Byla 2S-744-102/2012
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Romualdas Januška apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės V. Čeilitkos įmonės „Gedvita“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4964-902/2012 pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovei V. Čeilitkos įmonei „Gedvita“ dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į Panevėio miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės V. Čeilitkos įmonės „Gedvita“ 20 605 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimą.

3Panevėžio miesto apylinkės teismas, atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2012 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą už akių, patenkino ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį, priteisė iš atsakovės 20 605 Lt žalos atlyginimą ir 618 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

4Atsakovė 2012 m. liepos 17 d. teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad ji aplinkai padarytą žalą panaikino, o terminą atsiliepimui į ieškinį paduoti praleido dėl teisinio neišmanymo, galvojant, kad atsikirtimus galės pateikti teismo posėdžio metu. Net ir esant visoms CPK numatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą yra pagrindas naikinti sprendimą už akių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, šaliai pateikus sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą patvirtinančius įrodymus, teismas privalo naikinti sprendimą už akių.

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmė, tačiau skundžiama 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsakovės pareiškimo netenkino. Teismas konstatavo, kad atsakovė nesutinka su sprendimu už akių tuo pagrindu, jog teismas neatsižvelgė, jog atsakovė iki civilinės bylos iškėlimo žalą eliminavo, argumentams pagrįsti pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimą Nr. 43-8-82“O“ kasinėjimo darbams atlikti, kurio 4, 5 punktuose nurodyta, kad darbų vykdymo teritorija buvo sutvarkyta ir priduota 2011 m. gruodžio 8 d. Žaliakalnio seniūnijos seniūnui B. Girdauskui, o 2011 m. gruodžio 16 d. – miesto tvarkymo skyriaus vyriausiajam specialistui T. Lietuvininkui, ir 2012 m. rugpjūčio 20 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Iš ieškovės pateikto patikrinimo akto matyti, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. sunaikinta miško paklotė iki šiol neatkurta, aplinkai padaryta žala nepašalinta. Teismas padarė išvadą, kad sprendimas už akių priimtas pagrįstai, o pateikti įrodymai nepatvirtina, kad iki civilinės bylos iškėlimo sunaikinta miško paklotė atkurta.

6Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti pareiškimą dėl 2012 m. birželio 26 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodo, kad teismas netenkino jos prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepagrįstai vadovaudamasis tik ieškovės pateiktu 2012 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo aktu, kuriame konstatuota, kad Kauno savivaldybės teritorijoje valstybinės reikšmės miške 47 kvartalo 12,13,16,17 ir 26 taksaciniuose sklypuose miško paklotė 4121 kv. m plote iki miško paklotės sunaikinimo 2011 m. rugpjūčio mėn. jos buvusi būklė neatkurta ir nesusiformavusi. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti sprendimą už akių, pažeidė CPK 285 str. 2 d. nuostatą, nes atsakovė pateikė įrodymus, galinčius turėti įtakos bylos baigčiai ir todėl byla turėjo būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo taisykles. Teismas nenurodė, dėl ko patikrinimo aktą, kurį pasirašė ir administracinį teisės pažeidimą protokolą surašęs asmuo (V. Švėgžda) laikė patikimesniu įrodymu negu atsakovės pateiktieji įrodymai. Liko neįvertinti prieštaravimai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė užsėjo pažeistą parko dangą ir dėl to priteistina suma turėtų būti mažinama. Visos bylos aplinkybės galėtų būti nustatytos tik bylą nagrinėjant pagal bendrąsias ginčo taisykles.

7Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su atsakovės atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atskirajame skunde nenurodyti argumentai, pagrindžiantys skundžiamos nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Atsakovės pateiktame antstolio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kaip ir ieškovės 2012 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo akte, patvirtinta, kad ginčo teritorijoje ant miško paklotės auga negausi augalija. Sunaikintai miško paklotei atsikurti prireiks kelių dešimtmečių. Vejos įrengimas nėra sunaikintos miško paklotės atkūrimas.

8Atskirasis skundas netenkinamas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

10Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas jos pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimas už akių yra sankcija asmenims, kurie įstatymo nustatytais atvejais nesinaudoja civilinio proceso teisės normų suteiktomis teisėmis ir nevykdo jose įtvirtintų pareigų. Vienas iš atvejų, kuomet gali būti priimtas sprendimas už akių, yra atsiliepimo į ieškinį nepateikimas be pateisinamos priežasties, jeigu yra ieškovės prašymas tokį sprendimą priimti (CPK 142 str. 4 d.). Tačiau jeigu asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių, teismas priimtą sprendimą už akių turi panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 3 str. 6 d., 285 str. 3 d. 1 p., 288 str. 3 d. 2 p.).

11Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių tesėtumu ir pagrįstumu.

12Byloje nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi (b.l. 46) Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė atsakovės V. Čeilitkos įmonės „Gedvita“ pareiškimą dėl 2012 m. birželio 26 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir įpareigojo šalis pateikti įrodymus apie miškui padarytos žalos pašalinimą.

13CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs dalyvaujančio byloje asmens pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Todėl tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių šalis nedalyvavo teismo posėdyje ar nepateikė atsiliepimo į ieškinį, svarbos. Tokios bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne šalies pasyvumą pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, kurie yra susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Sprendimo už akių priėmimo atveju atliekamas formalus įrodymų vertinimas, iš esmės netiriant įrodymų turinio, reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Tačiau teismas privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir sprendimą už akių priimti tik įsitikinęs įrodymų pakankamumu, o jeigu teismui nepakanka byloje pateiktų įrodymų, jis neturėtų priimti sprendimo už akių. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turėtų panaikinti priimtą sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

14Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2011 m. gegužės 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento miesto tvarkymo skyrius išdavė leidimą(b.l. 58-59) vykdyti kasinėjimo darbus Kauno Ąžuolyno parke - pėsčiųjų take pakloti elektros kabelius, įpareigojant sutvarkyti kasinėjimo darbų vietą. 2011 m. rugsėjo 9 d. surašytame Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 26 (b. l. 5-6) bei 2011 m. rugsėjo 7 d. akte konstatuota, kad V. Čeilitkos įmonė „Gedvita“, atliko darbus pagal 2011 m. liepos 29 d. su AB “Virgula“ pasirašytą subrangos sutartį Nr. 10-R0016-1 (b.l. 14-20) ir, vykdydama iškasto grunto stumdymo ir lyginimo darbus, sunaikino 4121 kv. m miško paklotės, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 2 ir 3 d. reikalavimus. Įmonės savininkui V. Čelitkai paskirta administracinė nuobauda (b. l.23). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 20 605 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimą. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 26 d. sprendimą už akių ieškovės ieškinį patenkino.

15Apeliantė vienu iš argumentų atskirajame skunde nurodo CPK 285 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai byloje pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo taisykles. Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei jokių įrodymų, teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių, ieškinį patenkino. Atsakovė neneigia fakto, kad, atliekant darbus, žala miško paklotei buvo padaryta(b.l. 13), tačiau atskirąjį skundą grindžia tuo, kad padaryta žala pašalinta. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Iš šalių pateiktų įrodymų – nuotraukų, 2012 m. rugpjūčio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-12-64 bei 2012 m.(b. l. 61-70) ir 2012 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo akto matyti, kad sunaikinta miško paklotė 4121 kv. m plote neatsikūrusi, ant išlyginto pažeisto ploto auga reta augmenija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimo nuostatomis, sprendimas už akių turi būti peržiūrėtas, jeigu pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog sunaikinta miško paklotės danga neatkurta ir aplinkai padaryta žala neeliminuota. Pateikti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

16Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas. Naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17Teismas, vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

18Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai