Byla 2S-958-252/2015
Dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Č. ir P. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4701-223-2015 pagal pareiškėjų A. Č. ir P. P. skundą suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro notarei V. J., I. M. dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus ir

Nustatė

2pareiškėjai A. Č. ir P. P. prašė panaikinti Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro notarės V. J. 2015-04-15 nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą P. P. ir A. Č. po E. P. mirties ( - ). Nurodė, kad 2015-04-07 kreipėsi į notarę, prašydami išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, likusį po E. P. mirties ( - ). 1996-06-18 testamentu E. P. savo turtą paliko seseriai E. S. M., sūnums P. P., A. P. ir anūkui A. Č.. E. S. M., priėmusi palikimą, mirė, o jos palikimą priėmė brolis I. M.. A. Č. ir P. P. palikimo po E. P. mirties nepriėmė. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, terminas palikimui priimti po E. P. mirties yra praleistas, tačiau E. S. M., o kartu ir E. P., palikimą priėmęs įpėdinis I. M. sutinka, jog pareiškėjai palikimą priimtų nesikreipiant į teismą, ir savo sutikimą patvirtino notarui.

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė. Nustatė, kad A. Č. ir P. P. 2015-04-07 pareiškimu kreipėsi į Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro notarę V. J. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po E. P. mirties ( - ), kuriame pažymėta, jog priėmęs palikimą įpėdinis I. M. išreiškė savo sutikimą dėl to, kad terminą palikimui priimti praleidę įpėdiniai A. Č. ir P. P. jį priimtų. Notarė 2015-04-15 priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kadangi jokių duomenų apie palikimo priėmimą bei įpėdinių, priėmusių palikimą, sutikimą paveldėti kitiems įpėdiniams notarų biurui nepateikta. Iš byloje esančių duomenų, notarės pateiktos paveldėjimo bylos po E. P. mirties teismas nustatė, kad pagal 1996-06-18 testamentą įpėdiniais buvo nurodyti E. S. M., P. P., A. Č., A. P.. Iš paveldėjimo byloje esančio 1997-04-24 pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir 1998-01-16 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo nustatė, kad palikimą po E. P. mirties priėmė vienintelė iš jau nurodytų įpėdinių – E. S. M.. Apie tai, kad palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, duomenų nėra. Iš byloje esančio pareiškimo dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo nustatė, kad jame savo sutikimą dėl palikimo priėmimo yra išreiškęs I. M., kuris įvardinamas kaip įpėdinis po E. S. M. mirties, tačiau nei notarei, nei teismui nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad E. S. M. yra mirusi ir jos palikimą priėmė I. M., o taip pat notarei nebuvo pateikta ir kitų įrodymų, kurie buvo būtini sprendžiant klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo A. Č. ir P. P.. Teismas konstatavo, jog notarei nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad I. M. priėmė palikimą po E. S. M. mirties ir yra įpėdinis (jam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas), nepateikė duomenų apie tai, ar nėra kitų įpėdinių po jos mirties (ir jų sutikimo, kad pareiškėjai priimtų palikimą), neaiški ir kito E. P. testamentinio įpėdinio A. P., mirusio ( - ), įstatyminių įpėdinių G. P. ir M. P. nuomonė dėl palikimo priėmimo (jei jie palikimą priėmė).

4Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Panevėžio miesto aplinkės teismo 2015-08-28 nutartį bei Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro notarės V. J. 2015-04-15 nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę V. J. atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą P. P. ir A. Č. po E. P. mirties ( - ). Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų skundą dėl notarės veiksmų. Notarė nereikalavo pateikti duomenų, kad E. S. M. yra mirusi, o jos palikimą priėmė I. M.. Notaras pagal Notariato įstatymą gali gauti duomenis ne tik iš notarinių veiksmų registro, bet ir iš kitų, todėl tikrai turėjo galimybę patikrinti tokius duomenis, kaip asmens mirties faktą, kas yra priėmęs mirusio asmens palikimą. Taip pat neaišku, apie kokius notarui nepateiktus kitus įrodymus, kurie buvo būtini sprendžiant klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kalbama skundžiamoje nutartyje, kadangi nėra konkrečiai įvardinta, kokie įrodymai turi būti pateikti. Teismas, nustatęs, jog reikalinga pateikti kokius tai įrodymus, apie tai turėjo informuoti pareiškėją arba paskirti žodinį skundo nagrinėjimą ir šias aplinkybes aiškintis teismo posėdžio metu (CPK 179 str. 2 d.). Be to, teismas, kaip ir notaras, gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.). Tokiu būdu, teismas pažeidė CPK 265 str. 1 d. reikalavimus, sprendė klausimą dėl neįtrauktų į bylą asmenų (CPK 266 str.), dėl ko liko neatskleista bylos esmė.

5Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro notarė V. J. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas. Notaro biurui nebuvo suteikta duomenų apie pareiškėjų palikimo priėmimą, nėra įpėdinių, priėmusių palikimą, sutikimų paveldėti kitiems įpėdiniams.

6Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo I. M. prašo atskirąjį skundą patenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį panaikinti bei įpareigoti notarę išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimus po E. P. mirties. Nurodo, kad sesuo E. S. M. yra mirusi. Po jos mirties palikimą priėmė jis, t. y. mirusiosios brolis I. M.. Tokie duomenys yra VĮ Registrų centre ir kituose registruose.

7Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

9Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl notarės atsisakymo išduoti pareiškėjams A. Č. ir P. P. paveldėjimo teisės liudijimą teisėtumo.

10LR Notariato įstatymo 2 str. 2 d. įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia tai, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 str. 1 d.). Notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose.

11Įstatymas neįpareigoja notaro nustatyti galimus visus palikėjo įpėdinius. Nagrinėjamu atveju notarė V. J. konstatavo, jog šiai dienai jokių duomenų apie palikimo priėmimą bei įpėdinių, priėmusių palikimą, sutikimą paveldėti kitiems įpėdiniams, notaro biurui nepateikta, todėl paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduodamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog įstatyme įtvirtinta notaro pareiga juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, tuo tarpu byloje notarei nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad I. M. priėmė palikimą po E. S. M. mirties ir yra įpėdinis, ar nėra kitų įpėdinių po jos mirties, neaiški kito E. P. testamentinio įpėdinio A. P. įstatyminių įpėdinių nuomonė dėl palikimo priėmimo.

12Teismas kritiškai vertina apeliantų argumentą, jog notaras pats turėjo galimybę patikrinti duomenis apie asmens mirtį, įpėdinius ir pan. Nagrinėjama byla nepriskirtina prie viešojo intereso kategorijos, todėl šiuo atveju nei notarė, nei pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos ieškoti pareiškėjų nepateiktų trūkstamų dokumentų. Be to, kaip pažymėjo notarė atsiliepime į atskirąjį skundą, naudodamasis šiuo metu esamų registrų duomenimis notaras neturi galimybės gauti visų reikalingų duomenų paveldėjimo bylai vesti. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.) – nagrinėjamu atveju – pareiškėjams. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai A. Č. ir P. P., kreipdamiesi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo po E. P. mirties išdavimo, privalėjo pateikti visus neginčijamus ir neprieštaraujančius vienas kitam duomenis, kurių pagrindu galima būtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notarės V. J. paaiškinimu, pareiškėjų skunde nurodyta, kad po E. S. M. mirties palikimą priėmęs I. M. sutinka, jog pareiškėjai A. Č. ir P. P. priimtų palikimą po E. P. mirties, tačiau I. M. į notaro biurą nei karto nebuvo atvykęs ir notaro akivaizdoje savo valios neišreiškė; notarui nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad E. S. M. yra mirusi, kokie yra E. S. M. įstatyminiai ar testamentiniai įpėdiniai; neaiški ir kito E. P. testamentinio įpėdinio A. P. įpėdinių nuomonė dėl sutikimo leisti A. Č. ir P. P. palikimą priimti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog patys pareiškėjai pripažįsta žinantys pasekmes praleidus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (nurodo, kad palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai).

13Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

14Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant skundą dėl notaro veiksmų. Taip pat nepriima apeliantų kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų, kadangi juos pareiškėjai turėjo galimybę pateikti kartu su skundu pirmos instancijos teismui, nes notaro atsisakyme atlikti veiksmus buvo aiškiai nurodyta dėl kokių priežasčių notaras atsisako atlikti veiksmus, būtent dėl minėtų dokumentų nepateikimo(CPK 314 str.).

15Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su notaro veiklos kompetencija, įvertino notarės atliktus veiksmus jos įgalinimų ribose, o atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-28 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjams A. Č. ir P. P., surinkus visus būtinus įrodymus, kreiptis pakartotinai į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

17Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai