Byla 2-1303-1004/2018
Dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ritai Levickytei, dalyvaujant ieškovių L. Š. ir J. R. atstovui advokatui D. K. ir atsakovo Šiaulių apskrities žydų bendruomenės atstovui advokatui E. D., nedalyvaujant ieškovėms L. Š. ir J. R.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. Š. ir J. R. patikslintą ieškinį atsakovui Šiaulių apskrities žydų bendruomenei dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovės 2018 m. kovo 15 d. patikslintu ieškiniu (b.l. 132-138) kreipėsi į teismą prašydamos:

61)

7Pripažinti negaliojančiais visus 2017 m. spalio 22 d. Šiaulių apskrities žydų bendruomenės visuotiniame narių susirinkime (toliau – Susirinkimas) priimtus šiuos sprendimus (toliau – Ginčo sprendimai):

8a)

9Sprendimą dėl neleidimo balsuoti asmenims pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis (užfiksuotą Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. I);

10b)

11Sprendimą dėl J. B. atsistatydinimo iš pirmininko pareigų priėmimo (užfiksuotą Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. III);

12c)

13Sprendimą dėl naujo Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininko S. K. išrinkimo (užfiksuotą Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. IV);

14d)

15Sprendimą dėl Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tarybos atstatydinimo (užfiksuotą Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. V);

16e)

17Sprendimą dėl naujai išrinktos Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tarybos sudėties patvirtinimo (užfiksuotą Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. VI).

182)

19Priteisti ieškovių naudai visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

202.

21Patikslintame ieškinyje nurodė, kad yra Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tikrosios narės. Nurodė, jog atsakovo Šiaulių apskrities žydų bendruomenės teisinė forma – asociacija. 2017 m. spalio 22 d. įvyko Susirinkimas, kurio metu buvo priimti sprendimai žemiau nurodytais darbotvarkės klausimais:

221)

23Bendruomenės pirmininko rinkimai;

242)

25Bendruomenės tarybos atstatydinimas ir naujos tarybos rinkimai;

263)

27Diskusija dėl bendruomenės įstatų keitimo būtinumo.

28Susirinkime darbotvarkės klausimais buvo priimti šie sprendimai, kurie nurodyti Susirinkimo protokole:

291)

30Išrinktas Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas;

312)

32Išrinkti 8 Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tarybos nariai;

333)

34Nauja Šiaulių apskrities žydų bendruomenės taryba įpareigota paruošti naujų įstatų projektą ir pristatyti jį Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariams kito visuotinio susirinkimo metu.

353.

36Pažymėjo, jog vykdant Susirinkimo dalyvių registraciją, buvo pateiktos 27 Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narių sudarytos balsavimo teisių perleidimo sutartys. I. K. balsavimo teisių perleidimo sutartimi savo balsavimo teises buvo perleidęs L. Š.. J. R. balsavimo teisių perleidimo sutartimis savo balsavimo teises buvo perleidę: E. I., M. I., I. R. bei A. R.. Nurodė, jog nepaisant to, kad balsavimo teisių perleidimo sutartys buvo pateiktos dar prieš Susirinkimą ir jo metu, nei ieškovėms, nei kitiems balsavimo teisių perleidimo sutartis sudariusiems ir pateikusiems asmenims nebuvo leista registruotis, dalyvauti ir balsuoti Susirinkime.

374.

38Paaiškino, kad Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas J. B. S. pradžioje pranešė, kad yra gautos balsavimo teisių perleidimo sutartys, su kuriomis jis susipažino dar iki Susirinkimo ir susipažinimą patvirtino savo parašu. Taip pat Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas perskaitė šiose sutartyse įrašytų asmenų, kurie perleido balsavimo teises, vardus ir pavardes. Tačiau net ir tada L. S. ir J. R. bei kiti Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai, kurie sudarė balsavimo perleidimo sutartis, negalėjo įgyvendinti vienos pagrindinių Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nario teisių – negalėjo balsuoti Susirinkime.

395.

40Paaiškino, kad Susirinkime naujasis pirmininkas ir 8 tarybos nariai buvo išrinkti, kai tuo tarpu 27 asmenims, sudariusiems balsavimo teisių perleidimo sutartis, apskritai net nebuvo leista dalyvauti ir balsuoti. Mano, jog balsavimo teisių perleidimo sutartis sudariusių asmenų balsai galėjo lemti ir tai, kad balsavimas būtų buvęs slaptas.

416.

42Taip pat ieškovės abejoja ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tarybos narių išrinkimu, nes iš įvykusio balsavimo nėra visiškai aišku, kokia tvarka balsai buvo suskaičiuoti ir, ar tai buvo padaryta tinkamai. Kaip nurodo ieškovės, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tarybos narių išrinkimas būtų visiškai kitoks, jei būtų buvę leista balsuoti ir 27 nariams, sudariusiems balsavimo teisių perleidimo sutartis, kurios buvo įsigaliojusios.

437.

44Visos aukščiau paminėtos priežastys lėmė, jog Susirinkime renkant bendruomenės pirmininką (vienasmenį valdymo organą) ir tarybos narius (kolegialaus valdymo organo narius) buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, todėl visi 2017 m. spalio 22 d. Susirinkime priimti Ginčo sprendimai buvo priimti neteisėtai ir turi būti pripažintini negaliojančiais.

458.

46Dubliku (b.l. 149-154) ieškovės prašė ieškinį patenkinti, nes su pateiktu atsakovo atsiliepimu į patikslintą ieškinį nesutiko. Pažymėjo, kad ieškinys yra grindžiamas tuo, kad organizuojant ir vedant atsakovo Susirinkimą buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, įskaitant ir neleidimą balsuoti pagal sudarytas balsavimo teisių perleidimo sutartis. Atsakovas nenurodė jokios teisės akto (įstatymo, įstatų ar kito teisės akto) nuostatos, kuri įpareigotų apie balsavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymą informuoti ne tik atsakovo pirmininką, bet ir tarybą.

479.

48Pažymėjo, kad bet kuriuo atveju Susirinkimo metu balsavimo teisių perleidimo sutartys buvo įsigaliojusios, kadangi apie sutartis buvo tinkamai ir iš anksto pranešta pačiam atsakovui. Šiuo atveju visiškai pakako to, kad faktas apie balsavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymą buvo atskleistas atsakovo pirmininkui, kaip atsakovo vienasmeniam valdymo organui. Įstatuose nėra nustatyta, kad atsakovo taryba veikia atsakovo vardu, taip pat nėra nustatyta, jog būtent taryba turi pateikti informaciją kitiems atsakovo organams ar nariams.

4910.

50Atsakovas nenurodė jokio teisės akto, reikalaujančio nurodyti atsakovo pirmininko susipažinimo datą su balsavimo teisių perleidimo sutartimis. Taip pat atsakovas nenurodė jokios teisės akto (įstatymo, įstatų ar kito teisės akto) nuostatos, imperatyviai reikalaujančios užregistruoti balsavimo teisių perleidimo sutartis. Nurodė, jog juridinis asmuo (atsakovas) dar prieš Susirinkimą buvo informuotas apie balsavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo faktą, todėl laiko, kad balsavimo teisių perleidimo sutartys buvo sudarytos teisėtai. Pažymėjo, kad Susirinkimą organizavę ir narius registravę asmenys neturėjo teisės atsisakyti leisti balsuoti asmenims, kuriems buvo perleistos balsavimo teisės.

5111.

52Ieškovės nesutinka, jog jų įgyti 5 papildomi balsai nebūtų nulėmę kitų Susirinkimo sprendimų. Tam, kad visuotinio narių susirinkimo sprendimai būtų pripažinti negaliojančiais, pakanka įrodyti, jog sprendimai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias teisės nuostatas. Pagal įstatymą reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Pažymėjo, kad ieškinyje yra nurodytos aplinkybės, jog iš viso nebuvo leista balsuoti net 27 atsakovo nariams pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis ir tai yra esminis atsakovo Susirinkimo sprendimų priėmimo procedūrų pažeidimas.

5312.

54Ieškovės teismo posėdyje nedalyvavo, joms apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Iki bylos nagrinėjimo pradžios negauta prašymų atidėti teismo posėdį. Posėdyje dalyvavo ieškovių atstovas advokatas D. K., kuris patvirtino, jog apie teismo posėdį ieškovės tinkamai informuotos, todėl bylos šalių dalyvavimas laikomas tinkamu ir byla išnagrinėta ieškovėms nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 5 d.).

5513.

56Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas prašė patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinti. Iš esmės palaikė patikslintame ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus. Patvirtino, kad ieškovės buvo išbrauktos iš Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narių sąrašo pagal 2018 m. balandžio 18 d. prašymą, tačiau nesutiko su atsakovo prašymu civilinę bylą nutraukti, nes ieškovės turėjo reikalavimo teisę reikšti ieškinį ir šios teisės bylos nagrinėjimo metu nėra praradusios.

5714.

58Atsakovas pateikė atsiliepimą (b.l. 141-144), kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti, nes su juo nesutinka. Pažymėjo, kad ieškinyje nepagrįstai kalbama apie visas 27 balsavimo teisės perleidimo sutartis ir be pagrindo visomis jomis siekiama pagrįsti tariamą įtaką Ginčo sprendimams. Nurodė, jog su ieškiniu pateiktos balsavimo teisių perleidimo sutartys patvirtina, kad ieškovės būtų galėjusios veikti ne 27 kitų bendruomenės narių, o tik 5 jų vardu. Pažymėjo, kad įstatymas nesuteikė ieškovėms teisės reikšti ieškinį kitų bendruomenės narių vardu, kuriems esą neteisėtai nebuvo leista pasinaudoti jų turimomis balsavimo teisių perleidimo sutartimis. Taip pat pažymėjo, kad ieškinyje nėra įrodinėjama, jog ieškovėms nebūtų leista dalyvauti ir balsuoti Susirinkime savo vardu (asmeniškai).

5915.

60Atsakovas nesutinka, jog balsavimo teisės perleidimo sutartyse esantis tuomečio Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininko J. B. parašas po žyma „Susipažinau“ yra pakankamas laikyti, kad minimos sutartys Susirinkimo metu buvo įsigaliojusios. Balsavimo teisių perleidimo sutartyse nėra nurodyta J. B. tariamo susipažinimo su jomis data. Šis asmuo Susirinkime negalėjo paaiškinti, nei kur ir kada susipažino su sutartimis ir įsitikino jų teisingumu, nei žinojo, kas pagal sutartis perleido savo balsavimo teises, nes balsavimo teises perleidusių asmenų pavardes jam sufleravo advokatas ar kiti asmenys iš salės. Taip pat nurodė, kad balsavimo teisių perleidimo sutartys nebuvo registruotos jokiame Šiaulių apskrities žydų bendruomenės dokumente.

6116.

62Atsakovas įsitikinęs, kad Susirinkimo metu balsavimo teisių perleidimo sutartys nebuvo įsigaliojusios, todėl jomis teisingai nebuvo vadovautasi. Atkreipė dėmesį, kad į Šiaulių apskrities žydų bendruomenę jau yra pasikreipę dalis balsavimo teises esą perleidusių narių, teigdami, kad teisių perleidimas neatitiko jų interesų ir jie prieštarauja šiai ieškovių pradėtai bylai (pvz., I. K.).

6317.

64Paaiškino, kad, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė turi ne tik vienasmenį valdymo organą – pirmininką, bet ir kolegialų valdymo organą – tarybą. Todėl negalima daryti išvados, kad apie balsavimo teisių perleidimą pakanka informuoti Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininką ir mano, jog informuoti reikėtų abu valdymo organus: pirmininką ir tarybą.

6518.

66Dėl ginčo sprendimų panaikinimo atsakovas nurodė, jog Susirinkime Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininku buvo išrinktas S. K., surinkęs 67 balsus; antroje vietoje liko N. G. su 29 balsais. Todėl net leidus ieškovėms pasinaudoti 5 balsais pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis, tai jokios įtakos pirmininko rinkimo rezultatams nebūtų turėję. Šie balsai nebūtų lėmę ir kitokio Susirinkimo sprendimo dėl slapto ar atviro balsavimo – aptariamų 5 balsų nebūtų pakakę slaptiems rinkimams skelbti, nes viešų rinkimų šalininkai vis tiek būtų turėję persvarą.

6719.

68Nors patikslintu ieškiniu ginčijamas ir Susirinkimo sprendimas patvirtinti J. B. atsistatydinimą iš Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininko pareigų, jokių savarankiškų jo negaliojimo pagrindų nenurodoma. Atsakovo vertinimu, tai tik parodo, kad ieškovių ieškinys yra visiškai formalus, o jo pagrindinis tikslas ne pasiekti teisinį rezultatą.

6920.

70Nurodė, kad taip pat deklaratyviai ieškovės pasisako apie kitokius tarybos narių rinkimų rezultatus, jei joms būtų buvę leista pasinaudoti balsavimo teisių perleidimo sutartimis įgytais balsais: ieškovės nenurodo, kokie kiti asmenys būtų buvę išrinkti į tarybą, t. y. už kokius konkrečius asmenis ieškovės būtų balsavusios ir kaip tai būtų pakeitę rinkimų rezultatus bei kaip galimai jos buvo suklaidintos balsuojant ir skaičiuojant balsus.

7121.

72Kaip ir J. B. atsistatydinimo iš Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininko pareigų atveju, taip ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tarybos atstatydinimo atveju, patikslintame ieškinyje nenurodoma jokių savarankiškų šio sprendimo negaliojimo pagrindų. Pastebi, kad pirmininko atsistatydinimas ir sprendimas atstatydinti tarybą buvo priimti vienbalsiai, taigi už juos balsavo ir ieškovės, todėl neaišku, kokiu būdu šie sprendimai pažeidė ieškovių teises ir kodėl jie turėtų būti naikinami. Atsakovo įsitikinimu, net ir ieškovėms pasinaudojus balsavimo teisių perleidimo sutartimis įgytais 5 balsais, Susirinkime realiai nebūtų buvę priimti kitokie ginčo sprendimai ir tai nesudaro pagrindo naikinti ginčo sprendimus.

7322.

74Tripliku (b.l. 157-159) atsakovas prašo patikslintą ieškinį atmesti. Paaiškino, jog nekvestionuoja ieškovių, kaip Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narių, teisės reikšti šį ieškinį, tačiau laikosi pozicijos, kad ieškovės turi teisę ginti esą pažeistas tik savo, bet ne kitų asmenų teises.

7523.

76Ieškovės neįrodinėja, jog Susirinkime nebūtų leista pasinaudoti joms pačioms, kaip Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narėms, priklausančiais, o ne iš kitų asmenų esą įgytais balsais. Atkreipia dėmesį į situaciją, susijusią su balsavimo teisės perleidimo sutartimi tarp I. K. ir ieškovės L. Š., nes iš su atsiliepimo pateikto I. K. rašto nustatyta, kad šią sutartį jis sudarė dėl suklaidinimo, o ieškovių byloje kvestionuojami Ginčo sprendimai jam yra priimtini.

7724.

78Atsakovas palaiko savo poziciją, kad Susirinkimo metu balsavimo teisių perleidimo sutartys nebuvo įsigaliojusios. Pažymėjo, kad nei įstatymas, nei Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, nei Šiaulių apskrities žydų bendruomenės įstatai išsamiai nereglamentuoja balsavimo teisių perleidimo.

7925.

80Mano, kad svarbu, kad juridinis asmuo būtų informuotas laiku tam, jog būtų įsitikinta balsavimo teisės perleidimo teisėtumu, šis teisinis faktas būtų užfiksuotas juridinio asmens vidaus dokumentuose, apie įsigaliojusį perleidimą būtų informuotas tiek balsą perleidęs, tiek jį įgijęs asmuo, taip pat kiti juridinio asmens dalyviai. Todėl pranešimas apie balsavimo teisių perleidimą pačiame juridinio asmens dalyvių susirinkime negali būti laikomas tinkamu juridinio asmens informavimu.

8126.

82Atsakovas nesutinka su ieškovėmis, kad Ginčo sprendimams pripažinti negaliojančiais pakaktų tik nustatyti jų prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms, o kitos aplinkybės neturėtų teisinės reikšmės.

8327.

84Patikslintame ieškinyje Ginčo sprendimų prieštaravimas imperatyvioms teisės normoms siejamas su tariamu Šiaulių apskrities žydų bendruomenės Susirinkimo sprendimų priėmimo procedūros pažeidimu – neva nepagrįstu neleidimu pasinaudoti balsavimo teisės perleidimo sutartimis įgytais balsais, t. y. ieškovės įrodinėja procedūrinį pažeidimą.

8528.

86Pažymėjo, jog valdymo organų sprendimams negali būti taikomos ieškovių nurodytos įstatymo normos, reglamentuojančios niekinių sandorių pasekmes. Vertinant kasacinio teismo praktiką, sprendžiant juridinių asmenų valdymo organų sprendimų galiojimo klausimą, būtina išlaikyti visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise principus.

8729.

88Paaiškino, kad ieškovės, kaip jau minėta, įrodinėja būtent procedūrinį pažeidimą. Dėl to dubliko argumentai apie Ginčo sprendimų priėmimo procedūros prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms apskritai laikytini neturinčiais teisinės reikšmės.

8930.

90Priešingai dubliko argumentams, patikslintame ieškinyje nėra pasisakyta dėl pasekmių, kurias sukėlė draudimas balsuoti pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis. Ieškovės apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad Ginčo sprendimai galėjo būti kitokie, tačiau nenurodė ir nepagrindė, konkrečiai kokie kitokie sprendimai būtų buvę priimti.

9131.

92Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su ieškovių patikslinto ieškinio reikalavimais ir juos prašė atmesti. Iš esmės palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį ir triplike išdėstytus argumentus. Prašė civilinę bylą nutraukti, nes ieškovės buvo išbrauktos iš Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narių sąrašo pagal 2018 m. balandžio 18 d. prašymą. Taip pat prašė iš ieškovių priteisti atsakovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

93Netenkintas atsakovo prašymas dėl civilinės bylos nutraukimo ir patikslintas ieškinys atmestinas.

94Dėl ieškovių teisės reikšti ieškinį ir ieškinio dalyko ir pagrindo bei civilinės bylos nutraukimo.

9532.

96Kadangi įvykusio teismo posėdžio metu atsakovui iškilo abejonių dėl ieškovių netinkamumo, teismas visų pirma pasisako dėl ieškovų teisės reikšti ieškinį nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Minėtas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 str. nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovės, siekdamos įgyvendinti savo kaip Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tikrųjų narių teises, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl, jų manymu, pažeistų teisių gynybos.

9733.

98Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 str. 4 d. nustato, kad ieškinį dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Taigi, asmenų turinčių teisę ginčyti juridinio asmens organo sprendimus, sąrašas yra nebaigtinis. Be to, teismui priėmus bei iš esmės pirmo įvykusio teismo posėdžio metu iš esmės išnagrinėjus patikslintą ieškinį, laikoma, kad šioje byloje nėra ginčo dėl ieškovių teisės į teisminę gynybą. Ieškovės buvo išbrauktos iš Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narių sąrašo pagal 2018 m. balandžio 18 d. prašymą (prašymo sąrašo Nr. 11 ir 17). Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ieškovių atstovas, taip pat šias aplinkybes patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga. Tai, jog šiuo metu ieškovės nebėra atsakovo Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narės, teismas sužinojo tik pirmo įvykusio teismo posėdžio metu, kurio metu bylą išnagrinėjo iš esmės. Ieškovės neprarado teisės sužinoti procesinę civilinės bylos baigti dėl juridinio asmens visuotinio narių susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumo pagal pareikštą patikslintą ieškinį. Pažymėtina, jog ir atsakovas tripliku nekvestionavo ieškovių teisės reikšti šį ieškinį. Todėl visų argumentų visuma nesudaro teismui pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl civilinės bylos nutraukimo.

9934.

100Pagal minėtą civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d.). Pareikšto ieškovių patikslinto ieškinio dalyką sudaro 2017 m. spalio 22 d. visuotinio narių susirinkimo Ginčo sprendimų pripažinimas negaliojančiais, o ieškinio pagrindas – atsakovo veiksmai, sukėlę ieškovių teisių pažeidimus. Teismo vertinimu, šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo veiksmų, kuriais ieškovėms, sudariusioms ir pateikusioms 5 balsavimo teisių perleidimo sutartis, apimtyje dėl 5-ių papildomų balsų, Susirinkimo metu nebuvo leista registruotis, dalyvauti ir balsuoti. Todėl civilinėje byloje teismas analizuoja ir vertina tik patikslinto ieškovių ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo galimai neteisėtais veiksmais ir neperžengiant patikslinto ieškinio ribų.

10135.

102Ieškovės pažymėjo, kad patikslintas ieškinys yra grindžiamas tuo, kad organizuojant ir vedant atsakovo Susirinkimą buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, įskaitant ir neleidimą registruoti, dalyvauti ir balsuoti pagal sudarytas 27 balsavimo teisių perleidimo sutartis. Tačiau teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog CK 2.82 str. 4 d. nesuteikia ieškovėms teisės reikšti ieškinį kitų bendruomenės narių, kuriems esą neteisėtai nebuvo leista pasinaudoti jų turimomis balsavimo teisių perleidimo sutartimis, vardu. Ieškovės gali ginti tik savo, o ne kitų asmenų pažeistas teises. Konstatuotina, jog dėl šių priežasčių nagrinėjamos bylos dalyku yra tik 5 balsavimo teisės perleidimo sutartys, kuriomis 5-is papildomus balsus balsavimo teisių perleidimo sutartimis įgijo pačios ieškovės. Teismas taip pat sutinka su atsakovu, jog ieškinyje nėra įrodinėjama, jog ieškovėms nebūtų leista dalyvauti ir balsuoti Susirinkime savo vardu (asmeniškai), t. y. reikalavimai grindžiami tik negalėjimu pasinaudoti iš kitų, kaip teismo nustatyta, 5-ių iš bendruomenės narių perimtų balsų apimtyje.

103Dėl ginčo esmės.

10436.

105Ieškovės prašo 2017 m. spalio 22 d. vykusio Šiaulių apskrities žydų bendruomenės visuotinio narių susirinkimo sprendimus pripažinti negaliojančiais, nes jie buvo priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas.

10637.

107Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad pagal 2015 m. balandžio 3 d. Juridinių asmenų registre registruotus įstatus Šiaulių apskrities žydų bendruomenė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija (b.l. 9-12; 51-54). Pateiktas 2017 m. vasario mėn. Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narių sąrašas (b.l. 84-99). 2017 m. spalio 22 d. vykęs Šiaulių apskrities žydų bendruomenės visuotinio narių susirinkimas buvo protokoluotas (b.l. 13-17; 55-59). Pateiktos L. Š. ir B. T. pastabos dėl 2017-10-22 Susirinkimo protokolo (b.l. 30-33; 77-80, 34-35). Šio Susirinkimo eiga buvo fiksuojama antstolės R. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l. 18-24; 60-66). Šio Susirinkimo eiga taip pat buvo fiksuojama antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l. 109-112). Pateiktos balsavimo teisių perleidimo sutartys, kuriomis I. K. Susirinkime įgyvendinti savo balsavimo teises buvo perleidęs L. Š.. J. R. Susirinkime įgyvendinti savo balsavimo teises buvo perleidę: E. I., M. I., I. R. bei A. R. (b.l. 26-29; 67-76).

10838.

1092017 m. spalio 22 d. įvykusio Susirinkimo metu buvo priimti sprendimai žemiau nurodytais darbotvarkės klausimais:

1101)

111Bendruomenės pirmininko rinkimai;

1122)

113Bendruomenės tarybos atstatydinimas ir naujos tarybos rinkimai;

1143)

115Diskusija dėl bendruomenės įstatų keitimo būtinumo.

116Susirinkime darbotvarkės klausimais buvo priimti sprendimai, kurie nurodyti Susirinkimo protokole:

1171)

118Išrinktas Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas;

1192)

120Išrinkti 8 Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tarybos nariai;

1213)

122Nauja Šiaulių apskrities žydų bendruomenės taryba įpareigota paruošti naujų įstatų projektą ir pristatyti jį Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariams kito visuotinio susirinkimo metu.

123Ieškovės teismo prašė pripažinti negaliojančiais visus 2017 m. spalio 22 d. Šiaulių apskrities žydų bendruomenės visuotiniame narių susirinkime šiuos priimtus sprendimus:

124a)

125Sprendimą dėl neleidimo balsuoti asmenims pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis (užfiksuotą Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. I);

126b)

127Sprendimą dėl J. B. atsistatydinimo iš pirmininko pareigų priėmimo (užfiksuotą Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. III);

128c)

129Sprendimą dėl naujo Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininko S. K. išrinkimo (užfiksuotą Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. IV);

130d)

131Sprendimą dėl Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tarybos atstatydinimo (užfiksuotą Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. V);

132e)

133Sprendimą dėl naujai išrinktos Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tarybos sudėties patvirtinimo (užfiksuotą Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. VI).

13439.

135Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 str. 4 d. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Dėl aptariamų įstatymo normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jos nustato savarankiškus juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir tiesiogiai nesieja jų su sandorių negaliojimo pagrindais. Kaip nurodė ieškovės, pagal įstatymą reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Teismas su ieškovių pozicija nesutinka. Ieškovės gali teismo prašyti juridinio asmens Susirinkime priimtus Ginčo sprendimus 5 reikalavimo teisių perleidimo sutarčių apimtyje pripažinti negaliojančiu, bet ne teismui ex officio spręsti dėl kitų 22 asmenų galimai pažeistų teisių, kaip, kad ieškovės prašo patikslintu ieškiniu.

13640.

137CK 2.82 str. 4 d. normos tikslas – apginti joje nurodytų suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus ir viešąjį interesą, išlaikant juridinio asmens, jo valdymo organų, dalyvių ar kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą, kadangi aptartoje įstatymo normoje, kaip jau paminėta aukščiau, įtvirtinti konkretūs subjektai, galintys pareikšti atitinkamą ieškinį, ir konkretūs juridinio asmens priimtų sprendimų ginčijimo pagrindai.

13841.

139Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ši įstatymo nuostata įtvirtina savarankiškus juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir tiesiogiai nesieja jų su sandorių negaliojimo pagrindais, o tai reiškia, kad tais atvejais, kai yra ginčijami juridinių asmenų organų sprendimai, nepriskirtini prie sandorių, taikytina CK 2.82 str. 4 d. ir joje įtvirtinti sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-17/2011; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-234-469/2017).

14042.

141CK 2.82 str. 4 d. nurodo tris juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindus – prieštaravimą imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams.

14243.

143Pagal pateiktus Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narių sąrašus, Susirinkimo protokolą, bendruomenės sąrašuose buvo 161 narys, susirinkime dalyvavo 100 narių. Ieškovės Susirinkimo metu ketino įgyvendinti savo balsavimo teises perleistomis 5 papildomomis balsavimo teisėmis, pagal sudarytas balsavimo teisių perleidimo sutartis. Atsakovas nurodė, jog balsavimo teisių perleidimo sutartys nebuvo registruotos jokiame Šiaulių apskrities žydų bendruomenės dokumente. Nustatyta, jog dalyvių registracijos komisija atsisakė registruoti dalyvius, sudariusius minimas balsavimo teisių perleidimo sutartis. Šias aplinkybes patvirtina ieškovių patikslinto ieškinio faktinės aplinkybės ir antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų turinys. Antstolio R. K. faktinių aplinkybių protokole yra duomenys, jog pradžioje registratorės užregistravo dalyvius, kurie pateikė notarų patvirtintus įgaliojimus atstovauti Susirinkime. Teismo vertinimu, šie atsakovo veiksmai lėmė neteisėtą procedūrinį sprendimą ieškovių atžvilgiu. Taip pat atsakovas nenurodė jokios teisės akto (įstatymo, įstatų ar kito teisės akto) nuostatos, imperatyviai reikalaujančios užregistruoti balsavimo teisių perleidimo sutartis. Tokios pareigos nėra įtvirtinta nei įstatyme, nei atsakovo įstatuose.

14444.

145Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo (2004 m. sausio 22 d. Nr. IX-19698, galiojanti įstatymo redakcija nuo 2010-12-28) 8 str. 4 dalyje yra įtvirtinta, kad „visas ar dalį [asociacijos] visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame organe narys dalyvauja asmeniškai <...>, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba įstatymų nustatyta tvarka įgalioja kitą asmenį, arba su juo sudaro balsavimo teisės perleidimo sutartį“. Šiaulių apskrities žydų bendruomenės įstatai balsavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo, jų perleidimo bei įsigaliojimo tvarkos nenustato.

14645.

147CK 2.89 str. 2 d., reglamentuoja balsavimo teisių perleidimo tvarką, pagal kurią „balsavimo teisės perleidimo sutartis įsigalioja nuo jos ir duomenų apie perleidžiamų balsų skaičių, perleidimo terminą, balsavimo teisės turėjimo pagrindą, juridinio asmens dalyvį, perleidžiantį balsavimo teisę, ir asmenį, įgaunantį balsavimo teisę, atskleidimo juridiniam asmeniui (tiek, kiek reikalauja juridinio asmens steigimo dokumentai, įstatymai ar nusistovėjusi juridinio asmens praktika)“. Juridinis asmuo privalo balsavimo teises perleidžiančiam juridinio asmens dalyviui ir asmeniui, įgaunančiam balsavimo teisę, pranešti ir artimiausiame juridinio asmens dalyvių susirinkime paskelbti apie šio straipsnio 2 d. nurodytų dokumentų ir informacijos gavimą. Juridinio asmens pareigos, susijusios su juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimu, įgyvendinamos įgijusio balsavimo teises asmens atžvilgiu (CK 2.89 str. 3 d.).

14846.

149Nustatyta, jog aktualios ginčo sprendimui 5 balsavimo teisių perleidimo sutartys sudarytos raštu, laikotarpiu nuo 2017-10-19 iki 2017-10-20 (E. I. balsavimo teisių perleidimo sutartyje nėra nurodyti jos sudarymo mėnuo ir diena). Minimos balsavimo teisių perleidimo sutartys pasirašytos po žyma „Susipažinau“ J. B., kuris pagal 2017-10-22 Susirinkimo protokolą, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašą (iki S. K. paskyrimo pirmininku (b.l. 36-38)) buvo Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininku. Teismas vertina, jog J. B. susipažinus su minimų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių turiniu ir susipažinimą patvirtinus parašu, šios sutartys Susirinkimo metu neabejotinai buvo įsigaliojusios. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog balsavimo teisių perleidimo sutartyse nėra nurodyta J. B. susipažinimo su jomis data. Tačiau J. B. S. metu informavus apie gautas balsavimo teisių perleidimo sutartis, konstatuotina, jog su jomis tuometinis Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas susipažino iki Susirinkimo pradžios, t. y. per pakankamą laiko tarpą. Teismas sutinka su ieškovių argumentu, jog atsakovas nenurodė jokio teisės akto, reikalaujančio nurodyti atsakovo pirmininko susipažinimo su balsavimo teisių perleidimo sutartimis susipažinimo datą. Atsakovo pirmininkas artimiausiame narių susirinkime paskelbė apie gautas balsavimo teisių perleidimo sutartis, todėl svarbus yra ne tiek susipažinimo su balsavimo teisių perleidimo sutartimis momentas, bet pareiga atskleisti duomenis apie gautas balsavimo teisių perleidimo sutartis juridinio asmens dalyvių Susirinkime. Ši pareiga ir buvo tinkamai įvykdyta Susirinkimo metu.

15047.

151Kaip teisiškai nereikšminga šiuo atveju vertintina aplinkybė, jog E. I. balsavimo teisių perleidimo sutartyje nėra nurodyta jos sudarymo data, nes yra nurodyti metai – 2017 m. Be to J. B., kaip tuometinis Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Susirinkimo metu informavo apie sudarytas balsavimo teisės perleidimo sutartis, kas užfiksuota Susirinkimo protokole ir antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose. J. B. perskaitė minimose sutartyse įrašytų asmenų, kurie perleido balsavimo teises, vardus ir pavardes. Nesutiktina su atsakovu, jog perleidusiųjų asmenų pavardes jam pasufleravo advokatas ar kiti asmenys. Antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog skelbiant sutartyse nurodytas pavardes, pirmininkas jas sunkiai įskaitė ir todėl jam sufleravo advokatas. Tuo ieškovių reikalavimo teisių perleidimo sutarčių perleidimo duomenys buvo pakankamai atskleisti atsakovui (CK 2.89 str. 2,3 d.). Ginčo sprendimui teisinės reikšmės neturi, nes nutolusi nuo šalių ginčo esmės atsakovo nurodyta aplinkybė, jog į Šiaulių apskrities žydų bendruomenę jau yra pasikreipę dalis balsavimo teises esą perleidusių narių, teigdami, kad teisių perleidimas neatitiko jų interesų ir jie prieštarauja šiai ieškovių pradėtai bylai (pvz., I. K., b.l. 114-115).

15248.

153Teismas pritaria ieškovėms, jog atsakovas nenurodė jokios teisės akto (įstatymo, įstatų ar kito teisės akto) nuostatos, kuri įpareigotų apie balsavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymą informuoti ne tik atsakovo pirmininką, bet ir tarybą. Pagal Šiaulių apskrities žydų bendruomenės įstatus, vienas iš asociacijos organų yra vadovas (pirmininkas) kaip asociacijos vienasmenis valdymo organas (Įstatų 11.2 p.), kurio funkcijos nurodytos Įstatų 18 p. Atsižvelgęs į asociacijos vadovo funkcijas, teismas konstatuoja, jog asociacijos įstatuose ar kituose teisės aktuose nėra nurodyta, jog informacija apie balsavimo teisių perleidimo sutartis turi būti pateikta tarybai. Bet to teismo vertinimu, tokios informacijos pateikimas dviem valdymo organams – pirmininkui ir tarybai būtų perteklinis.

15449.

155Ieškovės nurodo, jog atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas pakeitė poziciją ir nebemano, jog balsavimo teisių perleidimo sutartys turėjo būti patvirtintos notariškai. Teismas sutinka su šia pozicija, jog, išskyrus sutarties rašytinę formą, vien notarinės sutarties formos patvirtinimo reikalavimo įstatymai ar kiti teisės aktai nenumato. Pažymėtina, jog sprendimas dėl neleidimo registruotis, dalyvauti ir balsuoti ieškovėms pagal 5 balsavimo teisių perleidimo sutartis nebuvo įtrauktas į Susirinkimo darbotvarkę ir priimtus sprendimus, už tokį sprendimą Susirinkimo dalyviai nebalsavo.

15650.

157Vertinant aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog ieškovės įrodė, jog joms nepagrįstai buvo neleista registruotis, dalyvauti ir balsuoti Susirinkime pagal 5 balsavimo teisių perleidimo sutartis (CPK 176, 185 str.). Todėl būtent L. S. ir J. R. negalėjo įgyvendinti vienos pagrindinių Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nario teisių – negalėjo balsuojant Susirinkime pasinaudoti 5 papildomais balsais. Atsakovo argumentai dėl šių motyvų atmestini kaip nepagrįsti.

15851.

159Tačiau ir nustačius šį procedūrinį pažeidimą, sprendžiant juridinių asmenų organų sprendimų galiojimo klausimą, išlaikydamas visų suinteresuotų asmenų pusiausvyrą, atsižvelgdamas į teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise principus, teismas mano, jog šis pažeidimas nėra esminis vertinant Ginčo sprendimus. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovės be pagrindo visomis patikslintame ieškinyje nurodytomis 27 balsavimo teisių perleidimo sutartimis siekia pagrįsti tariamą įtaką Ginčo sprendimams. Pažymėtina, jog teismas nustatė ieškovių patikslinto ieškinio ribas ir vertina tik 5 aptariamus papildomus balsus, pagal ieškovių sudarytas balsavimo teisių perleidimo sutartis.

16052.

161Atsakovas nurodė, jog net leidus ieškovėms pasinaudoti 5 papildomais balsais pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis, tai jokios įtakos pirmininko rinkimo rezultatams nebūtų turėję. Pasak atsakovo, šie balsai nebūtų lėmę ir kitokio Susirinkimo sprendimo dėl slapto ar atviro balsavimo – aptariamų 5 papildomų balsų nebūtų pakakę slaptiems rinkimams skelbti, nes viešų rinkimų šalininkai vis tiek būtų turėję persvarą. Teismas šiems atsakovo argumentams pritaria, nes juos pagrindžia Susirinkimo protokolas, pagal kurį, „už“ slaptą balsavimą pasisakė 43, o „prieš“ – 54 Susirinkimo dalyviai; Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininku išrinktas S. K., balsuojant „už“ – 67 Susirinkimo dalyvių balsais; o buvęs pirmininkas ir taryba atstatydinta vienbalsiai.

16253.

163Pažymėtina, jog ieškovės neįrodė, jog Susirinkimo metu išrinkta taryba buvo išrinkta pažeidžiant imperatyvias įstatymų ar kitų teisės aktų, įstatų nuostatas. Ieškovės nurodė, jog Susirinkimo metu net nebuvo tinkamai išaiškinta balsavimo procedūra ir jos buvo galimai sąmoningai suklaidintos. Iš antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų nustatyta, jog Susirinkimo metu renkant tarybą, balsavimo procedūra buvo nurodyta ir paaiškinta, kaip balsuoti. Nenustatyta, jog Susirinkimo metu kas keltų klausimus dėl balsavimo renkant tarybos narius. Antstolės R. A. faktinių aplinkybių protokole užfiksuota tik aplinkybė, jog renkant tarybą buvo perskaičiuoti balsai, tačiau abiejuose faktinių aplinkybių protokoluose nurodyta faktinė situacija yra analogiška, esminės faktinės aplinkybės yra analogiškos, jas patvirtina ir analogiški Susirinkimo protokolo duomenys. Teismo vertinimu, tarybos rinkimo tvarka, balsavimo balsų skaičiavimo tvarka buvo nurodyta aiškiai, o ieškoves galėjo suklaidinti Susirinkimo pirmininko padaryta klaida pirmą kartą pranešant suskaičiuotus balsus. Tai, jog ieškovei L. Š. tarybos narių rinkimas buvo aiškus, tik pavirtina jos pateikti siūlymai dėl Susirinkimo protokolo papildymo (b.l. 33). Apibendrintai galima teigti, jog ieškovės neįrodė, kaip jos galimai buvo suklaidintos balsuojant ir skaičiuojant balsus.

16454.

165Teismui nekonstatavus esminių procedūrinių atsakovo pažeidimų, kuriais buvo neleidžiant ieškovėms registruotis, dalyvauti ir balsuoti pagal sudarytas 5 balsavimo teisių perleidimo sutartis, ieškovės neįrodė Ginčo sprendimų prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams, todėl patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 str.). Kiti šalių ginčo argumentai yra nutolę nuo ginčo esmės ir teismo nevertintini.

16655.

167Todėl, atsižvelgiant į asociacijų laisvės principo svarbą, galima teigti, kad asociacija, pati savaime, tai specifinis, ypatingas juridinis asmuo, atliekantis svarbią socialinę funkciją ir teismas negali toleruoti dviejų asmenų, kurie šiuo metu jau ir nėra šios asociacijos nariai, siekio vien formaliais pagrindais pripažinti negaliojančiais visus 2017 m. spalio 22 d. Šiaulių apskrities žydų bendruomenės visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus. O jei Susirinkimo metu priimti ieškovėms nepriimtini sprendimai, tai dar nereiškia, jog Ginčo sprendimai savaime yra neteisėti.

168Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

16956.

170Ieškovių patikslintą ieškinį atmetus iš jų lygiomis dalimis atsakovui priteistinos jo patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 3997,84 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas, t. y. po 1998,92 Eur iš kiekvieno ieškovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Patirtos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.

17157.

172Atmetus ieškovių patikslintą ieškinį dėl procesinių dokumentų siuntimo teismo patirtas 25,74 Eur sumos bylinėjimosi išlaidas valstybei privalo atlyginti ieškovės lygiomis dalimis, todėl šių išlaidų suma valstybei priteistina iš ieškovių lygiomis dalimis, t. y. po 12,87 Eur (CPK 96 str. 2 d.).

173Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260-270 straipsniais,

Nutarė

174Netenkinti atsakovo prašymo dėl civilinės bylos nutraukimo ir ieškovių patikslintą ieškinį atmesti.

175Priteisti iš ieškovių L. Š., a.k. ( - ) ir J. R., a.k. ( - ) po 1998,92 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, devyniasdešimt du euro centus) iš kiekvienos ieškovės, bylinėjimosi išlaidų atsakovui Šiaulių apskrities žydų bendruomenei, į.k. ( - ).

176Priteisti iš ieškovių L. Š., a.k. ( - ) ir J. R., a.k. ( - ) po 12,87 Eur (dvylika eurų aštuoniasdešimt septynis euro centus) iš kiekvienos ieškovės, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

177Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Ieškovės 2018 m. kovo 15 d. patikslintu ieškiniu (b.l. 132-138) kreipėsi į... 6. 1)... 7. Pripažinti negaliojančiais visus 2017 m. spalio 22 d. Šiaulių apskrities... 8. a)... 9. Sprendimą dėl neleidimo balsuoti asmenims pagal balsavimo teisių perleidimo... 10. b)... 11. Sprendimą dėl J. B. atsistatydinimo iš pirmininko pareigų priėmimo... 12. c)... 13. Sprendimą dėl naujo Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininko S.... 14. d)... 15. Sprendimą dėl Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tarybos atstatydinimo... 16. e)... 17. Sprendimą dėl naujai išrinktos Šiaulių apskrities žydų bendruomenės... 18. 2)... 19. Priteisti ieškovių naudai visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.... 20. 2.... 21. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad yra Šiaulių apskrities žydų... 22. 1)... 23. Bendruomenės pirmininko rinkimai;... 24. 2)... 25. Bendruomenės tarybos atstatydinimas ir naujos tarybos rinkimai;... 26. 3)... 27. Diskusija dėl bendruomenės įstatų keitimo būtinumo.... 28. Susirinkime darbotvarkės klausimais buvo priimti šie sprendimai, kurie... 29. 1)... 30. Išrinktas Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas;... 31. 2)... 32. Išrinkti 8 Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tarybos nariai;... 33. 3)... 34. Nauja Šiaulių apskrities žydų bendruomenės taryba įpareigota paruošti... 35. 3.... 36. Pažymėjo, jog vykdant Susirinkimo dalyvių registraciją, buvo pateiktos 27... 37. 4.... 38. Paaiškino, kad Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas J. B. S.... 39. 5.... 40. Paaiškino, kad Susirinkime naujasis pirmininkas ir 8 tarybos nariai buvo... 41. 6.... 42. Taip pat ieškovės abejoja ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės... 43. 7.... 44. Visos aukščiau paminėtos priežastys lėmė, jog Susirinkime renkant... 45. 8.... 46. Dubliku (b.l. 149-154) ieškovės prašė ieškinį patenkinti, nes su pateiktu... 47. 9.... 48. Pažymėjo, kad bet kuriuo atveju Susirinkimo metu balsavimo teisių perleidimo... 49. 10.... 50. Atsakovas nenurodė jokio teisės akto, reikalaujančio nurodyti atsakovo... 51. 11.... 52. Ieškovės nesutinka, jog jų įgyti 5 papildomi balsai nebūtų nulėmę kitų... 53. 12.... 54. Ieškovės teismo posėdyje nedalyvavo, joms apie bylos nagrinėjimo vietą,... 55. 13.... 56. Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas prašė patikslinto ieškinio... 57. 14.... 58. Atsakovas pateikė atsiliepimą (b.l. 141-144), kuriuo prašė patikslintą... 59. 15.... 60. Atsakovas nesutinka, jog balsavimo teisės perleidimo sutartyse esantis... 61. 16.... 62. Atsakovas įsitikinęs, kad Susirinkimo metu balsavimo teisių perleidimo... 63. 17.... 64. Paaiškino, kad, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė turi ne tik... 65. 18.... 66. Dėl ginčo sprendimų panaikinimo atsakovas nurodė, jog Susirinkime Šiaulių... 67. 19.... 68. Nors patikslintu ieškiniu ginčijamas ir Susirinkimo sprendimas patvirtinti J.... 69. 20.... 70. Nurodė, kad taip pat deklaratyviai ieškovės pasisako apie kitokius tarybos... 71. 21.... 72. Kaip ir J. B. atsistatydinimo iš Šiaulių apskrities žydų bendruomenės... 73. 22.... 74. Tripliku (b.l. 157-159) atsakovas prašo patikslintą ieškinį atmesti.... 75. 23.... 76. Ieškovės neįrodinėja, jog Susirinkime nebūtų leista pasinaudoti joms... 77. 24.... 78. Atsakovas palaiko savo poziciją, kad Susirinkimo metu balsavimo teisių... 79. 25.... 80. Mano, kad svarbu, kad juridinis asmuo būtų informuotas laiku tam, jog būtų... 81. 26.... 82. Atsakovas nesutinka su ieškovėmis, kad Ginčo sprendimams pripažinti... 83. 27.... 84. Patikslintame ieškinyje Ginčo sprendimų prieštaravimas imperatyvioms... 85. 28.... 86. Pažymėjo, jog valdymo organų sprendimams negali būti taikomos ieškovių... 87. 29.... 88. Paaiškino, kad ieškovės, kaip jau minėta, įrodinėja būtent procedūrinį... 89. 30.... 90. Priešingai dubliko argumentams, patikslintame ieškinyje nėra pasisakyta dėl... 91. 31.... 92. Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su ieškovių patikslinto ieškinio... 93. Netenkintas atsakovo prašymas dėl civilinės bylos nutraukimo ir patikslintas... 94. Dėl ieškovių teisės reikšti ieškinį ir ieškinio dalyko ir pagrindo bei... 95. 32.... 96. Kadangi įvykusio teismo posėdžio metu atsakovui iškilo abejonių dėl... 97. 33.... 98. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82... 99. 34.... 100. Pagal minėtą civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą... 101. 35.... 102. Ieškovės pažymėjo, kad patikslintas ieškinys yra grindžiamas tuo, kad... 103. Dėl ginčo esmės.... 104. 36.... 105. Ieškovės prašo 2017 m. spalio 22 d. vykusio Šiaulių apskrities žydų... 106. 37.... 107. Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad pagal 2015 m. balandžio 3 d.... 108. 38.... 109. 2017 m. spalio 22 d. įvykusio Susirinkimo metu buvo priimti sprendimai žemiau... 110. 1)... 111. Bendruomenės pirmininko rinkimai;... 112. 2)... 113. Bendruomenės tarybos atstatydinimas ir naujos tarybos rinkimai;... 114. 3)... 115. Diskusija dėl bendruomenės įstatų keitimo būtinumo.... 116. Susirinkime darbotvarkės klausimais buvo priimti sprendimai, kurie nurodyti... 117. 1)... 118. Išrinktas Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas;... 119. 2)... 120. Išrinkti 8 Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tarybos nariai;... 121. 3)... 122. Nauja Šiaulių apskrities žydų bendruomenės taryba įpareigota paruošti... 123. Ieškovės teismo prašė pripažinti negaliojančiais visus 2017 m. spalio 22... 124. a)... 125. Sprendimą dėl neleidimo balsuoti asmenims pagal balsavimo teisių perleidimo... 126. b)... 127. Sprendimą dėl J. B. atsistatydinimo iš pirmininko pareigų priėmimo... 128. c)... 129. Sprendimą dėl naujo Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininko S.... 130. d)... 131. Sprendimą dėl Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tarybos atstatydinimo... 132. e)... 133. Sprendimą dėl naujai išrinktos Šiaulių apskrities žydų bendruomenės... 134. 39.... 135. Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką... 136. 40.... 137. CK 2.82 str. 4 d. normos tikslas – apginti joje nurodytų suinteresuotų... 138. 41.... 139. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ši įstatymo nuostata įtvirtina... 140. 42.... 141. CK 2.82 str. 4 d. nurodo tris juridinių asmenų organų sprendimų... 142. 43.... 143. Pagal pateiktus Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narių sąrašus,... 144. 44.... 145. Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo (2004 m. sausio 22 d. Nr. IX-19698,... 146. 45.... 147. CK 2.89 str. 2 d., reglamentuoja balsavimo teisių perleidimo tvarką, pagal... 148. 46.... 149. Nustatyta, jog aktualios ginčo sprendimui 5 balsavimo teisių perleidimo... 150. 47.... 151. Kaip teisiškai nereikšminga šiuo atveju vertintina aplinkybė, jog E. I.... 152. 48.... 153. Teismas pritaria ieškovėms, jog atsakovas nenurodė jokios teisės akto... 154. 49.... 155. Ieškovės nurodo, jog atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas pakeitė... 156. 50.... 157. Vertinant aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog ieškovės įrodė, jog... 158. 51.... 159. Tačiau ir nustačius šį procedūrinį pažeidimą, sprendžiant juridinių... 160. 52.... 161. Atsakovas nurodė, jog net leidus ieškovėms pasinaudoti 5 papildomais balsais... 162. 53.... 163. Pažymėtina, jog ieškovės neįrodė, jog Susirinkimo metu išrinkta taryba... 164. 54.... 165. Teismui nekonstatavus esminių procedūrinių atsakovo pažeidimų, kuriais... 166. 55.... 167. Todėl, atsižvelgiant į asociacijų laisvės principo svarbą, galima teigti,... 168. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 169. 56.... 170. Ieškovių patikslintą ieškinį atmetus iš jų lygiomis dalimis atsakovui... 171. 57.... 172. Atmetus ieškovių patikslintą ieškinį dėl procesinių dokumentų siuntimo... 173. Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 174. Netenkinti atsakovo prašymo dėl civilinės bylos nutraukimo ir ieškovių... 175. Priteisti iš ieškovių L. Š., a.k. ( - ) ir J. R., a.k. ( - ) po 1998,92 Eur... 176. Priteisti iš ieškovių L. Š., a.k. ( - ) ir J. R., a.k. ( - ) po 12,87 Eur... 177. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...