Byla e2A-1205-934/2019
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo sudaryta

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. Ž. ir atsakovės T. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo I. Ž. ieškinį atsakovei T. S. dėl buto priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl dovanojimo sutarties pripažinimo sudaryta.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas I. Ž. (toliau – Ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti jam butą, esantį ( - ), Vilniuje. Ieškinį grindė tuo, kad nors šis butas Nekilnojamojo turto registre nurodytas asmenine atsakovės nuosavybe, jis buvo įgytas šalims vykdant jungtinę veiklą, todėl pripažintinas bendrąja daline šalių nuosavybe. Butui įsigyti buvo panaudotos išimtinai ieškovo asmeninės lėšos, jis visas priteistinas ieškovui. Ieškovas nurodė, kad su atsakove draugavo, po to apsigyveno kartu ieškovui nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute ( - ), Vilniuje. 2009-03-25 šalims gimė dukra, 2011-09-09 gimė sūnus. Ieškovas teigia 2011-10-20 nupirkęs trijų kambarių butą, ( - ), Vilniuje (toliau – Ginčo butas), už kurį visą jo kainą (120 000,00 Lt) sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Nurodo daug dirbęs, pasitikėjęs savo vaikų motina, todėl užrašęs butą atsakovės vardu. Taip pat nurodė, kad 5 000,00 Lt iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo sumokėjęs grynais, šią sumą pasiskolinęs iš atsakovės, o ji jam juos pervedė 2011-10-17 ir 2011-10-18 pavedimais. Likusius 115 000,00 Lt sumokėjo pardavėjai bankiniu pavedimu 2011-10-20. Šiuos pinigus turėjo, nes 97 000,00 Lt giminaičiai jam pervedė pagal paveldėto turto padalijimo bylą ir 20 000,00 Lt buto įsigijimui jis pasiskolino iš T. S. giminaičio M. L.. Pažymėjo, kad nors su atsakove gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, augino vaikus, dėl didesnių pirkinių įsigijimo buvo aiškus susitarimas – ieškovas nekilnojamąjį turtą pirko savo lėšomis ir savo asmeninės nuosavybėn. Būtent todėl atsakovė pervesdama 5 000,00 Lt 2011-10-17 ir 2011-10-18 pavedimais nurodė, kad tai paskola buto pirkimui. Iki naujo buto įsigijimo ieškovas turėjo 2005-03-18 įgytą butą ( - ), Vilniuje, kurį prieš parduodant nusprendė remontuoti, tam pasiskolino 10 000 Lt iš T. S. motinos šiuos pinigus atsakovė ieškovui pervedė 2011-10-17 pavedimais.

72.

8Pinigus atsakovei ir jos giminaičiams jis grąžino ir tai patvirtina 2011-2014 metais daryti pavedimai į atsakovės sąskaitą iš viso 27 420,00 Lt sumai.

93.

10Atsakovė su ieškinio reikalavimu nesutiko, pareiškė byloje priešieškinį. Nurodė, kad su ieškovu draugavo nuo 2003 metų, 2005 metų pradžioje apsigyveno atsakovės nuomojamame kambaryje, Panevėžio gatvėje, Vilniuje. 2005-02-14 ieškovas gavo iš mamos dovanų 70 000 Lt, pasiūlė atsakovei sieti ateitį kartu, pasirūpinti būstu, žadėjo vesti ir kartu auginti vaikus. Šalys išsirinko butą ( - ), Vilniuje, kuris kainavo 110 000,00 Lt. Atsakovė turėjo santaupų, kurias davė ieškovui butui įsigyti, tačiau kadangi pinigų vis tiek trūko, paprašė ieškovo patėvio paimti jiems paskolą 25 000 Lt, kuri turėjo būti išmokėta per 4 metus. Kadangi ieškovės pajamos buvo stabilios, buvo susitarta, kad paskolą mokės ji, ką ji ir darė, atiduodama kas mėnesį po 600 Lt ieškovui, kad šis perduotų patėviui. Atsakovė nurodė, kad į butą investavo 34 000 Lt, neskaitant remonto darbų. Į naujus namus šalys įsikėlė kartu, 2008 metais ėmė lauktis pirmojo vaiko, dukrai gimus pora toliau gyveno kartu. Atsakovė nurodo 2009-02-27 gavusi iš motinos dovanų 9 100,00 Lt, kuriuos davė ieškovui automobiliui pirkti. 2010-11-12 ji pervedė D. J. 2 500,00 Lt, o 2010-11-21 V. J. – 4 000,00 Lt už kitą ieškovo pirktą automobilį. Vėliau pora pradėjo galvoti apie antrą vaiką ir erdvesnį būstą. Atsakovė teigia priminusi ieškovui apie neįvykusią santuoką, gimdymus ne santuokoje, į jo turtą (butą, automobilius) investuotus savo pinigus, nesaugumą auginant vaikus, po ko šalys susitarė, kad antras butas bus perkamas atsakovės nuosavybėn, o ji nepretenduos į pirmąjį butą, o jį pardavus – į už jį gautus pinigus. Sudėjus atsakovės į ieškovo turtą investuotus pinigus susidarė 49 600,00 Lt suma. Atsakovei nutarus pirkti butą, visi jos giminės susidėjo, mama davė grynais 20 000,00 Lt, atsakovės sesers vyras pervedė į ieškovo sąskaitą 20 000,00 Lt, dar 5 000,00 Lt pervedė atsakovės sesuo, 10 000,00 Lt pervedė pati atsakovė. Pinigai į ieškovo sąskaitą buvo vedami, kadangi didžioji dalis jų buvo ieškovo sąskaitoje (jis buvo gavęs palikimą ir iš jo, sumokėdamas už atsakovės nuosavybėn perkamą butą, turėjo grąžinti atsakovei jos indėlį į jo asmeninį turtą). Likusius trūkstamus butui įsigyti pinigus ieškovei padovanojo ieškovas, todėl atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti, kad tarp šalių buvo sudaryta 10 400 Lt dovanojimo sutartis. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad nuo 2011-07-29 iki 2011-12-19 ieškovo pavedimai į atsakovės sąskaitą, pavadinti kaip pinigų grąžinimas, buvo paties ieškovo išleisti šeimos poreikiams (atsakovė automobilio nevairuoja, o tuo metu buvo nėščia ir rūpinosi dukra bei 2011-09-09 gimusiu antruoju kūdikiu) bei automobilių priežiūrai. Toks ieškovo argumentas nelogiškas ir todėl, kad tokiu atveju išeitų, kad buto pirkimui pasiskolinti pinigai buvo grąžinti anksčiau nei buvo paskolinti. Nuo 2011-09-09 iki 2014-09-09 atsakovė buvo vaiko priežiūros atostogose ir tuo metu šeima rūpinosi ieškovas. Tuo laikotarpiu ieškovo padaryti pavedimai į atsakovės sąskaitą, kad ir kaip jie pavadinti buvo išleisti jų su ieškovu šeimos poreikiams tenkinti, kas matyti iš pateiktų sąskaitų išrašų ir nebuvo skolų grąžinimu.

114.

12Atsiliepime į priešieškinį ieškovas neigė, kad jo butui ( - ), Vilniuje, buvo panaudoti 25 000,00 Lt paskolos ir atsakovės grynais duoti pinigai. Nurodė, kad atsakovė pinigais prie šio buto pirkimo neprisidėjo, abu butai buvo pirkti jo asmeninėn nuosavybėn už asmeninius pinigus, o antrasis butas atsakovės vardu registruotas per neapdairumą. Nurodė ginčo butui pirkti pasiskolinęs iš atsakovės 10 000,00 Lt, iš jos sesers – 5 000,00 Lt, iš jos sesers vyro – 20 000,00 Lt. Neigė iš atsakovės motinos gavęs 20 000,00 Lt, taip pat grąžinęs atsakovei iš jos gautus 9 100,00 Lt ir 4 800,00 Lt automobiliams pirkti. Kiti pavedimai tretiesiems asmenims nesusiję su ieškovo poreikių tenkinimu. Jokių pinigų atsakovei ieškovas nėra dovanojęs. Skolą atsakovės giminaičiams nurodo grąžinęs grynais pinigais, kai 2013 metais pardavė pirmąjį butą. Nesutinka, kad gimus antrajam vaikui naudojosi atsakovės banko kortele, ji pati ja naudojosi savo ir vaikų poreikiams tenkinti.

13II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

145.

15Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-25 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

166.

17Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

186.1.

19Šalys nuo 2005 metų pradžios gyveno kartu kaip šeima, nepertraukiamai vesdami bendrą ūkį, kurdami bendrą gyvenimą, įdėdami savo asmenines lėšas ir darbą. Nors smulkūs daiktai buvo bendri, didesnius pirkinius ieškovas ir atsakovė visuomet įgydavo atskirai, porai visuomet buvo aišku, kieno jie yra nuosavybė;

206.2.

21Šalys, gyvendamos kartu, bendrai rūpinosi vaikais ir buitimi, nuosekliai darė įvairaus dydžio piniginius pavedimus viena kitai, skolinosi pinigus iš abiejų šalių giminaičių, bendrai spręsdavo jų grąžinimo klausimus, yra gavę dovanų iš savo motinų;

226.3.

23Atsakovei 2011-10-20 įsigyjant ginčo butą adresu ( - ), Vilniuje, ieškovo vardu kaip asmeninė nuosavybė buvo registruotas butas adresu ( - ), Vilniuje, kuriame šalys anksčiau pradėjo bendrą gyvenimą;

246.4.

25Vien ta aplinkybę, kad didžioji pinigų dalis už ginčo butą adresu ( - ), Vilniuje, buvo sumokėti iš ieškovo sąskaitos, nereiškia, kad butas buvo įsigytas asmeninėn jo nuosavybėn;

266.5.

27Ieškovas turėjo patirties sudarant nekilnojamojo turto sandorius, sprendžiant bendrosios nuosavybės klausimus su giminaičiais, todėl atmetė kaip mažai tikėtiną ieškovo argumentą, kad ginčo butą pirkdamas sau jis per neapdairumą jį įregistravo atsakovės vardu;

286.6.

29Labiau tikėtina, kad šalys nebuvo sudariusios jungtinės veiklos susitarimo dėl ginčo buto įsigijimo bendrosios nuosavybės teise. Labiau tikėtina, kad ginčo butas buvo įsigytas atsakovės savo asmeninėn nuosavybėn, jame turėjo gyventi šalių padidėjusi šeima, nes toks tuo metu tarp šalių buvo susitarimas ir abiejų valia;

306.7.

31Atmestini kaip neįrodyti ieškovo teiginiai, kad ginčo butas buvo įsigytas jo asmeninėn nuosavybėn;

326.8.

33Atmestinas kaip jokiais įrodymais nepagrįstas atsakovo argumentas, kad už 2013 metais parduotą butą gautus pinigus jis panaudojo ginčo buto remontui. Be to, tokios aplinkybės nėra įrodinėjamos atsižvelgus į bylos nagrinėjimo ribas pagal suformuluotą ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą;

346.9.

35Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovės priešieškinį, nes ginčui aktualiu laikotarpiu įstatymas numatė, jog tarp fizinių asmenų sudaromi sandoriai, kurių vertė didesnė kaip 5 000,00 Lt, sudaromi raštu, toks pat reikalavimas nustatytas ir dovanojimo sandoriams. Tarp šalių rašytinės formos dovanojimo sutartis sudaryta nebuvo, įrodymų, jog ieškovas padovanojo atsakovei 10 400,00 Lt nėra, duomenų kaip ir kokiu būdu toks dovanojimas buvo atliktas.

36III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

377.

38Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-25 sprendimą, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje panaikinti, ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui ginčo butą, o atsakovei priteisti 12 236,50 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę.

398.

40Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

418.1.

42Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 – 6.971 straipsnio normas, reglamentuojančias jungtinę veiklą, neteisingai kvalifikavo šalių santykius ir vadovavosi neaktualia teismų praktika;

438.2.

44Teismas nepagrįstai ginčo turtui netaikė jungtinės veiklos santykius reglamentuojančias teisės normas ir nekonstatavo tarp šalių buvus susitarimą dėl ginčo turto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise;

458.3.

46Ginčo turtas didžiąja dalimi buvo įsigytas Ieškovo lėšomis iš jo banko sąskaitos, Ieškovas aktyviai dalyvavo nekilnojamojo turto paieškoje bei įsigijime, ir šios aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių egzistavo kitoks susitarimas, nei tas, kuris atsispindi ginčo turto teisinėje registracijoje ir buvo konstatuotas teismo;

478.4.

48Teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes dėl ginčo buto įsigijimo, nevertino, kad 2013-05-23 Ieškovas pardavė savo asmeninį butą ir dalį pinigų investavo į ginčo buto pagerinimą. Minėta aplinkybė patvirtino, kad Ieškovas nesiekė turėti dviejų butų ir norėjo gyventi kartu su atsakove viename šeimos būste;

498.5.

50Ginčo turtas buvo įregistruotas Atsakovės vardu, nes to kaip garanto pareikalavo Atsakovės giminaitis, kuris Ieškovui paskolino 20 000,00 Lt ginčo buto įsigijimui;

518.6.

52Ieškovas sumokėjo 87 procentus ginčo turto kainos, Atsakovė 13 procentų, todėl teismas neteisingai sprendė, jog Ieškovas neketino įsigyti nuosavybės teisės į ginčo butą ir jis visas turi priklausyti Atsakovei;

538.7.

54Pirmosios instancijos teismas nevertino Ieškovo indėlio į ginčo buto pagerinimą, kuriuos patvirtina byloje esantys netiesioginiai įrodymai dėl atlikto buto kapitalinio remonto darbų;

558.8.

56Teismas nepagrindė išvados, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl ginčo buto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir neatsižvelgė į ginčo šalių tarpusavio santykius.

578.9.

58Teismas, nustatydamas, kad šalys gyveno drauge, ir padarydama išvadą, jog nebuvo susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės įsigijimo, netinkamai taikė CK 6.969-6.971 straipsnių nuostatas;

598.10.

60Nustačius tarp šalių susitarimą dėl ginčo buto įsigijimo bendrai, įvertinus šalių įnašus į ginčo turto pagerinimą, šalims ginčo turtas turėtu būti dalinamas ieškovui priteisiant visą ginčo butą, o atsakovei 25 procentų dydžio kompensaciją už jai tenkančią buto dalį;

618.11.

62Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, reglamentuojančias įrodymų pakankamumą ir sąsąjumą bei vertinimą, nes esant pakankamai įrodymų apie ieškovo įnašą į ginčo butą sprendė, jog jų nepakanka įnašui įrodyti. Bet to, teismas padarė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad ieškovas turėjo nekilnojamojo turto sandorių sudarymo, nekilnojamojo turto registracijos patirties bei patirties sprendžiant bendrosios nuosavybės klausimus su giminaičiais;

638.12.

64Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią bendras gyvenimas kartu, ypač ne epizodinis, o trunkantis ilgą laiką yra nuolatinis bei pastovus, patvirtina nerašytinį susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę;

658.13.

66Pirmosios instancijos nenustatinėjo bei nevertino kiekvienos iš šalies įnašo į bendrą nuosavybę, dalyvavimą jos pagerinime ir tokiu būdu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią teismas privalo aiškintis kiekvienos šalies konkretų įnašą (indėlį) į nuosavybės teisės objektą.

679.

68Atsakovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinys, panaikinti ir priešieškinį tenkinti pilnai, likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

6910.

70Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

7110.1.

72Pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė tuo pagrindu, kad kai dovanojama didesnė kaip 5 000,00 Lt suma, sandoris turi būti rašytinės formos, o byloje nėra įrodymų apie dovanotus pinigus, atsakovė nepateikė duomenų kaip ir kokiu būdu ieškovas dovanojo 10 400,00 Lt;

7310.2.

74Sutartys būti aiškinamos nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, jų valią, įvertinus sutarties tikslus ir pobūdį, sutarties reikšmę, kurią jai suteiktu analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Jei ieškovas būtų siekęs įgyti ginčo butą asmeninėn nuosavybėn, jis buto pirkimo sutartyje būtų įvardintas kaip pirkėjas. Iš ginčo buto pirkimo sutarties akivaizdi ieškovo valia, kad butas asmeninės nuosavybės teise atitektų atsakovei, o trūkstami buto kainos pinigai, atsižvelgus į aplinkybes, laikytini ieškovo padovanoti atsakovei;

7510.3.

76Ieškovas siekė, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise įgytų butą ir tam skyrė jo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Nors ieškovas už butą adresu ( - ), Vilniuje, sumokėjo 115 000,00 Lt banko pavedimu, tačiau iš jų 104 600,00 Lt buvo atsakovės pinigai, todėl likusią nesumokėtą buto kainos dalį 10 400,00 Lt, ieškovas sake atsakovei dovanojantis, nes planavo pardavus butą adresu ( - ), Vilniuje, sau pasilikti visus pinigus už butą gautus pinigus.

7711.

78Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria ieškinys atmestas, palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą tenkinti.

7912.

80Atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

8112.1.

82Nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė tik tuo, kad buto kainos sumokėjimas iš ieškovo sąskaitos savaime nepatvirtina, jog butas buvo perkamas ieškovui bei aplinkybe, ieškovas, savo asmeninėmis lėšomis pirkdamas butą sau jį būtų įregistravęs atsakovės vardu per neapdairumą. Pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad abi šalys teisme neigė, jog butą pirko bendrai, nes didesni daiktai buvo perkami atskirai ir šalims buvo aišku kieno jie yra nuosavybė;

8312.2.

84Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas vadovavosi šiai bylai neaktualia teismų praktika, nes vien ta aplinkybė, kad sprendime cituojamos kasacinio teismo 2008, 2011 metų nutartys dėl jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu įgyto turto nuosavybės nereiškia, jog minėta teismo praktika nėra aktuali. Byloje taip pat aktuali su sutarčių turiniu ir sąlygų aiškinimu susijusi kasacinio teismo praktika;

8512.3.

86Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo šalys, gyvendamos kartu, nebuvo sudariusios jungtinės veiklos susitarimo dėl ginčo buto įsigijimo bendrosios nuosavybės teise;

8712.4.

88Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis aktyviai dalyvavo ginčo buto paieškos ir įsigijimo procese, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo aktyvų dalyvavimą ginčo buto paieškoje, derybose dėl jo įsigijimo, dalyvavimo sudarant minėto buto pirkimo sandorį. Be to, minėtos aplinkybės neprieštarauja buvusiam susitarimui ginčo butą įgyti atsakovės asmeninės nuosavybės teise už ji sumokant pinigais, esančiais ieškovo banko sąskaitoje;

8912.5.

90Nesutiktina su ieškovo skundo argumentu, kad jis sumokėjo 87 procentus ginčo buto kainos, nes didžioji dalis ieškovo banko sąskaitoje buvusių pinigų priklausė atsakovei, ir joks protingas, apdairus, rūpestingas asmuo nebūtų mokėjęs savo asmeninių lėšų už kito asmens vardu įsigyjamą nekilnojamą turtą. Be to, neatitinka tikrovės ieškovo skundo argumentas, kad butas įsigytas atsakovės vardu pinigus paskolinusio atsakovės giminaičio skolos grąžinimo užtikrinimui iš ieškovo, nes anksčiau ieškovės nurodė, jog butas atsakovės vardu įsigytas neapgalvojus apie to pasekmes bei siekiant atsakovės skolų grąžinimo užtikrinimo. Ieškovas yra nenuoseklus aiškindamas ginčo būsto įsigijimui skirtų lėšų kilmę ir paskirtį, todėl jo paaiškinimai vertintini kaip abejotini;

9112.6.

92Jei apeliacinės instancijos teismas nuspęstu, kad ginčo butas įsigytas jungtinės veiklos sutarties pagrindu, tokiu atveju turėtu būti dalinamas visas turtas, ieškovui atitektų visos už parduotą butą adresu ( - ), Vilnius, gautos lėšos, bei jo vardu registruotos transporto priemonės, o atsakovei turėtų atitekti visas ginčo butas adresu ( - ), Vilniuje;

9312.7.

94Apeliaciniame skunde ieškovas kelia naują reikalavimą ginčo buto priteisimo ieškovui atsakovei priteisiant kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę buto dalį. Pažymėtina, kad ieškovo nurodyta turto vertė neatitinka realios buto kainos, kuri nustatoma bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje;

9512.8.

96Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovui nepalankų teismo sprendimą, nereiškia, jog teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles;

9712.9.

98Atmestinas ieškovo prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo, nes minėti įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, o skunde nenurodoma, kodėl jie teikiami apeliacinėje instancijoje.

99Teisėjų kolegija

konstatuoja:

100IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

101Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10213.

103Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

104Dėl naujų įrodymų prijungimo, išreikalavimo

10514.

106Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-219/2019).

10715.

108Nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su apeliaciniu skundu prašė leisti pateikti naujus įrodymus, ginčo buto kadastro duomenų bylą ir statybos leidimą, kurie patvirtina aplinkybes dėl ginčo buto remonto ir pagerinimo, ir turėtų būti vertinami nustatant kiekvienos iš šalies indėlį į ginčo butą. Buto remonto bei pagerinimo aplinkybės nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme. Nurodė, jog pateiktu prašymu siekia išplėsti bylos nagrinėjimo ribas. Taip pat prašo išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buto adresu ( - ), Vilniuje, rašytinio pritarimo ir buto remonto projekto kopiją.

10916.

110Prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo / išreikalavimo netenkintinas dėl šių argumentų: pirma, apelianto abstraktūs samprotavimai apie tai, kad būtinybė pateikti prašymą atsirado po teismo sprendimo priėmimo, savaime neįrodo, jog prašomi prijungti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, apeliantas pateiktu prašymu siekia iš esmės išplėsti ieškinio, kuris buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, ribas. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Antra, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs priimti prašomus prijungti/išreikalauti įrodymus. Trečia, ieškovas buvo atstovaujamas advokato, kuriam neabejotinai turėjo būti žinomos procesinės galimybės savalaikiai teikti įrodymus, prireikus teikti pareiškimą dėl ieškinio pagrindo arba dalyko keitimo ir t. t. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog ieškovas iš esmės turėjo objektyvią galimybę prašomus prijungti/išreikalauti įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat naudotis kitomis suteiktomis procesinėmis teisėmis savo reikalavimams pagrįsti, prireikus teikti pareiškimą dėl ieškinio pagrindo arba dalyko keitimo. Todėl prašymas dėl įrodymų prijungimo/išreikalavimo netenkintinas (CPK 314 straipsnis).

11117.

112Byloje nustatyta, kad atsakovė T. S. kaip pirkėjas 2011-10-20 buto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo butą adresu ( - ), Vilniuje (1 t., b. l. 7-14; 34-35), už butą buvo sumokėta 120 000,00 Lt, iš kurių 5 000,00 Lt buto pardavėjas gavo avansu, o 115 000,00 Lt tą pačią dieną buvo sumokėti banko pavedimu iš ieškovo I. Ž. banko sąskaitos (1 t., b. l. 21). Ieškovas 2005-03-18 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise buvo įsigijęs butą adresu ( - ), Vilniuje (1 t., b. l. 53-55), kurį 2013-05-23 pardavė (1 t., b. l. 56-58). Tiek ieškovas, tiek atsakovė, gyvendami kartu, bendrai rūpinosi vaikais ir buitimi, nuosekliai darė įvairaus dydžio piniginius pavedimus viena kitai, skolinosi pinigus iš abiejų šalių giminaičių, bendrai spręsdavo jų grąžinimo klausimus, yra gavę pinigų dovanų, minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantys ieškovo ir atsakovės banko išrašai (1 t., b. l. 17-30; 59-86; 93-109; 2 t., b. l. 28-70). Apeliaciniai skundai netenkintini.

113Dėl įrodymų vertinimo

11418.

115Apeliaciniu skundu ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą apie ieškovo patirtį nekilnojamojo turto sandorių sudarymo, nekilnojamojo turto registracijos patirties, taip pat patirties sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės klausimus su giminaičiais. Su tokia ieškovo pozicija apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka.

11619.

117Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodymų vertinimo yra išplėtota ir nuosekli, pagal ją įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-701/2019).

11820.

119Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).

12021.

121Nesutiktina su ieškovo apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nesant įrodymams sprendė apie ieškovo turimą patirtį sudarant nekilnojamojo turto sandorius. Ieškovas nurodė, kad jis įsigijo ir pardavė butą adresu ( - ), Vilniuje, minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, minėto buto notarinės pirkimo – pardavimo sutartys, kuriose, apart kitų sąlygų, išspręstas ir nekilnojamojo turto nuosavybės priklausymo daline nuosavybė (2005-03-18 buto pirkimo sutartis), asmeninė ir bendra jungtine nuosavybe (2013-05-23 buto pardavimo sutartis) (1 t., b. l. 53-58). Minėti nekilnojamojo turto sandoriai buvo sudaryti ieškovo tiesiogiai, ne per atstovą, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas turi patirtį sudarant nekilnojamojo turto sandorius. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog įsigyjant ginčo butą jis aktyviai dalyvavo nekilnojamojo turto paieškoje bei įsigijime. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentu, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokius ieškovo teiginius apie jo aktyvų dalyvavimą įsigyjant ginčo butą. Kita vertus, pažymėtina, jog tokie ieškovo apeliacinio skundo teiginiai paneigia jo paties poziciją dėl nepatyrimo sudarant nekilnojamojo turto sandorius. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ieškovas inicijavo bylą Vilniaus apygardos teisme, siekdamas dalies nekilnojamo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nekilnojamojo turto perleidimo ir kompensacijos priteisimo iš su ieškovu giminystės santykiais susijusių asmenų (Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-879-232/11). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas taip pat turėjo patirties sprendžiant bendrosios nuosavybės klausimus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu nustatant ieškovo turimą patirtį nekilnojamojo turto sandorių sudarymo srityje bei sprendžiant klausimus dėl turto dalinės nuosavybės nustatymo.

12222.

123Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad atmestini kaip nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su ginčo buto įsigijimu bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas iš esmės įrodinėja, kad ginčo butas turi priklausyti jam asmeninės nuosavybės teise, nes pirma, butas buvo įsigytas jo lėšomis sumokėjus 87 procentus buto kainos. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.969-6.971 straipsniuose įtvirtintas materialinės teisės normas, todėl netinkamai kvalifikavo šalių tarpusavio santykius ir vadovavosi netinkama teismų praktika, netinkamai vertino ieškovo indėlio į ginčo buto remontą faktą, atsakovės giminaičio paskolos buto įsigijimui faktą, ko pasėkoje padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo susitarimo dėl ginčo buto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokie ieškovo apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Viena vertus, sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų nerašytinį susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Kita vertus apeliacinės instancijos teismo kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti pagrįstą išvada, kad šalys veikė bendros jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgydamos ginčo butą adresu ( - ), Vilniuje. Tuo atveju, kai sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).

12423.

125Byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė teigia, kad ginčo butas buvo įsigytas asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo šalių paaiškinimais nustatytos aplinkybės, kad šalims gyvenant kartu nors jų įsigyti smulkūs daiktai buvo bendri, tačiau didesnius pirkinius jie visuomet įgydavo atskirai ir jiems visuomet buvo aišku, kieno jie yra nuosavybė. CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldėjimu, pagaminant naują daiktą, kitas įstatymo nustatytais pagrindais. Notariškai patvirtinto nekilnojamojo turto sandorio duomenys privalomai registruojami Nekilnojamojo turto registre ir laikomi teisingais bei išsamiais kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, 17 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra ne nekilnojamojo daikto teisinė registracija, o jos įgijimas įstatymo nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-364/2009). Atsakovė ginčo butą asmeninės nuosavybės teise įsigijo 2011-10-20 buto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (1 t, b. l. 7-14), butas įregistruotas asmenine atsakovės nuosavybe Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 34-35). Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo šalys bendro gyvenimo laikotarpiu nuolat vienas kitam pervedinėjo įvairias pinigų sumas, nurodydami įvairias, dažniausiai abstrakčias paskirtis. Kaip jau buvo minėta šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje (žr. 21 punktą) ieškovas turėjo tiek nekilnojamojo turto sandorių sudarymo patirties, tiek ir patirties sprendžiant klausimus dėl turto dalinės nuosavybės nustatymo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalies ginčo buto įsigijimo kainos sumokėjimas iš ieškovo sąskaitos, kai notariškai patvirtintoje sutartyje nurodoma, jog butas įgyjamas atsakovės asmeninės nuosavybės teise, nepatvirtina ieškovo teiginių dėl ginčo buto priklausymo jam asmeninės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas kaip šiame kontekste teisiškai nereikšmingais laiko ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo atliktų ginčo turto pagerinimų. Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl plačiau nepasisakytina dėl ieškovo apeliaciniame skunde suformuluoto reikalavimo priteisti atsakovei iš ieškovo 12 236,50 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.

12624.

127Pažymėtina ir tai, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinyje apibrėžto ginčo ribose pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą bei padarė pagrįstas išvadas. Byloje nenustatyta, jog ieškovui būtų apribota galimybė įrodinėti aplinkybes, kurios naujai nurodomos apeliaciniame skunde, juo labiau, kad apeliantas buvo atstovaujamos advokato.

128Dėl atsakovės apeliacinio skundo

12925.

130Apeliaciniu skundu atsakovė T. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo atsisakyta pripažinti, jog ieškovas jai padovanojo 10 400 Lt ginčo butui įsigyti. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia tuo, kad ieškovas siekė, jog atsakovė asmeninės nuosavybės teise įgytų butą ir tam skyrė jo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Nors ieškovas už butą adresu ( - ), Vilniuje, sumokėjo 115 000,00 Lt banko pavedimu, tačiau iš jų 104 600,00 Lt buvo atsakovės pinigai, todėl likusią nesumokėtą buto kainos dalį 10 400,00 Lt, ieškovas sake atsakovei dovanojantis, nes planavo pardavus butą adresu ( - ), Vilniuje, visus pinigus pasilikti sau. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti, aiškindamas sutartį, turi nustatyti jos dalyvių tikruosius ketinimus, jų valią. Su tokia atsakovės apeliacinio skundo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Kaip pagrįstai ir teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis ginčo buto įsigijimo metu pagal tuomet galiojantį teisinį reguliavimą fizinių asmenų sudaromoms dovanojimo sutartims, kurių vertė viršijo 5 000,00 Lt, buvo taikomas rašytinės formos reikalavimas. Pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė raštu sudarė tokią sutartį, tokių duomenų į bylą nebuvo pateikta, todėl, nenustačius, kad toks sandoris buvo sudarytas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti apeliacinio skundo atsakovės nurodytais pagrindais. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje esantys įrodymais, ginčo šalių banko išrašai patvirtina, jog pagal nusistovėjusią praktiką šalys tarpusavio finansinius (piniginius) reikalus tvarkydavo banko pavedimais, todėl tokių aplinkybių kontekste nėra pagrindo daryti išvadą, jog 10 400,00 Lt dovanojimo sandoris būtų sudarytas žodine forma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), o byloje nesant kitų patikimų duomenų, patvirtinančių pinigų dovanojimo sandorio sudarymą, tokio sandorio sudarymas pagrįstai laikytinas neįrodytu (CPK 178 straipsnis).

13126.

132Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog remiantis apeliantų nurodytais argumentais nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė jungtinės veiklos, dovanojimo sandorių sudarymo, įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teises normas.

133Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

13427.

135CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovo ir atsakovės apeliacinio skundų, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

136Dėl procesinės bylos baigties

13728.

138Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13929.

140Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

14130.

142Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

14331.

144Apibendrinant daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrindo teismo sprendimui naikinti nėra, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

145Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

146Ieškovo I. Ž. ir atsakovės T. S. apeliacinius skundus atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-25 sprendimą palikti nepakeistą.

147Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas I. Ž. (toliau – Ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 7. 2.... 8. Pinigus atsakovei ir jos giminaičiams jis grąžino ir tai patvirtina... 9. 3.... 10. Atsakovė su ieškinio reikalavimu nesutiko, pareiškė byloje priešieškinį.... 11. 4.... 12. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas neigė, kad jo butui ( - ), Vilniuje,... 13. II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė... 14. 5.... 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-25 sprendimu ieškinį ir... 16. 6.... 17. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:... 18. 6.1.... 19. Šalys nuo 2005 metų pradžios gyveno kartu kaip šeima, nepertraukiamai... 20. 6.2.... 21. Šalys, gyvendamos kartu, bendrai rūpinosi vaikais ir buitimi, nuosekliai... 22. 6.3.... 23. Atsakovei 2011-10-20 įsigyjant ginčo butą adresu ( - ), Vilniuje, ieškovo... 24. 6.4.... 25. Vien ta aplinkybę, kad didžioji pinigų dalis už ginčo butą adresu ( - ),... 26. 6.5.... 27. Ieškovas turėjo patirties sudarant nekilnojamojo turto sandorius,... 28. 6.6.... 29. Labiau tikėtina, kad šalys nebuvo sudariusios jungtinės veiklos susitarimo... 30. 6.7.... 31. Atmestini kaip neįrodyti ieškovo teiginiai, kad ginčo butas buvo įsigytas... 32. 6.8.... 33. Atmestinas kaip jokiais įrodymais nepagrįstas atsakovo argumentas, kad už... 34. 6.9.... 35. Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovės priešieškinį, nes ginčui... 36. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 37. 7.... 38. Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus regiono apylinkės teismo... 39. 8.... 40. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems... 41. 8.1.... 42. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio... 43. 8.2.... 44. Teismas nepagrįstai ginčo turtui netaikė jungtinės veiklos santykius... 45. 8.3.... 46. Ginčo turtas didžiąja dalimi buvo įsigytas Ieškovo lėšomis iš jo banko... 47. 8.4.... 48. Teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes dėl ginčo buto įsigijimo,... 49. 8.5.... 50. Ginčo turtas buvo įregistruotas Atsakovės vardu, nes to kaip garanto... 51. 8.6.... 52. Ieškovas sumokėjo 87 procentus ginčo turto kainos, Atsakovė 13 procentų,... 53. 8.7.... 54. Pirmosios instancijos teismas nevertino Ieškovo indėlio į ginčo buto... 55. 8.8.... 56. Teismas nepagrindė išvados, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl ginčo... 57. 8.9.... 58. Teismas, nustatydamas, kad šalys gyveno drauge, ir padarydama išvadą, jog... 59. 8.10.... 60. Nustačius tarp šalių susitarimą dėl ginčo buto įsigijimo bendrai,... 61. 8.11.... 62. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 63. 8.12.... 64. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal... 65. 8.13.... 66. Pirmosios instancijos nenustatinėjo bei nevertino kiekvienos iš šalies... 67. 9.... 68. Atsakovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos... 69. 10.... 70. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems... 71. 10.1.... 72. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė tuo pagrindu, kad kai... 73. 10.2.... 74. Sutartys būti aiškinamos nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus,... 75. 10.3.... 76. Ieškovas siekė, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise įgytų butą ir... 77. 11.... 78. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo... 79. 12.... 80. Atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje... 81. 12.1.... 82. Nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos... 83. 12.2.... 84. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas vadovavosi šiai bylai neaktualia... 85. 12.3.... 86. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo šalys,... 87. 12.4.... 88. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis aktyviai dalyvavo ginčo buto... 89. 12.5.... 90. Nesutiktina su ieškovo skundo argumentu, kad jis sumokėjo 87 procentus ginčo... 91. 12.6.... 92. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspęstu, kad ginčo butas įsigytas... 93. 12.7.... 94. Apeliaciniame skunde ieškovas kelia naują reikalavimą ginčo buto priteisimo... 95. 12.8.... 96. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovui... 97. 12.9.... 98. Atmestinas ieškovo prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo, nes minėti... 99. Teisėjų kolegija... 100. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 101. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 102. 13.... 103. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 104. Dėl naujų įrodymų prijungimo, išreikalavimo... 105. 14.... 106. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 107. 15.... 108. Nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su apeliaciniu skundu prašė leisti... 109. 16.... 110. Prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo / išreikalavimo netenkintinas dėl... 111. 17.... 112. Byloje nustatyta, kad atsakovė T. S. kaip pirkėjas 2011-10-20 buto pirkimo... 113. Dėl įrodymų vertinimo... 114. 18.... 115. Apeliaciniu skundu ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą... 116. 19.... 117. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodymų vertinimo yra... 118. 20.... 119. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad... 120. 21.... 121. Nesutiktina su ieškovo apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos... 122. 22.... 123. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad atmestini kaip... 124. 23.... 125. Byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė teigia, kad ginčo butas buvo įsigytas... 126. 24.... 127. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti... 128. Dėl atsakovės apeliacinio skundo ... 129. 25.... 130. Apeliaciniu skundu atsakovė T. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 131. 26.... 132. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia,... 133. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 134. 27.... 135. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro... 136. Dėl procesinės bylos baigties ... 137. 28.... 138. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 139. 29.... 140. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga... 141. 30.... 142. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo... 143. 31.... 144. Apibendrinant daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė... 145. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 146. Ieškovo I. Ž. ir atsakovės T. S. apeliacinius skundus atmesti, Vilniaus... 147. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....