Byla A-822-1455-13

Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. (G. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2012 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. (15/6-12)-15PR-445 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui G. B. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - )“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

6Skunde (b. l. 1–3) paaiškino, kad atvykęs į Lietuvą jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o 2012 m. rugsėjo 27 d. buvo atlikta vienintelė jo apklausa. Nors apklausos metu buvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, tačiau, pareiškėjo teigimu, jis nesuprato, kad turi išsamiai paaiškinti visas aplinkybes, kodėl išvyko iš savo kilmės valstybės, bei nurodyti, koks tiksliai pavojus jam gresia, jeigu jis būtų grąžintas į savo kilmės valstybę. Apklausos protokole nėra aiškiai atskleistos priežastys, taip pat ir tikslai, paskatinę pareiškėją išvykti iš kilmės valstybės. Kadangi buvo atlikta tik viena jo apklausa ir iš joje užfiksuotos informacijos nėra aišku, kokios buvo konkrečios pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies priežastys ir tikslai, todėl, vienareikšmiškai teigti, kad ekonominės paskatos buvo pagrindinės pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys, negalima. Departamentui yra žinoma, kokia padėtis šiuo metu yra ( - ) ir kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia pavojus. Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Valstybės departamento 2011 m. tyrimo rezultatais, ( - ) nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės, valdžia riboja piliečių asociacijų laisvę ir politines teises, panaudodama neproporcingą jėgą prieš politinius demonstrantus, persekiodama ir baugindama opozicinių politinių organizacijų narius. Be to, pavojų kelia valdžios atstovų vykdomas smurtas prieš kalinius ir sulaikytuosius. Pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra pagrįsta ( - ) sistemingai pažeidinėjamų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, be to, yra grėsmė būti persekiojamam. Pareiškėjas mano, kad skiriant maksimalų draudimo atvykti į šalį terminą atsakovas turėjo nurodyti ir tokio sprendimo motyvus. Pareiškėjas negali pateikti išsamių argumentų dėl tokio sprendimo, nes jo priėmimo motyvai nėra jam žinomi, tokiu būdu ribojant jo teisę į gynybą.

7Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsiliepime (b. l. 15–17) paaiškino, kad pareiškėjas klaidingai supranta prieglobsčio suteikimo procedūros reikalavimus, manydamas, jog vien prašymo pateikimas ir abstraktus paaiškinimas apie tariamus žmogaus teisų pažeidimus ( - ) savaime pagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumą. Departamentas, priimdamas Sprendimą, tiksliai įvykdė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. IV-361 patvirtintu Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) reikalavimus, tuo tarpu pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, bandydamas sudaryti įspūdį, jog yra tam tikrų lemiamų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta ar kurios nebuvo išnagrinėtos, nors visa informacija, kurią užsienietis norėjo atskleisti Lietuvos Respublikos pareigūnams, buvo pateikta, užfiksuota bei įvertinta tinkamai, nepažeidžiant prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedūrinių reikalavimų. Paaiškinimas, kad pareiškėjas neturėjo galimybės teikti paaiškinimus, nes buvo atlikta tik pirminė apklausa (2012 m. birželio 8 d.), neatitinka tikrovės, nes 2012 m. rugsėjo 27 d. buvo atlikta papildoma prieglobsčio prašytojo apklausa. Apklausų metu pareiškėjas galėjo pateikti visą norimą informaciją, susijusią su prieglobsčio prašymo motyvais. Skirtingai, nei ankstesnėje Įstatymo 133 straipsnio redakcijoje, šiuo metu galiojanti nuostata įpareigoja sprendimą priimančią instituciją uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis yra išsiunčiamas. Jokių papildomų sąlygų, papildomo pagrindimo arba išimčių prieglobsčio prašytojams Įstatymo 133 straipsnio nuostatos nenumato. Teisės aktai taip pat nereglamentuoja konkretaus draudimo atvykti laikotarpio nustatymo kriterijų. Todėl Departamentui yra suteikti įgaliojimai veikti savo nuožiūra, nenukrypstant nuo institucijai priskirtų bendrųjų tikslų. Pareiškėjo atveju Departamentas savo kompetencijos ribose nustatė, kad jis pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką bei piktnaudžiavo prieglobsčio suteikimo procedūra, todėl buvo priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ilgesniam, nei minimalus (1 metų), laikotarpiui, t. y. 3 metams. Pareiškėjas sąmoningai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra: 2012 m. gegužės 8 d. Lietuvos pareigūnams jis buvo perduotas iš Lenkijos; prisistatė netikrais duomenimis; prieglobsčio procedūros metu išvyko iš Lietuvos; 2012 m. spalio 26 d. iš Vokietijos grąžintas į Lietuvą. Todėl Sprendimo dalis dėl uždraudimo atvykti yra visiškai pagrįsta ir teisėta. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo nuostatomis, Departamento sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo ir draudimo atvykti motyvai nurodomi išvadoje, kurios pagrindu priimamas toks sprendimas.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11Teismas nustatė, kad pareiškėjas, prisistatęs kitu vardu, buvo perduotas Lietuvos pareigūnams iš Lenkijos. 2012 m. birželio 4 d. buvo pateiktas jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl politinių priežasčių. 2012 m. birželio 13 d. apklausos metu paaiškino, kad ( - ) priklausė jaunimo partijai, už ką jį pradėjo persekioti, du jo šeimai artimus žmones suėmė. 2012 m. liepos 18 d. pareiškėjas išvyko iš Užsieniečių registracijos centro. Departamentas 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (16/6-11)-19PR-172 pripažino Lietuvos Respublikos atsakomybę dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo ir nusprendė atsiimti jį iš Vokietijos. Apklausos metu 2012 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas prisistatė G. B. vardu. Paaiškino, kad netikra pavarde prisistatė todėl, kad bijojo, jog jį grąžins. Nurodė, kad kilmės valstybėje su motina gyveno ( - ). Jokių persekiojimų nepatyrė, nepriklausė politinei partijai. Teigė, nenorintis grįžti į ( - ), nes ten nemato perspektyvų. Jam nėra skirtumo, kur būti, svarbu gauti prieglobstį

12Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes jame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo, juo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka (Įstatymo 2 str. 1 d.). Konstatavo, kad atsakovo 2012 m. liepos 4 d. pažyma Nr. GEO45/6-8-6-16 „Apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį ( - )“ leidžia teigti, kad minėtoje valstybėje iš esmės yra gerbiamos žmogaus teisės, tarptautinės organizacijos pripažįsta, jog ( - ) yra viena iš geriausius rezultatus pasiekusių Rytų valstybių, padariusi akivaizdžią pažangą teisingumo, laisvės ir saugumo srityje. Tarptautinės organizacijos yra nurodžiusios ir trūkumų konkrečiose srityse, tačiau teisėjų kolegija pabrėžė, jog pareiškėjas su tokiu persekiojimu, apie kurį kalbama pažymoje ir kurį jis mini skunde teismui („<...> nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės, valdžia riboja piliečių asociacijų laisvę ir politines teises, panaudodama neproporcingą jėgą prieš politinius demonstrantus, persekiodama ir baugindama opozicinių politinių organizacijų narius. Be to, pavojų kelia valdžios atstovų vykdomas smurtas prieš kalinius ir sulaikytuosius <...>“) asmeniškai nėra susidūręs. Pareiškėjas yra stačiatikis. Stačiatikių tikėjimas yra vyraujantis pareiškėjo kilmės valstybėje, tačiau 2011 m. buvo priimtos įstatymo pataisos, išsprendusios religinių mažumų pripažinimo, registracijos problemą. Nėra duomenų, kad tarp stačiatikių ir religinių mažumų, kaip teigia pareiškėjas, vyktų tokio pobūdžio susidūrimai, kuriuos galima būtų vertinti kaip persekiojimą ir dėl kurio pareiškėjas objektyviai gali bijoti grįžti į ( - ). Apibendrinęs, teismas padarė išvadą, jog ( - ) yra saugi šalis, joje nevyksta Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 str. c punkte ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai.

13Teismas remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, paminėtu teisiniu reglamentavimu, taip pat Įstatymo 77 straipsnio 2 dalimi ir 133 straipsnio 2 dalimi (2011 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XI-1786 redakcija), konstatavo, kad skundžiamas sprendimas atitinka tokio pobūdžio aktui keliamus reikalavimus, priimtas išnagrinėjus visas prašyme nurodytas bei kitas su prieglobsčio prašymu susijusias aplinkybes, todėl yra teisingas ir teisėtas.

14III.

15Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš naujo. Remdamasis Departamento 2012 m. liepos 12 d. pažymoje „Apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį ( - )“ Nr. GEO45-6-8-6-16 surinkta informacija, pažymėjo, kad kai kurie žmogaus teisių pažeidimai jo kilmės valstybėje vis dar išlieka ir nors pareiškėjas nėra asmeniškai su jais susidūręs, jam gyvenant šalyje tokia rizika yra ir jis pagrįstai to bijo, todėl pareiškėjas mano, kad yra pagrindas jam suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje (b. l. 43–45).

16Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 54-55).

172013 m. balandžio 10 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas nenagrinėti jo pateikto apeliacinio skundo. Nurodo, kad su atsakovo sprendimu dėl jo išsiuntimo sutinka, nori kuo greičiau išvykti į kilmės valstybę. Pažymi, jog atsisakymo nuo skundo pasekmės jam žinomos (b. l. 57, 58).

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Apeliacinis procesas nutrauktinas.

21Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnis suteikia teisę apeliacinį skundą pateikusiam asmeniui jo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų, ir tai yra pagrindas teismui nutraukti apeliacinį procesą (ABTĮ 132 str. 2 d.).

22Iš 2013 m. balandžio 10 d. teisme gauto prašymo matyti, jog pareiškėjas minėta įstatymo suteikta galimybe pasinaudojo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, pareiškėjui apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės yra aiškios. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių, nutraukus apeliacinį procesą, galėtų būti pažeistas viešasis interesas. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiškėjo pateiktas prašymas yra pagrindas apeliacinį procesą nutraukti (ABTĮ 132 str. 2 d.).

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

24Priimti pareiškėjo G. B. (G. B.) atsisakymą nuo apeliacinio skundo.

25Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo panaikinimo nutraukti.

26Nutartis neskundžiama.