Byla A-822-146-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

3dalyvaujant atsakovo atstovėms Ramintai Motuzaitei, Editai Bishop, pareiškėjo atstovui advokatui Egidijui Baranauskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovėms Kristinai Baltrušaitienei ir Orintai Ivanauskienei,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Norfos mažmena“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6pareiškėja su skundu (b. l. 3-5) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2007 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 12-76 PS, kuriuo pareiškėjai paskirta 12 000 litų bauda, ir priteisti iš atsakovės išlaidų, susijusių su skundo nagrinėjimu, atlyginimą. Paaiškino, kad pareiškėjai bauda paskirta, vadovaujantis LR produktų saugos įstatymo 23 str. 6 d., t. y. už tai, kad UAB „Norfos mažmena“ patiekė į rinką pavojingų produktų, kurie padarė žalos vartotojų sveikatai. Atsakovė aplinkybes, kad UAB „Norfos mažmena“ patiekė į rinką pavojingų produktų, grindžia 2007 m. spalio 17 d. Produktų saugos įstatymo pažeidimo bylos nagrinėjimo metu Kauno apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos, Kauno visuomenės sveikatos centro, UAB „Norfos mažmena“ atstovų pateiktais paaiškinimais ir 2007 m. spalio 2 d. Kauno apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos surašytu LR produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolu Nr. 29S. Tačiau 2007 m. rugsėjo 3 d. Nacionalinė veterinarijos laboratorija surašė tyrimų protokolą Nr. 3465, kuriame nurodė, kad paukštienos šaltienoje salmonelių nerasta, t. y. nei UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėje, esančioje Kauno g. 34, Prienuose, nei UAB „Rivona“ (šaltienos gamintojo) kulinarijos ceche salmonelių nerasta. Atsakovė, priimdama nutarimą, nenurodė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „Norfos mažmena“ patiekė į rinką pavojingų produktų, t. y. vištienos šaltienos, kuri būtų užkrėsta salmonelėmis, ir kad skirtingomis salmonelės formomis užsikrėtę žmonės užsikrėtė būtent nuo UAB „Rivona“ gaminamos, o UAB „Norfos mažmena“ parduodamos vištienos šaltienos. LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustato, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Atsakovė rėmėsi tik prielaidomis ir dokumentais, kurie sudarė pagrindą tokioms prielaidoms, neatsižvelgė į tai, kad nustatyti produktų laikymo ir žymėjimo pažeidimai nėra susiję su vištienos šaltiena, ir į tai, kad produktų laikymo ir žymėjimo pažeidimai buvo nedelsiant pašalinti. Taip pat nėra jokių duomenų, kad būtų paimti užsikrėtusių asmenų valgytos šaltienos likučių mėginiai, kuriuose būtų rasta salmonelių bakterijų.

7Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 35-39) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad, atliekant tikrinimą, buvo nustatyta, kad UAB „Norfos mažmena“ neatliekamas vidinis savikontrolės sistemos auditas; nepaskirti asmenys, atliekantys savikontrolės sistemos vidinį auditą; vidinio audito procedūra neapima visos savikontrolės sistemos, svarbiausiųjų valdymo taškų ir būtinųjų programų; į vidinį auditą neįtraukti vartotojų skundai; fasavimo patalpoje nelygios lubos; iškritusios juostelės; neužtikrinama maisto produktų tinkamumo vartoti terminų kontrolė; sveriamiems saldainiams, džiovintiems vaisiams ir riešutams nėra nurodytas vartojimo terminas, nenurodytas dalies obuolių veislės, neišvengiama kryžminė tarša, tvarkant maistą. Atlikto židinio epidemiologinio tyrimo duomenys ir Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikta informacija leidžia įtarti, kad salmoneliozės perdavimo veiksnys galėjo būti vištienos šaltiena, pirkta UAB „Norfos mažmena“ (Kauno g. 24, Prienuose). Užkrato išplitimui įtakos galėjo turėti kryžminis užteršimas maisto realizavimo vietoje, pažeidžiant maisto saugojimo reikalavimus. Todėl Kauno apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2007 m. spalio 2 d. surašė LR produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 29 S, kuriame nurodė, kad UAB „Norfos mažmena“ patiekė į rinką pavojingų maisto produktų, kurie neatitiko 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 „Dėl maisto produktų higienos“ II skirsnio, IX skirsnio 3 punkto ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 (Žin., 2005, Nr. 110-4023) patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 12 punkto bei 30.3 punkto reikalavimų. Tuo UAB „Norfos mažmena“ pažeidė Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 punktą. Remiantis Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo paaiškinimais, prasidėjus ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos protrūkiui, 2007 m. rugpjūčio 29 d. buvo atliktas UAB „Norfos mažmena” priklausančios parduotuvės, esančios Prienuose, Kauno g. 34, patikrinimas, kurio metu nustatyti įvairūs pažeidimai, taip pat ir kryžminės taršos galimybė, produktai realizuojami pasibaigusiais terminais. Taip pat buvo patikrintas šios šaltienos gamintojas UAB „Rivona“, tačiau per patikrinimą jokių pažeidimų nenustatyta. Po pakartotinio patikrinimo, per kurį vėl nustatyta kryžminės taršos galimybė, nes maisto produktai nebuvo tinkamai sudėti, fasavimo indeliai buvo laikomi prie plautuvės, taip pat nustatyta daug kitų pažeidimų, UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėje nustatyti pažeidimai, leidžia daryti išvadą, kad dėl galimos kryžminės taršos buvo užkrėsta vištienos šaltiena, nuo kurios susirgo 6 asmenys.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2007 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 11-76 PS panaikino ir bylą grąžino Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nagrinėti iš naujo.

10Teismas nustatė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 12-76 PS pareiškėjai buvo paskirta 12 000 Lt bauda už Produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą. Produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta gamintojo pareiga teikti į rinką tik saugius gaminius. Nutarime nurodyta, kad UAB „Norfos mažmena“ parduotuvė, esanti Kauno g. 34, Prienuose, 2007 m. rugpjūčio 29 d. patiekė į rinką nesaugius produktus, tuo UAB „Norfos mažmena“ pažeidė Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 punktą, numatantį, kad „Gamintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius“.

11Produktų saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas tuomet, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nuostatų, reglamentuojančių konkretaus produkto saugą. Kai kitas teisės aktas nustato tam tikrus konkretaus produkto saugos reikalavimus, taikomi to teisės akto reikalavimai, o šis įstatymas taikomas tiek, kiek konkretaus produkto saugą reglamentuojančiame teisės akte nenustatyta.

12Maisto įstatymas nustato teikiamo į rinką maisto bei jo tvarkymo reikalavimus, taip pat reglamentuoja maisto gamintojų, paslaugų teikėjų ir pardavėjų pareigas ir atsakomybę (Maisto įstatymo 1 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakomybė už Maisto įstatymo pažeidimus pareiškėjai gali atsirasti kaip gamintojai. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Produktų saugos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad už Maisto įstatymo reikalavimų pažeidimus gamintojams, pardavėjams ir paslaugų teikėjams taikoma Produktų saugos įstatyme (aštuntajame skirsnyje) nustatyta atsakomybė.

13Teismas nustatė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, konstatavusi, kad pareiškėja, kaip gamintoja, pažeidė Maisto įstatymo ir maisto higienos normų reikalavimus, pareiškėjai baudą skyrė ne už Maisto įstatymo nuostatų nesilaikymą, o už Produktų saugos įstatymo (8 straipsnio 1 dalies) pažeidimą, t. y. netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį. Dėl šios pažaidos atsakovės priimtas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nagrinėti iš naujo.

14Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Produktų saugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, Tarnybos nutarime turi būti nurodyta: priėmusios nutarimą institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas. Taigi, nutarime turi būti aiškiai, suprantamai ir konkrečiai išdėstyti ir įvertinti tie įrodymai, kuriais institucija grindžia pareiškėjos kaltę dėl Maisto įstatymo atitinkamų nuostatų pažeidimo. Atsakovės priimtas nutarimas, kuriame nėra nurodyta, kokius konkrečiai nesaugius gaminius pateikė į rinką pareiškėja, vertintinas kaip ydingas dėl turinio tiek Produktų saugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies, tiek ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų prasme.

15Atsakovės nutarime nurodyta, kad UAB „Norfos mažmena“ parduotuvė, esanti Prienuose Kauno g. 34, 2007 m. rugpjūčio 29 d. patiekė į rinką nesaugius produktus - kryžminės taršos galimybė maisto realizacijos vietoje, pažeidžiant maisto saugos reikalavimus, netinkamas maisto produktų laikymas, prekyba maisto produktais, kurių pasibaigęs realizacijos terminas, netinkamas maisto produktų laikymas galėjo įtakoti maisto produktų užteršimą salmonelėmis, tai neatitinka 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB)Nr. 852/2004 „Dėl maisto produktų higienos“ II skirsnio, IX skirsnio 3 punkto, Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 12 punkto, 30.3 punkto reikalavimų. Tuo UAB „Norfos mažmena“ pažeidė Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 punktą, numatantį, kad „Gamintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius“. Todėl, nors ir buvo nustatyti kai kurie pareiškėjos padaryti higienos normų pažeidimai, negalima prieiti prie neginčytinos išvados, kad dėl pareiškėjos padarytų higienos normų pažeidimo maisto produktai buvo užkrėsti pavojingomis bakterijomis. Būtina nustatyti, dėl kieno kaltės maisto produktai buvo užteršti ir pateikti į rinką: dėl gamintojo, pardavėjo ar paslaugų teikėjo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kas atsakingas už pavojingų produktų, padariusių žalos vartotojų sveikatai, patiekimą į rinką: gamintojas, pardavėjas ar paslaugų teikėjas. Dėl visų paminėtų aplinkybių skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina atsakovei nagrinėti iš naujo.

16III.

17Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių gynimo tarnyba pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimo panaikinimo.

18Apeliaciniame skunde nurodo, kad Maisto įstatymo (Žin., 2000, Nr. 32-893) 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad įstatymo tikslas - užtikrinti, jog į rinką būtų teikiamas maistas, atitinkantis šio įstatymo ir kitu teisės aktu nustatytus saugos reikalavimus. To paties įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Produktų saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai kitas teisės aktas nustato tam tikrus konkretaus produkto saugos reikalavimus, taikomi to teisės akto reikalavimai, o šis įstatymas taikomas tiek, kiek konkretaus produkto saugą reglamentuojančiame teisės akte nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, Maisto įstatymas nereglamentuoja gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų atsakomybės dėl pavojingų produktų pateikimo į rinką. Atsakomybę už pavojingų produktų pateikimą į rinką nustato Produktų saugos įstatymas. Šio įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarime nurodoma: priėmusios nutarimą institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, Produktų saugos įstatymo straipsnis, numatantis atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka. Tokiu būdu, ištyrusi bylos aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, išklausiusi bylos nagrinėjimo proceso dalyvių paaiškinimus bei atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2008 m. spalio 17 d. nutarime Nr. 12-76 PS „Dėl UAB „Norfos mažmena“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką“ konstatavo, kad UAB „Norfos mažmena“ pateikė į rinką pavojingą maisto produktą - Šaltieną - kuris neatitiko 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 „Dėl maisto produktų higienos“ II skirsnio, IX skirsnio 3 punkto, Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 12 punkto, 30.3 punkto reikalavimų bei kad tuo buvo pažeistas Produktų saugos Įstatymo 8 straipsnio 1 punktas. Todėl nepagrįstas teiginys, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teisinį santykį.

19Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2007 m. spalio 17 d. nutarime Nr. 12-76 PS „Dėl UAB „Norfos mažmena“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką“ nurodyta, kad Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius 2007 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 2-15-150 informavo Prienų rajono Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, jog 2007 m. rugpjūčio 27 d. Prienų rajone diagnozuoti penki tikėtini ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos atvejai (trims asmenims - A 09, dviems - A 04.9). Visi susirgusieji hospitalizuoti Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje. Susirgo 2 m., 57 m., 59 m., 65 m., 77 m. amžiaus Prienų rajono gyventojai. Šiuo raštu Prienų rajono Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuota apie tai, kad pagal epidemiologinės anamnezės duomenis, įtariama, jog infekcijos perdavimo veiksniu galėjo būti vištienos šaltiena, pirkta š. m. rugpjūčio 23, 25 ir 26 dienomis parduotuvėje „Norfa“, Prienuose. Minėtu raštu prašoma įvertinti galimo perdavimo veiksnio riziką ir pateikti atliktų tyrimų rezultatus.

20Kauno apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis specialistas - maisto produktų inspektorius Linijus Valiuška, vyriausioji gydytoja higienistė - maisto produktų inspektorė Janė Kerbelienė, vyriausioji gydytoja higienistė - maisto produktų inspektorė Margarita Umbražiunienė patikrino UAB „Norfos mažmena“ parduotuvę ir 2007 m. rugpjūčio 29 d. surašė Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 0051039, kuriame pateikta informacija, kad minėtoje parduotuvėje nustatyta kryžminė tarša, kad nėra prekybos salėje vietos sudėti vienkartiniams indeliams.

21Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius 2007 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2-15-154 informavo Prienų rajono Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad Prienų rajone esančiame protrūkyje užregistruotas naujas atvejis. 2007 m. rugpjūčio 27 d. susirgo ir 2007 m. rugpjūčio 28 d. naktį kreipėsi 49 m., Prienų miesto gyventoja, kuri kartu su motina valgė paukštienos šaltiena, pirktą parduotuvėje „Norfa“ 2007 m. rugpjūčio 25 d. Šiuo metu keturiose šeimose serga 6 asmenys, 2 šeimose po 2 atvejus, 2 po vieną.

22Kauno apskrities Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2007 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 1-520 informavo Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d. buvo gautas Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus pranešimas Nr. 2-15-150 apie Prienų rajone užregistruotą ūmia žarnyno užkrečiamąja liga susirgimo protrūkį. Rašte nurodyta, kad susirgo penki atskirų šeimų gyventojai, valgę paukštienos šaltieną (gamintojas UAB „Rivona“, Perkūno g. 4, Rokiškis), kurią pirko š. m. rugpjūčio 23, 25, 26 dienomis parduotuvėje „Norfa“, esančioje Kauno g. 34, Prienuose. 2007 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apskrities Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko parduotuvės patikrinimą. Parduotuvės tikrinimo metu buvo pateikti paukštienos šaltienos įsigijimo dokumentai su kokybę liudijančiais pažymėjimais. Tikrinimo metu buvo nustatyta kryžminės taršos galimybė (termiškai neapruošti, nefasuoti balandėliai buvo laikomi kartu su kitais sveriamais kulinarijos gaminiais paruoštais vartojimui. Skrosta lašiša leduose buvo laikoma žuvų gaminių skyriuje šalia žuvų gaminių).

23Kauno apskrities Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2007 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 1-540 informavo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad pagal Kauno visuomenės sveikatos centro telefoninę informaciją iš 6 susirgusiųjų, valgiusių šaltieną, 5 asmenims laboratoriškai išauginta S. enteritidis.

24Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius 2007 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 2-15-173 informavo Kauno apskrities Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad atlikto židinio epidemiologinio tyrimo duomenys ir Kauno apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikta informacija leidžia įtarti, jog salmoneliozės perdavimo veiksniu galėjo būti vištienos šaltiena, pirkta UAB „Norfos mažmena“ (Kauno g. 24, Prienuose). Užkrato išplitimą galėjo įtakoti kryžminis užteršimas maisto realizavimo vietoje, pažeidžiant maisto saugojimo reikalavimus.

25Netinkamas maisto laikymas galėjo įtakoti maisto produkto užteršimą salmonelėmis ir užkrato jame dauginimąsi. 2007 m. spalio 17 d. įvykusio bylos nagrinėjimo metu Kauno apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė paaiškino, kad patikrinimų metu UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėje metu nustatyti pažeidimai, leidžia teigti, jog dėl kryžminės taršos galimybės buvo užkrėsta vištienos šaltiena, nuo kurios susirgo 6 asmenys, dėl to buvo padaryta išvada, jog minėti asmenys užsikrėtė nuo sveriamos vištienos šaltienos, įsigytos UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėje, esančioje Kauno g. 34, Prienuose.

26Tokiu būdu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2008 m. spalio 17 d. nutarime Nr. 12-76 PS „Dėl UAB „Norfos mažmena“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką“ konstatavo, kad UAB „Norfos mažmena" pateikė į rinką pavojingą maisto produktą - vištienos šaltieną - kuris neatitiko 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 „Dėl maisto produktų higienos“ II skirsnio, IX skirsnio 3 punkto, Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 12 punkto, 30.3 punkto reikalavimų bei kad tuo buvo pažeistas Produktu saugos Įstatymo 8 straipsnio 1 punktas. Todėl nepagrįstas teiginys, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarime nėra aiškiai ir suprantamai išdėstyti ir įvertinti tie įrodymai, kuriais institucija grindžia pareiškėjos kaltę, taip pat nenurodytas į rinką pateiktas pavojingas produktas.

27Pareiškėja UAB „Norfos mažmena“ nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.

28Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas subsidiarus šio įstatymo santykis su Maisto įstatymu: „Šis įstatymas taikomas tuomet, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nuostatų, reglamentuojančių konkretaus produkto saugą. Kai kitas teisės aktas nustato tam tikrus konkretaus produkto saugos reikalavimus, taikomi to teisės akto reikalavimai, o šis įstatymas taikomas tiek, kiek konkretaus produkto saugą reglamentuojančiame teisės akte nenustatyta“. Maisto produktų saugos reikalavimus nustato Maisto įstatymas, kurio 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas įstatymo tikslas „į rinką būtų teikiamas maistas, atitinkantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus“. Pagrindiniai maisto saugos reikalavimai yra nustatyti Maisto įstatymo 4 straipsnyje. 2007 m. spalio 17 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtame nutarime Nr. 12-76 PS nurodytas Produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 punktas nenumato jokių maisto produktų saugos reikalavimų. Tai yra bendro pobūdžio norma, nustatanti gamintojo pareigą teikti į rinką tik saugius gaminius, todėl sutinkame su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, kad atsakovė konstatavusi, kad UAB „Norfos mažmena“ pažeidė Maisto įstatymo ir maisto higienos normų reikalavimus, baudą skyrė ne už Maisto įstatymo pažeidimą, o už Produktų saugos įstatymo pažeidimą. Esant specialiam maisto produktų saugą nustatančiam Maisto įstatymui skundžiamu nutarimu turėjo būti konstatuotas (arba ne) būtent Maisto įstatymo pažeidimas, o atsakomybė taikoma pagal Produktų saugos įstatymo nustatytą tvarką (Maisto įstatymo 7 str. 2 d.).

29Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Produktų saugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalis taip pat reikalauja nutarime, be kita ko, nurodyti pažeidimo aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamas nutarimas. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pastebėjo, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokius konkrečiai nesaugius gaminius pateikė į rinką pareiškėja. Šie gaminiai nėra nurodyti ir 2007 m. spalio 2 d. Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokole Nr. 29S, nors pagal protokolo pildymo formos reikalavimus turėjo būti nurodyti pilnas gaminio (paslaugos) pavadinimas, identifikavimo duomenys, pagaminimo data, patekimo į rinką vieta ir data.

30Panaikinto nutarimo konstatuojamoje dalyje nėra pateikta jokio įrodymų vertinimo, jo aprašomojoje dalyje tik aprašomos įvairiose priemonėse (dokumentuose, dalyvaujančių nagrinėjime asmenų paaiškinimuose) išdėstytos aplinkybės, tačiau nepateikiamas šių aplinkybių vertinimas. Nutarime tik konstatuota, kad „UAB „Norfos mažmena“ parduotuvė, esanti Kauno g.34, Prienuose, 2007 m. rugpjūčio 29 d. pateikė į rinką nesaugius produktus - kryžminės taršos galimybė maisto realizacijos vietoje, pažeidžiant maisto saugos reikalavimus, netinkamas maisto produktų laikymas, prekyba maisto produktais, kurių pasibaigęs realizacijos terminas, kurie neatitiko produktų saugą reglamentuojančių tiesės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų. Iš to daroma prielaida grindžiama išvada: [....] - prekyba maisto produktais pasibaigusiais realizacijos terminais, kryžminės taršos galimybė maisto realizavimo vietoje, pažeidžiant maisto saugos reikalavimus, netinkamas maisto produktų laikymas galėjo įtakoti maisto produktu užteršima salmonelėmis [...]. Tačiau šioje byloje nėra nustatyta, kad „prekyba maisto produktais pasibaigusiais realizacijos terminais“ yra kaip nors susijusi su dar iki 2007 m. rugpjūčio 29 d. diagnozuotais Prienų rajone penkiais ūmios žarnyno užkrečiamos ligos atvejais (trims asmenims A09, dviems A04.9). Šie susirgimai diagnozuoti 2007 rugpjūčio 27 d.

31Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad 2007 m. rugpjūčio 29 d bendrovės parduotuvėje Kauno g. 34, Prienuose, buvo prekiaujama salmonele užkrėstais maisto produktais, ar salmonelėmis būtų užkrėsta aplinka, ar darbuotojai. Priešingai, parduotuvės darbuotojų mikrobiologinių tyrimų protokolais patvirtinta, kad darbuotojai nėra užkrato nešiotojai. Tą pačią dieną kurią nutarimu konstatuotas tariamas pažeidimas (2007 m. rugpjūčio 29 d.) buvo paimtas vištienos šaltienos mėginys, kuriame salmonelių nerasta (žr. 2007 m. rugpjūčio 29 d. Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą bei 2007 m. rugsėjo 3 d. tyrimų protokolą Nr. 3465 M). Prielaidos apie galimą vištienos Šaltienos užkrėtimą salmonelėmis iš esmės grindžiamos Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus 2007 m. rugpjūčio 28 d. pranešimu Nr. 2-15-150, 2007 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu Nr. 2-15-154 ir 2007 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 2-15-173. Tačiau advokatui Egidijui Baranauskui 2008 m. sausio 9 d. paprašius šio skyriaus pateikti įrodymus, kurie patvirtintų minėtuose raštuose pateikiamą informaciją (anamnezes, mėginių paėmimo tirti aktus, mikrobiologinių tyrimų protokolus, vištienos šaltienos įsigijimo kvitus ir pan.), jokie įrodymai nebuvo pateikti. Jie nebuvo pateikti ir bylos nagrinėjimo metu, todėl galima pagrįstai manyti, jog neegzistuoja jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų UAB „Norfos mažmena“ sąsajas su Prienų rajone diagnozuotais susirgimais salmonelioze.

32Kauno apskrities maisto ir veterinarijos tarnyba sutinka su Valstybinės vartotojų teisių gynimo tarnybos apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais.

33Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (Žin., 2000, Nr. 32-893) 7 straipsnio 2 dalyje pateikta tiesioginė nuoroda į Produktų saugos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324) taikant gamintojams, pardavėjams ar paslaugų tiekėjams atsakomybę už Produktų saugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. Pažymi, kad Produktų saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymas taikomas tuomet, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nuostatų, reglamentuojančių konkretaus produkto saugą. Kai kitas teisės aktas nustato tam tikrus konkretaus produkto saugos reikalavimus, taikomi to teisės akto reikalavimai, o šis įstatymas taikomas tiek, kiek konkretaus produkto saugą reglamentuojančiame teisės akte nenustatyta. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą dėl atsakomybės taikymo gamintojams, pardavėjams ar paslaugų tiekėjams už nesaugaus maisto produkto pateikimo į rinką, manome, kad aukščiau pateiktas teiginys yra nepagrįstas.

34Atsižvelgdama į bylos medžiagą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2007 m. spalio 17 d. nutarime Nr. 12-76 PS „Dėl UAB „Norfos mažmena“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką“ konstatavo, kad UAB „Norfos mažmena“ parduotuvė, esanti Kauno g. 34, Prienuose, pateikė į rinką nesaugų maisto produktą - vištienos šaltieną ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 punktą, todėl Kauno apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos manymu, nepagrįstas teismo teiginys, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime turi būti aiškiai, suprantamai ir konkrečiai išdėstyti ir įvertinti įrodymai, kuriais institucija grindžia pareiškėjos kaltę dėl Maisto įstatymo atitinkamų nuostatų pažeidimo; nurodyti, kokius konkrečiai nesaugius gaminius pateikė į rinką.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV.

37Apeliacinis skundas atmetamas.

38Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (ABTĮ 57, 81, str.).

39Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad yra nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime nėra aiškiai ir suprantamai išdėstyti ir įvertinti tie įrodymai, kuriais institucija grindžia pareiškėjos kaltę. Taip pat apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakomybę už pavojingų produktų pateikimą į rinką nustato Produktų saugos įstatymas, o Maisto įstatymas nereglamentuoja gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų atsakomybės dėl pavojingų produktų pateikimo į rinką, dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba netinkamai taikė materialinės teisės normas, yra nepagrįsta.

40Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime konstatuota, kad UAB „Norfos mažmena“ parduotuvė, esanti Prienuose Kauno g. 34, 2007 m. rugpjūčio 29 d. patiekė į rinką nesaugius produktus - kryžminės taršos galimybė maisto realizacijos vietoje, pažeidžiant maisto saugos reikalavimus, netinkamas maisto produktų laikymas, prekyba maisto produktais, kurių pasibaigęs realizacijos terminas, netinkamas maisto produktų laikymas galėjo įtakoti maisto produktų užteršimą salmonelėmis, tai neatitinka 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos II skirsnio, IX skirsnio 3 punkto, Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 12 punkto, 30.3 punkto reikalavimų. Tuo UAB „Norfos mažmena“ pažeidė Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 punktą, numatantį, kad gamintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatyti ir konstatuoti šiame nutarime kai kurie pareiškėjos padaryti higienos normų pažeidimai neleidžia priimti neginčytiną išvadą, kad dėl pareiškėjos padarytų higienos normų pažeidimų maisto produktai buvo užkrėsti pavojingomis bakterijomis, dėl to būtina nustatyti, dėl kieno kaltės maisto produktai buvo užteršti ir pateikti į rinką: dėl gamintojo, pardavėjo ar paslaugų teikėjo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kas atsakingas už pavojingų produktų, padariusių žalos vartotojų sveikatai, tiekimą į rinką: gamintojas, pardavėjas ar paslaugų teikėjas. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė skundžiamą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą naikinti ir bylą grąžinti atsakovui nagrinėti iš naujo.

41Dėl apeliaciniame skunde išdėstyto teiginio dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba netinkamai taikė materialinės teisės normas, nepagrįstumo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, kai byla yra grąžinama atsakovui nagrinėti iš naujo dėl to, kad ginčijamame nutarime nebuvo aiškiai ir konkrečiai išdėstyti įrodymai, kuriais institucija grindžia pareiškėjos kaltę, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba iš naujo nagrinėdama pažeidimą turėtų atsižvelgti į tai, kad Maisto įstatymas yra specialusis įstatymas Produktų saugos įstatymo atžvilgiu. Maisto įstatymo 4 straipsnis nustato pagrindinius maisto saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 14 straipsnis nustato maisto saugos reikalavimus. Pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalį nesaugus maistas į rinką nepateikiamas, o pagal to paties straipsnio 2 dalį maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis kenkia sveikatai arba kad jis netinka žmonėms vartoti. Pagal to paties reglamento 14 straipsnio 9 dalį jei nėra konkrečių Bendrijos nuostatų, maistas laikomas saugiu, jei atitinka valstybės narės, kurios teritorijoje jis yra realizuojamas, nacionalinių maisto produktus reglamentuojančių įstatymų konkrečias nuostatas ir jei tos nuostatos rengiamos bei taikomos nepažeidžiant Europos Bendrijos steigimo sutarties, ypač jos 28 ir 30 straipsnių. Tuo tarpu Produktų saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad šis įstatymas taikomas tuomet, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nuostatų, reglamentuojančių konkretaus produkto saugą, o kai kitas teisės aktas nustato tam tikrus konkretaus produkto saugos reikalavimus, taikomi to teisės akto reikalavimai, o šis įstatymas taikomas tiek, kiek konkretaus produkto saugą reglamentuojančiame teisės akte nenustatyta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek Maisto įstatymas, tiek 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, kuris yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose ES valstybėse narėse, įtvirtina nuostatas, kurios reglamentuoja maisto saugą ir kurios nagrinėjamu atveju galimai yra pažeistos. Vadinasi, Produktų saugos įstatymas šiuo atveju taikytinas tiek, kiek vadinamieji specialieji teisės aktai nereguliuoja gamintojų, pardavėjų ar paslaugų teikėjų atsakomybės.

42Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinis skundas atmestinas.

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

44Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Rasai Kubickienei,... 3. dalyvaujant atsakovo atstovėms Ramintai Motuzaitei, Editai Bishop,... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. pareiškėja su skundu (b. l. 3-5) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti... 7. Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 6 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2007 m.... 11. Produktų saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas... 12. Maisto įstatymas nustato teikiamo į rinką maisto bei jo tvarkymo... 13. Teismas nustatė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,... 14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Produktų saugos įstatymo 27... 15. Atsakovės nutarime nurodyta, kad UAB „Norfos mažmena“ parduotuvė, esanti... 16. III.... 17. Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių gynimo tarnyba pateikė teismui... 18. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Maisto įstatymo (Žin., 2000, Nr. 32-893) 1... 19. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2007 m. spalio 17... 20. Kauno apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis... 21. Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius 2007 m. rugpjūčio 29 d.... 22. Kauno apskrities Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2007 m.... 23. Kauno apskrities Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2007 m. rugsėjo 4... 24. Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius 2007 m. rugsėjo 12 d.... 25. Netinkamas maisto laikymas galėjo įtakoti maisto produkto užteršimą... 26. Tokiu būdu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2008 m.... 27. Pareiškėja UAB „Norfos mažmena“ nesutinka su atsakovės apeliaciniu... 28. Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 2... 29. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatyta,... 30. Panaikinto nutarimo konstatuojamoje dalyje nėra pateikta jokio įrodymų... 31. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad 2007 m. rugpjūčio 29 d... 32. Kauno apskrities maisto ir veterinarijos tarnyba sutinka su Valstybinės... 33. Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (Žin., 2000, Nr.... 34. Atsižvelgdama į bylos medžiagą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV.... 37. Apeliacinis skundas atmetamas.... 38. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą... 39. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad yra nepagrįsta pirmosios instancijos... 40. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime konstatuota, kad UAB... 41. Dėl apeliaciniame skunde išdėstyto teiginio dėl pirmosios instancijos... 42. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus,... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 44. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.... 45. Nutartis neskundžiama....