Byla 2A-66/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Artūro Driuko (pirmininkas), Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės (pranešėja) sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo direktoriui V. G., adv. Daliui Vaitiekūnui atsakovo atstovams Julianai Ostrouch, Sigitai Vasiliauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Naujapilė”, atsakovo atstovų LR Generalinės prokuratūros, LR teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-137-51/2005 pagal ieškovo UAB ,,Naujapilė” ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, LR Generalinės prokuratūros ir LR vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB ,,Naujapilė” 2004 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, LR Generalinės prokuratūros ir LR vidaus reikalų ministerijos, 297 937 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 1995 m. gegužės 18 d. UAB „Naujapilė” akcininkui ir administracijos vadovui V.G. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-201-95 buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 87 straipsnyje, padarymo. Vėliau galutinis kaltinimas V.G. buvo pareikštas pagal BK 329 straipsnį, 275 straipsnio 3 dalį. Dėl baudžiamojoje byloje parengtinį tardymą (ikiteisminį tyrimą) atlikusių institucijų, teismų veiksmų neteisėtai taikant procesinę prievartos priemonę - turto areštą ieškovas UAB ,,Naujapilė” laikotarpiu nuo 1995 m. gegužės mėn. iki 2003 m. gegužės 27 d. patyrė nuostolių. Parengtinio tardymo, prokuratūros pareigūnų, teismų neteisėtais veiksmais buvo apribota galimybė disponuoti bendrovės turtu, atsirado išlaidų, tiesiogiai susijusių su areštuoto turto saugojimu bei priežiūra. Ieškovas UAB „Naujapilė“ negalėjo būti ir nebuvo patrauktas atsakovu minėtoje baudžiamojoje byloje, todėl ir jo turtas galimų civilinių ieškinių užtikrinimui negalėjo būti areštuotas. Tik 2003 m. balandžio 17 d. Kauno apygardos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu panaikintas areštas ieškovo turtui, tačiau ir šiuo atveju ieškovo skundas dėl arešto teisėtumo ir pagrįstumo nebuvo išnagrinėtas iš esmės. Ieškovas nurodė, kad turto areštas truko nepateisinamai ilgai, dėl šios priežasties bendrovė negalėjo vykdyti realios veiklos. Neteisėtų bei nepagrįstų nutarimų ar nutarčių turto arešto klausimu priėmimas, neteisėti teismų atsisakymai išnagrinėti turto savininko skundus, pažeidė turto savininko konstitucinę teisę į nuosavybės apsaugą, konstitucinę teisę kreiptis į teismą. UAB „Naujapilė“ vadovas V.G. pagal BK 275 straipsnio 3 dalį buvo išteisintas 2003 m. balandžio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, o 2003 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi jo atžvilgiu byla buvo nutraukta ir pagal BK 329 straipsnį. Prasidėjus baudžiamajam procesui ieškovo ūkinė veikla nuo 1996 m. birželio mėn. nutrūko, areštuotas turtas ieškovui po to tapo nebereikalingas. Areštuoto turto vertė buvo 184 945 Lt, o indeksavus bendruoju kainų indeksu arešto panaikinimo dienai ji sudarė 275 093 Lt. Atėmus likutinę turto vertę patirtos žalos dydis yra 265 173 Lt. Areštuotų automobilių saugojimo automobilių aikštelėje išlaidos sudaro 9170 Lt. Patalpų nuomos areštuotam turtui saugoti išlaidos - 12189,77 Lt, apsaugos policijos paslaugos - 2079,40 Lt. Kadangi buvo uždraustos visos operacijos su bendrovės nekilnojamuoju turtu - bendrabučio tipo butais, jų išlaikymo kaštai sudarė 9324,48Lt. Ieškovo skaičiavimais iš viso padaryta žalos už 297 937 Lt.

4Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 9 170 Lt žalos atlyginimą, 1 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

5Teismas pažymėjo, kad spręsdamas ginčą vadovaujasi naujojo CK normomis. Teismo nuomone, negalima visiškai sutikti su ieškovo argumentais dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismų neteisėtų veiksmų areštuojant ieškovo turtą bei atsisakant panaikinti neteisėtą turto areštą. V.G. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas ieškovo direktoriumi, neturėdamas leidimo vykdė finansines operacijas - priimdavo piliečių paskolas užsienio valiuta UAB „Naujapilė” vardu, o vėliau paskolų nei jis asmeniškai, nei ieškovas piliečiams negrąžindavo. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai yra pagrįsta manyti, kad baudžiamojoje byloje galėjo atsirasti civiliniai ieškiniai ne tik asmeniškai V.G., bet ir UAB „Naujapilė”. V. G. buvo ne tik vienintelis UAB „Naujapilė“ akcininkas, bet ir direktorius, todėl civilinė atsakomybė galėjo kilti ir UAB „Naujapilė”, kuri pagal 1961 m. BPK 62 straipsnį galėjo būti patraukta civiliniu atsakovu. Remdamasis BPK 195 straipsniu tardytojas, siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį, privalėjo uždėti areštą ne tik įtariamojo ar kaltinamojo turtui, bet ir turtui asmenų, pagal įstatymą materialiai atsakingų už jų veiksmus, ar kitų asmenų, pas kuriuos yra nusikalstamu būdu gautas ar įgytas turtas. Akivaizdu, kad minėta BPK norma imperatyviai nustatė tardytojo pareigą atlikti tokius veiksmus. Nesiėmęs tokių veiksmų tardytojas būtų pažeidęs įstatymą, o tuo pačiu ir galimų civilinių ieškovų interesus, jei tiriant bylą ieškovo turtas būtų perleistas kitiems asmenims. Teismo nuomone, tokius tardytojo veiksmus kaip neteisėtus būtų galima vertinti tik tokiu atveju, jeigu ieškovas būtų visiškai nesusijęs su V.G., kaip bendrovės direktoriaus vykdyta veikla, tos veiklos rezultate ieškovo gautais ir apskaitytais piliečių pinigais. Nors vėliau ieškiniai ieškovui nebuvo pareikšti ir ieškovas nebuvo patrauktas civiliniu atsakovu, tačiau tai nereiškia, kad tardytojo veiksmai areštuojant turtą buvo neteisėti. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo manyti, kad ieškovo turto arešto nepagrįstumas besąlygiškai paaiškėjo dar 1996 m. spalio 10 d., t. y. po to, kai byla buvo pradėta nagrinėti teismo posėdyje nepareiškus ieškinių ieškovui iki teisminio tardymo pradžios. Nors BPK 66 straipsnyje buvo nustatyta, kad ieškinys gali būti pareiškiamas iki teisminio tardymo pradžios, tačiau negalima manyti, jog nesant ieškovui pareikštų ieškinių iki šios proceso stadijos, areštas turtui turėjo būti tuojau pat naikinamas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėtoje baudžiamojoje byloje ieškiniai buvo reiškiami, tik jie palikti nenagrinėtais. Teismas laikėsi nuostatos, kad taikytos procesinės priemonės ieškovo turto atžvilgiu iš esmės negali būti laikomos neteisėtomis. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai vienareikšmiškai vertina prokuratūros, teismų veiksmus - turto arešto nepanaikinimą baudžiamosios bylos ankstesnėse stadijose - kaip neteisėtus. Šių institucijų veiksmų neteisėtumas turto arešto klausimu nėra konstatuotas nei instancine, nei kitokia tvarka. Teismo nuomone, nors V.G. atžvilgiu vienoje kaltinimo dalyje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, o kitoje dalyje byla nutraukta, tai neleidžia manyti, kad patys savaime tyrimo bei bylos nagrinėjimo eigoje priimti procesiniai sprendimai dėl turto arešto buvo neteisėti.

6Teismas konstatavo, kad veiksmų teisėtumo klausimas civilinės atsakomybės požiūriu negali būti vertinamas apsiribojant vien tik formaliai tinkamu BPK normų pritaikymu. Visos valstybinės institucijos, tame tarpe ir vykdančios baudžiamąjį persekiojimą, civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šios pareigos nevykdymas laikytinas neteisėtu veiksmu ir yra pagrindu civilinei atsakomybei atsirasti. Įvertinęs byloje esančią medžiagą teismas padarė išvadą, kad minėta pareiga nebuvo tinkamai įvykdyta, o tai sąlygojo dalies ieškovo nurodomos žalos atsiradimą. Valstybė, suvaržydama asmens nuosavybės teisę, turėtų dėl to prisiimti atsakomybę už nuostolių padarymą. Ieškovas nurodo, kad dėl negautų pardavus areštuotą turtą pajamų žala sudarytų 265 173 Lt. Pasak teismo, ieškovo teiginiai apie negautas pajamas nėra patvirtinami kokiais nors įrodymais, kad ieškovas jas buvo suplanavęs ir realiai galėjęs jas gauti. Teismo nuomone, nepateikus patikimų įrodymų, nėra pagrindo manyti, kad ieškovas būtų pardavinėjęs turimą kompiuterinę techniką, baldus, įrangą, kitą vertingesnį bendrovės veiklai reikalingą ar būtiną turtą. Tokie veiksmai, neturint galimybės dėl savo finansinės padėties įsigyti naują turtą, sąlygotų ne bendrovės veiklos vystymą, o jos nutraukimą. Visu areštuotu turtu ieškovas turėjo galimybę naudotis, todėl nėra pagrindo pripažinti įrodytomis aplinkybes, kad visas turtas bendrovei buvo tapęs nereikalingas ir būtų buvęs realizuotas. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą atlyginti areštuotų automobilių saugojimo išlaidas - 9170 Lt. Uždėjus areštą automobiliams, jie buvo perduoti ieškovui saugoti. Pareigūnai turėtų imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas galimo civilinio ieškinio patenkinimo realumas, o neapsiribota vien turto arešto protokolo surašymu, paliekant visas kitas iš šio procesinio veiksmo kylančias problemas areštuoto turto saugotojui. Teismo nuomone, imantis tokių procesinės prievartos priemonių buvo ne tik suvaržyta teisė laisvai disponuoti nuosavybe, bet ieškovas iš esmės buvo priverstas vien tik savo sąskaita turėti papildomų išlaidų išlaikymui turto, skirto užtikrinti civilinius ieškinius. Teismas pripažino, kad taikant areštą šiam turtui turėjo būti įvertintos aplinkybės, susijusios su areštuojamo turto apsauga, bei užtikrinta, jog šiuo procesiniu veiksmu ieškovui nebūtų daroma papildoma žala. Būtų neteisinga, jei asmuo turėtų prisiimti visą primestą riziką dėl turto išsaugojimo tik savo papildomų išlaidų sąskaita. Automobilius laikyti neturint jų saugojimo patalpų ar nesaugomoje teritorijoje yra rizikinga, todėl esant valstybės institucijų nustatytai ieškovo pareigai saugoti areštuotą turtą, teismas pripažino pagrįstomis ieškovo turėtas turto saugojimo išlaidas.

7Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog 1997 m. išsinuomotose patalpose Ekskavatorininkų g. l b, Kaune buvo saugoma būtent areštuoto turto dalis, o ne kas nors kita. Šios patalpos buvo nuomojamos nuo 1997 m. kovo mėnesio, nors turtas areštuotas dar 1995 m. Beveik du metus ieškovas turėjo galimybę saugoti areštuotą turtą nenuomojant papildomų patalpų. Įvertinus areštuoto turto apimtį ir pobūdį, teismo nuomone, negalima daryti išvados, kad nuomoti turto sandėliavimui 70 kv. m patalpas būtų būtina, juolab pats ieškovas tokio turto sandėliavimui turėjo pakankamai savų patalpų. Teismas sprendė, kad kiti ieškovo reikalavimai - dėl apsaugos policijos teikiamų paslaugų išlaidų bei nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidų atlyginimo taip pat nėra pagrįsti.

8Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė ieškovas UAB „Naujapilė“, atsakovo atstovai LR teisingumo ministerija ir LR Generalinė prokuratūra.

9Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Naujapilė” prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti pilnai - priteisti iš atsakovo 297 937 Lt žalos atlyginimą bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad žala atsirado esant neteisėtiems pareigūnų veiksmams. Tardytojo nutarimo areštuoti UAB ,,Naujapilė” turtą neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jais buvo siekiama užtikrinti tariamus civilinius ieškinius, kurių pareiškimas UAB ,,Naujapilė” buvo neįmanomas. Perduodamas bylą su kaltinamąja išvada prokuratūrai, tardytojas nutarimų areštuoti turtą nepanaikino (neteisėtas neveikimas). Prokuratūros veiksmų neteisėtumas pasireiškė netinkamu pareigų, numatytų 1961 m. BPK 21 skirsnyje atlikimu. Kauno m. apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad teismai nepanaikino neteisėtų turto arešto aktų. Pasireiškė neteisėtas ir nepagrįstas pareigūnų kišimasis į sutartinius civilinius santykius, siekiant naudos. Žala ieškovui buvo padaryta ieškinyje išvardintais pareigūnų neteisėtais veiksmas (neveikimu), todėl ieškinys turi būti patenkintai pilnai.

10Apeliaciniu skundu LR teisingumo ministerija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Teismas nustatė, jog ieškovas patyrė 9170 Lt žalą dėl transporto priemonių saugojimo mokamoje aikštelėje. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2370 Lt ieškovas įmokėjo tiesiogiai į AB ,,Kauno autoservisas” kasą, o kita 6800 Lt dalis priteista teismo sprendimu. Faktas dėl iš UAB ,,Naujapilė” priteistų 6 800 Lt savaime dar neįrodo, jog ieškovas patyrė nurodyto dydžio žalą, todėl teismas neteisingai apskaičiavo nuostolių dydį. Be to, teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes neištyrė, kur buvo saugojamos transporto priemonės iki 1997 m. ir kodėl vėliau iškilo būtinybė jas saugoti mokamoje aikštelėje. Taip pat šis apeliantas nurodo, kad teismas, priteisdamas 1500 Lt išlaidų už advokato pagalbą, neproporcingai priteisė šią sumą iš atsakovo.

11Apeliaciniu skundu LR Generalinė prokuratūra prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų, tačiau pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą atlyginti areštuotų automobilių saugojimo išlaidas. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai valstybę įpareigojo atlyginti šias išlaidas. Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žala padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Nenustačius teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, valstybė neturi prievolės atlyginti žalą. Taip pat apeliantas nurodo, kad tardytojas, areštavęs ieškovo automobilius, juos paliko UAB ,,Naujapilė” naudotis. Turto arešto aktais ieškovo nuosavybės teisės buvo suvaržytos tik procesiškai, tuo užtikrinant galimybę bendrovei toliau vystyti veiklą. Ieškovas pats pasirašytinai įsipareigojo saugoti areštuotus automobilius, pats pasirinko turto apsaugos būdą, nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl areštuoto turto apsaugos, nekėlė turto apsaugos problemų bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu. Be to, teismas neteisingai nurodė ir ieškovo turėtas išlaidas. Bylos duomenimis ieškovas už automobilių saugojimą sumokėjo 2370 Lt, o kitų išlaidų ieškovas neturėjo.

12Atsiliepimuose į apeliacinius skundus LR Generalinė prokuratūra ir LR teisingumo ministerija prašo atsakovo atstovų apeliacinius skundus tenkinti, o ieškovo UAB ,,Naujapilė” apeliacinį skundą atmesti.

13Atsiliepime į atsakovo atstovų apeliacinius skundus ieškovas UAB ,,Naujapilė” prašo atsakovo atstovų apeliacinius skundus atmesti.

14Atsakovų apeliaciniai skundai netenkintini. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinių skundų argumentus, neišplečiant skundų argumentų sąrašo, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas.

16Atsakovai LR teisingumo ministerija ir LR Generalinė prokuratūra apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Atsakovai nurodo, kad nenustačius teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, valstybė neturi prievolės atlyginti žalą. Be to, turto arešto aktais ieškovo nuosavybės teisės buvo suvaržytos tik procesiškai, tuo užtikrinant galimybę bendrovei toliau vystyti veiklą. Ieškovas pats pasirašytinai įsipareigojo saugoti areštuotus automobilius, pats pasirinko turto apsaugos būdą, nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl areštuoto turto apsaugos, nekėlė turto apsaugos problemų bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu.

17Kaip jau minėta, ieškovas UAB ,,Naujapilė” apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo 297 937 Lt turtinės žalos, atsiradusios dėl baudžiamojoje byloje parengtinį tardymą (ikiteisminį tyrimą) atlikusių institucijų, teismų veiksmų neteisėtai pritaikius procesinę prievartos priemonę - turto areštą laikotarpiu nuo 1995 m. gegužės mėn. iki 2003 m. gegužės 27 d., dėl kurios ieškovui buvo apribota galimybė disponuoti bendrovės turtu, atsirado išlaidų, tiesiogiai susijusių su areštuoto turto saugojimu bei priežiūra.

18Civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Civilinė atsakomybė atsiranda, tik jeigu žalą padariusio asmens elgesys yra neteisėtas, pasireiškiantis neteisėtais aktyviais veiksmais (veikimu) arba neteisėtu pasyviu elgesiu (neveikimu). Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas. Jeigu asmens veikla teisės požiūriu yra nepriekaištinga, jo civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl šios veiklos, yra negalima. Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai, egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui. Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žala padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Šioje normoje įtvirtinta, kad žala atlyginama nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės, tačiau turi būti nustatyta, kad veiksmai buvo neteisėti.

19Teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo klausimas civilinės atsakomybės požiūriu negali būti vertinamas apsiribojant vien tik formaliai tinkamu BPK normų pritaikymu. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str.). Taikant įstatymų reikalavimus ir baudžiamajame procese, skiriant tokią procesinės prievartos priemonę kaip turto areštas, minėta CK norma taip pat turėtų būti įvertinama, t.y. teisėsaugos institucijos turėtų imtis visų įmanomų priemonių, kad suvaržymai nesukeltų neigiamų pasekmių arba bent jau jas minimizuotų. Visos valstybinės institucijos, tame tarpe ir vykdančios baudžiamąjį persekiojimą, civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šios pareigos nevykdymas laikytinas neteisėtu veiksmu ir yra pagrindu civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 str. 1d., 6.272 str. 1d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant valstybės institucijų veiksmų teisėtumą taikant procesines prievartos priemones, būtina atsižvelgti ar jos buvo neteisėtos nuo pat jų taikymo pradžios, ar jų neteisėtumą lemiančios aplinkybės atsirado vėliau.

20Kolegija pažymi, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo veiksmų neteisėtumą sąlygojo nepateisinamai ilga ieškovo turto arešto trukmė – 8 metai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad kai sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. Tai, kad minėtoje baudžiamojoje byloje buvo pažeista asmens teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pripažino Europos žmogaus teisių teismas 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimu byloje G. prieš Lietuvą (t. 1, b. l. 66-74).

21Be to, Kauno miesto apylinkės prokuratūrai 2002 m. vasario 7 d. nutarimu pakeitus kaltinimą ir nustačius, kad V.G. inkriminuojamais veiksmais buvo padaryta žala UAB „Naujapilė“, o ne kitiems asmenims, išnyko teisinis pagrindas taikyti turto areštą, neliko aplinkybių rodančių, jog byloje gali būti pareikšti civiliniai ieškiniai UAB „Naujapilė“. Nelikus teisinių prielaidų taikyti UAB „Naujapilė“ turto areštą, turėjo būti išspręstas ir jo panaikinimo klausimas, tačiau UAB „Naujapilė“ turto areštas buvo panaikintas tik 2003 m. gegužės 27 d. Tokio neveikimo (arešto ieškovo turtui nepanaikinimo) negalima laikyti teisėtu. Atkreipiamas dėmesys, kad 2000 m. gruodžio mėn. ieškovas Kauno m. apylinkės teismui pateikė prašymą, kuriame nurodoma, jog ieškovas neturi finansinių lėšų toliau vykdyti minėtų automobilių apsaugą ir prašo panaikinti minėto turto areštą ir leisti parduoti ieškovui priklausančius automobilius, siekiant sumažinti bendrovei daromą žalą. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog valstybės institucijų veiksmai, išlaikant uždėtą turto areštą UAB „Naujapilė“ turtui nepagrįstai ilgą laikotarpį, buvo neteisėti, todėl valstybė atsakinga už ieškovui padarytą turtinę žalą.

22Apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 297 937 Lt turtinės žalos. Ieškovas teigia patyręs turtinę žalą dėl areštuoto turto vertės sumažėjimo ir nurodo, kad žala dėl negautų pajamų - areštuoto turto (kompiuterių, kopijavimo aparato, transporto priemonių, ofiso baldų, įrangos, prekių), kurį pardavus arešto uždėjimo dieną bendrovė būtų gavusi 184 945 Lt, - indeksavus, atsižvelgiant į infliaciją, turto vertę ir likutinę turto vertę, yra 265 173 Lt.

23Teisėjų kolegija pažymi, jog neteisėti veiksmai taikant procesines prievartos priemones baudžiamojoje byloje yra tik viena iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Kita būtina valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Siekiant įgyvendinti CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą, žala įvertinama pinigais, atsižvelgiant į infliaciją, rinkos pokyčius ir kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes; jeigu ieškovas negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai įmonė dėl tam tikrų priežasčių negali plėtoti veiklos, ji paprastai patiria nuostolių dėl to, kad negavo pajamų iš savo veiklos. Vertinant daiktų nuvertėjimą, pažymėtina, jog daiktų nuvertėjimas savaime nėra pakankamas kriterijus žalai ir jos dydžiui nustatyti . Daiktai laikui bėgant nuvertėja, t.y. jų ekonominė vertė paprastai sumažėja dėl objektyvių priežasčių (natūralių savybių ir pan.). Kai deliktiniuose santykiuose remiamasi daiktų nuvertėjimu, žalos atsiradimui pagrįsti turi būti visapusiškai ištirtas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir daiktų vertės pokyčių. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra sąsaja tarp neteisėto veikimo ir asmeniui atsiradusios turtinės ar neturtinės žalos bei nuostolių, kuri rodo, kad žala yra neteisėto veikimo pasekmė. Ji gali būti susijusi artimesniu ryšiu, betarpiškai arba gali būti ryšys tolimesnis, kai neteisėtas veikimas netiesiogiai turi įtakos žalos atsiradimui.

24Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog, areštavus UAB „Naujapilė“ turtą, 1995 m. II pusmetį bendrovės veikla tapo minimali (t.1, b.l. 153-155). Ieškovas nurodo, kad 1996 m. balandžio 30 d. areštavus UAB „Naujapilė“ akcijas, jam buvo užkirstas kelias bendrovės valdymą perduoti kitiems asmenims, todėl bendrovė nutraukė savo veiklą. Ieškovo teigimu, areštuoti nurodyti nekilnojamieji daiktai įmonei, nevykdančiai ūkinės veiklos, tapo nebereikalingi ir galėjo būti parduoti už 184 945 Lt, tačiau dėl turto arešto negalėjo būti parduoti, dėl to nuvertėjo. Byloje neginčijama bendra areštuotų ieškovo kilnojamųjų daiktų – orgtechnikos, automobilių, baldų, įrangos ir prekių vertė arešto uždėjimo šiems daiktams metu – 184 945 Lt (t. 1, b. l. 86-97). Tų pačių daiktų likutinė vertė, buvusi arešto daiktams panaikinimo momentu, nustatyta turto vertės nustatymo aktais, iš viso sudarė tik 9920 Lt (t. 1, b. l. 163-180). Likutinė daiktų vertė taip pat neginčijama. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais pripažintina, kad ieškovui padaryta žala dėl areštuotų daiktų nuvertėjimo. Šios žalos dydis lygus daiktų vertės arešto jiems uždėjimo metu ir likutinės jų vertės arešto panaikinimo momentu skirtumui – 175 025 Lt.

25Ieškovas taip pat nurodo, kad galutinį žalos dėl daiktų nuvertėjimo atlyginimo dydį turėtų sudaryti ne tik turto verčių skirtumas, bet ir atitinkamu koeficientu indeksuota pinigų suma, kadangi dėl infliacijos sąlygoto bendrojo kainų kilimo daiktų arešto laikotarpiu atitinkamu laipsniu sumažėjo perkamoji galia, t. y. pinigų suma, kuri būtų gauta pardavus tokios pat vertės daiktus arešto daiktams panaikinimo momentu, turėtų mažesnę perkamąją galią už pinigų sumą, gautą pardavus tokios pat vertės daiktus arešto daiktams uždėjimo momentu. Tokiu būdu, ieškovas žalos dėl daiktų nuvertėjimo dydį padidina dar 90 148 Lt suma. Su tokia ieškovo nuostata nėra pagrindo sutikti. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, jog ieškovas ketino areštuotą turtą parduoti, todėl vertinti daiktų areštu padarytos žalos dydį dar ir pagal gautinų piniginių lėšų perkamąją galią daiktų pardavimo atveju nėra pagrindo.

26Kolegija pripažįsta pagrįstu ieškovo reikalavimą atlyginti automobilių saugojimo išlaidas 9170 Lt, kurias jis patyrė saugodamas transporto priemones autoserviso saugojimo aikštelėje (t.1 b.l. 195-220). Kolegija sprendžia, kad taikant areštą šiam turtui turėjo būti įvertintos aplinkybės, susijusios su areštuojamo turto apsauga, bei užtikrinta, kad šiuo procesiniu veiksmu ieškovui nebūtų daroma papildoma žala (CK 6.263 str., CK 6.246 str. 1 d.), ir būtų neteisinga, jei asmuo turėtų prisiimti visą primestą riziką dėl turto išsaugojimo tik savo papildomų išlaidų sąskaita. Turint galvoje, kad tokį turtą - automobilius - laikyti, neturint jo saugojimui patalpų ar nesaugomoje teritorijoje, yra labai rizikinga bei esant valstybės institucijų nustatytai ieškovo pareigai saugoti areštuotą turtą, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovo turėtas minėtas išlaidas ir reikalavimą jas atlyginti. Taigi, ieškovui padaryta žala lygi 184 195 Lt (175 025 + 9170).

27Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentu, jog UAB „Naujapilė“ turto areštas visu ieškovo nurodytu laikotarpiu nuo 1995 m. gegužės mėn. iki 2003 m. gegužės 27 d. buvo neteisėtas. Remiantis tuo metu galiojusio 1961 m. BPK 195 straipsniu, siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, tardytojas privalėjo uždėti areštą įtariamojo, kaltinamojo ar pagal įstatymą materialiai atsakingo už jų veiksmus fizinio asmens turtui ar transporto priemonei arba turtui kitų fizinių asmenų, pas kuriuos yra nusikalstamu būdu gautas ar įgytas turtas arba transporto priemonė. Šio straipsnio antrosios dalies antrame punkte numatyta, jog juridinio asmens turtas areštuojamas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, kai yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį baudžiamojoje byloje patraukti civiliniu atsakovu. Šioje BPK normoje buvo įtvirtinta tardytojo pareiga areštuoti juridinio asmens turtą ir taip apginti civilinių ieškovų teises. Iš bylos medžiagos matyti, jog tardytojo procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje apribojimai ieškovo UAB „Naujapilė“ turtui areštuojant šį turtą buvo nustatyti 1995 m. gegužės – 1996 m. balandžio mėnesių laikotarpiu. Tuo metu galiojusio 1961 m. BPK 70 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta bendra taisyklė, jog esant pakankamai duomenų, kad nusikaltimu buvo padaryta materialinės žalos, kvotos organas, tardytojas, prokuroras ir teismas privalo imtis priemonių pareikštam ar ateityje galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti. 1995 m. gegužės 15 d. vieninteliam UAB „Naujapilė“ akcininkui ir administracijos vadovui V.G.buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 20-1-201-95, pareikštas kaltinimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 329 straipsnyje, padarymo. Jis buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „Naujapilė“ direktoriumi, neturėdamas leidimo vykdė finansines operacijas – ne mažiau kaip 50 kartų iš privačių asmenų, sudarinėdamas kreditines sutartis paėmė daugiau kaip 280 000 JAV dolerių. Sudarydamas sutartis Vytas G. kreditoriams aiškino, kad pinigai renkami komercinei ir ūkinei veiklai vystyti UAB „Naujapilė“. V. G. gautus iš fizinių asmenų pinigus įtraukė į UAB „Naujapilė“ apskaitą. Nuo 1994 m. rugpjūčio mėn. Vytas G. nustojo mokėti kreditoriams palūkanas ir grąžinti kreditus, motyvuodamas sunkia ekonomine situacija (baudžiamoji byla Nr. 20-1-201-95, t.1, b.l. 5-6). Kreditai buvo imami tiek V. G., tiek UAB „Naujapilė“ vardu. Byloje V. A., V. P., A. G., A. P., G. U. ir kiti asmenys buvo pripažinti nukentėjusiais ir civiliniais ieškovais (baudžiamoji byla Nr. 20-1-201-95, t.7, b.l. 76-77; 96-97; 103-104; 111-112), todėl, kolegijos nuomone, remiantis 1964 m. CK 483, 484 straipsniais, kuriuose numatyta, jog organizacija privalo atlyginti žalą, padarytą dėl jos darbuotojų kaltės, jiems einant savo darbines (tarnybines) pareigas, dėl administracijos vadovo veiksmų ir sprendimų UAB „Naujapilė“ įgijo teises ir pareigas ir todėl galėjo būti areštuojamas UAB „Naujapilė“ turtas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, parengtinio tardymo pradžioje, kol bus nustatyti kreditorių ir įmonės tarpusavio santykiai, įmonės darbuotojų ir dalyvių veiksmų teisėtumas – buvo pagrįsta uždėti areštą įmonės turtui.

28Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenumato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kaip jau minėta, už aukščiau nurodytus veiksmus V. G. buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 329 straipsnį už operacijų su užsienio valiuta norminių aktų pažeidimus. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujasis Baudžiamasis kodeksas, kuriame baudžiamoji atsakomybė už operacijų su užsienio valiuta norminių aktų pažeidimus nenumatyta, todėl remiantis naujojo BK 3 straipsnio 2 dalimi V. G. veika buvo dekriminalizuota. Kolegijos nuomone, UAB „Naujapilė“, sudarydama sąlygas jos direktoriui skolintis iš asmenų pinigines lėšas, viešai skelbdama, jog vykdo finansines operacijas užsienio valiuta, nors neturėjo teisės užsiimti minėta veikla, sudarė prielaidas civilinių santykių partneriams ja nepasitikėti ir kreiptis gynybos į teisėsaugos institucijas, o šioms imtis priemonių galimiems civiliniams ieškiniams užtikrinti. V. G. nusikalstami veiksmai sąlygojo kreditorių bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, taigi ir šių veiksmų padarinius, t.y. ir žalos UAB „Naujapilė“ atsiradimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai – nepagrįstai ilgas tyrimas ir teisinių santykių kvalifikavimo uždelsimas – galėjo tik padidinti įmonei daromą žalą, bet nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su žalos įmonei kilimu, nes iš esmės žala kilo dėl V. G. veiksmų. Taigi, kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju yra didelis ir paties ieškovo UAB „Naujapilė“ neatsargumas, kuris pasireiškė jo valdymo organų veiksmais ar neveikimu, nes įmonė savo teises ir pareigas įgyja per savo valdymo organus (CK 2.81 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta teisėsaugos institucijų pareigūnų tyčia, t. y. sąmoningas pareigų nevykdymas, konstatuoja, kad ieškovo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų kaltė mišri. (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad dėl atsiradusios žalos, vertinant visas aukščiau nurodytas aplinkybes, didžiąja dalimi kaltas pats ieškovas, o valstybė dėl neteisėtų jos pareigūnų veiksmų turėtų prisiimti dešimtadalį atsakomybės. Todėl žalos atlyginimas ieškovui mažintinas iki 18419,50 Lt (184195 × 10 %).

29Ieškovas prašo priteisti turėtas dalies areštuoto turto sandėliavimo išlaidas 12189,77 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių išlaidų priskirti atlygintiniems nuostoliams nėra pagrindo, nes ieškovas neįrodė, ar būtent areštuotas, o ne koks kitas turtas buvo laikomas nuomojamose patalpose. Nėra patvirtinta, kokie areštuoti daiktai galėjo būti saugomi ieškovo nurodytose išsinuomotose patalpose, ar konkrečių daiktų saugojimo tokiomis sąlygomis būtinybę iššaukė daiktų areštavimas. Įvertinus areštuoto turto apimtį ir pobūdį, taip pat negalima daryti išvados, kad nuomoti jo sandėliavimui 70 m2 patalpas būtų būtina. Be to, pats ieškovas tokio turto sandėliavimui turėjo pakankamai savų patalpų.

30Ieškovas taip pat prašė priteisti 2079 Lt žalos, kurią sudaro piniginės lėšos, sumokėtos už Apsaugos policijos skyriaus suteiktas turto apsaugos paslaugas 1995 m. birželio – gruodžio mėnesiais, taip pat 9324,48 Lt nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidos turto arešto laikotarpiu.

31Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovo sutartis su Apsaugos policijos skyriumi dėl patalpų ir jose esančių objektų apsaugos buvo sudaryta 1995 m. kovo 20 d. (t. 1, b. l. 233), t. y. dar iki turto areštavimo baudžiamojoje byloje, todėl teisėjų kolegija mano, jog ieškovo turto apsaugos paslaugų pasirinkimas nebuvo susijęs su procesinių prievartos priemonių taikymu. Be to, areštavus ieškovo turtą nebuvo nutrauktas turto apsaugos paslaugų teikimas, nors tokią galimybę numatė ieškovo ir Apsaugos policijos sudaryta 1995 m. kovo 20 d. patalpų ir jose esančių objektų apsaugos sutartis. Todėl ieškovo reikalavimas atlyginti žalą patirtą dėl turto apsaugos paslaugų atmestinas.

32Ieškovas teigia, kad dėl pritaikytų apribojimų operacijoms su nekilnojamuoju turtu, jis buvęs priverstas išlaikyti jam nebereikalingu tapusį nekilnojamąjį turtą ir nurodo, kad jo veikla praktiškai nutrūko ir areštuotas turtas tapo nereikalingas vos prasidėjus baudžiamajam procesui, t. y. dar 1995 - 1996 metais.

33Kolegijos nuomone, esant ieškovo nurodytoms aplinkybėms, ieškovas turėjo nutraukti sandorius, dėl kurių atsiranda papildomos nereikalingos išlaidos. Byloje nėra duomenų, jog sutarčių dėl komunalinių paslaugų teikimo sudarymą ir prievolių pagal jas prisiėmimą ieškovas buvo priverstas daryti dėl procesinių prievartos priemonių baudžiamojoje byloje, todėl reikalavimas dėl išlaidų apmokant šias paslaugas priskyrimo prie atlygintinos žalos negali būti tenkinamas.

34Netenkintinas ir ieškovo reikalavimas dėl Nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priteisimo. Šiuos mokesčius, vadovaujantis 1994 m. liepos 20 d. LR Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. I-565 3 straipsniu ir LR Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 1 punktu, privalo mokėti nekilnojamojo turto savininkai ir valstybinės žemės nuomininkai. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, jog ieškovas ketino parduoti areštuotą turtą. Be to, kaip jau minėta, ieškovui žala padaryta jo paties akcininko, direktoriaus veiksmais, kurie sąlygojo procesinių prievartos priemonių taikymą, tarp jų ir turto areštą.

35Remiantis išdėstytais argumentais ir išvadomis pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, atitinkamai padidinant ieškovui priteistinos žalos dydį iki 18419,50 Lt.

36Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui (CPK 93 str.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimą iš dalies pakeisti. Ieškovui UAB „Naujapilė“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteistą žalos atlyginimo sumą padidinti iki 18 419,5 Lt.

39Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

40Ieškovui UAB „Naujapilė“ iš Lietuvos valstybės priteisti 1 000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas UAB ,,Naujapilė” 2004 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į Vilniaus... 4. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino... 5. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas ginčą vadovaujasi naujojo CK normomis.... 6. Teismas konstatavo, kad veiksmų teisėtumo klausimas civilinės atsakomybės... 7. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog 1997 m. išsinuomotose... 8. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Naujapilė” prašo panaikinti teismo... 10. Apeliaciniu skundu LR teisingumo ministerija prašo panaikinti pirmosios... 11. Apeliaciniu skundu LR Generalinė prokuratūra prašo teismo sprendimą... 12. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus LR Generalinė prokuratūra ir LR... 13. Atsiliepime į atsakovo atstovų apeliacinius skundus ieškovas UAB... 14. Atsakovų apeliaciniai skundai netenkintini. Ieškovo apeliacinis skundas... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 16. Atsakovai LR teisingumo ministerija ir LR Generalinė prokuratūra... 17. Kaip jau minėta, ieškovas UAB ,,Naujapilė” apeliaciniame skunde prašo... 18. Civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti... 19. Teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo klausimas civilinės atsakomybės... 20. Kolegija pažymi, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo... 21. Be to, Kauno miesto apylinkės prokuratūrai 2002 m. vasario 7 d. nutarimu... 22. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 297 937 Lt turtinės... 23. Teisėjų kolegija pažymi, jog neteisėti veiksmai taikant procesines... 24. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog, areštavus UAB „Naujapilė“... 25. Ieškovas taip pat nurodo, kad galutinį žalos dėl daiktų nuvertėjimo... 26. Kolegija pripažįsta pagrįstu ieškovo reikalavimą atlyginti automobilių... 27. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentu, jog UAB... 28. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tuo atveju,... 29. Ieškovas prašo priteisti turėtas dalies areštuoto turto sandėliavimo... 30. Ieškovas taip pat prašė priteisti 2079 Lt žalos, kurią sudaro piniginės... 31. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovo sutartis su Apsaugos policijos... 32. Ieškovas teigia, kad dėl pritaikytų apribojimų operacijoms su... 33. Kolegijos nuomone, esant ieškovo nurodytoms aplinkybėms, ieškovas turėjo... 34. Netenkintinas ir ieškovo reikalavimas dėl Nekilnojamojo turto mokesčio ir... 35. Remiantis išdėstytais argumentais ir išvadomis pirmosios instancijos teismo... 36. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 38. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimą iš dalies pakeisti.... 39. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 40. Ieškovui UAB „Naujapilė“ iš Lietuvos valstybės priteisti 1 000 Lt...