apelianto Šiaulių miesto apylinkės teismui pateikta piniginių operacijų išklotinė, kurioje matoma, kad 200 Lt dydžio sumos buvo skiriamos nereguliariai.

14Apeliacinis skundas tenkintinas.

15Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimas yra skundžiamas tik išlaikymo dydžio priteisimo dalyje.

17Įstatymas, apibrėždamas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus apimtį, esminiu teiktino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi įtvirtina proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principą. CK 3.192 str. numato, jog materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2, 3 d.).

18Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeisto išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimą būtina įvertinti bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir atsakovo objektyviomis galimybėmis teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą.

19Dukters A. U. išlaikymo išlaidų dydį ieškovė grindžia pateiktomis skaičiuotėmis, kad vieno mėnesio dukters A. išlaidos sudarytų apie 1000 Lt (b.l. 18, 40 – 45). Bylos duomenimis nustatyta, jog šios ieškovės nurodytos išlaidos iš dalies pagrįstos jas patvirtinančiais kvitais (b.l. 46 – 55, 68 – 77).

20Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde yra pareiškęs savo poziciją, jog ieškovės nurodoma nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo dydis yra nerealus, tačiau detalizuoto nepilnametei dukrai reikalingų vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimo nėra pateikęs. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog byloje nė viena iš šalių neįrodė nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo realaus dydžio, todėl nesant pagrįstų duomenų apie būtinas nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo išlaidas, šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažintina teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra specialių poreikių neturi (b.l. 124 – 125). Kilus ginčui dėl tėvo turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvui išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jo turtinę padėtį.

21Paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (CK 3.192 str. 3 d.). Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso 4 kambarių butas Šiauliuose, atsakovas dirbo ( - ) ir gaudavo apie 3000 Lt darbo užmokesčio (b.l. 121). Tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas pateikė įrodymus, kad jis yra atleistas iš darbo šalių susitarimu nuo 2010-08-09 ir šiuo metu niekur nedirba. Ieškovės pajamos nustatytos jos pateiktais įrodymais, kad ji dirbo ( - ) ir jos nustatytas pareiginis atlyginimas buvo 1400 Lt (b.l. 146). Tačiau ir ji buvo atleista dėl pasikeitusio darbo organizavimo šioje įstaigoje.

22Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių galimybės teikti materialinį išlaikymą dukrai nėra visiškai vienodos, tačiau šiai dienai atsakovas dėl nutrūkusių darbo santykių būtų nepajėgus teikti pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo po 450 Lt kasmėnesinėmis išmokomis. Savo ruožtu, bylos duomenimis nenustačius atsakovo darbingumo sumažėjimo bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra jaunas, darbingas, darytina išvada, jog atsakovas turi galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, iš esmės atitinkantį jo poreikių patenkinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo dalis bendrai abiejų šalių teiktiname išlaikyme dukrai A. turėtų sudaryti 300 Lt, likusią išlaikymo dalį mokant ieškovei. Toks teiktino išlaikymo dydis, lyginant su skundžiamu teismo sprendimu nustatytu išlaikymu, vertintinas labiau atitinkančiu proporcingumo tarp nepilnamečio vaiko poreikių bei atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą principą. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo 450 Lt dydžio išlaikymas sumažintinas iki 300 Lt.

23Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str. 2 d.).

24Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino ieškovės pastangų ir noro susirasti darbą, jos požiūrio į darbą, nevertino aplinkybių, kodėl pati ieškovė nesiekia pagerinti savo turtinės padėties, nagrinėjamu atveju yra teisiškai neaktualūs, kadangi sprendžiamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas. Be to, šie atsakovo argumentai yra nuneigti byloje surinktais įrodymais (b.l. 65, 104, 145 – 146).

25Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo M. S. atstovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo per dideles advokato teisinės pagalbos išlaidas ieškovės naudai ir prašė jas sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 1700 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 6, 21, 56). Pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavęs, kad patenkinti 2 iš 3 ieškovės ieškinio reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių (CPK 93 str. 2 d.).

26Sumažinant priteisiamą išlaikymo dydį, perskaičiuojamas ir iš atsakovo priteistas žyminis mokestis valstybei. Pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs 162 Lt, tačiau jis mažintinas iki 108 Lt (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo šioje reikalavimų dalyje atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), jį turi sumokėti atsakovas (CPK 96 str. 1 d.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

28Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo pakeisti, sumažinant iš atsakovo M. S. priteistino išlaikymo nepilnametei A. U. dydį iki 300 Lt. Sumažinti iš atsakovo M. S. priteistą žyminį mokestį valstybei iki 108 Lt.

29Likusioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė R. U. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu... 3. Atsakovas M. S. su ieškovės ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį,... 4. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu... 5. Apeliaciniu skundu atsakovas M. S. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės... 6. 1. Ieškovė ieškinio dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo... 7. 2. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, iš esmės netinkamai... 8. Atsiliepimu į atsakovo M. S. apeliacinį skundą ieškovė R. U. prašo... 9. 1. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika,... 10. 2.... 11. Teisme buvo nustatyta, kad atsakovo ir ieškovės materialinė padėtis yra... 12. 3. M. S. melagingai teigia, kad nepateikti įrodymai apie tai, jog ieškovė... 13. 4. Atsakovas meluoja, teigdamas, kad jis iki šiol geranoriškai skyrė... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 15. Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio... 16. Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo Šiaulių miesto apylinkės teismo... 17. Įstatymas, apibrėždamas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus... 18. Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant pirmosios instancijos... 19. Dukters A. U. išlaikymo išlaidų dydį ieškovė grindžia pateiktomis... 20. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde yra pareiškęs savo poziciją, jog... 21. Paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina... 22. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių... 23. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad priteisto išlaikymo dydis gali... 24. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino ieškovės... 25. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo M. S. atstovas nurodė, kad... 26. Sumažinant priteisiamą išlaikymo dydį, perskaičiuojamas ir iš atsakovo... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 28. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą dalyje... 29. Likusioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d....