Byla 2A-756-160/2014
Dėl netinkamai atliktų darbų perdarymo ir darbų taisymo vertės priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. ir atsakovo UAB korporacija „Matininkai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. patikslintą ieškinį atsakovui UAB Korporacija „Matininkai“ dėl įsiskolinimo už darbus priteisimo ir pagal atsakovo UAB Korporacija „Matininkai“ patikslintą priešieškinį ieškovui J. G. dėl netinkamai atliktų darbų perdarymo ir darbų taisymo vertės priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4J. G. prašė priteisti iš atsakovo UAB korporacija „Matininkai“ 56850,07 Lt įsiskolinimą už atliktus darbus, nurodytus 2010-03-18 susitarime nutraukti darbo sutartį; atsakovo priešieškinį prašė atmesti. Paaiškino, jog 2006-07-31 sudarė su atsakovu darbo sutartį Nr. 259, kuria buvo priimtas į darbą – į geodezijos techniko pareigas ½ etato. Darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 600 Lt mėnesinį atlyginimą, 100 Lt kompensaciją už darbą lauko sąlygomis ir 2006-06-29 įsakymu Nr. 65 nustatytą priedą. 2008-01-02 darbo sutarties pakeitimu ieškovo pareigos pakeistos į geodezijos inžinieriaus, nustatytas 700 Lt atlyginimas, 200 Lt kompensacija už darbą lauko sąlygomis ir 2006-06-29 įsakymu Nr. 65 nustatytas priedas bei ketvirtinis priedas. 2009-06-30 darbo sutarties pakeitimu atsakovas įsipareigojo mokėti 700 Lt atlyginimą, kompensaciją už darbą lauko sąlygomis ir 2006-06-29 įsakymu Nr. 65 nustatytą priedą. 2010-03-18 ieškovas nutraukė darbo sutartį su atsakovu, tačiau buvo sudarytas sutarties nutraukimo priedas Nr. 1, kuriuo atsakovas įsipareigojo paskaičiuoti ir sumokėti ieškovui priedą, kai klientai priims ir sumokės už darbus. Tačiau atsakovas atsisakė mokėti priede numatytas sumas, nurodydamas, kad ieškovo atlikti darbai nebuvo priimti arba buvo perdaryti iš naujo, o už dalį atliktų darbų ieškovui buvo išmokėta avansu. Atsakovas nepateikė duomenų apie priedų apskaičiavimo metodiką, o nustatyto dydžio atlyginimą nemokėjo už laikotarpį nuo 2007-12-17 iki 2009-10-30.

5UAB korporacija „Matininkai“ prašė ieškinį atmesti bei pareiškė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo 39034 Lt atliktų ieškovo darbų taisymo vertę, įpareigoti ieškovą natūra įgyvendinti prievolę, t. y. savo lėšomis ištaisyti netinkamai atliktus darbus (29574 Lt vertės) arba priteisti šią sumą UAB korporacija „Matininkai“ naudai (t. I, b. l. 92-97, t. II, b. l. 175-176, 179). Paaiškino, kad šalys 2010-03-18 pasirašė susitarimą nutraukti darbo sutartį, kuriuo šalys susitarė nuo 2012-03-19 nutraukti 2009-06-30 darbo sutartį Nr. 261. Pagal susitarimo 2.3 p. priedas ieškovui turėjo būti sumokėtas tik tuomet, jei klientai darbus priims ir už juos sumokės. Tačiau priede nurodyti ieškovo darbai buvo atlikti nekokybiškai, juos ištaisė kiti darbuotojai. Ieškovas buvo informuotas telefonu apie darbų trūkumus, buvo mėginta susitarti dėl darbų taisymo, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. Ieškovo reikalaujama suma yra nepagrįsta, kadangi į reikalavimo sumą nepagrįstai įskaičiuotos sumos su PVM, neatsižvelgta, kad užmokesčio fondas dalinamas proporcingai darbuotojams, dirbusiems prie projekto, neatsižvelgta į sąnaudas, į atostogoms kaupiamas sumas, atskaitymams dėl darbo kokybės bei socialinio draudimo įmokoms.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-30 sprendimu ieškovo J. G. ieškinį atsakovui UAB Korporacija „Matininkai“ dėl įsiskolinimo už darbus priteisimo atmetė; atsakovo UAB Korporacija „Matininkai“ priešieškinį ieškovui J. G. dėl netinkamai atliktų darbų perdarymo ir darbų taisymo vertės priteisimo atmetė. Padarė išvadą, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti ieškovui 56850,07 Lt įsiskolinimą už darbus, nurodytus 2010-03-18 susitarime nutraukti darbo sutartį. Išanalizavus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kuriuose prieštaravimų nenustatyta, yra logiška, jog darbuotojui buvo mokami priedai, atsižvelgiant į jo indėlį į projektą ir esant teigiamam jo veiklos rezultatui, tuo tarpu, jei darbuotojas dirbo nuostolingai – priedas darbuotojui nebuvo mokamas. Dėl priedų mokėjimo tvarkos teismui abejonių nekilo, kadangi byloje esantys įrodymai – 2006-06-29 UAB Korporacija „Matininkai“ įsakymu Nr. 65 patvirtinta tvarka dėl darbo užmokesčio sistemos nustatymo, 2009-10-27 UAB Korporacija „Matininkai“ įsakymu Nr. 144 patvirtinta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, kuri 2010-04-01 įsakymu Nr. 63 buvo pakeista, pagrindžia darbo užmokesčio ir priedų skaičiavimo bei mokėjimo procedūras, detaliai reglamentuoja tvarką pagal kurią bendrovėje mokamas priedas ir atliekami kiti mokėjimai. Byloje duomenų, kad ieškovas nurodytą priedų skaičiavimo tvarką būtų ginčijęs, reiškęs dėl jos pretenzijos darbo sutarties galiojimo metu, taip pat įrodymų, jog nurodytos tvarkos buvo neteisėtos, nėra. Teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, jog ieškovas darbo sutarties nutraukimo dieną patvirtino, jog neturi atsakovui finansinio, materialinio ir kitokio pobūdžio pretenzijų. Byloje esančios ieškovo fiksuoto darbo užmokesčio ir priedų paskaičiavimo lentelės bei žiniaraščiai patvirtina kaip buvo apskaičiuotas ieškovui mokamas darbo užmokestis ir priedai. Ieškovas pateikė lenteles „Geodezija“, kuriose nurodytos darbų kainos, tačiau šiose lentelėse yra nurodyti darbai ir jų bendra suma, jei darbai būtų užbaigti. Tai patvirtino ir liudytojas Z. R. Tuo tarpu byloje duomenų, jog ieškovas netinkamai atliko darbus ir jie nebuvo užsakovų priimti, yra pakankamai, jie yra patvirtinti paties ieškovo paaiškinimais bei liudytojų parodymais.

8Atsakovo priešieškinys atmestas, kadangi reikalavimams dėl netinkamai atliktų darbų yra suėjęs ieškinio senaties terminas, o ieškovas prašė taikyti ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Pagal CK 6.667 str. 1 d. reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų yra taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas priešieškinį ieškovui pareiškė 2013-01-31 parengiamajame teismo posėdyje, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2010-03-18. Susitarimo nutraukti darbo sutartį 3.6 punkte nurodyta, jog darbuotojas įsipareigoja savo lėšomis perdaryti bendrovei grąžintus, jo asmeniškai atliktus nekokybiškus darbus. Atsakovas tik 2013-01-30 sudarė ieškovo netinkamai atliktų darbų sąrašą, o 2013-01-24 kreipėsi į ieškovą su pretenzija dėl netinkamai atliktų ar neatliktų darbų perdarymo. Taigi pretenzijas dėl darbų kokybės pareiškė tik ieškovui pateikus ieškinį. Ieškovas prašė taikyti DK 199 str., pagal kurį atsakovas turėjo pareigą darbo broką nustatyti laiku, juolab, kad darbai turėjo būti perduoti per 10 dienų. 2010-03-18 susitarimas nutraukti darbo sutartį turi civilinio sandorio požymių, ypatingai sandorio sąlygos (2.3 p. ir 3.6 p.), susijusios su bendrovės įsipareigojimais sumokėti už darbus, kurie ateityje bus priimti klientų bei sąlyga, kuria ieškovas įsipareigojo savo lėšomis perdaryti bendrovei grąžintus nekokybiškus darbus. Taigi reikalavimui dėl nekokybiškai atliktų darbų perdarymo, yra taikomos CK 6.667 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senatį dėl atliktų darbų trūkumų. Sprendžiant, ar atsakovas praleido ieškinio senaties terminą, teisiškai reikšmingomis pripažintos aplinkybės, jog atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovas ne kartą buvo atvykęs į bendrovę, prašė pinigų, tačiau ne kartą buvo informuotas apie grįžusius nekokybiškus darbus. Liudytojai Z. R. ir D. G. parodė, jog ieškovui išėjus iš darbo, jis buvo informuotas apie darbų trūkumus. Be to, atsakovas 2012-08-01 raštu informavo ieškovą apie tai, jog nėra teisinio pagrindo išmokėti jam priedą pagal susitarimo 2.3 p., kadangi priede Nr. 1 nurodyti darbai arba yra nepriimti (nepasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktai), ir/ar sąskaitos neišrašytos/neapmokėtos arba užsakovams šiuos darbus atsisakius priimti jie buvo perdaryti iš naujo. Atsakovui dar iki 2012-08-01 buvo žinoma apie ieškovo netinkamai atliktus darbus, juolab, kad juos atliko kiti atsakovo darbuotojai, tuo tarpu atsakovas nereiškė ieškovui pretenzijų dėl darbų kokybės. Taigi atsakovas apie darbų trūkumus žinojo, tačiau reikalavimų ieškovui per vienerius metus nepareiškė, priešieškinį dėl darbų trūkumų pateikė praėjus beveik trims metams po darbo sutarties nutraukimo. Aplinkybių, kurios būtų kliudžiusios atsakovui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, nenustatyta. Atsakovas teismo posėdyje pats pripažino, kad ieškovo darbų trūkumai buvo žinomi, pretenzijų dėl to nepareiškė. Akivaizdu, jog atsakovas nesiėmė jokių priemonių laiku ir efektyviai ginti savo pažeistas teises, o tik ieškovui pareiškus ieškinį – pateikė priešieškinį dėl netinkamai atliktų darbų, t. y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Atsakovas, būdamas verslininku, turėjo aktyviai veikti, nutraukti nesąžiningus veiksmus kreipdamasis į teismą. Kadangi atsakovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, jam kyla neigiami padariniai – prarandama teisė ginti pažeistą teisę per įstatymo nustatytą terminą.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10Ieškovas J. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-30 sprendimą dalyje dėl ieškovo reikalavimo atmetimo ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad buvo atleistas iš darbo UAB korporacija „Matininkai“ 2010-03-18, šalims pasirašant darbo sutarties nutraukimo susitarimą. Atsakovas pagal 2010-03-18 darbo sutarties nutraukimo susitarimą įsipareigojo atlikti atleidimo dienai nebaigtų darbų apmokėjimą, o ieškovas įsipareigojo priduoti darbdaviui atliktų nebaigtų darbų bylas ir sąrašą. Darbo apmokėjimas pas atsakovą reglamentuojamas vidiniu įsakymu, kur nurodoma, kad skyriaus darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas nuo užsakymų apyvartos, išmokant 80 proc. dėl ko lengvai gali būti apskaičiuojamas užmokesčio fondas. Teismui buvo pateikti priduotų nebaigtų darbų sąrašai ir šių darbų piniginė išraiška. Atsakovas neginčijo nebaigtų darbų kainų, kas įrodo, kad ieškovas teismui pateikė teisingą darbų vertinimą. Todėl tikslios kainos nustatymas leistų teismui patikrinti pareikšto ieškinio įkainavimo pagrįstumą. Pagrindinis klausimas, į kurį ieškovas siekė atsakymo – ar atsakovui yra apmokėti perduoti darbai ir kokia apimtimi, ir, jeigu darbai yra apmokėti, atsakovas privalo atsiskaityti su ieškovu. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad atsakovas gavo apmokėjimą už dalį ieškovo atliktų ir atsakovui perduotų darbų – apmokėtų darbų vertė sudarė virš 20000 Lt. Tačiau atlikti mokėjimą ieškovui, atsakovas atsisako, prisidengdamas tuo, kad dalis darbų buvo su broku, nors per DK 199 str. nustatytą terminą ieškovo apie broką neinformavo bei teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad brokas buvo konstatuotas ir kiek už broko taisymą buvo sumokėta kam nors iš darbuotojų. Nepaisant to, sprendime konstatuota, jog ieškovas darbus perdavė su broku. Sprendime neįvertinta, kad darbo apmokėjimas ir darbo užmokesčio fondas buvo reglamentuojamas atsakovo administracijos vadovo įsakymu, pagal kurį apskaičiuojant darbo užmokestį įtraukiamos įmonės sąnaudos šildymui, vandens tiekimui, darbo įrangos pirkimui. Tačiau tokia tvarka aiškiai prieštarauja DK normoms, reglamentuojančioms darbo užmokesčio apskaičiavimą, todėl atsakovo tvarkos taikymas turėjo būti įvertintas, nepriklausomai nuo to ar ieškovas sutinka ar skundžia tokią tvarką. Netgi pats atsakovas nesugebėjo suprantamai ir aiškiai išdėstyti jo taikomą darbo užmokesčio apskaičiavimo metodiką.

11UAB korporacija „Matininkai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-30 sprendimą dalyje dėl priešieškinio atmetimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti priešieškinį; atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas prašė taikyti ieškinio senatį (DK 199 str.), nurodydamas, kad darbai turėjo būti perduoti per 10 dienų. DK 199 str. reguliuoja, kaip mokama už darbą pagaminus produkciją, pripažįstamą broku. Šio straipsnio 2 d. minima, kad darbuotojui kaip už tinkamus gaminius mokama už broką, pastebėtą po to, kai gaminys buvo priimtas. Ši įstatymo formuluotė negali būti aiškinama kaip laiko tarpas, per kurį atsakovas gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, ši norma iš viso nėra taikoma šalių ginčui, nes tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai, buvo nustatyta, kad kai kurie ieškovo atlikti darbai nebuvo priimti užsakovų. Todėl ieškovo prašymas taikyti broko apmokėjimo dydį reglamentuojančias normas, ar kitokie ieškovo ar jo atstovo pareiškimai ar pasvarstymai, negali būti vertinami kaip prašymas taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.). Teikiant priešieškinį nebuvo praleistas ieškinio senaties terminas, nes ieškovas išeidamas iš darbo neperdavė savo darbų, tačiau aplinkybės, kuomet buvo sužinota apie netinkamai atliktus darbus, taip pat aplinkybės leidžiančios teigti, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas dėl ieškovo veiksmų, nebuvo vertintos. Atsakovo pažeistos teisės dėl dalies netinkamai atliktų darbų paaiškėjo tik reikalavimo mokėti priedus dieną (2012-06-13), o aplinkybės dėl kai kurių kitų darbų, netgi vėliau, nes pretenzijos dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų yra reiškiamos iki šiol – pvz., 2013-04-11 į atsakovą kreipėsi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl vartotojai S. M. netinkamai parengto plano. Tarnyba 2013-08-09 sprendimu (atsakovas sužinojo 2013-08-14) nusprendė, jog ieškovo darbai atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Todėl atsakovas nepraleisdamas ieškinio senaties terminų 2013-09-09 priešieškinio sumą padidino 1600 Lt. Be to, ieškovas, 2012-06-13 pareikalavęs iš atsakovo priedų pagal susitarimą mokėjimą ir vėliau atvykęs į derybas, suteikė atsakovui pagrindą manyti, jog yra pasiruošęs ir ketina vykdyti susitarimu prisiimtas savo prievoles. Šios aplinkybės turi būti vertinamos kaip nutraukiančios ieškinio senaties terminą, kuris turi būti skaičiuojamas iš naujo nuo 2012-06-13. Pripažinta, kad susitarimo 3.6 punktas, kuriuo ieškovas įsipareigojo savo lėšomis perdaryti atsakovui grąžintus nekokybiškus darbus, turi civilinio sandorio požymių ir yra galiojantis. Atsakovo pretenzijoje dėl netinkamai ieškovo atliktų darbų nurodyti duomenys nėra paneigti jokiais byloje esančiais įrodymais, priešingai – ieškovas teismo posėdyje pripažino, jog tie darbai, kurie vėliau nebuvo priimti užsakovų, buvo jo atlikti. Duomenų, jog nekokybiškai atliktus darbus ieškovas būtų ištaisęs, nėra. Todėl priešieškinys turi būti tenkinamas, t. y. ieškovas turi būti įpareigojamas savo lėšomis ištaisyti netinkamai atliktus darbus ir/ar atlyginti netinkamai atliktų darbų taisymo išlaidas. Ieškinys atmestas pagrįstai, kadangi su ieškovu buvo tinkamai atsiskaityta, o papildomi priedai iš atsakovo reikalaujami be pagrindo. Atleidimo iš darbo metu ieškovas, nors buvo įsipareigojęs, neužbaigė pradėtų vykdyti darbų, nepateikė paliekamų darbų ataskaitos, neperdavė paliekamų darbų sąrašo su dokumentais, savo lėšomis neištaisė nekokybiškai atliktų darbų. Todėl ieškovas atsakovui padarė žalą, kuri turi būti atlyginta.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13UAB Korporacijos „Matininkai“ ir J. G. 2006-07-31, 2008-01-02, 2009-06-30 sudarytos darbo sutartys (t. I, b. l. 12-24) ir 2009-06-30 jų pakeitimas (t. I, b. l. 25) tvirtina, kad šalys susitarė, jog atsakovas įsipareigoja ieškovui, priimtam į darbą 0,5 etato geodezijos inžinieriumi, mokėti prezidento 2009-10-27 įsakymu Nr. 144 nustatytą mėnesinį priedą prie sutarto darbo užmokesčio ir priedo už darbą lauko sąlygomis. UAB Korporacijos „Matininkai“ 2009-10-27 įsakymo Nr. 144 2.1 punktu nustatyta, kad padalinio darbo užmokesčio fondas yra padalinio biudžeto dalis. Padalinio mėnesinis biudžetas formuojamas priskiriant 70 % turto ir verslo vertinimo bei nekilnojamojo turto vadybos veiklų uždirbtų pardavimo pajamų, 75% statinių kadastrinių matavimų veiklos uždirbtų pardavimo pajamų ir 80 % geodezijos veiklos uždirbtų pardavimo pajamų. Įsakymo 2.2 punktu nustatyta, kad padalinio biudžetas paskirstomas tokia tvarka: 5 % visų mėnesinių padalinio pardavimo pajamų atidedama padalinio stabilizavimo fondui, o likusi dalis skiriama darbo užmokesčio fondui ir padalinio patirtoms bendrosioms ir tiesioginėms sąnaudoms. 2.3 punktu nustatyta, kad padalinio geodezijos inžinieriaus, kadastrinių matavimų inžinieriaus ir to padalinio viršininko darbo užmokesčio fondai apskaičiuojami iš 2 punkte likusio biudžeto atėmus konkrečiam darbuotojui priskiriamą bendrųjų padalinio sąnaudų dalį ir paskirstomi taip: 85 % sudaro darbuotojo darbo fondas ir 15 % sudaro padalinio viršininko darbo užmokesčio fondas (t. I, b. l. 39). Galiojant šiai darbo užmokesčio mokėjimo tvarkai, 2010-03-18 UAB korporacija „Matininkai“ ir J. G. šalių susitarimu nutraukė darbo sutartį (t. I, b. l. 26). Susitarimo 3.1 punktu iki darbo sutarties nutraukimo dienos darbuotojas įsipareigojo vykdyti visas sutartimi sulygtas darbo funkcijas ir užbaigti visus nebaigtus vykdyti darbus ir pavedimus. Ne vėliau kaip darbo sutarties nutraukimo dieną darbuotojas įsipareigojo raštu pateikti darbdaviui (ar jo nurodytam asmeniui) ataskaitą apie darbuotojo paliekamus darbus ir perduoti tokius darbus darbdavio nurodytam asmeniui, kartu su atitinkamais dokumentais ir informacija. Sutarties 3.6 punktu šalys susitarė, kad darbuotojas įsipareigoja savo lėšomis perdaryti bendrovei grąžintus, jo asmeniškai atliktus nekokybiškus darbus.

14Į bylą yra pridėtas priedas Nr. 1 (t. I, b. l. 28-37), kuris yra UAB Korporacijos „Matininkai“ darbuotojo pasirašytas, tvirtina perduotų užbaigtų, bet neapmokėtų, taip pat neužbaigtų darbų apimtį. Ieškiniu ieškovas reikalauja sumokėti sulygtą atlyginimą už atliktą darbą, priešieškiniu atsakovas tvirtina, kad šie darbai atlikti nekokybiškai, trūkumų ieškovas neištaisė, kiti darbuotojai turėjo atlikti trūkumų taisymus, dėl to prašė atlyginti broko nuostolius.

15Kadangi tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu reiškiami reikalavimai yra betarpiškai susiję su darbu, kurį ieškovas privalėjo atlikti ir gauti atlyginimą pagal darbo sutartį, tiek ieškinio, tiek priešieškinio pagrįstumas nagrinėtini vadovaujantis DK normomis. Atmetant priešieškinį, pirmosios instancijos teismas laikė, kad dėl ieškovo atliktų darbų trūkumais padarytos žalos, yra taikomos CK normos. CK normos nereglamentuoja atlikto darbo pagal darbo sutartį kokybės klausimų, todėl ši teismo išvada neatitinka susiklosčiusių tarp šalių darbo santykių ir neturi būti taikoma.

16Susitarimo nutraukti darbo sutartį 2.3 punktu bendrovė įsipareigojo darbuotojui paskaičiuoti ir sumokėti priedą, klientams priėmus ir sumokėjus už darbus nurodytus priede Nr. 1. Todėl negalima teigti, kad priimant nebaigtus ieškovo atlikti darbus, atsakovas priėmė juos kaip kokybiškai atliktus, t. y. nėra pagrindo daryti išvadai, kad gaminys buvo priimtas kaip tinkamai atliktas DK 199 str. 2 d. prasme. Susitarimo 3.6 punktu darbuotojas įsipareigojo savo lėšomis perdaryti bendrovei grąžintus, jo asmeniškai atliktus nekokybiškus darbus. Pagal DK 199 str. 3 d. už gaminių broką, atsiradusį dėl darbuotojo kaltės, mokama pagal mažesnius įkainius, atsižvelgiant į produkcijos tinkamumo laipsnį. Jei pagal sutartį ieškovas atliko darbus kokybiškai ir atsakovas už juos gavo užmokestį, remiantis UAB Korporacijos „Matininkai“ 2009-10-27 įsakymo Nr. 144, kuris galiojo darbo sutarties nutraukimo dieną, jam turėjo būti išmokamas darbo užmokestis. Jei darbai atlikti nekokybiškai tokia apimtimi, kad juos reikėjo taisyti ir perdaryti, atsakovas turėjo teisę atskaityti didesnes priskiriamas bendrąsias padalinio sąnaudas tam darbui atlikti, nustatyti, kokia darbų dalis laikytina atlikta ieškovo, kokia kito atsakovo darbuotojo ir pagal tai paskirstyti darbuotojams darbo užmokesčio priedą. Jei ieškovas, atlikdamas pagal sutartį sulygtą darbą, padarė žalos atsakovui, žalos atlyginimas taip pat nustatomas remiantis DK nustatytomis taisyklėmis. Pagal DK 257 str. atlygintinos žalos atlyginimą sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos ir nuostolių priteisimui taikomos DK 254 str. bei 257 str. nustatytos taisyklės. DK 27 str. 2 d. nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 3 metai, todėl priešieškinys remiantis CK normomis dėl senaties taikymo, atmestas nepagrįstai. Liudytojų, apklaustų bylos nagrinėjimo metu, parodymai tvirtina, kad ieškovas eilės projektų darbus atliko nekokybiškai, jie buvo taisomi ir atsakovas turėjo papildomų tiek materialinių, tiek darbuotojų darbo laiko sąnaudų. UAB Korporacijos „Matininkai“ paruošta matininko J. G. nekokybiškai atliktų darbų suvestinė (t. I, b. l.118-123) rodo, kad ieškovo atlikti darbai buvo taisomi ir pataisymams atliktų darbų kaina sudaro 39034 Lt. Tačiau ši lentelė nepatvirtina, iš kokių komponentų susideda taisymų kaina – ar ji apima viso taisyto projekto vertę, ar tas sąnaudas, kurios yra būtinos darbams atlikti ir kurios vėliau yra atskaitomos iš pajamų, gautų užsakovui atsiskaičius už projektą, kokios pajamos buvo gautos už pataisytą konkretų projektą, kokia pajamų dalis buvo skirta darbo užmokesčiui, kokio dydžio darbo užmokestis ir kam pagal perdarytus projektus buvo sumokėtas, kokia suma iš pataisyto projekto tektų (ar nebuvo skaičiuota) ieškovui kaip darbo užmokestis. Taip pat iš suvestinės negalima spręsti, kad į suvestinę yra įtraukti tie projektai, kuriuos ieškovas atsakovui perdavė pagal susitarimo nutraukti darbo sutartį priedą Nr. 1, dėl kurių apmokėjimo ieškovas ir pareiškė ieškinį.

17Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagal ieškovo pareikštą ieškinį neatskleidė tikrosios bylos esmės (neišsiaiškino konkrečiai, kokie pagal priedą Nr. 1 darbai buvo apmokėti juos užsakovams priėmus, kokie atlikti nekokybiškai bei kokia apimtimi už nekokybiškai atliktus darbus ieškovui turėjo (neturėjo) būti mokamas darbo užmokestis pagal darbo sutartis ir UAB Korporacijos „Matininkai“ 2009-10-27 įsakymą Nr. 144). Priešieškinį atmesdamas nepagrįstai rėmėsi CK normomis nenagrinėdamas tarp šalių susiklosčiusių darbo santykių, t. y. taip pat neatskleidė susiklosčiusių darbo teisinių santykių tarp šalių esmės. Siekiant teisingai išspręsti bylą iš atsakovo turi būti išreikalauti įrodymai, kada ir kaip užsakovų buvo apmokėti projektai, kokie pataisymai buvo atliekami projektams pagal ieškovo priduotų darbų priedą Nr. 1, kiek dėl pataisymų padidėjo projektų užbaigimo sąnaudos ir iš kokių komponentų jos susideda, kas atliko pataisymus ir kokiu būdu buvo paskaičiuotas ir sumokėtas darbo užmokestis pagal šiuos projektus, iš ko susideda paskaičiuoti atsakovo nuostoliai dėl ieškovo nekokybiškai atliktų darbų. Tik išnagrinėjus šias konkrečias aplinkybes galima daryti tinkamas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktus įrodymus, kurie tvirtina, kad projektai buvo taisomi, tačiau nepatvirtina jų taisymo apimties pagal sutarties nutraukti darbo sutartį priedą Nr. 1, bylos iš esmės išnagrinėti negali. Todėl teismo sprendimas naikinamas, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-30 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai