Byla 1A-710-468/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-12 nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kisieliaus, Virginijos Liudvinavičienės, sekretoriaujant Paulinai Petrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai, nuteistajam D. D., jo gynėjui adv. Zbignevui Jankovskiui nuteistojo V. N. gynėjui adv. Dmitrijui Fomkinui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. (D. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-12 nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam D. D. paskirta galutinė – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2017-10-05), bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą arba mokytis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

5Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL dydžio (376,60 Eur) įmoką.

6Į bausmės laiką nuteistajam įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016-06-06 iki 2016-06-08 (dvi paros) įskaitytinai.

7Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas V. N. (V. N.), tačiau dėl šio nuteistojo apeliacinis skundas negautas.

8Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

9

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10V. N. ir D. D. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, pagal iš anksto paruoštą planą, turėdami tikslą savo naudai įgyti didelės vertės svetimą, UAB „C( - )“ priklausantį turtą - spausdintuvų kasečių krovinį tokiomis aplinkybėmis:

11nuteistasis V. N., kuris tuo metu buvo UAB „C( - )“ darbuotojas ir žinojo krovinių išdavimo bendrovėje procedūras, 2016-03-07 bei 2016-03-29 per „Facebook“ socialinį tinklą iš „Online spauda.lt“ užsakė lipdukus su UAB „A( - )“ logotipu, kuriuos gavo atitinkamai 2016-03-09 bei 2016-03-31 ir perdavė nuteistajam D. D.. Pastarasis 2016-04-28 iš D. V. P. pasiskolino transporto priemonę P. B., valstybinis numeris ( - ) ant kurios užklijavo lipdukus su UAB „A( - )“ logotipu. Nuteistasis V. N. iš anksto nurodė bendrininkui D. D., kad jis prisistatytų UAB „A( - )“ darbuotoju ir, paimdamas krovinį, pasirašytų Aido Liščinsko vardu. Toliau nuteistieji veikė pagal iš anksto suderintą planą. 2016-04-29 12:50:03 val. nuteistasis V. N., būdamas savo darbo vietoje UAB „C( - )“ teritorijoje, esančioje ( - ), iš mobiliojo ryšio telefono numerio ( - ) išsiuntė trumpąją SMS žinutę, numeriu ( - ), kuriuo tuo metu naudojosi nuteistasis D. D., po ko 13:01:36 val. D. D. iš telefono numerio ( - ) paskambino į UAB „C( - )“ numeriu ( - ), prisistatė UAB „A( - )“ darbuotoju ir pranešė, kad atvyko pasiimti krovinio. D. D. apsimetus UAB „A( - )“ darbuotoju – vairuotoju, atvažiavus į UAB „C( - )“ teritoriją, esančią Žirmūnų g. 68, Vilniuje, nuteistasis V. N. pakrovė į bendrininko vairuojamą automobilį spausdintuvų kasečių krovinį, kuriame buvo supakuotos spausdintuvo kasetės „Canon 718“, kodas 2659B002, 100 vnt., vienos kasetės vertė 69,50 Eur, bendros 6 950,00 Eur vertės, supakuotos spausdintuvo kasetės „Canon 718“, kodas 2660B002, 50 vnt., vienos kasetės vertė 69,50 Eur, bendros 3 475 Eur vertės, supakuotos spausdintuvo kasetės „Canon 718“, kodas 2661B002, 100 vnt., vienos kasetės vertė 69,50 Eur, bendros 6 950,00 Eur vertės, supakuotos spausdintuvo kasetės „Canon 711“, kodas 1657B002, 24 vnt., vienos kasetės vertė 96,50 Eur, bendros 2 316,00 Eur vertės, supakuotos spausdintuvo kasetės „Canon 711“, kodas 1659B002, 16 vnt., vienos kasetės vertė 96,50 Eur, bendros 1 544 Eur vertės, supakuotos spausdintuvo kasetės „Canon 719 H“, kodas 3480B002, 84 vnt., vienos kasetės vertė 72,50 Eur, bendros 6 090 Eur vertės, supakuotos spausdintuvo kasetės „( - ) BK“, kodas 0895B001, 15 vnt., vieno vieneto vertė 39 Eur, bendros 585 Eur vertės, supakuotos spausdintuvo kasetės „( - ) M“, kodas 0897B001, 15 vnt., vieno vieneto vertė 39 Eur, bendros 585 Eur vertės, supakuotos spausdintuvo kasetės „( - ) C“, kodas 0896B001, 15 vnt., vieno vieneto vertė 39 Eur, bendros 585 Eur vertės, supakuotos spausdintuvo kasetės „( - ) Y“, kodas 0898B001, 15 vnt., vieno vieneto vertė 39 Eur, bendros 585 Eur vertės, supakuotos spausdintuvo kasetės „( - ) MBK“, kodas 0894B001, 15 vnt., vieno vieneto vertė 39 Eur, bendros 585 Eur vertės, iš viso bendra spausdintuvo kasečių krovinio vertė - 30 250 Eur. Baigus pakrovimą nuteistasis D. D. pasirašė ant krovinio važtaraščio Nr. 622804 UAB „M( - )“ A.Liščinsko vardu, tokiu būdu jį (dokumentą) suklastojo ir išvežė spausdintuvų kasečių krovinį bendros 30 250 Eur vertės į savo namus, adresu ( - ), o vėliau krovinys buvo paslėptas UAB „Me( - )“ priklausančiose patalpose, adresu ( - ) (pastate-sandėlyje, unikalus numeris ( - ), plane pažymėtame Nr. ( - )). Tokiais veiksmais nuteistieji V. N. bei D. D. apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės - 30 250 Eur vertės - UAB „C( - )“ priklausantį turtą. Nuteistais V. N. organizavo tikro dokumento suklastojimą, o nuteistasis D. D. suklastojo tikrą dokumentą - pasirašė krovinio važtaraštį Nr. 622804 UAB „M( - )“ A.Liščinsko vardu, tuo padarydami UAB „C( - )“ didelės žalos.

12II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

13Apeliantas D. D. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-12 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir jį dėl BK 182 straipsnio 2 dalies išteisinti, nusikalstamus veiksmus pagal BK 300 straipsnio 3 dalį perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

14Apeliaciniame skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas ir surašytas nesilaikant baudžiamojo proceso bei kitų teisės normų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, nuteistojo D. D. kaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos neišsamiais ir neteisingai įvertintais įrodymais. Teigia, kad teismas neatskleidė visų išnagrinėtų teisme įrodymų visumos, įrodymais laikė netiesioginius duomenis, nevertino nuteistojo atžvilgiu esančių tiesioginių įrodymų, nepilnai išanalizavo bei įvertino jų tarpusavio ryšį, todėl, nuteistojo nuomone, teismo išvada, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, yra nepagrįsta, neobjektyvi ir neteisinga.

15Apeliantas nurodo, kad apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių ar egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, t. y. perduoti turtą, perleisti turtinę teisę, prisiimti turtinius įsipareigojimus, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę ir panašiai. Apgaunančioji šalis jai žinomus faktus panaudoja piktam, šie faktai nežinomi kitai šaliai arba ji dėl tų faktų klysta. Jei tokiais atvejais apgautoji šalis, vadovaudamasi neteisingai suvoktomis aplinkybėmis, sudaro nenaudingą sandorį ar atlieka nenaudingą sau veiksmą disponuojant turtu, toks aktas negali būti pripažintas laisvu, kadangi jame trūksta asmens išreikštos laisvos valios. Apelianto nuomone, šioje byloje jo bendrininkas nuteistasis V. N. panaudojo apgaulę jo atžvilgiu, nes jis organizavo kasečių išvežimą, įtikino jį dalyvauti kasečių užvaldyme. Apeliantas nurodo, kad objektyviosios tiesos iškreipimas buvo panaudotas ne tik UAB „C( - )“ darbuotojų, bet ir jo paties atžvilgiu. Jis dėl dalies veiksmų, kuriuos atliko pasitikėdamas V. N., save pripažįsta ne kaltininku, o nukentėjusiuoju, nes buvo aklai išnaudojamas, suklaidintas dėl kasečių tikros vertės, dėl įmonės vadovybės žinojimo apie išvežimą ir vadovybės išankstinio leidimo kasečių utilizacijai. Taip pat apeliantas nurodo, kad jo tyčia buvo nukreipta ne į tikrovę atitinkančią informaciją, o į V. N. sugalvotą planą, todėl, apelianto nuomone, toks veiksmas negali būti pripažintas laisvu, kadangi jame trūksta apelianto išreikštos valios, konkretaus žinojimo, kad kasetės yra naujos, brangios ir greitai bus vykdoma jų paieška. Apeliantas nurodo, kad sutikdamas pasirašyti važtaraštį, taip pat veikė pagal V. N. sudarytą planą, nes pastarasis aiškino, jog tokia buvo visų prekių iš įmonės paėmimo ir gabenimo tvarka.

16Nuteistasis D. D. teigia, jog V. N. jam sakė, kad naudotas kasetes turi išvežti ne utilizavimui, o savo reikmėms, tačiau, esant didesniam jų kiekiui, įmonės vadovybė nenorėjo, jog kiti darbuotojai sužinotų, kad įmonė oficialiai neutilizuoja kasečių, todėl ir buvo reikalinga atlikti pasiruošiamuosius veiksmus: naudoti transportą su vežėjo logotipu, pasirašyti už vežėją. Į tai, kad važtaraštyje gavėju buvo nurodyta Estijos įmonė, apeliantas neatkreipė dėmesio, o jei ir būtų tai matęs, ši aplinkybė nepaneigtų fakto, jog jis nežinojo įmonės, utilizuojančios kasetes, pavadinimo. Nors jis važtaraštyje pasirašinėjo už vežėją, o ne už utilizavimą, šios aplinkybės nesureikšmino, nes buvo įsitikinęs ir įtikintas, kad jo atliekami veiksmai yra V. N. ir UAB „C( - )“ vadovybės susitarimo ribose. Be to, jis nežinojo kasečių vertės, fakto, kad jos yra naujos, nes turtėjo tikslą išvežti bevertes kasetes, skirtas utilizavimui. Apeliantas aplinkybės, kaip atrodo naujos, o kaip utilizavimui skirtos kasetės, kuo skiriasi jų įpakavimas, nežinojo. Palečių pakrovimas vyko labai greitai, visos kasetės ir paletės buvo užsuktos pakavimo plėvele ir konkrečiai nieko nesimatė. Nors ant palečių buvo siuntėjo ir gavėjo lipdukai, tačiau, apelianto nuomone, tai neįrodo, kad jis tuo metu suvokė, matė ir žinojo, kas yra konkretus gavėjas ir, ar jis utilizuoja kasetes. Todėl tokie užrašai apeliantui buvo neįdomūs ir tuo metu neinformatyvūs.

17Teigia, kad jis žinojo apie tai, kad V. N. anksčiau iš įmonės teritorijos nelegaliam utilizavimui išveždavo kasetes, tik mažesniais kiekiais, nes jis kasetes matė, pats turėjo įmonę, kurios veikloje dalyvavo V. N.. Apie tai, kad anksčiau V. N. kasetes vežė į namus, patvirtino ir liudytojas V. U.. Teisme buvo išklausyti slapti telefoninių pokalbių įrašai tarp V. N. ir V. U., tačiau teismas apie juos nuosprendyje nepasisakė. Apeliantas nurodo, kad liudytoja I. S. aiškino, kad V. N. galėjo savo ūkyje turėti naudotų kasečių, bandyti jas remontuoti, papildyti ar pardavinėti, nes naudotų kasečių apskaitos bendrovėje nebuvo.

18Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvadomis, jog byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų neabejotinai patvirtinančių, kad jis su V. N. veikė bendrai, derino visus veiksmus sutartam tikslui pasiekti, t. y. apgaulės būdu savo naudai užvaldyti UAB „C( - )“ didelės vertės turtą. Nors jis su V. N. veiksmus derino, tačiau neturėjo tikslo apgaulės būdu savo naudai užvaldyti UAB „C( - )“ didelės vertės turtą. Pažymi, jog jo suvokimas apie naudojamą apgaulę buvo kitas nei V. N.. Pastarasis ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jis vienas, asmeniškai nutarė pasisavinti naujas kasetes spausdintuvams, o apeliantui paaiškino tik tiek, kad jis turės surasti autobusiuką ir atlikti veiksmus, pasirašyti ir išvežti naudotas, utilizuoti skirtas kasetes. Byloje nėra ir nebuvo duomenų apie tai, kad jis žinojo, jog V. N. buvo žinoma, kad prekės yra ruošiamos užsakovui, kad jos dažniausiai buvo išvežamos penktadieniais, koks vežėjas dažniausiai aptarnauja įmonę. Jo žinojimo, apelianto nuomone, nepatvirtina ir aplinkybė, kad jis pasiskolino iš V. P. krovininį automobilį P. B., ant kurio buvo užklijuoti lipdukai su vežėjo logotipu.

19Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog visiškai nepaaiškinami kaltinamųjų parodymai, kodėl didelio kasečių kiekio išvežimo faktą reikėjo nuslėpti nuo bendrovės administracijos, nes apeliantas teigia, kad tokių parodymų nedavė. Priešingai, V. N. jam sakė, kad didelio kasečių kiekio išvežimo faktą reikėjo nuslėpti ne nuo bendrovės administracijos, o nuo kitų darbuotojų, bet vadovybė apie tai žino ir yra suinteresuota tokiu būdu utilizuoti kasetes bei V. N. atsilyginti bendrovės sąskaita apmokant degalų įsipylimą į nuosavą automobilį.

20Apeliantas taip pat teigia, kad jis J. K. apie tai, kad kasetės vogtos, nesakė. Su J. K. buvo kalbama apie kasečių pervežimą į kitą vietą, nes tuo metu apeliantas nežinojo, kad kasetės yra ne naujos. Be to, jo buvo prašoma pasaugoti kasetes, o ne paslėpti.

21Teismo posėdžio metu nuteistasis D. D., jo gynėjas adv. Z. Jankovskis bei nuteistojo V. N. gynėjas adv. D.Fomkinas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

22III.Apeliacinės instancijos teismo išvados

23Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmetamas.

24Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

25Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo

26Nepagrįstas D. D. apeliacinio skundo argumentas, jog jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties, nes jis nežinojo, kad iš UAB „C( - )“ išveža naujas, o ne panaudotas, vertės neturinčias spausdintuvų kasetes.

27BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

28Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017).

29Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka nuteistasis D. D. aiškino, kad jis iš UAB „C( - )“ išvežti panaudotas spausdintuvų kasetes sutiko, nes buvo įsitikinęs, jog V. N. kasečių išvežimą organizuoja su UAB „C( - )“ administracijos žinia, jo veiksmuose apgaulės nebuvo, tačiau nuteistojo veiksmų apimtis ir pobūdis, kruopštus pasiruošimas nusikalstamai veikai daryti, jo tokį aiškinimą paneigia. Būtent D. D. kreipėsi į D.V. P. ir iš jo, nutylėdamas tikrą transporto priemonės pasiskolinimo priežastį, spausdintuvų kasečių iš bendrovės išvežimui, pasiskolino autobusiuką – P. B.. Jis ant transporto priemonės užklijavo V. N. perduotus lipdukus, su užrašu „A( - )“, tokiu būdu UAB „C( - )“ darbuotojams sudarydamas įspūdį, jog palečių su spausdintuvų kasetėmis paimti ir nuvežti užsakovui atvyksta krovinių pervežimu užsiimanti įmonė, su kuria buvo bendradarbiaujama. Nors D. D. nurodo, kad, jo manymu, lipdukus su užrašu „A( - )“ ant autobusiuko reikėjo užsiklijuoti tam, kad netoliese UAB „C( - )“ įsikūrusios įmonės ar kiti darbuotojai neįtartų apie utilizavimui išvežamas kasetes, tačiau toks nuteistojo apeliacinio skundo argumentas niekuo nepagrįstas. Iš liudytojų A. S., I. S., M. P. parodymų matyti, kad krovinius iš bendrovės nuolatos paimdavo ir užsakovams nuveždavo įmonė, su kuria buvo sudaryta vežimo sutartis, vairuotojai. Taigi akivaizdu, jog krovinių judėjimas įmonėje – jų išvežimas ar atvežimas buvo įprasta ir niekuo kitų asmenų dėmesio nepatraukianti veikla. Todėl D. D. maskuoti transporto priemonę lipdukais nebuvo jokio pagrindo, nepriklausomai nuo išvežamo krovinio turinio. Liudytoja I. S. aiškino, kad tuščios kasetės, surenkamos iš valstybinių įmonių, buvo dedamos į dėžę, o ją pririnkus pilną, buvo iškviečiamos kasetes tvarkiusios įmonės „EMP recycling“ arba „Toksika“ (t. 4, b. l. 5). Liudytojas bendrovės direktorius A. S. patvirtino, kad įmonė visuomet vykdė atsakingą ekologinę politiką (t. 3, b. l. 172). Nors nuteistasis V. N. aiškino, kad jo I. S. paprašydavo išvežti kasetes, skirtas utilizavimui, o už tai jis galėdavo bendrovės sąskaita įsipilti degalų, tačiau liudytoja tokį nuteistojo aiškinimą kategoriškai paneigė (t. 4, b. l. 5). Iš byloje esančių pokalbių išklotinių matyti, kad V. N. įtikinėjo V. U. jam atvežti tuščias spausdintuvų kasetes ir už tai įpilti jam degalų (t. 2, b. l. 42-45, 46-53, 54), tačiau liudytojas V. U. paaiškino, kad tokie pokalbiai su V. N. vyko jau po to, kai pastarasis išėjo iš darbo UAB „C( - )“. Jis nei iš bendrovės direktoriaus A. S., nei iš I. S. nurodymo, kasetes nuvežti V. N. ar jam užpilti kuro, negavo (t. 4, b. l. 38-40). Taigi aptartos aplinkybės nepatvirtina, kad V. N., kurio pareigos įmonėje buvo spausdintuvų kasečių nuvežimas klientams ir tuščių kasečių surinkimas, paprastai užsiimdavo ir kasečių, skirtų utilizavimui, išvežimu iš įmonės. Todėl D. D. neturėjo jokio pagrindo manymui, kad 2016-04-29 kasečių išvežimas iš UAB „C( - )“ galėjo būti suderintas su bendrovės administracija.

30Liudytoja M. P. parodė, kad dėžutėse supakuotos spausdintuvų kasetės, skirtos klientui, 2016-04-29 buvo sudėtos ant paletės, apdėtos kartonu ir apvyniotos celofanu. Ant paletės vienoje pusėje buvo užklijuotas gavėjo adresas, o kitoje pusėje – UAB „C( - )“ lipdukas (t. 4, b. l. 7-8). Taigi akivaizdu, jog spausdintuvų kasetės buvo supakuotos tvarkingai, skirtos saugiai pristatyti klientui, o ne išvežti utilizavimui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. D. yra jauno amžiaus, turi vidurinį-profesinį išsilavinimą, dirba, todėl teisėjų kolegija D. D. argumentą, kad jis neskyrė tuščių spausdintuvų kasečių nuo pilnų ir tai, kad matant tvarkingai supakuotas paletes su kasetėmis jam nekilo abejonių dėl jų turinio, atmeta, kaip neįtikinantį. Be to, iš krovinio važtaraščio Serija ACE Nr. 622804 matyti, kad nuteistasis D. D., nurodydamas netikrą vardą ir pavardę, pasirašė dokumente, kuriame užpildytos grafos: siuntėjas, gavėjas, vežėjas (t. 1, b. l. 77). Važtaraštyje nurodyta, kad krovinys siunčiamas į Taliną. Taigi jis matė ir suprato, kad krovinys, kurį jam padėjo pakrauti V. N., yra skirtas pristatyti gavėjui, o ne išvežti utilizavimui, tačiau vis tiek tęsė nusikalstamus veiksmus ir iš UAB „C( - )“ išvežė paletes su užpildytomis ir naudojimui skirtomis spausdintuvų kasetėmis. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, spausdintuvų kasetes nuteistieji sudėjo į juodus maišus. Tai patvirtino liudytojas J. K., kuris aiškino, kad jis padėjo dalį spausdintuvų kasečių sudėti į juodus maišus ir nuvežti pas jį į namus saugojimui. Tam, kad D. D. pasisavino svetimą turtą, neprieštarauja liudytojo J. K. aiškinimas, jog pats nuteistasis jam pasakė, kad pas liudytoją atvežtos kasetės yra vogtos (t. 4, b. l. 6-7). Be to, vėliau kasetės iš J. K. namų buvo išvežtos ir paslėptos sandėlyje, esančiame ( - ).

31D. D. neigia, jog jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe su V. N., aiškina, kad tik vykdė pastarojo planą. Toks apelianto skundo argumentas nepagrįstas. Pažymėtina, kad bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų pastangomis padaryta nusikalstama veika. Pagal bendrininkavimo teoriją, visi bendrininkai atsako už kelių asmenų veiksmais neperžengiant susitarimo ribų padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus 2017-12-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017). Kaip jau minėta, D. D. ne tik pasirūpino transporto priemone, skirta paletėms gabenti, kurią apklijavo lipdukais su užrašu „A( - )“, bet ir pats nuvažiavo į UAB „C( - )“, apie tai, jog yra pasiruošęs pasikrauti paletes telefono skambučiu pranešė V. N., apsimetė krovinių vežėju, pasirašė važtaraštyje, dokumente nurodydamas išgalvoto asmens vardą ir pavardę, išvežė paletes su kasetėmis, jas nuvežė pas J. K.. Nors nuteistieji bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aiškino, kad apgaulės būdu iš UAB „C( - )“ pasisavinti svetimą didelės vertės turtą buvo būtent V. N. mintis, tačiau aptarti D. D. veiksmai, nukreipti į svetimo turto užvaldymą, bei jų intensyvumas, nuolatinis veiksmų derinimas su V. N., neabejotinai patvirtina, kad jis nuo pat pradžių prisidėjo prie bendro nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad D. D. ir V. N. tarpusavio veiksmų derinimas ir nusikalstamų veikų darymas yra pakankamas konstatuoti, kad jie veikė bendrininkų grupe. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad D. D. tyčia nuo pat pradžios buvo nukreipta į nusikalstamą tikslą - svetimo turto užvaldymą, nes jis, veikdamas bendrai su V. N., pasitelkęs kruopščiai apgalvotą apgaulės mechanizmą, kuris buvo pagrindine sąlyga UAB „C( - )“ perduoti krovinį su spausdintuvų kasetėmis, savo naudai įgijo svetimą turtą.

32Iš 2016-04-29 sąskaitos faktūros matyti, kad iš bendrovės pasisavintų spausdintuvų kasečių vertė – 30 250 Eur (t. 1, b. l. 37). Nuteistasis aiškino, kad jo vardu atidarytoje įmonėje V. N. užsiėmė spausdintuvų kasečių pildymu ir pardavimu. Todėl akivaizdu, jog D. D. buvo žinoma naujų, eksploatavimui skirtų spausdintuvų kasečių vertė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija D. D. aiškinimą, kad jis manė, jog iš bendrovės išveža bevertes ar labai mažą vertę turinčias spausdintuvų kasetes, vertina, kaip jo siekį sušvelninti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu.

33Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog objektyvių faktinių duomenų visetu neabejotinai įrodyta, kad D. D. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

34Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl nuteistojo kaltės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, juos vertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas bylos įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje. Todėl nepagrįstas D. D. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pilnai neįvertino visų faktinių aplinkybių.

35Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo

36D. D. savo kaltę dėl dokumento suklastojimo pripažįsta, tačiau mano, kad yra pagrindas jo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jis nežinojo, kad iš UAB „C( - )“ teritorijos išveža didelės vertės spausdintuvų kasečių krovinį.

37Kaip jau minėta, byloje pasitvirtino, kad aptarti apelianto ir V. N. nusikalstami veiksmai buvo nukreipti ne į vertės neturinčių tuščių spausdinimo kasečių iš bendrovės išvežimą, bet į rinkoje paklausių, didelės bendros vertės spausdinimo kasečių pasisavinimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme D. D. aiškino, kad jo vardu buvo atidaryta įmonė, kurioje V. N. vykdė spausdinimo kasečių pardavimo veiklą. Visi pardavimai buvo deklaruoti (t. 3, b. l. 170-171). Todėl akivaizdu, kad apeliantui, susijusiam su spausdinimo kasečių realizavimu, buvo žinoma pasisavinto spausdinimo kasečių krovinio vertė.

38BK 190 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. D. D. ir V. N. pasisavintų spausdinimo kasečių vertė - 30 250 Eur, tai sudaro - 803 MGL ir daugiau nei tris viršija didelės vertės ribą.

39Taigi objektyvūs bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad D. D., veikdamas bendrai su V. N., suklastoto krovinio vežimo sutartį patvirtinančio dokumento pagrindu, realizavo sukčiavimo sudėties požymius ir tokiu būdu įgijo didelės vertės UAB „C( - )“ turtą. Tokiais D. D. ir V. N. bendrais veiksmais UAB „C( - )“ buvo padaryta didelė žala. Taigi tarp nuteistųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. D. veiksmus kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

40Dėl D. D. paskirtos bausmės

41Apeliantas prašo, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

42BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

43Atkreiptinas dėmesys, jog D. D. padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, todėl, nesant BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų (gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyrinį nusikaltimą), nėra pagrindo svarstyti D. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimo.

44Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. D., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus), nuteistojo asmenybę (baustas administracine tvarka, teisiamas pirmą kartą, turi darbą). Be paminėtų aplinkybių įvertino tai, kad nėra apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai D. D. už vieno sunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes, nei baudžiamajame įstatyme numatytas šių bausmių vidurkis. Bausmes, nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, subendrino bausmių apėmimo būdu. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir tai, kad D. D. nebuvo nusikaltimų padarymo iniciatorius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams, paskirdamas įstatyme numatytus įpareigojimus. Kolegijos nuomone, D. D. paskirta bausmė yra teisinga, ne per griežta ir tinkama įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje.

45Įvertinus tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-12 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra pagrindo.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

47nuteistojo D. D. (D. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės... 4. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (redakcija, galiojusi iki... 5. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nuteistajam paskirta... 6. Į bausmės laiką nuteistajam įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo... 7. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas V. N. (V. N.), tačiau dėl... 8. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 9.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
...
10. V. N. ir D. D. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, pagal iš... 11. nuteistasis V. N., kuris tuo metu buvo UAB „C( - )“ darbuotojas ir žinojo... 12. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 13. Apeliantas D. D. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-12... 14. Apeliaciniame skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir... 15. Apeliantas nurodo, kad apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios... 16. Nuteistasis D. D. teigia, jog V. N. jam sakė, kad naudotas kasetes turi... 17. Teigia, kad jis žinojo apie tai, kad V. N. anksčiau iš įmonės teritorijos... 18. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvadomis, jog byloje surinkta... 19. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog visiškai nepaaiškinami... 20. Apeliantas taip pat teigia, kad jis J. K. apie tai, kad kasetės vogtos,... 21. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. D., jo gynėjas adv. Z. Jankovskis bei... 22. III.Apeliacinės instancijos teismo išvados... 23. Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmetamas.... 24. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą,... 25. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo... 26. Nepagrįstas D. D. apeliacinio skundo argumentas, jog jo veiksmuose nėra... 27. BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis,... 28. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria... 29. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka... 30. Liudytoja M. P. parodė, kad dėžutėse supakuotos spausdintuvų kasetės,... 31. D. D. neigia, jog jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe su V. N.,... 32. Iš 2016-04-29 sąskaitos faktūros matyti, kad iš bendrovės pasisavintų... 33. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos... 34. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl nuteistojo kaltės... 35. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo... 36. D. D. savo kaltę dėl dokumento suklastojimo pripažįsta, tačiau mano, kad... 37. Kaip jau minėta, byloje pasitvirtino, kad aptarti apelianto ir V. N.... 38. BK 190 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad turtas yra didelės vertės, kai... 39. Taigi objektyvūs bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad D. D.,... 40. Dėl D. D. paskirtos bausmės... 41. Apeliantas prašo, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, jį atleisti nuo... 42. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį... 43. Atkreiptinas dėmesys, jog D. D. padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį... 44. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. D.,... 45. Įvertinus tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 47. nuteistojo D. D. (D. D.) apeliacinį skundą atmesti....