Byla 2A-47-567/2012
Dėl leidimo patekti į patalpas ir šilumos atjungimo/prijungimo darbų atlikimo be patalpų savininko sutikimo, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Virginijai Kostenko, Gražinai Petrikienei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Valdui Pumpučiui, atsakovo atstovei advokatei Liucijai Jankoitei, trečiojo asmens atstovams N. L. ir V. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. V. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1384-433/2011 pagal ieškovų J. V. ir A. V. ieškinį atsakovui Restruktūrizuojamai UAB „VILNIAUS NEKILNOJAMASIS TURTAS“ dėl leidimo patekti į patalpas ir šilumos atjungimo/prijungimo darbų atlikimo be patalpų savininko sutikimo, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Bylos esmė

4Ieškovai J. V. ir A. V. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslino, prašydami leisti ieškovams ir jų pasirinktiems asmenims, turintiems teisę atlikti techniniame projekte Nr. 10-K-07-TP-ŠM numatytus darbus, patekti į atsakovui priklausančiame pastate, esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ), įrengtą šilumos punktą ir kitas techniniame projekte Nr. 10-K-07-TP-ŠM numatytų darbų atlikimui reikalingas patalpas bei ieškovų sąskaita ir jėgomis atlikti šildymo sistemos ir karšto vandentiekio prijungimo - atjungimo darbus, numatytus techniniame projekte Nr. 10-K-07-TP-ŠM, be atsakovo sutikimo, be prisijungimo taško ir tranzitinio šilumotiekio vietos suderinimo raštu ir be techninio projekto Nr. 10-K-07-TP-ŠM suderinimo su atsakovu, nurodant, kad darbai turi būti atliekami tik esant teigiamai oro temperatūrai. Nurodė, kad ieškovai yra žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. 0101/0054:229 Vilniaus m. k. v.) ir pastato - daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), bendraturčiai. Jiems priklausantis pastatas yra šildomas centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų, o esamas šilumos tiekimo tinklų įvadas yra įrengtas šiuo metu atsakovui nuosavybės teise įregistruoto pastato, esančio adresu ( - ), rūsio patalpose. Dėl šios priežasties atsakovo darbuotojai valdo ir reguliuoja šilumos tiekimą tiek į jų vardu įregistruotą statinį, tiek į ieškovams priklausantį pastatą. Švenčių dienomis ir savaitgaliais atsakovas sumažina šilumos tiekimą į ieškovų pastatą, dėl ko jie negali patenkinti savo šilumos tiekimo poreikių. Todėl ieškovai, siekdami apginti pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus bei išvengti kitų galimų ginčų, nori įsirengti atskirą šilumos mazgą su atskira apskaitos sistema jiems priklausančiame pastate. Tuo tikslu ieškovai paruošė šilumos punkto įrengimo - atskyrimo nuo atsakovui priklausančiame pastate įrengto šilumos punkto techninį projektą, tačiau projekto realizavimui būtina nuo atsakovo pastate esančio šilumos punkto atjungti ieškovams priklausančio pastato šildymo sistemą, šildymo sistemos vamzdynus perjungiant prie šilumos tinklo įvado prieš atsakovo šilumos punkto įvadines sklendes, o esamus karšto vandentiekio vamzdynus į pastatą ( - ) atjungti ir palikti neveikiančius. Be kitų šilumos punkto įrengimo reikalavimų, kuriuos privalo vykdyti ieškovai (jie juos yra įvykdę), kai kurių reikalavimų įvykdymas negalimas be atsakovo sutikimo ir leidimo, o būtent: pateikti pastato savininkų sutikimus dėl naujo šilumos punkto įrengimo esamo šilumos punkto patalpose (reikalavimų 12 punktas), projekto suderinimas su trečiomis šalimis (17 punktas), prisijungimo taško ir tranzitinio šilumtiekio vietos suderinimas su patalpų savininku (atsakovu) raštiškai (18 punktas). Be to, darbų pagal projektą atlikimui būtina patekti į šiuo metu atsakovui nuosavybės teise įregistruotas patalpas. Ieškovų užsakymu ir lėšomis 2006-04-21 UAB „Delfa“ parengė ieškovams priklausančio gyvenamojo namo renovavimo bei naujo daugiabučio gyvenamojo namo statybos žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. 0101/0054:228), esančiame ( - ), (jis tuo metu nuosavybės teise priklausė jiems) projektą Nr. AV007-29 (toliau - Projektas). Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojams išdavė leidimą, o 2006-07-14 išduotas leidimas buvo pakoreguotas, papildomai statytoju nurodant ir atsakovą. Pagal paruoštą projektą abejoms pastato dalims - renovuojamai (priklausančiai ieškovams) ir naujai statomai buvo numatytas įrengti vienas bendras šilumos punktas - naujai statomame name. Nors nei projektas, nei statybos leidimas bei kita projektinė dokumentacija nenumatė galimybės pripažinti daugiabutį pastatą tinkamu naudoti dalimis, ypač kuomet abiems pastatams eksploatuoti numatyti bendri objektai (šilumos mazgas, garažai), tačiau 2008-11-05 surašytu tinkamu naudoti aktu Nr. 10114.4-2469 naujai pastatyta pastato dalis, kurioje įrengtas ir šilumos punktas, buvo pripažinta tinkama naudoti, o vėliau statinys su šilumos mazgu buvo įregistruotas nuosavybės teise atsakovui. Visų šių juridinių faktų, kurių teisėtumas ir pagrįstumas yra abejotinas (šiai aplinkybei patvirtinti su patikslintu ieškiniu pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2009-12-10 d. rašto Nr. (7.9)-2D-2809 kopiją). Ieškovams nebuvo įregistruotos bendrosios dalinės nuosavybės teisės į šilumos punktą, nors akivaizdu, kad pagal projektą šilumos punktas buvo suprojektuotas tikslu naudotis abiems pastatams - tiek renovuojamam, tiek naujos statybos ir dėl to ieškovai turėjo tapti šilumos punkto bendraturčiais. Ieškovų reikalavimas grindžiamas ir specialiuoju teisės aktu - LR Ūkio ministro 2005-02-24 įsakymu Nr. 4-80 patvirtintų Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių 191 punktu, numatančiu būtinumą šilumos punktą įrengti kiekviename name. Sprendžiant pareikštą reikalavimą, ieškovai prašo atsižvelgti į tai, jog visi projektinėje dokumentacijoje numatyti darbai bus atlikti jų lėšomis, šildymo ir karšto vandens prijungimo, atjungimo darbai techniškai nėra sudėtingi, t.y. nereikalaujantys atsakovo pastate įrenginėti papildomas šilumnešio trasas ir pan., neužimantys ilgesnio laiko arba galintys kelti grėsmę atsakovo turtui ar kitaip galintys pažeisti jo teises. Ieškovai teigia, jog, jeigu darbų atlikimo metu būtų padaryta bent menkiausia žala ar nuostoliai atsakovo turtui, tai neabejotinai atsakovas turėtų galimybę ginti savo pažeistas teises įstatymo nustatytu būdu. Atsakovo buvo prašoma gera valia leisti atlikti nurodytus darbus, tačiau atsakovas išgalvotais motyvais bei keldamas nepagrįstus reikalavimus, atsisakė tą padaryti (LR CK 1.5 str. 1 d., 1.137 str. 2 d., 1.138 str.).

5Atsakovas RUAB „VILNIAUS NEKILNOJAMASIS TURTAS“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas atmesti ieškovų patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo pastatą prijungti atskirai prie šilumos tinklų nėra kitų alternatyvių galimybių, o tik per atsakovo pastatą. Ieškovams priklausantis pastatas, esantis ( - ), yra šildomas centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų, o esamas šilumos tiekimo tinklų įvadas yra įrengtas atsakovui nuosavybės teise įregistruoto pastato, esančio adresu ( - ), rūsio patalpose. Atsakovas neginčija ieškovo teisės įsirengti atskirą šilumos punktą ir šilumos energiją į savo pastatą gauti atskirai nuo atsakovo. Pagal ieškovo nurodytą 1999-12-21 Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymo Nr. 424 „Dėl šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Ūkio ministro įsakymas Nr. 424) 191 punktą ieškovas gali/turi įsirengti atskirą šilumos punktą. Tokia ieškovo teisė gali būti įgyvendinta ieškovų pastate ir visiškai nėra reikalinga šilumos vamzdžius vesti/jungti per atsakovo patalpas ir pastatą. Ieškovai nei ieškiniu nei patikslintu ieškiniu, nei prašydami atlikti darbus pagal jų pateiktą projektą, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nėra jokių kitų alternatyvių sprendimų realiai atskirti šilumos tiekimą tarp ieškovo ir atsakovo pastatų. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovų siūlomas projektas neįgyvendins ieškovo ir atsakovo nepriklausomumo vienas kito atžvilgiu, nes dalis ieškovo šilumos tinklų bus atsakovo pastate ir ieškovui reikės nuolatos patekti į atsakovo patalpas, siekiant tinkamai prižiūrėti šilumos tinklus. Atsakovo žiniomis yra kiti rezerviniai punktai, kuriuose ieškovas galėtų prijungti savo pastatą prie šilumos tinklų ir atitinkamai įgyvendinti savo teisę turėti atskirą šilumos punktą ir nepriklausomą šilumos tiekimą nuo atsakovo. Minimas rezervinis prisijungimo taškas yra patiems ieškovams priklausančiuose pastatuose ( - ), esančiuose šalia ieškovų pastato. Ieškovų pateiktame techniniame projekte nėra numatyta saugumo sistema - avarinė sklendė, leidžianti sustabdyti šilumos tiekimą į ieškovų pastate esantį šilumos punktą trūkus šilumos vamzdžiui ar įvykus kokiai kitai avarijai. Sklendės būtinumą sąlygoja avarijos tikimybė. Tokiu atveju, nesant numatytos sklendės, atsitikus avarijai atsakovo patalpos būtų užliejamos be galimybės sustabdyti užliejimą, dėl ko neabejotinai būtų patirta didelė žala. Tokiu atveju stabdyti užliejimą reikėtų atjungiant šilumos tiekimą abiems atsakovo ir ieškovo pastatams, iki to laiko dėl ieškovo šilumos vamzdžio avarijos būtų aplietos atsakovo patalpos ir atsakovas, kol ieškovas jų nesuremontuotų, negalėtų šildyti pastato, patirtų nuostolius dėl nuomininkų pretenzijų. Ieškovai turėtų pasinaudoti alternatyvomis, o ne reikalauti, kad prijungimo-atjungimo darbai būtų atlikti atsakovo pastate ir toliau naudotis atsakovo pastatu/patalpomis, prižiūrint savo šilumos vamzdžius. Ieškovai, teigdami, kad atsakovas švenčių dienomis ir savaitgaliais sumažina šilumos tiekimą į ieškovų pastatą, nepateikė jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų teigdami, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovų pastato gyvenamosiose patalpose temperatūra nukrenta žemiau 18 laipsnių. Svarbu pažymėti, kad atsakovo pastate, esančiame ( - ), kuriame įrengtas abiejų namų šilumos punktas, taip pat yra gyvenamųjų patalpų, kurių gyventojai jokių panašių nusiskundimų neturi. Šilumos kiekio nustatymas tiek atsakovo pastate, tiek ieškovų pastatui yra vienodas, t. y. nėra galimybės šilumos kiekio reguliuoti kiekvienam pastatui atskirai. Ieškovai dėl jų pastato aprūpinimo šilumos energija turi sudarę atskirą šilumos tiekimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus energija“, dėl ko atsiskaitymų už paslaugas prasme, ieškovai yra nepriklausomi nuo atsakovo. Ieškinyje ieškovai nurodo, kad 2008-11-05 surašytu tinkamu naudoti aktu Nr. 10114.4-2469 naujai pastatyta pastato dalis, kurioje įrengtas ir šilumos punktas, buvo pripažinta tinkama naudoti, o vėliau statinys su šilumos mazgu buvo įregistruotas nuosavybės teise atsakovui. Net ir tuo atveju, jeigu šilumos punktas būtų pripažintas bendrąja daline ieškovų ir atsakovo nuosavybe, jis turėtų būti valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturcių sutarimu CK 4.75 str. 1 d. Atsakovas pažymėjo, kad ketina duoti sutikimą ieškovams įsirengti atskirą šilumos punktą tik įvykdžius nurodytas sąlygas, susijusias su nustatytais imperatyviais privalomaisiais reikalavimais, atliekant atskiro šilumos punkto įrengimo rangos darbus bei užtikrinant atsakovo ir atsakovo pastato nuomininkų interesus, o būtent:

61) ieškovai atsiskaitys su atsakovu už jau atsakovo lėšomis įrengtą bendrą šilumos punktą pagal ieškovams pateiktas sąskaitas-faktūras. Ieškovai iki šiol dar nėra atsiskaitę su atsakovu dėl atsakovo lėšomis įrengto bendro pagal pastato projektinę dokumentaciją ir išduotą statybos leidimą šilumos punkto;

72) ieškovai pateiks su atsakovu bei valstybės ar savivaldybės institucijomis suderintą atskiro šilumos punkto įrengimo projektą, statybos leidimą bei kitą reikalingą privalomą dokumentaciją, reikalingą atskiro šilumos punkto įrengimo darbams atlikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. statytojas, norėdamas įgyvendinti statytojo teisę, turi turėti Statybos įstatymo 23 str. 1 d. nurodytus statybą leidžiančius dokumentus;

83) ieškovai į specialiai atidarytą atsakovo depozitinę sąskaitą deponuos pinigų sumą, reikalingą atskiro šilumos punkto įrengimo darbams atlikti bei papildomą pinigų sumą galimiems atsakovo nuostoliams dėl savalaikio rangos darbų atlikimo užtikrinti. Šį sprendimą atsakovas motyvuoja tebesitęsiančiu šildymo sezonu, o ieškovai ar jų pasitelktas rangovas, esant nestabiliai situacijai rinkoje, gali tapti nemokūs ar nespėti įrengti šilumos punkto per protingą terminą, dėl ko atsakovo pastatas esant minusinei lauko temperatūrai būtų nešildomas ir egzistuotų didelė tikimybė, kad bus sugadinti nepataisomai namo šildymui pritaikyti radiatoriai bei kiti prietaisai. Net ir tuo atveju, jeigu šilumos punkto įrengimas ilgai neužtruktų, esant šildymo sezonui ir šaltam orui, atsakovo pastato nuomininkai neabejotinai reikš pretenzijas atsakovui, kuris dėl pirmalaikių nuomos sutarčių nutraukimų patirs didelių tiesioginių ir netiesioginių nuostolių. Su išdėstytomis atsakovo sąlygomis ieškovai nesutiko. Ieškovų veiksmai siekiant įsirengti atskirą šilumos punktą vertintini tik kaip vengimas atsiskaityti su atsakovu už bendro šilumos punkto atsakovo lėšomis įrengimą. Ieškovai nepateikė šilumos punkto statybą leidžiančių dokumentų. Ieškovai taip pat niekaip nepasisakė dėl likusios atsakovo pasiūlytos sąlygos pateikti garantiją, tačiau iš karto kreipėsi su ieškiniu į teismą. Ieškovai ieškinyje taip pat nurodo, kad atskirą šilumos punktą būtina įrengti ne tik dėl noro išvengti nesutarimų, bet ir dėl kitų objektyvių priežasčių. Atsakovas pažymėjo, jog pirma, neturėdami atskiro šilumos punkto, ieškovai negali pripažinti tinkamu naudoti ieškovų renovuotą pastatą, antra, atsakovo pastato patalpos yra naudojamos biurų nuomai, t.y. patalpų paskirtis yra administracinės patalpos, o ieškovų - gyvenamosios patalpos, dėl ko yra skirtingi reikalavimai patalpų mikroklimatui palaikyti. Lietuvos Respublikos teisės aktai minėtos pareigos nenumato. 1999-12-21 Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymo Nr. 424 „Dėl šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 15.4 punktas nurodo: jei iš šilumos punkto energija tiekiama kitiems šalia esantiems namams, jų įvaduose turi būti įrengti apskaitos mazgai, o šilumos punkte įrengtas apskaitos mazgas yra skirtas tik to namo šilumos apskaitai. Minėtame įsakyme pateikta apskaitos mazgo sąvoka - šilumos šaltinyje, grupiniame arba objekto šilumos punkte įrengtas matavimo prietaisų komplektas, skirtas šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitai bei parametrų kontrolei. Šilumos punktas gali būti ne tik objekto, bet ir grupiniame šilumos punkte iš kurio šilumos energija ir šilumnešis tiekiami arba paskirstomi į kelių objektų šilumos įrenginius. Norint pripažinti ieškovų renovuotą pastatą tinkamu naudoti, nėra būtina ieškovų pastate įrengti atskirą šilumos punktą. Svarbu, kad ieškovų pastatas turėtų atskirą apskaitos mazgą, kuris šiuo metu yra įrengtas ieškovų pastate, todėl ieškovo argumentai dėl neva negalėjimo pripažinti ieškovų pastato tinkamu naudoti, nes nėra atskiro šilumos punkto, yra nepagrįsti ir neatitinka realios faktinės situacijos. Antra objektyvia reikalavimo priežastimi ieškovai nurodo aplinkybę, kad atsakovo pastato patalpų paskirtis yra administracinės patalpos, dėl ko skiriasi reikalavimai patalpų mikroklimatui palaikyti. Nežiūrint į tai, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, susijusių su jų reikalavimo faktinėmis aplinkybėmis, atsakovo pastato patalpų paskirtis yra gyvenamosios patalpos, o atsakovo pastate gyvenantiems nuomininkams reikalavimai mikroklimatui palaikyti atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Ieškovų pastatas, besiribojantis su atsakovo pastatu, yra renovuojamas ir iki šiol nėra pripažintas tinkamu naudoti teisės aktų numatyta tvarka. Eksploatuoti nepripažintus tinkamais naudoti statinius yra griežtai draudžiama (Statybos įstatymo 24 str. 3 d.). Teisėje galioja principas - iš neteisės teisė neatsiranda. Ieškovų reikalavimas, net ir tuo atveju, jeigu jis būtų pagrįstas faktines aplinkybes įrodančiais įrodymais, negalėtų būti tenkinamas, nes ieškovų pastatui mikroklimato reikalavimai minėtoje higienos normoje negali būti taikomi, kol pastatas nėra pripažintas tinkamu naudoti (LR CK 4.75 str. 1 d.).

9Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovų noras įrengti naują atskirą šilumos punktą jiems priklausančiame pastate adresu ( - ), atitinka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-02-24 įsakymu Nr. 4-80 patvirtintų Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių 191 punkto reikalavimus, pagal kuriuos šilumos punktas būtinas kiekviename pastate, kurio šilumos paskirstymo sistemos jungiamos prie šilumos tinklų, išskyrus vienoje individualioje gyvenamojoje valdoje esančius pastatus, kuriems gali būti įrengtas vienas šilumos punktas. Atskiro šilumos punkto įrengimas taip pat yra ekonomiškai pagrįstas, nes ieškovai galės racionaliau vartoti šilumos energiją. Vykdant reglamentuojančių šį klausimą teisės aktų reikalavimus, UAB „Vilniaus energija“ buvo parengtos ir išduotos ieškovams šilumos punkto įrengimo techninės sąlygos rašto forma (2009-10-15 raštas Nr. 005-08-12962R yra ieškovų teismui pateikto techninio projekto Nr. 10K-07-TR-ŠM sudedamoji dalis). Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, jog šiame rašte išvardinti reikalavimai, kuriuos būtina įvykdyti norint įrengti atskirą šilumos punktą. Šilumos punkto įrengimo projektas buvo parengtas tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau ieškovų nebuvo įvykdyta 2009-10-15 rašto Nr. 005-08-12962R 18 punkte nurodyta sąlyga prisijungimo tašką ir tranzitinio šilumotiekio vietą suderinti su patalpų savininku raštiškai. Todėl projektui Nr. 10K-07-TR-ŠM 2010-05-25 buvo pritarta su pastabomis, nurodytomis projekto sudedamojoje dalyje - „Nepriklausomos šildymo sistemos su vieno laipsnio karšto vandens ruošimu principinė schema“, t.y. - šilumos punkto ( - ) prijungimui esamo šilumos punkto patalpose gauti savininko sutikimą prieš vykdant prijungimo darbus ir šilumos tinklus perjungti galima tik įsitikinus, kad esami vamzdynai tinkamai naudojami. Sprendžiant ginčą, reikia atsižvelgti į tai, kad, nors atsakovo patalpose esamo šilumos punkto perjungimo darbai yra nesudėtingi ir gali būti atlikti per keletą valandų, šie perjungimo darbai turi būti vykdomi esant teigiamai lauko oro temperatūrai.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-07-01 sprendimu ieškinį atmetė, nusprendė piteisti lygiomis dalimis iš ieškovų J. V. ir A. V. valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – po 13,80 Lt iš kiekvieno ieškovo. Teismas nustatė, jog ieškovai yra žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. 0101/0054:229 Vilniaus m. k.v.) ir pastato - daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1094-0223-0012), esančio ( - ), bendraturčiai (1 t., b. l. 36-38). Jiems priklausantis pastatas yra šildomas centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų, o esamas šilumos tiekimo tinklų įvadas yra įrengtas šiuo metu atsakovui nuosavybės teise įregistruoto pastato, esančio ( - ), rūsio patalpose (1 t., b. l. 33-35). Ieškovų užsakymu ir lėšomis 2006-04-21 UAB „Delfa“ parengė ieškovams priklausančio gyvenamojo namo renovavimo bei naujo daugiabučio gyvenamojo namo statybos žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. 0101/0054:228), esančiame ( - ), projektą Nr. AV007-29. Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojams išdavė leidimą, o 2006-07-14 išduotas leidimas buvo pakoreguotas, papildomai statytoju nurodant ir atsakovą (1 t., b. l. 40-41, 42-43, 44-47). Ieškovai nori atlikti techniniame projekte Nr. 10-K-07-TP-ŠM numatytus šildymo sistemos ir karšto vandentiekio prijungimo - atjungimo darbus be atsakovo sutikimo (1 t., b. l. 8-11), nes atsakovas atsisako duoti raštišką sutikimą tokių darbų atlikimui. Energetikos ministro įsakymo 2011-06-17 Nr. 1-160 „Dėl šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ 191 punkte nustatyta, kad šilumos punktas būtinas kiekviename gyvenamajame pastate, kurio šilumos paskirstymo sistemos jungiamos prie šilumos tinklų, išskyrus vienoje individualioje gyvenamojoje valdoje esančius vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus ir jų priklausinius – jiems gali būti įrengtas vienas šilumos punktas. Teismas pažymėjo, kad šilumos punktas būtinas kiekviename gyvenamajame pastate, nesuponuoja ieškovui teisės šilumos punktų atskyrimui be atsakovo sutikimo. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovo teisė turėti atskirą šilumos punktą gali būti įgyvendinta nepažeidžiant atsakovo teisių ir teisėtų interesų, t. y. ieškovai turi alternatyvią galimybę atskirti šilumos tiekimą prisijungiant prie šilumos tinklų ne per atsakovo pastate esantį šilumos mazgą. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiojo asmens atstovė, pripažindama, kad tokios techninės galimybės yra, atsižvelgiant į situacinėje schemoje nurodytų šilumos trasų išdėstymą. Teismas pažymėjo, kad šilumos mazgą atsakovas įrengė savo lėšomis. Ieškovai nėra prisidėjęs prie išlaidų už šilumos mazgo įrengimą dengimo, tačiau nori gauti naudos iš atsakovo nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančio šilumos mazgo. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad pagrįstai buvo atsisakyta leisti ieškovams atlikti techniniame projekte Nr. 10K-07-TP-ŠM nurodytus darbus, t. y., kad atsakovas turėjo teisę nepritarti ieškovų pateiktam projektui dėl ieškovo pastato ir atsakovo pastato šilumos punktų atskyrimo nuo atsakovo pastato, kadangi ieškovų pateiktame techniniame projekte nėra numatyta saugumo sistema - avarinė sklendė, leidžianti sustabdyti šilumos tiekimą į ieškovų pastate esantį šilumos punktą, trūkus šilumos vamzdžiui ar įvykus kokiai kitai avarijai. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ buvo parengtos ir išduotos ieškovams šilumos punkto įrengimo techninės sąlygos rašto forma ( 2009-10-15 raštas Nr. 005-08-12962R yra ieškovų teismui pateikto techninio projekto Nr. 10K-07-TR-ŠM sudedamoji dalis). Minėtame rašte išvardinti reikalavimai, kuriuos būtina įvykdyti norint įrengti atskirą šilumos punktą. Šilumos punkto įrengimo projektas buvo parengtas tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus, todėl projektui Nr. 10K-07-TR-ŠM 2010-05-25 iš esmės buvo pritarta, tačiau su pastaba, jog 2009-10-15 rašto Nr. 005-08-12962R 18 punkte nurodyta sąlyga prisijungimo tašką ir tranzitinio šilumotiekio vietą būtina suderinti su patalpų savininku raštiškai. Teismas padarė išvadą, kad projektas Nr. 10K-07-TR-ŠM 2010-05-25 techniniu požiūriu yra parengtas tinkamai. Atsakovo atstovo argumentus dėl galimų avarijų ir galimų nuostolių teismas vertino kaip prielaidos, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Teismas nurodė, jog kiekvienas asmuo savo nuožiūra disponuoja jam nuosavybės teise priklausančiais objektais, todėl atsakovas neprivalo sutikti su ieškovų pateiktu šilumos punkto įrengimo – atskyrimo nuo atsakovui priklausančiame pastate įrengto šilumos punkto techniniu projektu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, suponuoja teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, o tai reiškia nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių nustatymą, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame nuosavybės teisės apibrėžime, pagal kurį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. CK 4.39 str. 1 d. numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko, įstatymų arba teismo sprendimu. Aplinkybė, kad alternatyvus šilumos mazgo įrengimo variantas reikalauja daugiau išlaidų bei sąnaudų negali būti pagrindu pripažinti, kad atsakovas savo veiksmais pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus. Teismas konstatavo, jog ieškovai, teigdami, kad atsakovas švenčių dienomis ir savaitgaliais sumažina šilumos tiekimą į ieškovų pastatą, nepateikė jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Ieškovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovų pastato gyvenamosiose patalpose temperatūra nukrenta žemiau 18 laipsnių (LR CK 1.5 str. 1 d., 4.39 str. 1 d., 4.75 str. 1 d., LR Statybos įstatymo 24 str. 3 d.).

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Ieškovai J. V. ir A. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-07-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patikslintas ieškinys būtų patenkintas ir iš ieškovo būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad skundžiamame teismo sprendime teismas nenurodė, kaip ieškinio reikalavimų patenkinimas pažeistų bent vieną iš atsakovo teisių turinio elementą, o apsiribojo bendro pobūdžio abstrakčiu teiginiu apie nuosavybės teisių pažeidimą. Nemotyvuotas ir deklaratyvus sprendimo argumentas negali būti pripažintas teisiškai pagrįstu. Teismas akivaizdžiai nesigilino į reikalavimų esmę ir bylos medžiagą, susijusią su prašomų leisti atlikti darbų apimtimi bei pobūdžiu ir padarė klaidingą išvadą apie tariamą atsakovo nuosavybės teisių pažeidimą patenkinus ieškiniu. Pagal projektą Nr. 10K-07-TP-ŠM nuo šilumos punkto, esančio atsakovams nuosavybės teise įregistruotame pastate, turi būti atjungta ieškovų pastato ( - ), šildymo sistema, esami šildymo sistemos vamzdynai į ieškovų pastatą turi būti panaudoti šilumotiekiui, perjungiant vamzdynus prie ŠT įvado prieš šilumos punkto įvadines sklendes, o esami karšto vandentiekio vamzdynai į ieškovų pastatą ( - ), atjungiami – lieka neveikiantys. Priešingai teismo išvadai, šilumotiekio atjungimas nuo šilumos punkto, esančio atsakovams nuosavybės teise įregistruotame name, objektyviai negali pažeisti atsakovo nuosavybės teisių, nes dabartinėje situacijoje atsakovui nuosavybės teise įregistruoto pastato dalyje yra įrengti vamzdynai, kuriais šiluma tiekiama į ieškovų pastatą ir kurių buvimas iki šiol nepažeidė atsakovo nuosavybės teisių. Atjungiant šilumos tiekimą, būtų nutiesti 2 po 32 milimetrus skersmens vamzdžiai, kurių bendras ilgis būtų apie 6 metrai, t.y. po 3 metrus kiekvienas. Šie papildomi vamzdynai būtų sumontuoti šilumos punkte-patalpoje, kurios paskirtis yra tokių įrenginių eksploatacija, o ne kitos paskirties atsakovo patalpose, todėl šių papildomų, nedidelio kiekio vamzdynų sumontavimas nevaržytų ar kitaip neribotų atsakovo nuosavybės teisių. Pirmosios instancijos teismas netyrė, kokio pobūdžio ir mąsto darbai turi būti atlikti ir kaip jie gali pažeisti atsakovo nuosavybės teisę. Taip pat neįvertintas faktas, kad šilumos tiekimo perjungimas-prijungimas bus atliekamas prie trečiojo asmens šilumos tinklų, o ne prie atsakovui priklausančių tinklų. Skundžiamo sprendimo argumentai yra nesuprantami dėl jų dviprasmiškumo ir nekonkretumo. Ieškovai niekada nebuvo įsipareigoję padengti atsakovui šilumos punkto įrengimo išlaidų. Atsakovai, įsigiję iš ieškovų žemės sklypą, perėmė ir ieškovų parengtą projektą, kuriame buvo numatytas vieno šilumos punkto įrengimas dvejiems namams. Įrengdamas vieną šilumos punktą, atsakovas sutiko, kad šiluma į ieškovų pastatą bus tiekiama per jo statomame pastate įrengtus vamzdynus, o susitarimo kompensuoti šilumos punkto įrengimo išlaidų nesudarė. Savo veiksmais atsakovas sutiko įrengti šilumos punktą iš savo lėšų. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovų teisė turėti atskirą šilumos punktą negali būti įgyvendinta, kadangi tai pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus, nes ieškovai turi galimybę prie šilumos tinklų prisijungti ne per atsakovo pastate esantį šilumos mazgą. Prašomų leisti atlikti darbų esmę sudaro tai, jog ieškovai nori atsijungti šilumnešio ir karšto vandens tiekimą į jiems priklausantį namą nuo atsakovo šilumos punkto, pasijungiant prie šilumos tinklų, priklausančių trečiajam asmeniui. Atsakovo pastate šilumos punktas nebus naudojamas dvejiems pastatams, o tik atsakovo pastatui. Teismo motyvas, kad šilumos vamzdynus galima prijungti kitoje vietoje, yra deklaratyvus, nes remiamasi jokiais įrodymais nepagrįstu atsakovo teiginiu, kad tokia galimybė yra. Nenustačius, kad iš tiktųjų yra realios alternatyvios galimybės prijungti šilumos vamzdynus kitoje vietoje, nėra pagrindo daryti išvadą, jog tokios galimybės yra. Teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė rungimosi principą. Tai įrodo teismo šališkumą. Teismas neįvertino, kad po šilumos vamzdynų atjungimo-prijungimo prie šilto vandens tiekimo faktinė padėtis nepasikeis, nes ir dabar šiluma į ieškovų pastatą yra tiekiama per atsakovui nuosavybės teise įregistruotą pastatą, o šilumos tiekimui perjungti panaudotų vamzdžių kiekis yra nežymus (LR CK 4.37 str.).

14Atsakovas UAB „VILNIAUS NEKILNOJAMASIS TURTAS“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-07-01 sprendimą nepakeistą, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nurodė, kad teismas tinkamai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus. Atsakovas neginčija ieškovų teises savo pastate įsirengti atskirą šilumos punktą ir šilumos energiją į savo pastatą gauti atskirai nuo atsakovo pastato. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nėra jokių kitų alternatyvių sprendimų, galimybių realiai atskirti šilumos tiekimą tarp ieškovo ir atsakovo pastatų. Ieškovų siūlomas projektas neįgyvendins ieškovo ir atsakovo nepriklausomumo vienas kito atžvilgiu ir ieškovui reikės nuolat patekti į atsakovo patalpas, siekiant tinkamai prižiūrėti šilumos vamzdyną. Ieškovas nepateikė būtinų pateikti įrodymų ir nesivadovavo įrodinėjimo pareiga. Trečiasis asmuo patvirtino, kad nebuvo svarstomi alternatyvus prisijungimo prie šilumos tinklų ne per atsakovo pastatą būdai. Atsakovas neginčija ieškovų teisės turėti atskirą šilumos punktą ieškovams nuosavybės teise priklausančiame pastate, tačiau atsakovas niekada nesutiko. Bendro šilumos punkto įrengimas pagal techninį objektą negali būti laikomas atsakovo sutikimu, kad ieškovų pastato naujai įrengtas šilumos punktas būtų prijungiamas prie šilumos vamzdyno per atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, be to, kad tai atlikti yra kiti alternatyvūs būdai visiškai neribojant ir neįtakojant atsakovo nuosavybės teisės. Ieškovų pateiktame techniniame projekte nėra numatyta saugumo sistema-avarinė sklendė, leidžianti sustabdyti šilumos tiekimą į ieškovų pastate esantį šilumos punktą trūkus šilumos vamzdžiui ar įvykus kitai avarijai. Atsakovas teigia, jog nesutiko su ieškovų pateiktu projektu dėl pagrįstų priežasčių. Norint pripažinti ieškovų renovuotą pastatą tinkamu naudoti, nėra būtina ieškovų pastate įrengti atskirą šilumos punktą, svarbu, kad ieškovų pastatas turėtų atskirą apskaitos mazgą, kuris šiuo metu yra įrengtas ieškovų pastate. Atsakovas neriboja ieškovų teisės turėti atskirą šilumos punktą, tačiau nesutinka dėl jo prijungimo prie šilumos tinklų per atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas (LR CK 4.75 str. 1 d.).

15Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

19Įstatymų leidėjas nustatė, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

20Siekiant teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, būtina įvertinti galimybes realiai atskirti šilumos tiekimą tarp ieškovams ir atsakovui priklausančių pastatų, ar ieškovų pastato naujai įrengtas šilumos punkto prijungimas prie šilumos vamzdyno per atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, atitinka bendradarbiavimo, kooperavimosi ir interesų derinimo principus, siekiant stabilaus ir ekonomiško šilumos tiekimo atskyrimo tarp ieškovams ir atsakovui priklausančių pastatų.

21Tai, kad atjungiant šilumos tiekimą, būtų nutiesti 2 po 32 milimetrus skersmens vamzdžiai, kurių bendras ilgis būtų apie 6 metrai, t.y. po 3 metrus kiekvienas, kurie, kaip papildomi vamzdynai, būtų sumontuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančiame šilumos punkte, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad naujų vamzdynų bendram 6 metrų ilgiui sumontavimas suvaržytų ir apribotų atsakovo nuosavybės teises, bei atsirastų papildomi šių vamzdynų priežiūros ir eksploatacijos kaštai, dėl kurių padengimo ieškovai neteikė jokių pasiūlymų. Tai, kad ieškovai nurodo, kad jie nebuvo įsipareigoję padengti atsakovui šilumos punkto įrengimo išlaidų, nesuteikia jokių teisinių privilegijų ieškovams neatlygintinai realizuoti papildomų vamzdynų sumontavimą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame šilumos punkte.

22Ta aplinkybė, kad dabartinėje situacijoje atsakovui nuosavybės teise įregistruoto pastato dalyje yra įrengti vamzdynai, kuriais šiluma tiekiama į ieškovų pastatą ir kurių buvimas iki šiol nepažeidė atsakovo nuosavybės teisių, savaime nereiškia, kad galima be atsakovo sutikimo įrengti jam priklausančiose patalpose papildomai 2 po 32 milimetrus skersmens vamzdžius, kurių bendras ilgis būtų apie 6 metrai, t.y. po 3 metrus kiekvienas, nes tai reikštų nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimą.

23Tai, kad šilumos tiekimo perjungimas-prijungimas bus atliekamas prie trečiojo asmens šilumos tinklų, o ne prie atsakovui priklausančių tinklų, savaime nereiškia, kad galima pažeisti atsakovo nuosavybės teisių neliečiamumą, nes ieškovai neįrodė, kad jų teikiamas atjungimo nuo šilumos tiekimo būdas atitinka ekonominio naudingumo kriterijus, atsižvelgiant į tai, kad yra alternatyvus gyvenamojo namo ( - ) prijungimo prie šilumos tinklo įvado būdas - nuo šilumos tinklo įvado į gyvenamąjį namą ( - ) (b.l. 116-117)

24Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantų argumentus, kad atsakovo pastate šilumos punktas nebus naudojamas dvejiems pastatams, nes pagal ieškovų nurodytą būdą 2 po 32 milimetrus skersmens vamzdžiai, kurių bendras ilgis būtų apie 6 metrai, t.y. po 3 metrus kiekvienas, kurie, kaip papildomi vamzdynai, būtų įrengti atsakovui nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, todėl tokios ieškovų teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų atsakovo nuosavybės teises į daiktą ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pateiktas atjungimo būdas sudaro teisinį pagrindą konstatuoti interesų derinimo principo pažeidimą, nes ieškovai savo teises nori įgyvendinti, siekdami nemokamai pasinaudoti atsakovo nuosavybės objektu. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nes ieškovai neįrodė, kad jų pasirinktas atjungimo nuo šilumos tiekimo būdas yra ekonomiškai naudingas ir nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismas objektyviai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

25Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.137 str. 3 d., LR CPK 5 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

26Atmetus apeliacinį skundą, ieškovams nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ir jie neįgijo pareigos atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes nėra pateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

28Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Bylos esmė... 4. Ieškovai J. V. ir A. V. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslino,... 5. Atsakovas RUAB „VILNIAUS NEKILNOJAMASIS TURTAS“ pateikė atsiliepimą į... 6. 1) ieškovai atsiskaitys su atsakovu už jau atsakovo lėšomis įrengtą... 7. 2) ieškovai pateiks su atsakovu bei valstybės ar savivaldybės institucijomis... 8. 3) ieškovai į specialiai atidarytą atsakovo depozitinę sąskaitą deponuos... 9. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į ieškinį nurodė,... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-07-01 sprendimu ieškinį atmetė,... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Ieškovai J. V. ir A. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti... 14. Atsakovas UAB „VILNIAUS NEKILNOJAMASIS TURTAS“ pateikė atsiliepimą į... 15. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ nepateikė atsiliepimo į... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.... 19. Įstatymų leidėjas nustatė, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.... 20. Siekiant teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, būtina... 21. Tai, kad atjungiant šilumos tiekimą, būtų nutiesti 2 po 32 milimetrus... 22. Ta aplinkybė, kad dabartinėje situacijoje atsakovui nuosavybės teise... 23. Tai, kad šilumos tiekimo perjungimas-prijungimas bus atliekamas prie trečiojo... 24. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantų argumentus, kad atsakovo... 25. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo... 26. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovams nėra priteisiamos bylinėjimosi... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 28. Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą...