Byla AS-502-537-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Tarnyba) 2011 m. gegužės 19 d. raštą Nr. S-2236; 2) nustatyti atsakingus Tarnybos įdarbintus asmenis, dėl kurių kaltės Tarnyba, nepagrįstai atsižvelgdama į G. ir Ž. V. nurodytas priežastis, Lietuvos apeliaciniam teismui papildomai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – Civilinis kodeksas) 3.267 straipsnis įtvirtina rajono (miesto) valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją prižiūrėti vaiko globą (rūpybą) G. ir Z. V. šeimoje; 3) atlikti tyrimą dėl Jungtinės Karalystės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo nepripažintinumo ir neleistinumo vykdyti Lietuvos Respublikoje ir apie tyrimo išdavas raštu pranešti pareiškėjui bei Lietuvos apeliaciniam teismui; 4) atlikti tyrimą dėl nepilnametės S. V. gyvenamosios vietos; 5) raštu labai išsamiai paaiškinti, kokiais teisės aktais vadovaudamasi Tarnyba rėmėsi teiginiais „motinos Ž. V. turtas yra parduodamas varžytinėse, todėl tikėtina, kad iki Jungtinės Karalystės teismo turtas, kuris garantuotų tinkamą vaiko išlaikymą, gali būti parduotas“; 6) pateikti arba padėti gauti visą susijusią informaciją ir dokumentus, esančius bylose Nr. NJ10C00170, Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-14355-887/2011, Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-671-540/2012, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2T-206-2011; 7) pranešti pareiškėjui, kokiais motyvais vadovaujantis, speciali globa nutartimi suteikta būtent G. V. ir Ž. V., S. V. seneliui iš tėvo pusės ir įmočiutei, o ne kitiems asmenims (D. K. motinai Z. K.) ar institucijoms; dėl kokių priežasčių G. V. ir Ž. V. S. V. senelis iš tėvo pusės ir įmočiutė Jungtinėje Karalystėje prašė specialios globos S. V.; kokios buvo vietinės valdžios institucijos advokato ir vaiko įgaliotinio specialios globos suteikimo galimybės vaikui S. V. Jungtinėje Karalystėje; kokius įrodymus pateikė G. V. ir Ž. V., S. V. senelis iš tėvo pusės ir močiutė, dėl jų galimybių rūpintis vaiku ir finansiškai jį išlaikyti, ir ar šių įrodymų buvo pareikalauta prieš priimant specialios globos nutartį dėl S. V.; kokios globos sąlygos galėjo būti pasiūlytos S. V. Jungtinėje Karalystėje, ir ar buvo patvirtinta bei kas patvirtino, kad sąlygos Jungtinėje Karalystėje būtų buvusios blogesnės (ar geresnės) nei Lietuvoje; 8) atsiųsti visą konkrečią informaciją apie vietinės valdžios įstaigos advokatą ir vaiko S. V. įgaliotinį Anglijos ir Velso jurisdikcijoje; 9) atsiųsti galimai raštu vietinės valdžios įstaigos advokato ir S. V. įgaliotinio Anglijos ir Velso jurisdikcijoje, kuria rekomenduojama išduoti G. V. ir Ž. V. leidimą S. V. išvežti iš Anglijos ir Velso jurisdikcijos į Lietuvą; 10) atsiųsti informaciją, ar S. V. ar G. V. ir Ž. V. gauna pašalpas ar kitas įmokas iš Jungtinės Karalystės S. V. specialios globos finansavimui Lietuvoje, jei taip – kokiu teisiniu pagrindu ir kokio dydžio; 11) pateikti informaciją apie įstaigą Jungtinėje Karalystėje, kuri buvo atsakinga už S. V. specialiąją globą Jungtinėje Karalystėje ir kuri perdavė S. V. globą G. V. ir Ž. V., ypač pavadinimą, adresą, telefono numerį, fakso numerį, elektroninį paštą; vardą, pavardę, pareigybę ir pareigas tarnautojo /atsakingo asmens, vaiko aplankymų skaičių Lietuvoje, kito aplankymo laiką Lietuvoje, aplankymų Lietuvoje tikslą, susitikimų galimybes su pasirašiusiuoju; 12) atsiųsti dokumentus apie Jungtinės Karalystės valdžios įstaigų veiksmus dėl S. V. globos Jungtinėje Karalystėje, D. K. veiksmus nustatant D. K. tėvystę (galimai DNR tyrimą); 13) informuoti, kurios Jungtinės Karalystės valdžios įstaigos buvo atsakingos, kad D. K. tėvystė nebūtų nuslėpta Lietuvoje ir kokių priemonių buvo imtasi šiuo klausimu; 14) informuoti, kurios Jungtinės Karalystės valdžios įstaigos buvo atsakingos už ryšius/bendradarbiavimą su Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi S. V. teisėms užtikrinti, ir kokie šio bendradarbiavimo rezultatai; 15) pateikti informaciją, kurios Jungtinės Karalystės valdžios įstaigos vis dar yra atsakingos už vaiko S. V. teises; 16) pateikti informaciją, kada ir kieno buvo pateiktas prašymas S. V. registracijai kaip Jungtinės Karalystės pilietės pagal Britų Nacionalinį Aktą 1981; ar S. V. atitiko Britų Nacionalinio Akto 1981 reikalavimus Jungtinės Karalystės pilietybei gauti; 17) ištirti, kodėl 2011 m. gegužės 11 d. G. ir Ž. V. nesikreipė į mergaitės motinos turto pardavimą varžytinėse vykdantį antstolį su prašymu, atsižvelgiant į vaiko interesus, leisti dalyvauti procese parduodant Ž. V. turtą, atsisakė dalyvauti procese parduodant Ž. V. turtą, pateikė melagingus duomenis ir žinias, bei tyrimo išvadas raštu pranešti pareiškėjui bei Lietuvos apeliaciniam teismui; 18) atmesti nepagrįstą ir neteisėtą G. ir Ž. V. prašymą Tarnybai tarpininkauti ir dėl bylos svarstymo Lietuvos apeliaciniame teisme skubos tvarka; 19) pranešti, kas ir kokiu teisiniu pagrindu šiuo metu yra įstatyminis vaiko atstovas; 20) ištirti ir pranešti, kodėl G. ir Ž. V. iki šiol neįsivaikino globotinės S. V.; 21) ištirti ir pranešti, ar G. ir Ž. V. iki globos gavimo turėjo ir dabar turi pakankamai lėšų tinkamai S. V. globai; 22) atsiųsti tinkamai patvirtintus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklos nuostatus ar kito Tarnybos veiklą reglamentuojančio teisės akto nuorašą; 23) kreiptis į teismą dėl G. V. ir Ž. V. globos S. V. panaikinimo; 24) panaikinti Tarnybos 2012 m. gegužės 7 d. individualų administracinį aktą Nr. S-1954; 25) iš Lietuvos valstybės priteisti pareiškėjui 96 095,39 Lt turtinei žalai ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

7Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. raštu Nr. S-2236 „Dėl prašymo dėl Europos Sąjungos valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo skubos tvarka“, kuris buvo adresuotas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, ir 2012 m. gegužės 7 d. raštu Nr. S-1954 „Dėl informacijos suteikimo“, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2012 m. balandžio 10 d. skundas dėl Tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. rašto Nr. S-2236 panaikinimo ir informacijos bei dokumentų, susijusių su nepilnametės S. V. globa, pateikimo. Įvertinęs šių aktų turinį, teismas padarė išvadą, kad juose pareiškėjo atžvilgiu nėra viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, todėl jie negali būti ginčijami teisme. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje pateiktas konkretus sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, tačiau į jį nepatenka pareiškėjo reikalavimai dėl minėtų raštų panaikinimo. Administraciniai teismai nėra įstatymų leidėjo įgalinti tirti ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio-aiškinamojo pobūdžio raštų. Be to, 2011 m. gegužės 19 d. ir 2012 m. gegužės 7 d. raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pagal kurią, atsisakius priimti pagrindinius reikalavimus, tuo pačiu juridiniu pagrindu atsisakoma priimti ir išvestinius, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakyta priimti ir pareiškėjo išvestinius reikalavimus dėl informacijos bei dokumentų, susijusių su nepilnametės globa, pateikimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

8III.

9Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo analizuotuose aktuose yra išreikšti viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymai, todėl jie gali būti ginčo administracinėje byloje dalyku.

11Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą.

12Atsiliepime nurodo, kad Tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. raštas Nr. S-2236 yra adresuotas ne pareiškėjui ir su jo asmeniu niekaip nesusijęs, o 2012 m. gegužės 7 d. raštu Nr. S-1954 Tarnyba atsisakė pateikti V. J. 2012 m. balandžio 10 d. skunde prašomą informaciją apie trečiuosius asmenis. Atsakovo nuomone, teisinių pasekmių asmeniui gali sukelti institucijos atsisakymas suteikti informaciją tik apie jį patį ar jo atstovaujamą asmenį. Šiuo atveju pareiškėjo reikalauti duomenys apie mažametės globos nustatymą bei su tuo susijusias aplinkybes, neturi jokios įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV.

15Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

16Tikrinamos bylos duomenimis nustatyta, kad realizuodamas Konstitucijos ir įstatymų garantuojamą teisę į teisminę gynybą, V. J. 2012 m. birželio 9 d. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Savo materialinį teisinį reikalavimą pareiškėjas apibrėžė trimis savarankiškais prašymais: 1) panaikinti Tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. raštą Nr. S-2236; 2) panaikinti Tarnybos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. S-1954 ir įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus; 3) priteisti jam iš Lietuvos valstybės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, bendrai įvertinęs Tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. raštą Nr. S-2236 ir 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. S-1954, padarė išvadą, jog paminėti dokumentai yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio (jais nesuteikiamos/ nenustatomos, nepakeičiamos ir nepanaikinamos pareiškėjo teisės ar pareigos), todėl negali būti administracinės bylos dalykas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti V. J. skundą kaip nenagrinėtiną teismų.

17Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalį, individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį, administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas dėl konkretaus subjekto ir darantis įtaką šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms).

18Bylos medžiaga rodo, kad Tarnyba, išnagrinėjusi V. J. 2012 m. balandžio 10 d. skundą, 2012 m. gegužės 7 d. raštu Nr. S-1954 atsisakė jį tenkinti, t. y. panaikinti savo 2011 m. gegužės 19 d. raštą Nr. S-2236 ir pateikti pareiškėjo prašomą informaciją bei dokumentus, susijusius su nepilnamečio asmens globa. Iš to akivaizdu, jog analizuojamu atveju tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė teisiniai santykiai, kildinami iš konstitucinės asmens teisės gauti informaciją iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų – įgyvendinimo (šią tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas). Todėl pareiškėjas, manydamas, kad minėtas Tarnybos atsisakymas (administracinės procedūros sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo kreipimąsi), pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, turi teisę prašyti teismą spręsti šį ginčą, be kita ko, įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie įstatymais priskirti jo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijai.

19Taip pat matyti, jog pareiškėjas siekia gauti iš atsakovo Lietuvos valstybės žalos atlyginimą. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Tačiau administracinis teismas sprendžia ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

20Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti minėtų pareiškėjo skundo reikalavimų vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartis yra teisėta tik tokia apimtimi, kiek Tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. raštas Nr. S-2236 pripažintas nepatenkantis nei į skųstino individualaus teisės akto, nei į administracinio teisės akto sąvokas. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad skundo priėmimo stadijoje negali būti sprendžiama, ar materialinės teisės normos nustato asmeniui, besikreipiančiam į teismą su tam tikru reikalavimu, teisinių pasekmių atsiradimą. Šis klausimas yra susijęs su materialinėmis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, kurioms priskirtinas ir asmens reikalavimo teisės turėjimas, todėl gali būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės. Sprendžiant skundo priėmimo klausimą, yra vertinamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą, nustatytos ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje. Išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009).

21Kadangi šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir dėl to buvo neteisingai išspręstas V. J. skundo priėmimo klausimas, skundžiama nutartis dalyje naikinama, ir perduodamas klausimas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

24Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria atsisakyti priimti V. J. skundą dėl reikalavimų panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. S-1954, įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus ir priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą. Perduoti šioje dalyje skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

25Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

26Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos... 5. II.... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi... 7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Tarnybos 2011 m.... 8. III.... 9. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo... 10. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo analizuotuose aktuose yra... 11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prašo pareiškėjo... 12. Atsiliepime nurodo, kad Tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. raštas Nr. S-2236 yra... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV.... 15. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Tikrinamos bylos duomenimis nustatyta, kad realizuodamas Konstitucijos ir... 17. Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi kiekvienas suinteresuotas subjektas... 18. Bylos medžiaga rodo, kad Tarnyba, išnagrinėjusi V. J.... 19. Taip pat matyti, jog pareiškėjas siekia gauti iš atsakovo Lietuvos... 20. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 21. Kadangi šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 23. Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti iš... 24. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d.... 25. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d.... 26. Nutartis neskundžiama....