Byla 2S-591-431/2017
Dėl baudos skyrimo uždarajai akcinei bendrovei „Baltic breweries“, suinteresuotieji asmenys byloje – išieškotoja reorganizuojama akcinė bendrovė „Butautų dvaro bravoras“ ir skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Baltic breweries“

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Butautų dvaro bravoras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio R. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo uždarajai akcinei bendrovei „Baltic breweries“, suinteresuotieji asmenys byloje – išieškotoja reorganizuojama akcinė bendrovė „Butautų dvaro bravoras“ ir skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Baltic breweries“.

3Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Antstolis prašo teismo skirti baudą UAB „Baltic breweries“ už teismo nutarties nevykdymą. Nurodė, kad vykdo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4525-881/2016, kuriuo teismas uždraudė UAB „Baltic breweries“ perleisti ar licencijuoti tretiesiems asmenims prekių ženklą BUTAUTŲ DVARO (paraiškos Nr. 2006 1636, prekių ženklo registracijos Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre Nr. 55017). Išieškotoja 2016 m. spalio 12 d. pranešė antstoliui, kad UAB „Baltic breweries“ nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. vykdomojo rašto.
  1. Išieškotoja sutiko su antstolės prašymu. Taip pat prašė įpareigoti UAB „Baltic breweries“ pateikti sutartį, kurios pagrindu skolininkė licencijuoja prekių ženklą BUTAUTŲ DVARO UAB „Taruškų alaus bravoras“.
  1. Skolininkė nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog nelicencijuoja prekių ženklo BUTAUTŲ DVARO (Paraiškos Nr. 2006 1636, Registracijos Nr. 55017). Nuo Vilniaus apygardos tesismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties priėmimo dienos nėra sudariusi jokių prekių ženklo BUTAUTŲ DVARO licencijavimo sutarčių. Skolininkė 2016 m. spalio 6 d. raštu tik nurodė objektyvią faktinę aplinkybę, kad apie prekių ženklų naudojimą žino ir dėl naudojimosi prekių ženklais nėra pateikęs pretenzijų. Tai nereiškia, kad UAB „Baltic breweries“ suteikia išimtines ar kitokias teises į Prekių ženklą UAB „Taruškų alaus bravoras“, taip pat nereiškia ir leidimo Prekių ženklą naudoti, juo labiau, leidimo naudoti „sutartyje nustatytomis sąlygomis“, kaip kad yra numatyta Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 10 punkte.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi netenkino antstolio R. V. prašymo dėl baudos UAB „Baltic Breweries“ už 2016 m. gegužės 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties nevykdymą skyrimo RUAB „Butautų dvaro bravoras“ naudai. Taip pat atsisakė tenkinti RUAB „Butautų dvaro bravoras“ prašymą dėl įrodymų išreikalavimo.
  1. Teismas nustatė, kad RUAB „Butautų dvaro bravoras“ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4525-881/2016 kreipėsi su prašymu skirti UAB „Baltic Breweries“ už Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytų reikalavimų nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 18 d. išnagrinėjo šį RUAB „Butautų dvaro bravoras“ prašymą ir nutarė prašymo netenkinti, UAB „Baltic Breweries“ baudos neskirti. Teismas rėmėsi PŽĮ 2 straipsnio 10 punktu, kuriame išaiškinta, kad licencija – tai ženklo savininko (licenciaro) leidimas kitam asmeniui (licenciatui) naudoti ženklą licencinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis.
  1. Teismas nustatė, kad pagal įstatymą, licencija yra ne tik prekės ženklo savininko leidimas kitam asmeniui naudoti prekės ženklą, bet leidimas naudoti licencinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis, t. y. dėl prekės ženklo licencijavimo yra sudaroma sutartis. Ieškovės (RUAB „Butautų dvaro bravoras“) pateikti įrodymai nepatvirtina, jog po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo atsakovė būtų sudariusi ginčo prekės ženklo licencines sutartis. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo spręsti, kad atsakovė (UAB „Baltic breweries“) būtų pažeidusi teismo nutartimi nustatytus apribojimus – po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo sudariusi prekės ženklo licencines sutartis, todėl ieškovės prašymo dėl baudos skyrimo netenkino.
  1. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusioje 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje ištyrė analogiškas aplinkybes ir tuos pačius įrodymus, kuriais antstolis remiasi ir nagrinėjamoje byloje, prašydamas UAB „Baltic breweries“ skirti baudą už teismo nutarties nevykdymą. Nei anstolis, nei bylos šalys naujų aplinkybių ar įrodymų, kurios nebūtų ištirtos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lpakričio 18 d. nutartyje, nepateikė. Todėl teismas neturi pagrindo priimti priešingo sprendimo ir skirti UAB „Baltic Breweries“ baudą dėl teismo nutarties nevykdymo.
  1. CPK 199 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nustatyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš kitų asmenų, turi nurodyti rašytinį įrodymą, kurio reikalauja, ir pagrindą, kuriuo remdamasis mano, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Breweries“ tokios sutarties buvimą neigia. RUAB „Butautų dvaro bravoras“ duomenų, kad tokia sutartis egzistuotų ar UAB „Baltic Breweries“ turėtų tokį rašytinį įrodymą, nepateikė. Iš esmės analogišką klausimą išsprendė ir Vilniaus apygardos teismas minėtoje 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje. Naujų aplinkybių suinteresuotas asmuo nenurodė, todėl teismas atmėtė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

  1. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo RUAB „Butautų dvaro bravoras“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti antstolio prašymą dėl baudos skyrimo UAB „Baltic breweries“ bei įpareigoti UAB „Baltic breweries“ pateikti teismui sutartį, pagal kurią UAB „Baltic breweries“ licencijuoja UAB „Taruškų alaus bravoras“ prekių ženklą BUTAUTŲ DVARO.
    1. Atsakovė UAB „Baltic breweries“ savininko teises į prekių ženklą BUTAUTŲ DVARO (reg. Nr. 55017) įgijo 2015 m. kovo 18 d., kai Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre buvo įrašyta teisės į šį prekių ženklą perdavimas jai. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmesdamas antstolio prašymą dėl baudos skyrimo, nepagrįstai susiaurino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį, iš esmės nurodydamas, kad 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje nustatytas draudimas prekių ženklą licencijuoti tretiesiems asmenims reiškia tik draudimą po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo sudaryti naujas prekių ženklo licencines sutartis. Teismas netyrė ir nesiaiškino, ar UAB „Baltic breweries“ nuo 2015 m. kovo 18 d. iki Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties nėra sudariusi licencinių sutarčių, kurių pagrindu UAB „Baltic breweries“ neprieštarauja, kad trečiasis asmuo UAB „Taruškų alaus bravoras“ toliau naudojasi jos prekių ženklu BUTAUTŲ DVARO. Toks neprieštaravimas reiškia sutikimą dėl prekių ženklo naudojimo ir leidimą tai daryti.
    1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje nustatytas draudimas prekių ženklą BUTAUTŲ DVARO licencijuoti tretiesiems asmenims reiškia ne tik draudimą po 2016 m. gegužės 12 d. nutarties įsiteisėjimo sudaryti naujas licencines sutartis dėl prekių ženklo naudojimo, bet taip pat draudimą vykdyti iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo UAB „Baltic breweries“ sudarytas prekių ženklo licencines sutartis. Nutartyje aiškiai nustatytas bendras draudimas licencijuoti prekių ženklą BUTAUTŲ DAVRO, o tai reiškia draudimą licencijuoti prekių ženklą bet kokių sutarčių pagrindu, tiek sutarčių sudarytų iki 2016 m. gegužės 12 d., tiek vėlesnių sutarčių pagrindu.
    1. Dėl prekių ženklo licencijavimo sąlygų gali būti susitarta ir kito tipo sutartyse, kurios gali vadintis kitaip nei licencija, pavyzdžiui, distribucijos ar bendradarbiavimo sutartys. Atsižvelgiant į tai, kad licencinė sutartis savo esme laikytina kaip viena iš prekių ar paslaugų pateikimo į rinką priemonių, konkrečios licencinės sutarties sąlygos gali būti labai įvairios, neapsiribojančios minimalių ženklo naudojimo sąlygų nustatymu ir dažniausiai susijusios ir su kitomis sutartimis. Jei nėra sudarytos rašytinės licencinės sutarties, UAB „Baltic breweries“ leidimas UAB „Taruškų alaus bravoras“ naudoti prekių ženklą BUTAUTŲ DVARO laikytinas vienašale žodine sutartimi, atitinkančia PŽĮ 2 straipsnio 10 dalyje nustatytus reikalavimas, todėl ji turėtų būti laikoma licencija.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkė UAB „Baltic breweries“ prašo išieškotojos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog aiškinant teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį lingvistinio teisės aiškinimo metodu, negalima daryti prielaidos, kad nustatyti draudimai turi būti taikomi ne tik į ateitį, bet ir retrospektyviai, t. y. teisiniams santykiams, atsiradusiems iki 2016 m. gegužės 12 d. Skolininkė 2016 m. spalio 6 d. raštu nurodė tik objektyvią faktinę aplinkybę, kad apie prekių ženklų naudojimą žino ir dėl naudojimosi prekių ženklais nėra pateikęs pretenzijų. Tai nereiškia, kad ji suteikia išimtines ar kitokias teises į Prekių ženklą UAB „Taruškų alaus bravoras“, taip pat nereiškia ir leidimo Prekių ženklą naudoti, juo labiau, leidimo naudoti „sutartyje nustatytomis sąlygomis“, kaip kad yra numatyta PŽĮ 2 straipsnio 10 punkte. Pretenzijos nepareiškimas ir tiesioginis neuždraudimas naudotis prekių ženklu nėra ir negali būti laikomas licencijavimu.
  1. Antstolis R. V. atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  1. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta skirti atsakovei baudą už teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
  1. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
  1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų vykdymu, teisingai aiškinosi bylos faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
  1. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovei UAB „Baltic breweries“ priklausantis prekių ženklas BUTAUTŲ DVARO (paraiškos Nr. 2006 1636), uždraudžiant UAB „Baltic breweries“ šį prekių ženklą perleisti ar licencijuoti tretiesiems asmenims. Ieškovė 2016 m. spalio 12 d. raštu informavo antstolį, jog atsakovė leidžia tretiesiems asmenims naudoti prekių ženklą BUTAUTŲ DVARO. Kaip šio teiginio įrodymą ieškovė pateikė 2016 m. spalio 6 d. atsakovės raštą, kuriame nurodyta, jog jai yra žinoma, kad UAB „Taruškų alaus bravoras“ savo veikloje naudoja prekių ženklus, pretenzijų dėl to nėra pareiškusi. Kitokių duomenų apie galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidimą byloje nėra.
  1. Antstolio vykdomas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 pagal ieškovės RUAB „Butautų dvaro bravoras“ ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. balandžio 22 d. Išimtinių teisių į prekės ženklą BUTAUTŲ DVARO pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės RUAB „Butautų dvaro bravoras“ ir atsakovės UAB „Baltic breweries“, taikyti restituciją: įpareigoti atsakovę grąžinti išimtines teises į prekių ženklą BUTAUTŲ DVARO (paraiškos Nr. 2006 1636) ieškovei, įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei 8 688,60 Eur; pripažinti figūrinio prekių ženklo Butautų DVARO 1750 (paraiškos Nr. 2015 0235, registracijos Nr. 72316) registraciją negaliojančia; priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Baltic breweries“ ir D. B. 70 000 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis – bylinėjimosi išlaidas.
  1. Vilniaus apygardos teismas aukščiau nurodytoje byloje priėmė 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį, kuria netenkino ieškovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir baudos skyrimo atsakovei už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Minėtame prašyme ieškovė taip pat reikalavo teismo išreikalauti iš atsakovės visus rašytinius susitarimus ar leidimus, pagal kuriuos atsakovė suteikė teisę UAB „Taruškų alaus bravoras“ naudoti registruotą prekių ženklą BUTAUTŲ DVARO (registracijos Nr. 55017), ir skirti atsakovei 289 Eur baudą už kiekvieną pažeidimo dieną už teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje išaiškino, kad pagal Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 10 punktą licencija yra ne tik prekės ženklo savininko leidimas kitam asmeniui naudoti prekės ženklą, bet leidimas naudoti licencinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis, t. y. dėl prekės ženklo licencijavimo yra sudaroma sutartis. Taip pat Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo atsakovė būtų sudariusi ginčo prekės ženklo licencines sutartis. Teismas vertino ir ieškovės pateiktą atsakovės 2016 m. spalio 6 d. rašto turinį, taip pat nagrinėjo ieškovės pareikštą prašymą dėl susitarimų ar leidimų, pagal kuriuos atsakovė suteikė teisę UAB „Taruškų alaus bravoras“ naudoti prekių ženklą BUTAUTŲ DVARO, išreikalavimo, tačiau nenustatė, kad atsakovė būtų pažeidusi teismo nutartimi nustatytus apribojimus, ar, kad būtų pagrindas išreikalauti ieškovės prašomus įrodymus.
  1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis įsiteisėjo. Tuo tarpu ieškovė jokių kitų naujų duomenų apie galimą atsakovės laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą nepateikė nei antstoliui, nei kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas negali iš naujo aiškinti ir interpretuoti Vilniaus apygardos teismo jau kartą išaiškintos pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties bei Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 10 punkto esmės. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neturi pagrindo priimti priešingo sprendimo, negu Vilniaus apygardos teismas priėmė 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi, ir skirti atsakovei baudą dėl teismo nutarties nevykdymo.
  1. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuotojo asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti.
  1. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai