Byla 2A-508/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant: ieškovei S. V. ir jos atstovui advokatui Jonui Algimantui Smagurauskui, atsakovo atstovui advokatui Algiui Tursui, vertėjai Vladislavai Tumas, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-752-54/2008 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei V. Š. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bei vykdomojo įrašo panaikinimo. Tretieji asmenys byloje antstolio V. M. kontora ir Vilniaus miesto 24-asis notarų biuras.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė S. V. 2007 m. spalio 1 d. ieškiniu atsakovei V. Š. prašė: 1) pripažinti 2007 m. liepos 20 d. vekselį negaliojančiu; 2) nutraukti 2007 m. liepos 20 d. vekselio pagrindu pradėtą vykdymo procedūrą bei panaikinti vykdomąjį įrašą Nr. AG-2287/07; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė nurodė, kad jai dirbant UAB „Akepus“ direktore 2007 m. liepos 20 d. pagrindinė akcininkė V. Š. tariamai išdavė 164 000 Lt dydžio paskolą, kurios pagrindu buvo išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis. Ieškovė pažymėjo, kad kredito ir paskolos nėra gavusi, o vekselį buvo priversta pasirašyti bendrovės patalpose panaudojant fizinę prievartą ir apgaulę. 2007 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą dėl 164 000 Lt kredito pagal vekselį grąžinimo iki 2007 m. rugpjūčio 22 d. 2007 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kreditinio sukčiavimo, tačiau pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta, nesant nusikaltimo sudėties. 2007 m. rugsėjo 11 d. ieškovė gavo antstolio V. M. patvarkymą priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą pagal V. Š. pateiktą vykdyti Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro 2007 m. rugpjūčio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. AG-2287/07 dėl 164 497 Lt išieškojimo. Ieškovė pažymėjo, jog vekselio pasirašymas buvo išgautas apgaule ir smurtu, uždarius ją tuometinės darbovietės patalpose, kreditas jai nebuvo suteiktas.

5Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškovės S. V. ieškinį atmetė.

6Sprendime rašoma, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog 2007 m. liepos 20 d. ieškovė pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį ji besąlygiškai įsipareigojo iki 2007 m. rugpjūčio 10 d. sumokėti atsakovei V. Š. 164 000 Lt. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu paprastąjį vekselį Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio pagrindu. Teismas nurodė, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kad atsakovė, įgydama vekselį, tyčia veikė skolininkės nenaudai, tai yra ji šį vekselį pasirašė todėl, jog prieš ją atsakovė ir V. Ž. panaudojo fizinį smurtą, jėga jos neišleido iš bendrovės patalpų, kol ji nepasirašė vekselio. Be to, ji buvo apgauta - vekselyje nurodytų pinigų negavo. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas vekselis buvo išrašytas 2007 m. liepos 20 d., tačiau ieškovė pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai parašė praėjus daugiau nei mėnesiui po vekselio išrašymo (2007 m. rugpjūčio 23 d.), tai yra tik po to, kai gavo atsakovės pranešimą dėl vekselio apmokėjimo. Teismo manymu, toks ieškovės delsimas nėra suprantamas, nes tuo atveju, jeigu, kaip teigia ieškovė, jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, ji turėjo nedelsdama apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms. Ieškovė pareiškime prokuratūrai tik abstrakčiai pažymėjo, jog ją bendrovės patalpose apgaulės ir fizinės prievartos būdu privertė pasirašyti vekselį. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2007 m. rugsėjo 4 d. nutarimu pagal ieškovės pareiškimą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Nutarime konstatuota, jog objektyvių duomenų, kad kreditinių įsipareigojimų procese S. V. atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, nėra. Ieškovė šio nutarimo neskundė. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė apgaulės jos atžvilgiu ir šios civilinės bylos procese. Ant vekselio yra prierašas, jog ieškovė 164 000 Lt gavo, ir kaip teigė ieškovė, ji pati po tuo prierašu ir pasirašė. Iš minėto pareiškimo prokuratūrai matyti, kad jame ieškovė nurodė, jog pinigai P. K. buvo skolinami su atsakovės V. Š. žinia. Jei ieškovė būtų skolinusi savo pinigus P. K. , nebūtų reikalo apie tai informuoti atsakovę, tačiau kadangi pinigai buvo skolinami žinant atsakovei, tai iš dalies patvirtina atsakovės teiginius, jog ieškovė pinigus, gautus iš atsakovės, perskolino P. K. . Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė, įgydama vekselį, būtų tyčia veikusi ieškovės nenaudai. Nenuginčijus vekselio, nėra įstatyminio pagrindo tenkinti kito ieškinio reikalavimo bei panaikinti vykdomąjį įrašą.

7Apeliaciniu skundu ieškovė S. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, neteisingai vertino įrodymus, atmetė prašymus dėl įrodymų prijungimo, neiškvietė liudytojų. Teismas neįvertino ir atsisakė sieti vekselio išgavimą apgaulės būdu. Teismas neįvertino ikiteisminio tyrimo medžiagos. Ieškovė negavo pinigų, o vekselį pasirašė tik todėl, kad jai buvo grasinama.
  2. Teismas neteisingai interpretavo Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatas. Vekselio turėtoja V. Š. tyčia veikė ieškovės nenaudai. Vekselio pasirašymas buvo išgautas apgaule ir smurtu, uždarius ieškovę tuometinės darbovietės patalpose, grasinant, o pinigai nebuvo išmokėti. Vekselis neatitinka bendrųjų sandorio reikalavimų ir pažeidžia ieškovės teises. Juo atsakovė siekė tik praturtėti.
  3. Teismas neteisingai interpretavo 5 000 Lt skolą P. K. , kadangi teismo posėdžio metu net nebuvo svarstomas šis klausimas. Jam buvo skolinti pinigai iš darbo užmokesčio.
  4. Teismas nepasisakė dėl 2007 m. lapkričio 22 d. audito išvadų, kurios įrodo vekselio atsiradimo pagrindą. V. Š. padarė piniginius trūkumus, o padengimą apgaulės būdu panoro išieškoti iš ieškovės.
  5. Teismo šališkumą ir nevisapusišką faktų išnagrinėjimą rodo tai, kad jis neatsižvelgė į prašymą prijungti darbo sutartį su UAB „Akepus“, neiškvietė liudytojų V. Ž. ir T. V., nepareikalavo atsakovės turto deklaracijos, papildomų rašytinių įrodymų, neišsiaiškino, kam ieškovei prireikė 164 000 Lt sumos ir kur ji ją galėjo padėti.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. Š. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima:

  1. Teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino bylos medžiagą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei padarė pagrįstas išvadas.
  2. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė apgaulės jos atžvilgiu. Apeliantė tik siekia išvengti prievolės grąžinti 164 000 Lt sumą pagal jos pačios pasirašytą vekselį.
  3. Įstatymas nustato ribotą galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui, o toks teisinis reglamentavimas daro negalimą vekselio pripažinimą negaliojančiu pagal CK nuostatas dėl sandorių negaliojimo.
  4. Teismo atsisakymas prijungti nagrinėti įrodymus, kurie yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimui, yra teisingas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad apelianto nurodyti įrodymai neapima bylos įrodinėjimo dalyko. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese buvo teisėti ir pagrįsti teisės normomis. Apeliantė, pasirašydama vekselį, pripažino savo prievolę, todėl ginčas pagrįstai išspręstas pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas, o bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai netaikytini.

9Apeliacinis skundas tenkintinas.

10Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bei vykdomojo rašto panaikinimo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d.). Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad vekselio pasirašymas buvo išgautas apgaule ir smurtu, uždarius ją tuometinės darbovietės patalpose, o kreditas jai nebuvo suteiktas.

11Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu (b. l. 117-119) ieškovės ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo rašto panaikinimo atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-443/2005 ir šios bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) skiriasi. Be to, šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu tuo pagrindu, kad vekselio pasirašymas buvo išgautas apgaule ir smurtu, tai yra nesant sąmoningos laisvos valios atlikti tam tikrą teisinį veiksmą (šiuo atveju išrašyti vekselį).

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, išplėstinė teisėjų kolegija be kitų klausimų taip pat pasisakė ir dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu dėl ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, tai yra atvejų, kai vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios.

13Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse.

14Vertybinis popierius – vekselis įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). CK 1.105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis). Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui, o paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 3, 4 d., ĮPVĮ 2 str. 3, 4 p.). Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, tai yra buvo nesąžiningas įgijėjas. Vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, jog neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu.

15Vekselio, kaip vertybinio popieriaus, viešo patikimumo savybė, kurią užtikrina griežti vekselio formalumo ir jame įtvirtintos prievolės abstraktumo reikalavimai, lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas teisėtu jo savininku ir šiame dokumente įtvirtintos reikalavimo teisės turėtoju. Tačiau vekselio viešo patikimumo taisyklė galioja tik sąžiningiems vekselio turėtojams. Tiesioginiai vekselių teisinių santykių subjektai (vekselio davėjas ir pirmasis vekselio turėtojas) tuo pačiu metu yra ir kontrahentai tam tikro teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas išduoti vekselį. Pirmasis vekselio įgijėjas yra tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, todėl jis žino apie visus galimus šių santykių defektus (trūkumus). Dėl to pirmajam vekselio įgijėjui vekselio viešo patikimumo taisyklė negalioja visa jos apimtimi: pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais. Vekselio davėjas turi teisę ir pareigą pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. ĮPVĮ 19 straipsnio nuostatos skirtos apsaugoti sąžiningų vekselių teisinių santykių dalyvių interesus. Vadovaujantis šia teisės norma skolininkas pagal vekselį negali reikšti prieštaravimų sąžiningam vekselio turėtojui, tai yra tokiam, kuris, įgydamas vekselį, pasitikėjo tuo, kad dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, jog jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Įstatyme nurodytą sąvoką „asmeniniai santykiai“ reikėtų aiškinti kaip teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvykius, faktus, kurie buvo vekselio išdavimo–įgijimo metu ir kurie galėtų turėti įtakos vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcijai. Taigi pagal ĮPVĮ 19 straipsnį įsipareigojęs pagal vekselį asmuo gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus asmeninio pobūdžio santykiais, tiesioginiam kontrahentui pagal vekselį, taip pat nesąžiningam vėlesniam vekselio turėtojui, tai yra tokiam, kuris, įgydamas vekselį, žinojo apie santykių tarp vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, trūkumus, tai yra žinojo, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti, arba nebuvo pagrindo jį perleisti (perduoti pagal indosamentą), arba žinojo apie kitokius ankstesniųjų vekselių teisinių santykių dalyvių defektus, tačiau, nepaisant to, vis tiek įsigijo vekselį ir pateikė jį apmokėti, nes tokie vekselio turėtojo veiksmai reiškia tyčinį veikimą skolininko nenaudai. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Prieštaravimai, susiję su asmeniniais santykiais, iš esmės yra tokie, kurie kyla iš skolininką pagal vekselį ir vekselio turėtoją siejančio tam tikro sandorio, kurio pagrindu vekselis buvo išduotas, arba kitokių jų susitarimų. Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, tai yra vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-216/2007). Ši praktika plėtojama ir vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (pvz. 2007 m. spalio 31 d. nutartyje Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartyje Nr. 3K-3-311/2008).

17Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai nenustatė visų aplinkybių, ar S. V. 2007 m. liepos 20 d. vekselį išdavė laisva valia, ar jos veiksmai atitiko jos vidinę valią, ar nebuvo sąlygoti apgaulės ar grasinimų, kuriuos nurodė ieškovė.

18S. V. pagal 2007 m. liepos 20 d. paprastąjį vekselį, kurio suma 164 000 Lt, besąlygiškai įsipareigojo iki 2007 m. rugpjūčio 10 d. sumokėti V. Š. šią sumą. Vekselyje taip pat nurodyta, kad 2007 m. liepos 20 d. S. V. gavo 164 000 Lt (b. l. 77). V. Š. 2007 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu S. V. nurodė, kad jeigu vekselis nebus apmokėtas iki 2007 m. rugpjūčio 22 d., ji kreipsis į notarą dėl vykdomojo įrašo gavimo ir priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 10). 2007 m. rugpjūčio 22 d. vykdomuoju įrašu nutarta išieškoti iš S. V. vekselio turėtojos V. Š. naudai per vekselio sumokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 164 000 Lt (b. l. 78). S. V. su 2007 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimu kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos iškėlimo UAB „Akepus“ pagrindiniams akcininkams V. Š., V. Ž. bei P. K. (b. l. 8), tačiau Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. rugsėjo 4 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 9).

19Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės argumentus, iš esmės vertino tik aplinkybes, kad ieškovė į prokuratūrą kreipėsi praėjus daugiau nei mėnesiui nuo vekselio išrašymo, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2007 m. rugsėjo 4 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškovės pareiškimas prokuratūrai yra abstraktus, pinigai P. K. buvo skolinami su atsakovės žinia. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, visai nevertino vekselio išdavimo aplinkybių santykyje su ieškovės nurodytu bendrovėje „Akepus“ nustatytu pinigų trūkumu.

20Kaip nurodyta aukščiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių. Ieškovė ir jos atstovas pirmosios instancijos teisme nurodė aplinkybes dėl ieškovei priklausiusių UAB „Akepus“ akcijų perrašymo atsakovei (kitiems asmenims), dėl ieškovės esą padaryto lėšų trūkumo bendrovėje „Akepus“, dėl aplinkybės, kad yra iškelta baudžiamoji byla dėl padaryto lėšų trūkumo (b. l. 66-67, 114-116). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad iškelta baudžiamoji byla, kur paaiškėjo, jog piniginė suma, išieškoma ginčo vekseliu, yra susijusi su UAB „Akepus“ akcininkų padarytu lėšų (pinigų) trūkumu šioje bendrovėje. Baudžiamojoje byloje nurodoma, kad ginčo vekselis išrašytas prievartos būdu. Vekselis buvęs išrašytas pinigų trūkumui bendrovės kasoje pašalinti. Pateiktas pranešimas dėl įtarimų ieškovei pasisavinus 121 569 Lt UAB „Akepus“ pinigų, o ginčo vekselyje yra nurodyta 164 000 Lt skolos suma. Ieškovės ir jos atstovo teigimu, abi šios sumos yra dėl to paties pinigų bendrovėje trūkumo. Įtarimai pareikšti audito išvados pagrindu. Ieškovė teigia, kad ji turėtas UAB „Akepus“ akcijas perrašė V. Ž. ir V. Š. , bet po akcijų perrašymo, kaip buvo susitarta, atsakovė vekselio ieškovei nesugrąžino.

21Pirmosios instancijos teismas nevertino vekseliu įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšio, tai yra, ar pagrįstos ieškovės nurodytos aplinkybės dėl pinigų trūkumo UAB „Akepus“ padarymo, dėl 2007 m. lapkričio 22 d. audito išvadų, dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, galimas vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšio nustatymas bei analizė leistų tinkamai atsakyti į klausimą, kokiu pagrindu ginčijamas vekselis apskritai pateko į apyvartą, ar yra teisinis pagrindas likti jam apyvartoje, ar šiuo atveju galima konstatuoti jo išdavimo pagrindo negaliojimą. Nagrinėjamu atveju taip pat tikslinga apklausti liudytojais asmenis, kurie, pasak ieškovės, galėjo lemti tai, kad vekselio davėjo veiksmai neatitiko jo vidinės valios. Vertintina ir 2007 m. lapkričio 22 d. specialisto išvada iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-2-376-07 pagal BK 183 straipsnį dėl didelės vertės turto pasisavinimo (nustatytas kasos trūkumas 121 569,63 Lt) (b. l. 82-88), analizuotina ieškovės nurodyto UAB „Akepus“ akcijų turėtojo pasikeitimo galima įtaka vekselio išrašymui (ieškovė nurodė, kad ji buvo UAB „Akepus“ akcininkė ir turėjo 100 procentų įmonės akcijų, kol jos neprivertė jų perrašyti ir pasirašyti vekselį (b. l. 114)), vertintini ieškovės nurodyti įmonei padaryti lėšų trūkumai, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Šių aplinkybių tinkama analizė įgalintų motyvuotai atsakyti į klausimą, ar S. V. 2007 m. liepos 20 d. vekselį išrašė laisva valia, ar jos veiksmai atitiko vidinę valią, ar nebuvo sąlygoti apgaulės ar grasinimų, apie kuriuos nurodė ieškovė, koks yra galimas vekselyje įtvirtintos prievolės atsiradimo pagrindas.

22Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į prokuratūrą tuo metu, kada prasidėjo skolos išieškojimas pagal vekselį (vekselis buvo išrašytas 2007 m. liepos 20 d., o pareiškimas prokuratūrai pateiktas 2007 m. rugpjūčio 23 d., tai yra pradėjus išieškojimo veiksmus (b. l. 8, 10, 78)). Ieškovės išdėstytos aplinkybės dėl UAB „Akepus“ akcijų perleidimo galėtų paaiškinti jos delsimo kreiptis į teisėsaugos institucijas priežastis, tačiau aplinkybės, susijusios su akcijų perleidimu, byloje nebuvo nagrinėjamos, teismas dėl jų nepasisakė. Teismas tik nusprendė, kad ieškovė nepagrįstai ilgai delsė pareikšti ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės ir grasinimo. Byloje nebuvo aiškinamasi, kam apskritai ieškovei buvo reikalinga vekselyje nurodyta didelė pinigų suma, ar būtent šie pinigai buvo perskolinti P. K. , iš kur tokią sumą gavo (turėjo) atsakovė V. Š. .

23Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad, vadovaujantis teismų formuojama praktika, vekselio išrašymas yra valinis veiksmas. Galimi atvejai, kai asmens, tai yra vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-216/2007). Taigi ieškovė apskritai turi teisę pareikšti reikalavimus ieškinyje nurodytu pagrindu.

24Vertintinos ir tos aplinkybės, kad ieškovė (vekselio davėja) išrašė atsakovei (vekselio turėtojui) paprastąjį vekselį. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys yra tiesioginiai vekselių teisinių santykių dalyviai: ieškovė – ginčo objektu esančio paprastojo vekselio davėja, o atsakovė – jo pirmasis įgijėjas ir turėtojas. Ieškovė turi teisę reikšti atsakovei prieštaravimus dėl įsipareigojimų pagal ginčo vekselį, remdamasi jiems žinomais asmeniniais santykiais. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo tinkamai nustatyti ir ištirti bylos faktus, susijusius su ieškovės reikalavimų pagrindu nurodytomis aplinkybėmis (kokie santykiai siejo ginčo šalis, dėl kurių galėjo būti išduotas ginčo vekselis, taip pat, ar ginčo vekselį ieškovė išrašė laisva valia). Pažymėtina, kad teisinis ryšys tarp vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

25Teisėjų kolegija aukščiau nurodytų argumentų pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą, nevisapusiškai ištyrė bylos faktus, reikšmingus šalių ginčui teisingai išspręsti, motyvuotai neaptarė iškilusių prieštaravimų ar abejonių dėl tam tikrų bylos aplinkybių. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nepilnai ištyrė duomenis, reikšmingus tam, kad būtų galima nustatyti, ar ieškovės ieškinyje įvardytos aplinkybės gali būti pagrindas pripažinti, jog ginčo vekselio išrašymas neatitiko tikrosios vekselio davėjos valios dėl nesąžiningų šio vekselio įgijėjo veiksmų, ar šios aplinkybės atitinka realaus grasinimo ar apgaulės kriterijus pagal CK 1.91 straipsnį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, neatskleidė bylos esmės, nes išvadas padarė nepilnai ištyręs šalių ginčui teisingai išspręsti reikšmingus bylos faktus. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p. nuostata).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovė S. V. 2007 m. spalio 1 d. ieškiniu atsakovei V. Š. prašė: 1)... 4. Ieškovė nurodė, kad jai dirbant UAB „Akepus“ direktore 2007 m. liepos 20... 5. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškovės S. V.... 6. Sprendime rašoma, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog 2007 m.... 7. Apeliaciniu skundu ieškovė S. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. Š. prašo ieškovės... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 10. Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu (b. l. 117-119) ieškovės... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje... 13. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir... 14. Vertybinis popierius – vekselis įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas,... 15. Vekselio, kaip vertybinio popieriaus, viešo patikimumo savybė, kurią... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias... 17. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimą,... 18. S. V. pagal 2007 m. liepos 20 d. paprastąjį vekselį, kurio suma 164 000 Lt,... 19. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės argumentus, iš esmės... 20. Kaip nurodyta aukščiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje... 21. Pirmosios instancijos teismas nevertino vekseliu įtvirtintos prievolės ir jos... 22. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į prokuratūrą tuo metu,... 23. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad, vadovaujantis teismų formuojama... 24. Vertintinos ir tos aplinkybės, kad ieškovė (vekselio davėja) išrašė... 25. Teisėjų kolegija aukščiau nurodytų argumentų pagrindu konstatuoja, kad... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir...