Byla 2A-1953-345/2011
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Erik Rusakevič ir Žanos Rusakevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ramūno Jucevičiaus ieškinį atsakovams Erik Rusakevič ir Žanai Rusakevičienei dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Ramūnas Jucevičius ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 25 000 Lt skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas Erik Rusakevič nustatytu terminu ieškovui negrąžino skolos pagal 2009 m. kovo 31 d. paprastą neprotestuotiną vekselį. Pabrėžė, kad atsakovas Erik Rusakevič skolinosi šeimos interesais, todėl skolą prašė priteisti solidariai iš sutuoktinių Erik Rusakevič ir Žanos Rusakevičienės. Teismo posėdžio metu atsisakė nuo ieškinio dalies – 700 Lt piniginės sumos, kurią atsakovas sumokėjo pareiškus ieškinį.

5Atsakovai Erik Rusakevič ir Žana Rusakevičienė atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vekselis neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, todėl turi būti vertinamas kaip paskolos sutartis, o ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto. Prašė nepripažinti solidarios atsakovų pareigos pinigines sumas mokėti ieškovui, kadangi atsakovė sutikimo sudaryti sandoriui nedavė, o atsakovas Erik Rusakevič pinigus paėmė savo verslo reikmėms tenkinti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovui Ramūnui Jucevičiui priteisė iš atsakovų Erik Rusakevič ir Žanos Rusakevičienės solidariai 24 300 Lt skolos, lygiomis dalimis 1 875 Lt bylinėjimosi išlaidų, procesines palūkanas. Teismas nurodė, kad teismui pateiktas vekselis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus; vekselyje yra nurodomas terminas, per kurį atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu (pareikalavus). Tai, kad nebuvo dar aiškesnės nuorodos, tėra formalus trūkumas, kuris, neturi įtakos vekselio teisėtumui.

8Teismas pažymėjo, kad vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatyme vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, vekselio įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Šiuo pagrindu atsakovas vekselio neginčija, todėl laikytina, kad šalys siekė sukurti skolinius santykius ir išduotas vekselis atitiko šalių valią ir jų interesus. Teismas pabrėžė, kad atsakovai nėra pateikę priešieškinio, kuriuo prašytų vekselį pripažinti negaliojančiu, todėl laikė, kad vekselis yra galiojantis, atitiko šalių valią ir interesus. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad vekselis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (sudarytas rašytine forma, turi visus reikalaujamus rekvizitus), ieškovo neteisėti ar nesąžiningi veiksmai nėra įrodyti, todėl nei ex officio, nei atsakovo nurodytais motyvais nėra pagrindo vekselio pripažinti negaliojančiu. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų ir civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovas laiku nepateikė notarui vekselio vykdomajam įrašui padaryti. Tokiu atveju ieškovas laikėsi įstatymų imperatyvių reikalavimų ir pateikė ieškinį teismui, prašydamas skolą priteisti teismo sprendimu. Teismas nurodė, jog atsakovų motyvai, kad nepateikus vekselio notarui nustatytu laiku, vekselis tampa paprastu paskolos rašteliu ir atsiranda pareiga ieškovui įrodyti visas aplinkybes, kaip ir paskolos sutartiniuose santykiuose: pinigų perdavimo faktą, paskolos paskirtį ir pan., yra visiškai nepagrįsti. Vekselis atitinka visus Vekselių įstatymo keliamus reikalavimus, todėl tik termino pateikti notarui praleidimas nėra pagrindas vekseliui (kaip vertybiniam dokumentui) prarasti savo prasmę, tiesiog pavėlavus ieškovui pasinaudoti pinigų atgavimu neteismine tvarka procesas tampa ilgesniu ir brangesniu, tačiau atsakovams tuo nepanaikinamos pareigos (įrodinėjimo našta) dėl vekselio neteisėtumo, piniginių sumų neatitikimo ar kitų aplinkybių. Teismas įvertinęs šalių pasisakymus bei pateiktus rašytinius įrodymus darė išvadą, kad atsakovė, kuriai kilo pareiga įrodyti piniginių lėšų naudojimą ne šeimos interesams, nepateikė jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Ieškovas, paskolinęs pinigus pagal vekselį, neturėjo pareigos domėtis pinigų panaudojimo paskirtimi. Atsakovai turėjo ne vieną galimybę pateikti rašytinius įrodymus dėl pinigų panaudojimo paskirties, tačiau šia teise nepasinaudojo. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti skolą iš atsakovų Erik Rusakevič ir Žanos Rusakevičienės solidariai, kaip sutuoktinių, tenkintinas.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovai Erik Rusakevič ir Žana Rusakevičienė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės, t.y. ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad į bylą pateiktas dokumentas nėra vekselis, kadangi mokėjimo terminas „sumokėti pareikalavus“ nėra numatytas nei Įsakomųjų ir paprastų vekselių įstatyme, nei Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose taisyklėse, o tai sukelia pasekmes numatytas Įsakomųjų ir paprastų vekselių įstatymo 35 str. 2 d. Pabrėžia, kad CK 1.101 str. 9 d. numatyta, kad vertybiniai popieriai privalo turėti įstatymų nustatytus rekvizitus. Šiuo atveju vekselio pateikimas (kaip numatyta Įsakomųjų ir paprastų vekselių įstatyme) ir reikalavimas sumokėti (kaip numatyta bylos vekselyje) yra skirtingos sąvokos ir veiksmai. Teigia, kad aplinkybė, jog taip vadinamo vekselio pagrindu ieškovas nerealizavo savo tariamos teisės ne ginčo tvarka, patvirtina, kad pateiktas teismui dokumentas tik pavadintas „vekseliu“, tačiau nėra vekselis Įsakomųjų ir paprastų vekselių įstatymo prasme. Teismas nepagrįstai nesiaiškino, kodėl tariamas vekselis nebuvo pateiktas notarui. Būtent dėl teismo nustatytų į bylą pateikto tariamo vekselio formalių trūkumų, teismui pateiktas dokumentas nėra tikras vekselis. Teismas nevertino aplinkybės, kad pats ieškovas iki teismo nagrinėjimo pripažino, kad savo reikalavimą sumokėti pinigus grindžia ne vekseliu, bet sutartimi. Teismas neatsižvelgė į Įsakomųjų ir paprastų vekselių įstatymo 55 str. nuostatas. Pažymi, jog atsakovai neturėjo reikšti priešieškinio dėl vekselio negaliojimo, kadangi tokiu būdu atsakovai būtų pripažinę, jog teismui pateiktas dokumentas yra vekselis, nors taip nėra. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jokių pinigų iš ieškovo negavo, todėl negalėjo pateikti ir įrodymų, kad pinigai buvo panaudoti ne šeimos interesams. Ieškovas neįrodė, kad tariamai gauti pinigai atsakovų buvo panaudoti šeimos interesams, nes atsakovai pateikė teismui įrodymus, kad buto remontas buvo atliktas iki tariamo vekselio pasirašymo. Teismas nesiaiškino, ar atsakovas gavo pinigus iš ieškovo. Net, jei teismas pripažino, kad pateiktas dokumentas yra vekselis, pinigų gavimo faktas yra svarbus nustatant solidarią atsakovų atsakomybę. Taigi pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Nr. 3K-P-186/2010). Teigia, jog teismas neatsižvelgė į atsakovų teiginius, kad ieškovas buvo nesąžiningas, nes vekselį atsakovas Erik Rusakevič pasirašė tik todėl, kad jo įmonė UAB „Muzikos instrumentai“ buvo skolinga atsakovo įmonei UAB „Ramūnstata“. Ieškovo įmonė iškart po vekselio išrašymo nustojo veikti, jai buvo iškelta bankroto byla, todėl manytina, kad ieškovas negalėjo paskolinti tokios didelės sumos atsakovui. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys, jog skoliniai santykiai atsirado ne tarp ieškovo ir atsakovo, o tarp jų įmonių (sutartis, sąskaita faktūra ir sąmata). Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas neįvertino atsakovų turtinės padėties, ieškinio kainos, bylos sudėtingumo, neatsižvelgė į Teisingumo ministerijos rekomenduojamus priteistinus užmokesčio už advokato pagalbą civilinėse bylose dydžius.

11Ieškovas Ramūnas Jucevičius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priklausomai nuo apeliacinio skundo išnagrinėjimo baigties paskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas išrašė vekselį, atitinkantį visus formalius reikalavimus, nustatytus Įsakomųjų ir paprastų vekselių įstatymo 77 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. sausio 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-8/2007 pažymėjo, jog terminas „pagal pareikalavymą“ yra tapatus Įsakomųjų ir paprastų vekselių įstatymo 35 str. 1 d. 1 p. nustatytam vekselio apmokėjimo terminui „jį pateikus“, todėl apelianto teiginys, kad terminas „sumokėti pareikalavus“ nenumatytas Įsakomųjų ir paprastų vekselių įstatyme, yra teisiškai nepagrįstas. Be to, apeliantas Erik Rusakevič neginčija fakto, jog pats pasirašė vekselį. Vekselio pasirašymo metu apeliantas Erik Rusakevič buvo įmonės direktoriumi bei akcininku, todėl tokiam asmeniui taikytini žymiai aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei asmeniui, kuris neužsiima verslu, taigi pasirašydamas vekselį Erik Rusakevič tokiu būdu pats prisiėmė neigiamas savo veiksmų pasekmes. Remiantis kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2011) apelianto Erik Rusakevič išrašytas dokumentas yra vekselis, turintis viešo patikimumo savybę, ir apeliantai privalo sumokėti vekselyje nurodytą sumą ieškovui, kuris šiuo atveju yra sąžiningas vertybinio popieriaus savininkas ir kuriam priklauso visos teisės pagal vekselį. Pabrėžia, jog kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas „šalys siekė sukurti skolinius santykius ir išduotas vekselis atitiko šalių valią ir interesus“, todėl ir prievolė pagal vekselį atsirado minėtų skolinių teisinių santykių tarp fizinių asmenų Erik Rusakevič ir Ramūno Jucevičiaus pagrindu, o tai, kad tarp ieškovo ir apelianto Erik Rusakevič nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, netrukdo minėtus santykius įforminti išrašant vekselį (CK 6.878 str.). Ieškovas pažymi, jog vekselio pagrindu savo teisių nerealizavo ne ginčo tvarka, todėl, kad patys apeliantai prašė ieškovo nepradėti prieš juos vykdomųjų veiksmų, žadėjo geranoriškai apmokėti vekselį. Ieškovas siekia apginti savo teises teismine tvarka, o tai, kad ieškinio reikalavimas kildinamas iš paprastojo neprotestuotino vekselio, savaime nereiškia, jog ieškovas, kaip vekselio turėtojas, turi prievolę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo. Teismui buvo pateikti įrodymai, jog apelianto Erik Rusakevič vadovaujamos įmonės skola bankrutuojančiai UAB „Ramūnstata“ egzistuoja atsietai nuo apeliantų įsipareigojimų ieškovui. Be to, apeliantas Erik Rusakevič, atlikdamas dalinį skolos pagal vekselį apmokėjimą, pripažino tiek patį vekselį, tiek ir reikalavimo teisės turėtoją. Apeliantams nepateikus įrodymų, jog nebuvo pagrindo išduoti vekselį ar tas pagrindas negalioja, pagal Įsakomųjų ir paprastų vekselių įstatymo 19 str. jie negali reikšti prieštaravimų sąžiningam vekselio turėtojui, t.y. ieškovui. Apeliantai netinkamai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010), kadangi būtent apeliantė Žana Rusakevičienė privalėjo įrodyti piniginių lėšų naudojimą ne šeimoms interesams, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Pažymi, kad kol nepaneigta CK 3.92 str. 3 d. nustatyta prezumpcija vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė yra laikoma bendrąja sutuoktinių prievole.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

15Apeliantai Erik Rusakevič ir Žana Rusakavičienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo tenkintas ieškovo Ramūno Jucevičiaus reikalavimas solidariai iš jų priteisti 24 300 Lt. Teigia, kad teismas klaidingai vertino į bylą ieškovo pateiktą vekselį, kadangi nepateikus vekselio notarui nustatytu laiku, vekselis tampa paprastu paskolos rašteliu ir atsiranda pareiga ieškovui įrodyti pinigų perdavimo faktą.

16Teisėjų kolegija su tokiu apelianto aplinkybių vertinimu iš dalies sutinka, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, o pirmosios instancijos teismo padarytos teisės aiškinimo klaidos nagrinėjamu atveju laikytinos formalaus pobūdžio (CPK 328 str.).

17Lietuvos apeliacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra išaiškinęs, kad vekselio turėtojui praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju būtina nustatyti teisinį santykį, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis, laiku nepateiktas apmokėti. Atsižvelgiant į vekselio prigimtį minėtas teisinis santykis nebūtinai turi kilti iš paskolos teisinių santykių, tačiau turi būti vertinamas bei kvalifikuojamas sutarties laisvės principo apimtyje (CK 6.156 str.). Apeliantų argumentai esą ieškovo į bylą pateiktas vekselis neatitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo tokio pobūdžio dokumentams keliamų rekvizitų reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 35 str. 1 d. dispozicijos prasme ginčo vekselyje nurodytas apmokėjimo terminas – „sumokėti pareikalavus“ kalbiniu bei loginiu požiūriu laikytinas analogišku žodžių konstrukcijai „jį pateikus“, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovo pateiktas vekselis negaliotų Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 35 str. 2 d. pagrindu. Aplinkybės, kodėl vekselis nebuvo pateiktas notarui apmokėti, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos.

18Teismas tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir, remdamasis įrodymų įvertinimu, daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla pagrįstų abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, t.y. susiformuoja visiškas teisėjo vidinis įsitikinimas, kad tos aplinkybės yra. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo vis dėlto išlieka, bet visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, negu jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A.Blažienė v. Vilniaus miesto Valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-945/1999). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Melčinskaja v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008).

19Apeliantai teigia, jog ieškovas neįrodė pinigų perdavimo apeliantui Erik Rusakevič fakto. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į aplinkybę, jog į bylą pateiktas 2009 m. gegužės 14 d. kasos pajamų orderis patvirtina, kad Erik Rusakevič ieškovo sutuoktinei minėtą dieną pervedė 700 Lt, mokėjimo paskirtį nurodydamas – Erik Rusakevič pagal vekselį 2009.03.31 (t. 2, b. l. 57). Tokie apelianto veiksmai patvirtina, jog jis pripažino skolinių santykių tarp jo ir ieškovo egzistavimą bei savo prievolę sumokėti ieškovui ginčo vekselyje nurodytą 25 000 Lt sumą. Šiuo atveju papildomas pinigų perdavimo fakto įrodinėjimas būtų perteklinis atsižvelgiant į tai, kad prievolę pripažįsta pats apeliantas ir kad šalys skolinius tarpusavio santykius įformino vekseliu (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, jog tarp ieškovo ir apelianto valdytų įmonių, atitinkamai UAB „Ramūnstata“ ir UAB „Muzikos instrumentai“, buvo susiklostę tarpusavio skoliniai santykiai, atsiradę dėl UAB „Ramūnstata“ suteiktų bet UAB „Muzikos instrumentai“ neapmokėtų paslaugų, sprendžiant apeliantų pareigos grąžinti skolą klausimą reikšmės neturi, kadangi pagal ginčo vekselį šalys aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė apelianto pareigą ieškovui sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Tai, kad viena iš vekselio pasirašymo priežasčių gali būti apelianto valdytos įmonės ūkinė – komercinė veikla pirmosios instancijos teismo pagrįstumui neturi.

20Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai, jog apelianto Erik Rusakevič skola ieškovui yra asmeninė, nepagrįsti. Remiantis byloje surinkta medžiaga konstatuotina, kad byloje nebuvo pateikta aiškių ir neginčijamų įrodymų, jog 2009 m. kovo 31 d. vekselį apeliantas Erik Rusakevič pasirašė ir tokiu būdu patvirtino skolinių įsipareigojimų ieškovui egzistavimą, nežinant jo sutuoktinei bei nesant jos sutikimui. Nepaneigus šio fakto, yra pagrindas teigti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 3.109 str. 1 d. 5 p. įtvirtintos normos dispozicijoje nustatytas juridinis faktas, sudarantis pagrindą pripažinti skolą pagal ginčo vekselį apeliantų solidariąja prievole.

21Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo naudai priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas naudojosi advokato pagalba rengiant ieškinį, atsiliepimą į apeliantų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovo atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė viršijo 1 h, todėl teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos visiškai atitinka rekomendacijose nustatytus maksimalius advokato pagalbai apmokėti priteistinus užmokesčio dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

22Teisėjų kolegija remdamasi išdėstytu konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo teismo sprendimo panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o ginčijamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

23Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantų priteisiama ieškovo Ramūno Jucevičiaus naudai bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 1 300 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 1 500 Lt iki 1 300 Lt, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, rašytinį apeliacijos procesą.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

25Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą

26Iš atsakovų Erik Rusakevič ir Žanetos Rusakevičienės solidariai ieškovo Ramūno Jucevičiaus naudai priteisti 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Ramūnas Jucevičius ieškiniu prašė priteisti solidariai iš... 5. Atsakovai Erik Rusakevič ir Žana Rusakevičienė atsiliepime prašė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas pažymėjo, kad vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia,... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovai Erik Rusakevič ir Žana Rusakevičienė apeliaciniu skundu prašo... 11. Ieškovas Ramūnas Jucevičius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Apeliantai Erik Rusakevič ir Žana Rusakavičienė apeliaciniu skundu prašo... 16. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto aplinkybių vertinimu iš dalies sutinka,... 17. Lietuvos apeliacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra išaiškinęs, kad... 18. Teismas tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir, remdamasis įrodymų... 19. Apeliantai teigia, jog ieškovas neįrodė pinigų perdavimo apeliantui Erik... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai, jog apelianto... 21. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo naudai priteisė... 22. Teisėjų kolegija remdamasi išdėstytu konstatuoja, kad apeliacinio skundo... 23. Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantų priteisiama ieškovo Ramūno... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 25. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti... 26. Iš atsakovų Erik Rusakevič ir Žanetos Rusakevičienės solidariai ieškovo...