Byla N-62-2085-11
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimo S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimo S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. S. M. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį („Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams“), nutraukė konstatavęs, jog asmens veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolai S. M. surašyti už tai, jog 2010 m. balandžio 12 d., apie 14.30 – 14.46 val., jos nepilnametis sūnus D. M. (1997 m. gimimo) Kaune ( - ) laiptinėje apspjaudė buto duris, spyrė į automobilio „Mitsubishi Outlander“ priekines dureles ir jas apgadino. Teismas pabrėžė, jog byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad S. M. neprižiūrėtų ar neauklėtų savo sūnaus, o šis darytų teisės pažeidimus, pažeidinėtų jam nustatytas mokinio pareigas ar netinkamai elgtųsi mokykloje, kurie rodytų, kad mama nepanaudoja valdžios auklėjant ir prižiūrint savo nepilnametį sūnų. Priešingai, iš D. M. charakteristikos matyti, kad jis charakterizuojamas teigiamai, iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos pažymos matyti, kad S. M. šeima dėl vaikų nepriežiūros bei vaikų teisių pažeidimų nėra registruota Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Teismas pabrėžė, jog nukentėjusysis A. G. paties spyrio nematė, o liudytojų E. D. ir J. M. parodymus vertina kritiškai kaip neobjektyvius ir neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, be to, nei vienas iš šių liudytojų taip pat nematė spyrio. Teismas pažymėjo, jog nukentėjusiosios R. M. parodymus, kad ji matė, kaip D. M. apspjovė jos buto duris, vertina kritiškai, nes nukentėjusioji nurodė, kad ji, eidama iš darbo, matė grupelę vaikų laiptinėje, o tarp jų buvęs D. M. spjaudė ant jos buto durų, tačiau to nepatvirtino nukentėjusysis A. G., kuris tuo pat metu buvo namuose, be to, liudytojas E. D. nurodė, kad jis sutiko R. M. lauke apsiverkusią ir ji pasakė, kad vaikai apspjaudė ją. Teismas pabrėžė, jog atsižvelgęs į tai, kad tarp R. M. šeimos ir M. šeimos vyksta konfliktai, nukentėjusiųjų A. G. ir R. M., liudytojų E. D. ir J. M. parodymus vertina kritiškai, o administraciniu pažeidimu negali būti laikoma S. M. ir jos šeimos narių natūrali gyvensena.

6II.

7Nesutikdami su Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu, R. M. ir A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas įrodymus vertino tendencingai. Pažymi, jog jos buto durys buvo apspjaudomos nuo 2010 m. vasario mėnesio ir tik balandį ji pamatė, kad tai daro D. M., o S. M. pripažindama sūnaus netinkamą elgesį pati nuvalė jos duris. Teigia, jog teismas atsisakė prijungti prie bylos įrodymus, pagrindžiančius, kad D. M. viešoje vietoje rūkė ir spaudė ant praeivių. Dėl automobilio apgadinimo nurodo, jog liudytojai parodė girdėję duslų garsą ir matė prie automobilio stovėjusį asmenį – D. M.. Pažymi, jog teismas nutarime nurodė, kad D. M. įvykio dieną buvo lauke ir pasitiko mamą, tačiau joks bylos dokumentas tokios aplinkybės nefiksuoja, atvirkščiai, D. M. nurodė, jog tą dieną važiavo į baseiną, apklaustas teisme nurodė, kad ruošė pamokas. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas nevertino šių neatitikimų, kaip ir aplinkybės, jog S. M. dirba vaiko teisių apsaugos tarnyboje.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. M. prašo jį atmesti palaikydama apylinkės teismo nutarimo motyvus. Papildomai nurodo, jog skunde nurodyta aplinkybė, kad pripažindama sūnaus kaltę ji nuvaliusi apspjaudytas duris, nepagrįsta ir neatitinka tikrovės.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10III.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

13Pažymėtina, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltės šio pažeidimo padarymu nekyla jokių pagrįstų abejonių. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl S. M. kaltės padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, o kitoks situacijos vertinimas šiuo atveju būtų prilygintas baudimui prielaidų pagrindu, ką draudžia teisės aktai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Papildomai pridurtina, jog atsiliepime į apeliacinį skundą S. M. neigia pripažinusi sūnaus netinkamą elgesį ir valiusi apeliantės buto duris, bylos eigoje tokios aplinkybės pati nebuvo pripažinusi (b. l. 16, 47 - 50), tačiau pastarosios sūnus teisme aiškiai parodė, kad mama nuvalė apspjaudytas duris (b. l. 69), be to, D. M. apklausiamas teisme įvykio aplinkybes aiškino visiškai skirtingai nei tai darė pasiaiškindamas raštu specialistei (b. l. 13), tačiau šie netikslumai neleidžia jų vertinti išimtinai nukentėjusiųjų naudai, nes ir tarp pastarųjų bei jų nurodytų liudytojų parodymų įvairių netikslumų taip pat buvo. Apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti nukentėjusiųjų prašymą prijungti prie bylos vaizdo įrašą, nes jo darymo teisėtumas kėlė abejones.

14Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais naikinti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistu.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Nutarė

17R. M. ir A. G. apeliacinį skundą atmesti.

18Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

19Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai