Byla 2A-491-480/2015
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PlusPlus Inkaso“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21001-944/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PlusPlus Inkaso“ ieškinį atsakovams J. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 16125,56 Lt skolą, 3125,16 Lt sutartines palūkanas, 3562,76 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė taip pat prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovai nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies; priteisė solidariai iš atsakovų J. B. ir R. B. ieškovei UAB „PlusPlus Inkaso“ 16125,56 Lt skolą, 3125,16 Lt palūkanas, 1187,59 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (20438,31 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas – po 306,40 Lt iš kiekvieno atsakovo. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, nustatė, kad AB „Swedbank“ ir atsakovai 2011 m. sausio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią AB „Swedbank“ suteikė atsakovams 21651,97 Lt kreditą, o atsakovai įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti kreditą ir mokėti nustatyto dydžio palūkanas. AB „Swedbank“ ir ieškovė UAB „PlusPlus Inkaso“ 2013 m. balandžio 18 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-13-6485. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo: išrašas iš reikalavimo perleidimo sutarties, pakartotiniai reikalavimai įvykdyti prievolę, registruotos korespondencijos išrašai, pažyma dėl palūkanų skaičiavimo, pažyma dėl delspinigių skaičiavimo. Atsakovams nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jų piniginės prievolės ieškovui įvykdymą ir pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti. Atsakovai pareigos grąžinti pasiskolintą sumą ir mokėti palūkanas tinkamai nevykdė, todėl teismas tenkino ieškinio dalį dėl skolos ir palūkanų ieškovei priteisimo. Šalys susitarė dėl 0,10 procentų dydžio delspinigių mokėjimo nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė sumažino delspinigių dydį iki 0,05 proc., taikant šį delspinigių dydį, ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma už negrąžintą kreditą sudaro 3562,76 Lt. Šiuo atveju atsakovai yra vartotojai, sudarę parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdami galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų. Prašoma priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelė. Prašomi priteisti delspinigiai prilygsta 22,1 procento skolos. Ieškovė į teismą su reikalavimu kreipėsi tik praėjus daugiau nei metams po vartojimo kredito apmokėjimo datos (2013-07-30). Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, teismas iš atsakovų solidariai ieškovei priteisiamų delspinigių dydį sumažino tris kartus - nuo 3562,76 Lt iki 1187,59 Lt.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7Ieškovė UAB „PlusPlus Inkaso“ apeliaciniu skundu (b. l. 53-55) prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria sumažinami prašomi priteisti delspinigiai, pakeisti ir priteisti prašomą 3562,76 Lt delspinigių sumą, priteisti visą žyminio mokesčio sumą. Apeliantė nurodo, kad šalys vartojimo kredito sutartimi sulygo, kad delspinigių dydis bus 0,1% per dieną ir šie bus skaičiuojami už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Tačiau, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, Vartojimo kredito įstatymo normomis, delspinigių dydis buvo sumažintas iki 0,05% per dieną. Apeliantės nuomone, tai pagrindžia faktą, jog ieškovė suvokia atsakovus kaip silpnesniąją šalį - vartotoją, kuris neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų, kuris sudarė sutartį, nors ir sutikdamas su visomis sąlygomis, tačiau prisijungimo būdu. Ieškovė tinkamai įvertino situaciją ir pakankamai sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį. Kauno apylinkės teismo priteistas delspinigių dydis yra mažesnis už tą, kurį paprastai teismai, atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes, nustato. Teismas argumentuodamas savo iniciatyvą sumažinti delspinigius, kaip vienu iš argumentų, rėmėsi netekusiu galios CK 6.188 str. (neteko galios 2014-06-13). Buvo siekiama taikiai išspręsti susidariusią situaciją, suteikti šalims galimybę savarankiškai padengti susidariusį įsiskolinimą, suteikti galimybę derinti skolos mėnesinių įmokų dydį. Todėl nebuvo skubama priverstine tvarka išieškoti įsiskolinimą. Kreipimasis į teismą išsivysčiusioje teisinėje valstybėje turi būti tik paskutinė priemonė, kuri naudojama, kuomet nebelieka kitų alternatyvių sprendimo būdų.

8Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad „Swedbank“, AB ir atsakovai 2011 m. sausio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 11-004042-VA (toliau-Sutartis), pagal kurią „Swedbank“, AB suteikė atsakovams 21651,97 Lt kreditą, o atsakovai įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti kreditą ir mokėti nustatyto dydžio palūkanas. „Swedbank“, AB ir ieškovė UAB „PlusPlus Inkaso“ 2013 m. balandžio 18 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-13-6485. Registruotos korespondencijos išrašai, 2014 m. vasario 14 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. raštai rodo, kad ieškovė siuntė atsakovams pakartotinius reikalavimus įvykdyti prievolę. Sutartimi nustatytu terminu prievolė nebuvo įvykdyta ir mokėjimai nebuvo atlikti.

12Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas sumažino 3 562,76 Lt jos prašomą priteisti delspinigių sumą už negrąžintą kreditą iki 1 187,59 Lt, dėl kitos teismo sprendimo už akių dalies ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

13Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys Sutarties 7.2 punktu sutarė, jog kredito gavėjams praleidus Sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grąžinimo, palūkanų ir /ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimo terminus, kredito gavėjai privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui Sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas, o Pagrindinėse kredito sąlygose numatė delspinigių dydį – 0,10 %. Ieškovė sumažinusi iki 0,05 % dydžio delspinigius skaičiuoja nuo neapmokėtos 16 125,56 Lt kredito sumos už 394 dienas ir prašo priteisti jų 3 176,74 Lt sumą.

14Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. UAB „Klaipėdos autocentras“, bylos Nr.-3K-3-364/2013; kt.). Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. UAB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010).

15Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad sutartis gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo kredito sutartis tada, kai ji atitinka ne tik tokiai sutarčių rūšiai, bet ir bendruosius vartojimo sutartims keliamus reikalavimus. Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr.3K-3-397/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Citadele“ banko pareiškimą, bylos Nr.3K-3-189/2012; kt.).

16Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartis yra įvardyta kredito sutartimi. Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sąlygų pagrindu gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Bigbank, AS v. A. B. B. J., bylos Nr. 3K-3-500/2014).

17Bylos duomenimis, prašomi priteisti delspinigiai pačios ieškovės iniciatyva buvo sumažinti nuo 0, 1 % iki 0,05 % per dieną. Ir nors Vartojimo kredito įstatymo (įsigal. nuo 2011 m. balandžio 1 d.) 11 straipsnio 8 dalies nuostata nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma, nes jo 41 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau vertinant galiojančiame įstatyme nustatytą netesybų dydį palyginamuoju aspektu, pažymėtina, kad jis nesiskiria nuo ieškovės prašomo priteisti – 0,05 %, todėl nėra pagrindo ieškovės reikalaujamas netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir (ar) lupikiškomis bei jas mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vigysta“ v. V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009).

18Pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą vieno asmens teisė negali būti ginama ignoruojant ar paminant kito asmens teisėtą interesą. Teismas, vykdymas teisingumą, privalo siekti šalių teisių ir teisėtų interesų protingos pusiausvyros ir, atsižvelgdamas tiek į teisės ir teisės principų, tiek į moralės reikalavimus, ginti tą šalį, kurios teisės ir teisėti interesai turi prioritetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 30). Pažymėtina, kad atsakovai, 2011 m. sausio 26 d. sudarydama su „Swedbank“, AB Vartojimo kredito sutartį Nr. 11-004042-VA, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, sutarties sąlygų neginčijo. Atsakovai, žinodami, kad yra atsakingi už Sutarties įvykdymą, laiku negrąžino kredito ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams.

19Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, padidinat priteistų delspinigių sumą (1 187,59 Lt) iki ieškiniu prašomos priteisti sumos (3 562,76 Lt) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis). Proporcingai padidintina priteista suma, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos, ir bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 str. 5 d.). Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovų lygiomis dalimis apeliantei priteistinas jį paduodant sumokėtas žyminis mokestis- po 36 Lt (arba 10,43 Eur, CPK 93 str. 1 d.).

20Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

21Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo už akių dalį, kuria priteisti delspinigiai, suma, nuo kurios priteistos procesinės palūkanos, ir žyminis mokestis, pakeisti.

22Priteistą solidariai iš atsakovų J. B. (asmens kodas ( - ) ir R. B. (asmens kodas ( - ) ieškovui UAB „PlusPlus Inkaso“ (juridinio asmens kodas 302864103) 1187,59 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis Lt 59 ct) delspinigių sumą padidinti iki 3 562,76 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt dviejų litų 76 ct, arba 1 031,85 Eur); priteistą 20 438,31 Lt sumą, nuo kurios priteistos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, padidinti iki 22 813,48 Lt (arba 6 607,24 Eur); lygiomis dalimis priteistas bylinėjimosi išlaidas – po 306,40 Lt (tris šimtus šešis Lt 40 ct) iš kiekvieno atsakovo padidinti iki 342,00 Lt (arba 99 Eur) iš kiekvieno atsakovo.

23Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

24Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. B. (asmens kodas ( - ) ir R. B. (asmens kodas ( - ) ieškovei UAB „PlusPlus Inkaso“ (juridinio asmens kodas 302864103) po 36,00 Lt (arba 10,43 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą už akių,... 6. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 7. Ieškovė UAB „PlusPlus Inkaso“ apeliaciniu skundu (b. l. 53-55) prašo... 8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.... 9. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad „Swedbank“, AB ir atsakovai 2011 m.... 12. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi,... 13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys Sutarties 7.2 punktu sutarė, jog... 14. Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad šalių... 15. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad sutartis gali būti... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartis yra įvardyta kredito... 17. Bylos duomenimis, prašomi priteisti delspinigiai pačios ieškovės iniciatyva... 18. Pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir... 19. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 20. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK... 21. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo už akių dalį,... 22. Priteistą solidariai iš atsakovų J. B. (asmens kodas ( - ) ir R. B. (asmens... 23. Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.... 24. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. B. (asmens kodas ( - ) ir R. B....