Byla 1A-12-337/2018
Dėl 2017 m. rugsėjo 20 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. N. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 140 str. 2 d. nenustačius, jog buvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Prano Šimkaus ir Donato Jatužio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui G. J., gynėjui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Anykščiai) prokuroro V. J. apeliacinį skundą dėl 2017 m. rugsėjo 20 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. N. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 140 str. 2 d. nenustačius, jog buvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4V. N. išteisinta iš kaltinimo tuo, kad 2017 m. rugsėjo 12 d., apie 12 val. 30 min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, namuose, esančiuose ( duomenys neskelbtini), iš asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu apipylė šeimos narę – dukrą A. A. (gim. 2000 m.) vandeniu ir vieną kartą delnu smogė į kairį petį, padarydama poodinę kraujosruvą kairiame žaste, tuo nežymiai sutrikdė A. A. sveikatą.

5Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti 2017-09-20 Anykščių rajono apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį V. N. atžvilgiu ir priimti naują nuosprendį - atleisti V. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. dėl dukters sužalojimo, esant BK 38 str. numatytiems pagrindams, t. y. kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius. Baudžiamąją bylą V. N. atžvilgiu nutraukti. Skunde teigiama, kad minimame nuosprendyje padarytos teismo išvados yra nepagrįstos ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Nurodoma, kad kaltinamoji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vartodama smurtą prieš savo dukrą privalėjo ir galėjo numanyti, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti nukentėjusiajai nustatyti padariniai sveikatai. Nurodoma, kad byloje esantys duomenys - nukentėjusiosios apklausa, specialisto išvada - patvirtina V. N. kaltę. Pažymima, kad ir pati kaltinamoji prisipažino padariusi minimą nusikalstamą veiką.

6Atsiliepimų į skundą negauta.

7Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o V. N. gynėjas - atmesti.

8Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

9Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, sprendžia, kad Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl V. N. išteisinimo pagal BK 140 str. 2 d. yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinime nurodytas sužalojimas A. A. galėjo būti padarytas tyčiniu kaltinamosios V. N. veiksmu, bei kad tokiu veiksmu nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Su šia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

10Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaip matyti iš normos turinio, įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip būtinųjų jos sudėties požymių. Kitaip tariant, į kaltininko motyvus ir tikslus gali būti atsižvelgiama skiriant jam bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jam skausmą ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatą. BK 140 str. 2 d. įtvirtinta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Nusikaltimas padaromas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, kad gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Apibūdinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentą) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemąsto, kaip išvengti galimų pavojingų padarinių, todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų išvengti padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-23-895/2016). Šiuo konkrečiu atveju sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad žemesnės instancijos teismas klaidingai aiškino V. N. valinį santykį su kilusiais padariniais.

11Visų pirma pažymėtina, kad byloje neginčijamai yra nustatytas sužalojimo, kurį patyrė nukentėjusioji A. A., faktas. Valstybinėje teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. ( duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant A. A. kairio žasto viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje yra ovali neryškiomis ribomis melsvai žalsvos spalvos poodinė kraujosruva, dėl ko nukentėjusiajai nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (21 b. l.). Pati V. N. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog pasiėmusi kibirą, kuriame buvo šaltas vanduo, juo apipylė dukrą, paskui ją stumtelėjo. Tikina negalvojusi, kad pas dukrą ant rankos liks kraujosruva (64 b. l.). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje akcentavo būtent pastarąją aplinkybę, tai yra kaltinamosios nurodomą tyčios sukelti fizinį skausmą ar sužaloti nukentėjusiąją nebuvimą. Tačiau teismas nevertino V. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuomet ji pripažino konflikto metu smūgiavusi ranka dukrai į peties sritį bei ją pastūmusi. Nukentėjusioji A. A. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką taip pat nurodė, kad apipylusi vandeniu mama V. N. jai „ranka trenkė į <...> petį“. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji taip pat tvirtino, kad konflikto metu mama ranka smūgiavo į jos petį ir stumtelėjo, sudavė jai tyčia, buvo labai agresyvi (64 b. l. ). Beje, teismui pateiktame kaltinamosios ir nukentėjusiosios susitaikymo protokole taip pat nurodoma, kad V. N. „sudavė vieną smūgį į nukentėjusiąją“. Taigi, A. A. patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas yra V. N. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir V. N. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas padarytas ne, kaip kad nurodoma nuosprendyje, stumtelėjus ją ir kaltinamajai nenumačius, jog dėl jos veiksmų gali atsirasti nustatyti padariniai, o ranka smūgiuojant į peties sritį. Būtent ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji, priešingai jos tvirtinimui, numatė, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas, ir nors, kaip pati tvirtina, jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė netiesiogine tyčia. V. N. veika yra nusikalstama ir atitinka veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., sudėtį.

12Baudžiamojoje teisėje įtvirtintas reikalavimas baudžiamosios teisės priemonėmis siekti teisingumo kiekvienoje baudžiamojoje byloje reiškia ir tai, kad teisingumo principas gali būti įgyvendinamas ne tik skiriant bausmes nusikalstamas veikas padariusiems asmenims. Baudžiamasis procesas turi kiek įmanoma prisidėti prie teisinės santarvės atkūrimo visuomenėje. Viena iš teisinių galimybių atkurti teisingumą ir užtikrinti nukentėjusiojo bei kaltininko interesų pusiausvyrą - kai nukentėjusiajam asmeniui yra suteikiama galimybė gauti žalos atlyginimą, jaustis saugiau ir siekti, kad būtų galutinai išspręsta įvykusio konflikto problema, o teisės pažeidėjui leidžiama įžvelgti savo elgesio priežastis, padarinius ir sąmoningai prisiimti atsakomybę, yra BK 38 str. įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius institutas.

13Pagal BK 38 str. nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi ne pareigą, o teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų BK 38 str. 2 d.

14Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, nuteistoji V. N. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Ji pripažino ir savo nusikalstamo elgesio priežastį – alkoholio vartojimą, sąmoningai prisiima atsakomybę už savo elgesį. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. N. nusikalstamais veiksmais turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė, mamai atleido ir jos susitaikė. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2017-09-14 surašytas ir nukentėjusiosios A. A. bei V. N. pasirašytas Susitaikymo protokolas ( 61 b. l.). Nusikalstama veika, dėl kurios padarymo V. N. buvo kaltinama, pagal BK 11 str. 3 d. nuostatas laikoma nesunkiu nusikaltimu. V. N. neteista, administracine tvarka nebausta, duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo būtų padariusi naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Paminėti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad ji nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl spręstina, jog esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 38 str. 1 d., galima V. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Toks sprendimas, atsižvelgus į jo sąlyginį pobūdį ir galimybę jį panaikinti bei patraukti V. N. baudžiamojon atsakomybėn už šioje byloje konstatuotą nusikalstamą veiką, jei per vienerius metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, užtikrintų teisingumo interesus.

15Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-09-20 nuosprendis naikintinas, o V. N. atžvilgiu byla nutrauktina kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,

Nutarė

17Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį panaikinti. Vadovaujantis BK 38 str. 1 d. V. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., padarymą, kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

18Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Proceso dalyviai
Ryšiai